Baudžiamoji byla Nr. 2K–354/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2.4, 2.3.2.2.11.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Egidijaus Bieliūno, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo J. J. ir kaltinamojo S. F. bei jo gynėjo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutarties.
Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu J. J. ir S. F. pagal BK 159 straipsnį išteisinti, nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti E. A. ir R. F., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
Pagal BK 159 straipsnį J. J. ir S. F. kaltinami dėl to, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 24 d., 18 val. iki 2007 m. birželio 26 d. 7.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasiūlė E. A., gimusiam 1991 m. gruodžio 13 d., ir R. F., gimusiam 1993 m. balandžio 7 d., bendrininkų grupe įvykdyti vagystę iš kavinės–valgyklos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažadėję atiduoti jiems dalį pagrobtų maisto produktų ir pinigų, gautų pardavus pavogtas prekes, t. y. tokiu būdu įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį J. J. ir S. F. kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 24 d. 18 val. iki 2007 m. birželio 26 d. 7.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, su nepilnamečiais E. A. ir R. F. įsibrovė į kavinę–valgyklą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 2126,58 Lt vertės turtą.
Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu J. J. ir S. F. pagal BK 159 straipsnį išteisinti nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tuo pačiu nuosprendžiu E. A. ir R. F. buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti paskiriant atitinkamas bausmes.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, bylą išnagrinėjusi pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuroro ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) socializacijos centro apeliacinius skundus, 2010 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį, pripažinusi, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasaciniais skundais, kurie yra analogiški, J. J., S. F. ir jo gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nutarties bylą perduoti į teisiamąjį posėdį ir dėl to pažeistos jų, kaip teisiamųjų, teisės. Teismo nutartys gali būti surašomos kaip atskiri dokumentai arba kaip rezoliucijos. Svarbu, kad būtų aiški nutarties rezoliucinė dalis. Šiuo atveju iš teisėjos G. Ž. 2008 m. birželio 2 d. rezoliucinės nutarties matyti, kad teisėja savo rezoliucija ant teismo pirmininko patvarkymo pratęsti terminus skirti bylą į teisiamąjį posėdį nutarė bylą perduoti į teisiamąjį posėdį (T. 2, b. l. 115). Kasatorių nuomone, diskutuotina dėl bylos perdavimo į teisiamąjį posėdį formos, tačiau sprendimas, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, buvo priimtas ir nė vienas proceso dalyvis nesuabejojo, kas yra teisiamasis ir kuo jis yra kaltinamas. Todėl formalus, kaip teigia kasatoriai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas negali būti pripažįstamas esminiu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasatoriai pažymi, kad nė vienas proceso dalyvis nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises ar buvo šališkas. Priešingai, visi proceso dalyviai, išskyrus prokurorą, tokiai išvadai ir nepagrįstam bylos perdavimui iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, prieštaravo.
Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo pažeista kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir teisė į gynybą (BPK 22 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 5, 7 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo pripažįstamas kaltinamuoju surašius kaltinamąjį aktą, teisiamojo posėdžio pradžioje klausiama, ar jis gavo jo nuorašą, ar turėjo pakankamai laiko su juo susipažinti. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas apskritai netyrė, todėl padarė išvadą, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kasatoriai pažymi, kad minėta teismo nutartis turi būti panaikinta ir dėl to, kad teismas, nepagrįstai konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Nors teisėja G. Ž. ne visai tinkamai perdavė bylą į teisiamąjį posėdį, tačiau vėliau ją perdavė teisėjai J. E., kuri bylą išnagrinėjo iš esmės. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės, byla išnagrinėta neišsamiai ir priimtas sprendimas yra neteisingas, yra deklaratyvios, jokiais bylos duomenimis ar teisiniais argumentais nepagrįstos. BPK 332 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena teismo nutarties ar nuosprendžio išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta faktinių bylos aplinkybių analize. Nepagrįstai panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš esmės pažeistos kaltinamųjų (teisiamųjų) teisės, o ypač tų, kurie pirmosios instancijos teismo buvo išteisinti, nes jų teisinė padėtis neapibrėžtam laikui liko neaiški. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylą, kurioje kaltinami keturi asmenys, du iš jų yra nepilnamečiai, pavyko išnagrinėti tik šeštame teismo posėdyje, prieš tai atlikus nepilnamečių kaltinamųjų paiešką bei kitus proceso veiksmus, todėl mano, kad apeliacinės instancijos teismas, dėl formalaus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo bylą perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažeidė protingumo bei asmenų teisėtų lūkesčių į kuo operatyvesnį bylos išnagrinėjimą principą.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kaltinamojo J. J. ir kaltinamojo S. F. bei jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.
BPK 231 straipsnio l dalyje reglamentuota, kad teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas per dvi dienas nuo bylos gavimo teisme paskiria teisėją, kuris rengs bylą nagrinėti teisme ir po jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nagrinės šią bylą. Paskirtas teisėjas, susipažinęs su byla, priima vieną iš BK 232 straipsnyje numatytų nutarčių, išskyrus šio Kodekso 235 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Šio straipsnio nuostatos įpareigoja paskirtą teisėją priimti nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ši Baudžiamojo proceso kodekso nuostata buvo pažeista, teisėja nutarties nepriėmė, todėl byla buvo išnagrinėta šiurkščiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Vadovaujantis BPK 231 straipsnio 1 dalies nuostata, teisėjas, susipažinęs su byla, turi priimti sprendimą dėl bylos galimumo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokia nuostata atsispindi ir BPK 233 straipsnio 1 dalyje. Savo sprendimą teismas turi motyvuoti priimdamas nutartį, o ne rezoliuciją, kaip teigia kasatoriai. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismas tokios nutarties nepriėmė, kyla pagrįstas klausimas dėl teismo šališkumo, nes negalima teigti, kad teisėja buvo susipažinusi su byla, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Be to, baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio l dalis). Kadangi byla išnagrinėta neperdavus jos nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl buvo pažeistos nagrinėjimo teisme ribos. Kartu teismas, pažeisdamas BPK 233 straipsnio reikalavimus, neišsprendė klausimo, ar nėra kliūčių nagrinėti bylos teisme, ir nesuformulavo sprendimo dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taip įstatyme garantuotos kaltinamųjų teisės į nešališką teismą bei galimybė žinoti, kuo jie yra kaltinami, nebuvo užtikrintos, jų teisės į gynybą buvo pažeistos. Padaryti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai apeliacinės instancijos teismo pagrįstai pripažinti esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 233 ir 255 straipsnių taikymo
Pagal BPK 233 straipsnio 1 dalį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla nagrinėti teisiamajame posėdyje perduodama priimant nutartį (BPK 232 straipsnis). Pagal BPK 233 straipsnio 3 dalį teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje turi suformuluoti sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodyti kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus.
Nagrinėjamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta ir nuosprendis priimtas bylos neperdavus nagrinėti į teisiamąjį posėdį. BPK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje. Šio įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje terminai teismo pirmininko patvarkymu buvo pratęsti. Ant teismo pirmininko patvarkymo esantis teisėjo užrašas „Bylą nagrinėti teismo posėdyje 2008 m. liepos 7 d., 9.30 val. Kviesti prokurorą, advokatą ir asmenis, nurodytus sąraše“ negali būti prilyginamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nutarčiai. Nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje yra būtina ir ji turi atitikti minėtus BPK 233 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, esmingai pažeisdamas šio įstatymo reikalavimus, išnagrinėjo bylą dėl kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų, dėl kurių ji nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kaltinamojo J. J. ir kaltinamojo S. F. bei jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Egidijus Bieliūnas
Aldona Rakauskienė
