R. M. ir S. L. pagal BK 226 str., 225 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-30-366/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-21-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.1;

1.2.19.2.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.4;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Donatai Petraško, Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorams Vilmai Vidugirienei, Mindaugui Rimkui,

kaltinamajam R. M., gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

kaltinamajam S. L., gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos);

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

n u s t a t ė :

R. M., buvo kaltinamas tuo, jog 2018 m. lapkričio 19 – 20 d., Vilniaus mieste, A. Domaševičiaus ir Aukų gatvėse vykusių susitikimų bei tarpusavio kontaktų mobiliuoju ryšiu metu, siekdamas, kad D. Z. už neteisėtą piniginį atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) teisėjui S. L., paveiktų teisėją taip, kad šis neteisėtai veiktų nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą pakeisti įtariamajam S. K. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 29 d. pratęstą suėmimą į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, pasiūlė D. Z. ir susitarė su juo paveikti teisėją ir duoti teisėjui S. L. kyšį. Įgyvendindamas susitarimą, 2018 m. lapkričio 21 d. 8.06 – 8.08 val., Vilniaus mieste, advokato (duomenys neskelbtini) kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. M. perdavė D. Z. 5 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšio teisėjui S. L. davimui.

Be to jis buvo kaltinamas tuo, jog 2019 m. sausio 24 d. 13.27 – 13.29 val., Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), viešbučio „(duomenys neskelbtini)” patalpose, siekdamas, kad D. Z., už neteisėtą atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) teisėjui S. L., paveiktų teisėją taip, kad šis neteisėtai veiktų patenkindamas K. J. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikintų 2018 m. gruodžio 18 d. žemesnės instancijos teismo paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 7 mėnesiams, pasiūlė D. Z. ir susitarė su juo paveikti teisėją ir duoti teisėjui S. L. kyšį. Įgyvendindamas susitarimą, tuo pat metu R. M. perdavė D. Z. 4 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšio teisėjui S. L. davimui.

S. L. buvo kaltinamas tuo, kad pats savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:

R. M. susitarus su D. Z., kad šis už neteisėtą piniginį atlygį paveiktų bei pasiūlytų, susitartų ir duotų jam, (duomenys neskelbtini) teisėjui S. L., kyšį, bei R. M. perdavus D. Z. 5 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšio teisėjui S. L. davimui, D. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, susitikimo, vykusio 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) teismo patalpose, (duomenys neskelbtini), metu, veikdamas R. M. neteisėtais interesais, pats tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti S. L., o S. L., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) teisėjas, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti iš D. Z. 3 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus įtariamojo S. K. naudai – tai yra, už tai, kad (duomenys neskelbtini) teisme, nagrinėdamas įtariamojo S. K. gynėjo advokato R. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties pratęsti S. K. suėmimo terminą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintų R. M. skundą bei neteisėtai veiktų, nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą pakeisti įtariamajam S. K. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 29 d. pratęstą suėmimą į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Be to, S. L. buvo kaltinamas tuo, kad, R. M. susitarus su D. Z., kad šis už neteisėtą atlygį paveiktų bei pasiūlytų, susitartų ir duotų jam, (duomenys neskelbtini) teisėjui S. L., kyšį bei R. M. perdavus D. Z. 4 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšio teisėjui S. L. davimui, D. Z., veikdamas R. M. neteisėtais interesais, susitikimo vykusio 2019 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) teismo patalpose, (duomenys neskelbtini) mieste, pats tiesiogiai pasiūlė, o S. L., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) teisėjas, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ne mažesnį nei 2 000 Eur kyšį – už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus K. J. naudai – tai yra, už tai, kad (duomenys neskelbtini) teisme, nagrinėdamas K. J. skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šį skundą tenkintų bei panaikintų K. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesiams.

Kaltinamasis R. M. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir pareiškė, kad jam pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti ir paaiškino, kad viena iš priežasčių, kodėl dabar yra tokioje padėtyje tai, jog kaip advokatas nuolat dalyvauja STT bylose ir yra „pagadinęs“ daug tokių bylų ir tuo užsitraukęs šios tarnybos nemalonę. Kita priežastis tai, kad STT darbuotojas R. M. kerštavo už nesėkmingą jo interesų atstovavimą civilinėje byloje.

R. M. nurodo, kad S. L. pažįsta nuo 1995 m., kai jis atvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą. Tai buvo teisėjas, kuris neturėjo jokios arogancijos, visada pakalbėdavo su advokatais, santykiai buvo geri, bet nebuvo artimi bičiuliai ar geri draugai.

D. Z. pažįsta nuo 1993 m., kada išėjęs iš policijos akademijos pradėjo dirbti su teisininko licencija ir dirbo tik su civilinėmis bylomis. Tuo metu D. Z. dirbo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme teisėju. Pažįsta jį ir kaip advokatą. Santykiai kolegiški, draugiški, turėjo bendrų bylų, bendrų ginamųjų ir atstovaujamųjų. Tuo laikotarpiu, kada jų (R. M. ir D. Z.) pokalbių klausėsi, atstovavo vieną nukentėjusiąją I. K., apie kurią ir kalba.

R. M. paaiškina, kodėl galėjo D. Z. paprašyti pakalbėti su S. L.. D. Z. negalėjo atsakyti, nes jis rašyti tingėdavo, daugiau vaikščiodavo visur. D. Z. yra ne kartą prašęs parašyti jam kasacinius skundus ir tuos skundus už jį rašė jo ((duomenys neskelbtini)) advokatų kontora, konkrečiai sūnus S. M.. Kelis kartus, kada tuos skundus už D. Z. rašė sūnus, juos aukščiausiasis teismas ne tik priėmė, bet jie buvo perduoti nagrinėti septyniukei, tai D. Z. juokdavosi, kad „matai tokį skundą parašiau, jog jį nagrinėja septyniukė“.

Dėl S. K. paaiškino, kad jis yra seno pažįstamo ir draugo A. K. sūnus. Kadangi jo sūnus „neramus“ kompiuteristas ir laikas nuo laiko įsipainiodavo į įvairias istorijas, tai yra jo sūnui padėjęs 3-5 kartų. Kadangi santykiai labai geri, todėl pateikė į bylą dokumentus apie honoraro dydį, kad jį ginė už 300 eurų.

Byla, kurioje S. K. buvo suimtas, pradėta 2013 m. Byloje užfiksuotame 2018 m. lapkričio 21 d. pokalbyje su D. Z. iš tikrųjų kalba apie S. K. ir prašo pakalbėti su S. L.. Tuo metu S. K. buvo suimtas 5 mėn. ir apie 2 sav. Iš susiklosčiusios teismų praktikos, kai suėmimas artėja link 6 mėn., teismai visiškai kitaip žiūrėti pradėdavo, net pagal narkotikų 260 str. 3 d. išleisdavo už 7-10 tūkst. eurų užstatą. Su S. K. tėvu A. buvo sutarę, kad mokamas užstatas, kad sūnus būtų paleistas. Buvo mokėta per 3 kartus: 2 tūkst., 3 tūkst., 5 tūkst. Pinigai įmokėti prieš tą lapkričio 21 d. pokalbį su D. Z.. Su D. Z. kalbama apie tai, kad reikia paprašyti, jog S. L. atidžiau pažiūrėtų, ar nėra galimybės paleisti už užstatą. Sakė D. Z., kad turi tokią bylą, kurioje yra įmokėtas užstatas ir prašė paklausti S. L., ar neįžvelgtų galimybės tenkinti prašymo. Į D. Z. kreipėsi, nes niekam ne paslaptis, kad prie apygardos teismo matydavo D. Z. su S. L. rūkančius, tai žinojo, kad jų santykiai yra draugiški ir geri. Tame lapkričio 21 d. pokalbyje nėra nei vieno žodžio apie papirkimą. Sakė, kad tėvai yra pasirengę padidinti užstatą. S. L. pasakė, kad artėja 6 mėn. terminas, tuoj nagrinės kitas teisėjas ir jis nieko nekeis, tegul kitas teisėjas sprendžia šitą klausimą. Iš tikrųjų suėmimo pratesimo virš šešių mėnesių klausimą nagrinėjo teisėjas E. R., kuris neprašomas klausė, ar yra galimybė padidinti užstatą. Pasakius, kad yra, paklausė, ar tėvai gali įmokėti papildomus 5 tūkst. Tai buvo padaryta ir S. K. buvo paleistas už 15 tūkst. Eur užstatą. Tame įraše, kuriuo kaltina, kad su D. Z. susitarė dėl kyšio, pasakyta, kad yra įmokėję 5 tūkst. Eur užstatą. D. Z. sakė, kad nueis ir paklaus. Pakalbėjęs D. Z. pasakė, kad teisėjas nieko nekeis, nes už kelių savaičių nagrinės kitas teisėjas ir tegul jis sprendžia. Įraše nėra nei vieno žodžio, kad papirkim, duokim, pasiūlykim. Tai yra kaltinimo išsigalvojimas. D. Z. sekamas, jo klausiama teisme, „kaip gražinai gautus pinigus“. Jis atsakė, kad nežino. Buvo sekamas, bet niekur nėra nieko fiksuota. Jam (R. M.) pradžioje buvo pareikštas įtarimas, kad veikdamas S. K. naudai, o tyrimas baigėsi tuo, kad prieš S. K. ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Tai dabar neaišku kieno naudai veikė.

Kaltinamasis R. M. nurodo, kad pokalbyje, kuris vyko kitą dieną po skundo nagrinėjimo, D. Z. sako, kad S. L. siūlė didinti 2, 3, 4 tūkst. užstatą, tačiau teisėjas pasakė, kad nieko nekeis. Atkreipia dėmesį, kad lapkričio 21 d. užfiksuotame pokalbyje girdisi vyriški balsai, tačiau yra 30 vietų, kur įrašas nesuprantamas. D. Z. po to pokalbio grįžta ir girdisi moteriški balsai. D. Z. kituose kambariuose su kažkuo kalba. Atėjęs išsitraukia piniginę, o iš jos išsiima voką, pasideda voką ir vėliau skaičiuoja pinigus. Iš atleidimo D. Z. pagal 391 str. nuo atsakomybės nutarties matyti, kad O. S. yra pagrindiniu bendrininku, kadangi su D. Z. turi 5 ar 6 epizodus. Ji perdavinėjo D. Z. pinigus – 1, 5, 15 tūkst. O. S. buvo pas D. Z. ir minėto pokalbio fiksavimo metu. Todėl neaišku kodėl daroma išvada, jog D. Z. skaičiuojamus pinigus padavė jis (R. M.).

Dėl K. J., paaiškino, kad jį pažįsta nuo 1990 m. Tada įsidarbino pas jį įmonėje teisininku, jo pavaduotoju teisiniams klausimams. Nuo 2012 m. pasirašė su jo įmonių grupe nuolatinę teisinio atstovavimo sutartį civilinėse bylose ir kitose. Stengėsi padėti jam, todėl prašė D. Z. pakalbėti su S. L., kadangi tai buvo svarbus klientas, kuris daug bylų duoda, be to pažįstamas daug metų, todėl buvo prašoma pasidomėti jo klausimu, nors ir tokioje paprastoje administracinėje byloje.

K. J. buvo sustabdytas pakeliui į darbą policijos pareigūnų ir pripūtė 0,49 promilių, t. y. virš leistinos normos. K. J. paaiškino, kad vartoja vaistus, juose yra alkoholio. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme pateikė savo užsakytą medicinos ekspertizę, kad nuo tų vaistų galėjo būti tokia koncentracija. Teisme apklaustas valstybinis ekspertas pritaria tokiai išvadai. Teisėja, jei K. J. yra kaltas, turėjo atimti teises ne mažiau 12 mėn., bet priima įdomų sprendimą – atima teises 7 mėn. Šis sprendimas buvo apskųstas. Skundas pateko teisėjui S. L.. Prašė D. Z. pakalbėti, nes turėjo negeros praktikos, kad kai kurie teisėjai tokias mažas bylas nelabai skaito, o rašo jas padėjėjai. Su D. Z. kalbėjo apie tai, kad pats teisėjas pažiūrėtų asmeniškai ir pats įvertintų tą medžiagą, o ne kažkas kitas iš pašalės. Garso įrašas, darytas viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ vestibiulyje, yra prastos kokybės, daug nesuprantamo teksto. Tačiau jame yra jo (R. M.) frazė, kad „šioje byloje mums išskirtas 4 tūkst. biudžetas ir jei mums pasiseks – bus alaus“. 4 tūkst. biudžetas, tai piniginė suma, kurią K. J. įmonė skyrė tai bylai. Nuo visų sumų, kurias sumoka klientai, pats 50 proc. atiduoda mokesčiams. Iš 4 tūkst. advokatų kontorai lieka 2 tūkst. Dar samdė ekspertą, dalyvavo pirmoje instancijoje, rašė apeliacinį skundą. Užfiksuoto pokalbio metu K. J. iki teisių atėmimo pabaigos buvo likę 20 dienų. Joks sveiko proto žmogus neduos 4 tūkst. Eur kyšį, kad 20 d. likus atgautų teises. K. J. galėjo nusamdyti vairuotojus su limuzinais, kad jį vežiotų per tą laikotarpį.

D. Z. parodymai dėl K. J. epizodo keitėsi 5-6 kartus. D. Z. aiškino, kaip jam buvo paduoti 3 tūkst., nors įtarime 5 tūkst. Paskui D. Z. sakė, kad yra rašymo apsirikimo klaida, turėjo būti 5 tūkst., ten tyrėjas užrašė 3 tūkst.

Kaltinamasis nurodo, kad kaltinimas jam yra nesuprantamas ir nelogiškas, nes išeina, kad pats moka savais pinigais nežinia už ką, visi užsakovai atleisti, o pats yra kaltinamas su S. L..

Dėl pačių D. Z. parodymų, tai iš bylos medžiagos matosi, kad jis po sulaikymo 10 dienų neduoda parodymų, visur akcentuoja, kadangi nėra susipažinęs su bylos medžiaga, todėl parodymų neduos. Nors jau tuo metu įtarimai yra suformuluoti. Ta pati formuluotė, kur likusi dabar, D. Z. nekalba. Tai reiškia, kad STT pareigūnai šitą konstrukciją sukonstravo patys pagal tai ką matė. Kaltinimai nesikeitė nei vienu žodžiu. D. Z. niekada nieko nepasakė, jis prisiderino prie to, ką STT pareigūnai surašė. Su kiekvienu apklausa vis mažiau atsimena. D. Z. neduoda parodymų, kovo 10 d. atsiranda nuoširdus prisipažinimas, kur prašyta, kad D. Z. prisipažįsta pilnai, ką padarė, kas tą dieną parašyta įtarimuose. Nedavęs parodymų, susipažinę su bylos medžiaga, D. Z. prisipažino. STT pareigūnai duoda jam paskaityti, kad neprisimeluotų, jis ir pasakoja, kad viskas taip, kaip yra įraše, niekur naujo žodžio, visur blaškymasis ir abejonės. D. Z. parodymais teisme negalima tikėti, kadangi yra kokie 5 epizodai, kur D. Z. pripažino, kad melavo.

Atsakinėdamas į klausimus R. M. paaiškino, kad D. Z. buvo sulaikytas 2019 m. kovą. Dėl antro epizodo buvo galima iš karto nueiti į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ ir paimti įrašus, kadangi buvo praėjęs neilgas laiko tarpas. Pats iš karto J. S. tai sakė, bet to niekas nedarė.

Tikrai vieną rytą buvo D. Z. kontoroje, tačiau nepamena, ar tai buvo 21 d. Abejoja tuo faktu, nes paties įraše nesimato, neaišku, ar jo (R. M.) balsas. Kalba du vyrai, o pagal laiką tikrai negalėjo būti, kadangi neįmanoma nustatytu laiku iš (duomenys neskelbtini) kontoros nuvykti į apygardos teismą. Nuo (duomenys neskelbtini) kontoros, kuri prie žaliojo tilto, reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą, tai kokie 4-5 km. Darant eksperimentą važiavo pačiu trumpiausiu keliu. Po pandemijos buvo paskelbta, kad prasidėjo nuotolinis darbas ir eismas 30 proc. sumažėjo. To maršruto intensyvumas buvo sumažėjęs 20-30 proc. ir vis tiek nespėjo nuvažiuoti. Pėsčiomis gaunasi dar ilgiau.

Tikrai panašus pokalbis galėjo vykti, tačiau nežino, ar tuo metu ir tada.

S. K. tėvas mokėjo užstatą. Jis sumokėjo 2 tūkst., paskui 3 tūkst., prieš posėdį sakė jam, kad įmokėtų dar 5 tūkst., kad turėtų teismui ką parodyti ir pasakyti. Visą laiką tėvas mokėjo pinigus pavedimu. Gaudavo tik pavedimo popierių, grynų pinigų neturėjo.

K. J. epizode D. Z. aiškino, kad yra skirta tiek pinigų. Mintis buvo tokia, kad nesitikėk pinigų, nes bylai skirta mažai ir aiškiai pasakyta, kad jei pasiseks – bus alaus. Jei duotų pinigus papirkimui, tai kam kalbėti apie alų. D. Z. aiškiai sakė, kad skirtas biudžetas toks, pinigų nėra. Prašymas buvo suformuluotas, kad paprašytų iš draugiškumo, kad teisėjas pats paskaitytų bylą, o neduotų rašyti padėjėjui. D. Z. pasakė, kad K. J. atveju yra šansas. Skunde pasakyta, kad dvi ekspertizės, sakė, kad kalbėdamas su teisėju tą ir pasakytų, nes žino, kad teisėjas gali neskaityti.

K. J. viena iš įmonių „(duomenys neskelbtini)“ yra statybinė bendrovė. Visi ginčai buvo dėl statybų, dėl konkursų, dėl negerai atliktų darbų ir laimėtų konkursų visada atstovaudavo pats ar kontoros merginos. K. J. lankydavosi kontoroje, matė, kad pastatas apsilupęs, ir pasiūlė vieną iš variantų jį apšiltinti. Buvo sudaryta barterinė sutartis.

Atidirbti turėjo bendrovei, kuri padarė remontą. Apie teisines paslaugas ANK byloje su K. J. kalbėjo, klausė, ar nebus problemų dėl apmokėjimo (užskaitymo už remontą). Jis sakė, kad problemų nebus, nes jis ten dirbantis yra. Tuomet pats pasakė, kad jam (R. M.) irgi tas pats, gali bet kas mokėti.

Susitikimo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ metu matant kolegoms padavė skundą D. Z. ir pasakė, kad čia yra verslininkas, svarbus žmogus.

Kelias dienas iki susitikimo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ su K. J. telefonu kalbėjo ne apie jo administracinę bylą, o apie (duomenys neskelbtini) apygardos teisme po ekspertizės atnaujintą didžiausią civilinę bylą, kur K. J. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ darė komunikacinius tinklus (duomenys neskelbtini) ir kilo ginčas su savivaldybe. Viskas yra patvirtinta dokumentais.

Kaltinamasis S. L. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad visą laiką nuosekliai nuo pat pirmos apklausos davė parodymus. Niekada gyvenime parodymų nekeitė. Visada sakė, kad buvo kalba dėl užstato, bet niekada nebuvo kalbos apie pinigus, kad jam (S. L.) kažką duos.

Dėl pirmo epizodo paaiškino, kad gavo skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo iki 6 mėn. Skundo nagrinėjimui buvo sudaryta kolegija. Skundo gavimo metu S. K. buvo likę suėmime išbūti mėnuo ir 3 dienos. Byla labai didžiulė. Ikiteisminis tyrimas tai dienai jau vyko 5 metus ir pratęsti suėmimą iki 6 mėn. apylinkės teisėjui buvo pagrindas. Apylinkės teisėjo nutartis buvo teisėta ir pagrįsta, todėl kolegija nutarė, kad tegul suėmimas būna, o kada bus sprendžiama virš 6 mėn., tada bus galima pažiūrėti objektyviai. Nagrinėjant skundą užstatui jau buvo įnešta 10 tūkstančių eurų. R. M. kėlė klausimą per posėdį, kad galima užstatą padidinti. Posėdžio metu aptarė su kolegija, kad palieka nutarimą galioti. Praėjus mėnesiui jau teisėjas E. R. nagrinėjo prašymą dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo ir jis tuoj pat teismo posėdyje pasiūlė piniginį užstatą padidinti dar 5 tūkstančių eurų. Įtariamojo S. K. artimieji įnešė papildomą sumą ir teisėjas suėmimo termino nepratęsė. Ta byla iki šiol nėra užbaigta.

Dėl antro epizodo paaiškino, kad buvo gautas skundas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Ši administracinė byla buvo įdomi tuo, kad kai K. J. sulaikė, jis pasakė, kad buvo išgėręs, iš ryto neapskaičiavo savo galimybių ir gavosi, kad girtas vairavo. Jam buvo surašytas protokolas, atimta teisė vairuoti transporto priemonę metams ir skirta 300 Eur bauda. Pirmos instancijos teisme nagrinėjant skundą, pradeda kilti klausimas, kad K. J. buvo vartojęs tokių ir tokių vaistų. Tačiau versija dėl vaistų iškilo vėliau. Tos bylos įdomumas buvo tai, kad apylinkės teismo teisėja nepagrįstai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažino nuo vienų metų iki 7 mėn. Buvo akivaizdu, jog tai padaryta nepagrįstai, bet nebuvo policijos pareigūnų skundo, o skundėsi tik K. J. ir prašė jį iš viso išteisinti. Todėl ir buvo D. Z. pasakyta, kad pažiūrėkit, kas dedasi skunde, kad jis viską prisipažino.

Kaltinamasis S. L. dėl R. M. pasakymo, kad matydavo jį (S. L.) bendraujant su D. Z., paaiškino, kad bendraudavo su visais. Toks jo (S. L.) charakteris. Tačiau niekada neatiduodavo skundo padėjėjui pats jo neperskaitęs. Visada kruopščiai perskaitydavo viską. Perskaitęs skundą parašydavo padėjėjui lapelį kokį projektą ruošti.

Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. birželio 12 d., jam buvo pareikštas kaltinimas, jog 2019 m. sausio mėn. susitarė paimti tą kyšį iš D. Z. už nutartį, kuri išnagrinėta dar 2018 m. lapkričio 21 d. Ir toks įtarimas buvo 2 metus ir 4 mėn. Nesupranta kaip tokį absurdą galima buvo praleisti ir jį (S. L.) laikyti įtariamuoju tokiame epizode. Svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. priima nutartį – patvirtinti prokuroro nutarimą atleisti D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės. Svarbiausia, kad teisėjas fiksuoja šioje nutartyje, jog D. Z. sausio mėn. susitarė su teisėju S. L. duoti jam kyšį už tą nutartį, kuri lapkričio mėn. išnagrinėta. Prokuroras absurdą surašė, teisėjas neįsigilinęs tame epizode patvirtino tai, ko nebuvo. Šiame epizode nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. atleistas visiškai nepagrįstai, nes sausio mėn. nebuvo jokio nusikaltimo padaryta. Tas užfiksuota neginčijamoje įsiteisėjusioje nutartyje.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo departamento prokuroras T. M. 2021 m. liepos 20 d. priėmė nutarimą S. L. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiklą. Po 10 dienų kitas Generalinės prokuratūros veikėjas M. J. 2021 m. liepos 31 d. nutarimu panaikino šitą nutarimą ir paveda atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pavedimas atitenka prokurorei V. V., kuri nei vieno veiksmo neatlikusi, nieko nepadariusi duoda komandą J. S. surašyti kaltinamąjį aktą, užbaigti bylą, supažindinti ir nieko neatlikus bylą atiduoti į teismą.

Atsakinėdamas į klausimus S. L. paaiškino, kad dėl užstato su kolegom nediskutavo. Skunde buvo keliamas klausimas, kad paleisti už užstatą, bet kolegija nutarė, kad nekeis nutarties. Prašymas advokato buvo pakeisti į užstatą ir per posėdį pasakė, kad gali jį dar padidinti, o jau 10 tūkstančių buvo įnešta.

D. Z. pagavęs jį (S. L.) koridoriuje klausdavo, ar tokią bylą turi. Ir dėl pirmos ir dėl antros bylos klausė. Klausė jei užstatą papildomai įneš, ar būtų panaikintas suėmimas. Tuo metu sakė D. Z., kad reikia dar pažiūrėti. O dėl administracinės irgi klausė, ar ten yra kas nors. Sakė jam (D. Z.), kad eis į posėdį ir pažiūrės. Ant bylos buvo lapelis uždėtas padėjėjui, kad atmesti skundą. Tą lapelį padėjėjui parašė prieš susitikimą su D. Z..

D. Z. turėjo S. K. skundą, sakė, kad R. M. geri motyvai. Jis sakė, kad gali pateikti ekspertų išrašą administracinėje byloje, bet pats (S. L.) pasakė jam, kad byloje yra ekspertų išvada.

Kalbant su D. Z. nebuvo jokios kalbos apie siūlomus pinigus. Jis neišdrįstų taip kalbėti.

Jei bet kuris prieitų ir pasakytų – „teisėjau, pažiūrėk rimčiau“, pats visada pasakytų, kad būtinai. Šiuo atveju nežiūrėjo bylos D. Z. prašymu, žiūrėjo bylą nustatyta tvarka. D. Z. nebuvo šios bylos dalyvis. Pats net neteikė jam (D. Z.) informacijos. Su juo bendraudavo ne dviese. Rūkant būdavo ir daugiau teisėjų. Paprasčiausiai kalbėjosi ir D. Z. uždavus klausimą neatkreipė į tai dėmesio.

Nebuvo inicijuotų susitikimų su D. Z.. Sutikdavo jį koridoriuje po kelis kartus, nes jis į posėdžius ateidavo. Sutikdavo eidamas parūkyti arba eidamas į salę. Neatkreipė dėmesio apie pokalbius dėl K. J. ir S. K.. Paplepėjo ir viskas tuo pasibaigė. Prašymų čia nebuvo. D. Z. tik pasiteiravo. Ir su kitais advokatais, bet daugiau su prokurorais tokie panašūs pokalbiai būdavo.

Klaipėdos apygardos teisme apklaustas liudytojas M. N. atsakinėdamas į klausimus patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 31-32).

Papildomai nurodė, kad Aukų g. žino. Negali 100% patvirtinti, bet atrodo, kad ji buvo raudonoje zonoje. Yra atsiuntęs zonų ribų planą tiek tų metų, tiek naujausią. Parkavimo užsakymų laikas yra labai tikslus. Kada žmogus paspaudžia tikrai išsisiunčia į sistemą, tai yra labai tikslu.

Klaipėdos apygardos teisme apklausta liudytoja G. C., atsakinėdama į klausimus nurodė, jog miglotai pamena įvykius, nes tai buvo labai seniai.

Pagarsinus liudytojos G. C. apklausos protokolą (t. 4, b. l. 21-22), savo parodymus patvirtino.

Papildomai paaiškino, kad viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje labai dažnai lankydavosi su D. Z.. Nepamena ar teko kitomis dienomis toje kavinėje matyti R. M., gal teko, gal ne. Neteko matyti, kad R. M. perduotų kažkokius daiktus ar dokumentus D. Z.. Nematė, kad R. M. būtų perdavęs D. Z. pinigus susitikimo metu ir to pasakyti negali. Neatsimena ar to susitikimo metu buvo perduoti kažkokie dokumentai. Net to susitikimo nepamena.

Klaipėdos apygardos teisme apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad labai gerai pažįsta R. M., kartu dirbo Tardymo departamente ir yra bičiuliai, kolegos. Nurodo, kad jo (A. K.) sūnus S. K. turėjo ir iki šiol turi problemų su teisėsauga. Jį gynė R. M. nuo 2015 m. Datų tiksliai nepamena, bet tikriausiai 2018 m. sūnus buvo sulaikytas pasiimant atsiųstas siuntas iš Estijos ir jam buvo parinkta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimas buvo tęsiamas. Pats R. M. klausė kokia yra teismų praktika ir pats pažiūrėjo tą praktiką ir atsižvelgiant į tai, kad tai nėra sunkus nusikaltimas ir tai yra ekonominio pobūdžio nusikaltimas, galvojo, kad sūnui bus pakeista kardomoji priemonė. Todėl galvodamas, kad teismas atsižvelgs į tą dalyką, su žmona įnešė į generalinės prokuratūros sąskaitą pinigus užstatui, bet teismas neatsižvelgė į tai ir pratęsė dar vienam ar dviem mėnesiams. Sekančio pratęsimo metu kai praėjo trys mėnesiai ir pradėjo apygardos teismas pratęsinėt, tai pažiūrėjo teismų praktiką ir įnešė dar 3 000 Eur kaip užstatą ir padarė sumą iki 10 000 Eur. Suėmimas buvo pratęstas iki 5 mėnesių ir R. M. ryte po teismo paskambino ir pasakė, kad teismo posėdyje teisėjas pasiūlė papildyti užstato dydį. Pažadėjo padaryti pavedimą ir pristatyti reikiamų dokumentų kopiją. Tai buvo kalba apie papildomą 5 000 Eur įmokėjimą kaip užstato. Tai ir padarė. Įnešė tuos pinigus už sūnų ir užstato suma buvo 15 000 Eur. Pats buvo tardymo skyriaus viršininkas ir tuose dalykuose galėjo susigaudyti. Paskaitė teismų praktiką ir pažiūrėjo, kad tai yra normalus dalykas. Sumų su R. M. nederino iki to atvejo kai R. M. pasakė, kad teismas parekomendavo įnešti 5 000 Eur užstato padidinimą. Tie žodžiai buvo pasakyti R. ir jis tai pasakė telefonu.

Atsakinėdamas į klausimus liudytojas paaiškino, kad tuos pinigus įnešė į Generalinės prokuratūros sąskaitą. Visa įnešta suma buvo į Generalinės prokuratūros sąskaitą. Oficialiai pareiškia, kad jokių kalbų apie korupcinius interesus ar pinigus už tai su R. M. niekada nekalbėjo. Jis turbūt žino jo (A. K.) nusistatymą prieš tuos dalykus ir niekada apie tai nekalbėjo. Kategoriškai pareiškia, kad niekada niekam per jokius kitus asmenis jokių pinigų neperdavė.

Liudytojas nurodo, kad kratos metu iš jo buvo paimtas telefonas, kurį pareikalavo gražinti. Kai telefonas buvo gražintas, telefone rado sūnaus anksčiau įdiegtą programą „SCR“, kuri buvo naudojama įeinančių ir išeinančių pokalbių užrašymui. Pažiūrėjo įrašus ir viename iš jų rado R. M. skambutį kai jis skambino dėl klausimo, kuris lietė sūnaus sulaikymą ir 5 000 Eur įnešimą užstato padidinimui. Šį įrašą jis (A. K.) turi ir gali pateikti teismui. Jei neklysta, tai skambutis buvo spalio 23 d. 10 val. kai R. M. pasakė, kad teismas pasiūlė įnešti 5 000 Eur užstatą ir padidinus užstatą spręs klausimą dėl sūnaus kardomosios priemonės pakeitimo. Pats įmokėjo per kelias valandas 5 000 Eur sumą, nuvežė iki teismo ir atidavė R. M. pavedimo kopiją. Sūnui kardomoji priemonė buvo pakeista.

T. R. pasiūlė didinti užstatą, tai yra užfiksuota protokole. Bijo suklaidinti, bet kiek pamena, ikiteisminio tyrimo pareigūnai į bylą įdėjo tik nutarimą teisėjo R., o kadangi pats jiems visada sakė, kad teismas pasiūlė, todėl yra išsireikalavęs protokolą, kurį pateiks teismui papildomai.

Kalba visą laiką ėjo apie 5 000 Eur, kurie buvo skirti užstato padidinimui. Jokių kalbų, kad kažkur, kažkam ar kažkaip perduoti ar paduoti nebuvo niekada. Mano, kad ta 5 000 Eur suma galėjo „išplaukti“ iš tų sumų kai mokėdavo užstatą po 5 000 Eur. Tai buvo užstatas, pirmą kartą sumokėta 5 000 Eur, po to 3 000 Eur ir 2 000 Eur, o paskutinį kartą vėl buvo įmokėta 5 000 Eur.

Klaipėdos apygardos teisme apklaustas liudytojas K. J. parodė, kad 2019 m. jam buvo pareikšti įtarimai, vėliau tapo liudytoju. Advokatą R. M. pažįsta labai seniai, kadangi jis atstovavo jo (K. J.) įmonę kaip advokatas ne viename procese.

Kadangi jam (K. J.) buvo nustatytas lengvas girtumas, grėsė 12 mėnesių vairavimo teisės netekimas. Teismas priėmė sprendimą sumažinti teisų atėmimo terminą iki 7 mėnesių. Tai tuo momentu, kada teigiama, kad jis (K. J.) bandė kažką tartis, buvo likęs vienas mėnuo be vairuotojo pažymėjimo. Įvardinta suma 4 000 Eur kyšis likus vienam mėnesiui, tai protu nesuvokiamas dalykas. Tie 4 000 Eur galbūt kažkoks sutapimas, ką darydavo kitose bylose su advokatu R. M.. Buvo duoti paklausyti pokalbiai, įrašų turinio neprisimena, bet tuo metu, kai klausė įrašus, nieko panašaus apie reikalus, kas buvo susiję su teisės vairuoti atėmimu, jokios kalbos nebuvo. Visi atsiskaitymai su advokato (duomenys neskelbtini) kontora vyko užskaitos būdu, nes prieš tai įmonė advokato (duomenys neskelbtini) kontoros pastatą renovavo. Už atliktas teisines paslaugas kiekvienų metų gale suvesdavo pinigų likučius. Užskaitos principu buvo atsiskaitoma. Jokių grynų pinigų, jokių pavedimų nedarė.

D. Z. ir S. L. pavardės nieko nesako. Jų nepažįsta ir nėra jų matęs.

Atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad buvo nuspręsta atsiimti skundą ir nelaukti sprendimo, kadangi buvo likęs tik vienas mėnuo kada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Nebuvo prasmės laukti teigiamo ar neigiamo sprendimo, kadangi vienas mėnuo jokios įtakos neturėjo, o procese nebūtų galėjęs pažymėjimo pasiimti. Todėl buvo nuspręsta, kad nėra jokios prasmės.

Paskutines užskaitos su R. M. nebegalėjo derinti, kadangi santykiai buvo apriboti. Tai darė naujoji įmonės vadovė, bet turimomis žiniomis, tos užskaitos buvo galutinai suderintos pasibaigus šiems metams.

Klaipėdos apygardos teisme apklaustas liudytojas D. Z. pareiškė, jog žino dėl kokių veikų nagrinėjama byla ir kodėl iškviestas. Paaiškino, kad nei pavardžių, nei datų tiksliai neprisimena. Bendrais bruožais gali patvirtinti, kad į jį du kartus kreipėsi R. M. prašydamas pakalbėti su teisėju S. L.. Viena byla buvo administracinė. Iš asmens buvo atimta teisė vairuoti už vairavimą girtam 7 ar 8 mėnesiams. Advokatas paprašė tarpininkauti, kad būtų pakeistas sprendimas – sušvelninta jam skirta nuobauda ir palikta teisė vairuoti. Už tai buvo pasiūlyta pinigų suma. Kokia ji buvo nepamena, nes buvo du epizodai ir vienu atveju buvo pasiūlyta 4 000 Eur, o kitame – 5 000 Eur. Pats buvo nuėjęs pas teisėją S. L.. Jis (S. L.) į tai pažiūrėjo skeptiškai ir pasakė, kad klausimas dėl skundo administracinėje byloje yra išspręstas ir nelabai jis ką gali padėti.

Kitu atveju vėl buvo atėjęs R. M. ir klausė ar jis (D. Z.) galėtų pakalbėti su teisėju S. L., kad būtų pakeista kardomoji priemonė. Atrodo, kad ta byla buvo susijusi su „hakeriais“, kažkas su kompiuteriais. Pats pakalbėjo su teisėju S. L. ir atrodo, kad teisėjas tada pasakė, kad kolegija yra klausimą aptarusi ir nekeis sprendimo.

Atsakinėdamas į klausimus D. Z. paaiškino, kad su R. M. tais klausimais buvo susitikęs du kartus. Vieną kartą jis (R. M.) buvo atvažiavęs pas jį (D. Z.) į kontorą – (duomenys neskelbtini), o kitą kartą su R. M. yra kalbėjęs viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, buvo susitikę ten esančios kavinės fojė. Pats maišo tuos du epizodus, nes jie vyko labai mažu laiko tarpu. Kontoroje buvo susitikę vieną kartą. Tada perdavė pinigus, skirtus teisėjui S. L., kad pakeistų kardomąją priemonę į švelnesnę „hakerių“ byloje, kadangi asmuo buvo suimtas. Atrodo, kad dėl „hakerių“ epizodo buvo perduoti 5 000 Eur. Buvo du epizodai ir vienam buvo perduoti 4 000 Eur, atrodo, kad tai buvo dėl teisių, o kitame – 5 000 Eur, „hakerio“ byloje. Duotus pinigus pats priėmė ir kažkiek iš tos sumos pasiliko sau – 1 000 arba 2 000 Eur. Pinigus padalino kontoroje už stalo. Savo sumą įdėjo į stalčių, o su likusia suma nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą. Atrodo, kad tą pačią arba sekančią dieną nuvažiavo į teismą. Pats apygardos teisme praktiškai kasdien būdavo, nes labai daug bylų turėjo. Teisme susirado teisėją S. L., pasakė, kad nori pakalbėti ir pasiūlė duoti kyšį. Nepamena, kurioje tiksliai teismo vietoje pasiūlė duoti kyšį. Ta kalba galėjo būti koridoriuje, tiek lauke išėjus. S. L. pasakė, kad jis (S. L.) turi tokį skundą nagrinėti dėl kardomosios priemonės pakeitimo ir paklausė „kokia yra galimybė?“. Atrodo, kad S. L. sakė, kad turi pinigus ir atsilygins už tai. Atrodo, kad teisėjas pasakė, kad yra apsitaręs su kolegija dėl kardomosios priemonės ir yra sudėtinga situacija. Atrodo, kad jis iškart taip pasakė, o gal tada paprašė jo pažiūrėti ir vėliau jis tai pasakė. Negali dabar pasakyti. Gali būti, kad buvo dar kartą su teisėju dėl to susitikę apygardos teisme ir vėl kalbėjo ta tema. S. L. pinigų nepriėmė, kardomosios priemonės nepakeitė. Po to pats pinigus grąžino R. M.. D. Z. nurodo, kad jo, pati bylos esmė, ką pasakė ir ką atsakė, nedomino, domino galutinis rezultatas. Paklausė ar gali padaryti, S. L. pasakė, kad negali. Tikslesni parodymai yra duoti iškart, ikiteisminio tyrimo metu. Tuos parodymus palaiko ir bijo kažką pasakyti ne taip, nes labai pinasi viskas, nes yra labai didelė apimtis.

Dėl teisių su R. M. buvo susitikę „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. Buvo iš Klaipėdos vienas advokatas, buvo advokatė iš Vilniaus. Bekalbant ir R. M. atvažiavo, užėjo į fojė, pasakė, kad yra tokia situacija, kad pakliuvo stiprus verslininkas, kuriam labai reikalingos teisės, o jos yra atimtos. Tam žmogui buvo atimtos teisės mėnesiams ir klausė kokia yra galimybė sugrąžinti tam žmogui teises. Padavė pinigus R. M. turbūt kavinės fojė, su kažkokiais dokumentais. Atrodo, kad padavė 4 000 Eur. R. M. pasakė, kad yra tokia suma, bet pats neskaičiavo. Pats nuvažiavo pas teisėją S. L. tą pačią arba sekančią dieną. Susitikus pakalbėjo ir teisėjas pasakė, kad neįmanoma to padaryti. Pirmą kartą susitikęs paprašė pažiūrėti tą skundą, ar įmanoma pakeisti ir sušvelninti nuobaudą. Gal sekantį kartą teisėjas pasakė, kad neįmanoma, nes kai jį girtą paėmė tas žmogus prisipažino, kad jis buvo išgėręs, o paskui buvo iškelta versija, kad jis išgėrė gudobelės lašų ar dantų skalavimo skysčio. Kai pirmą kartą nuvažiavo pas S. L. pasakė, kad turi pinigus. Pasakė S. L., kad atsilygins už tai. Bijo sumeluoti ar pasakė tikslią sumą. Viską kas yra ikiteisminiame tyrime kur pats yra nufilmuotas, parodymus, kuriuos yra davęs palaiko. Atrodo, kad buvo taip, kad sau pasiėmė gal 1 000 ar 2 000 Eur iš tos sumos. S. L. nerodė, kad turi pinigus. Tiek pirmu atveju, tiek antru S. L. tie pinigai nebuvo svarbūs. Pasakė S. L., kad atsilygins, bet apie tai pokalbis net nebuvo tęsiamas. Kalbėjosi apie esmę – įmanoma tai padaryti ar ne. Jeigu neįmanoma, tai juk negali perduoti pinigų. Atrodo, kad tiek dėl pirmo, tiek dėl antro epizodo su S. L. buvo susitikęs po du kartus. Pats visada užvažiuodavo paklausti kokia yra situacija ir ar įmanoma kažką padaryti. Jeigu įmanoma, tai pokalbis buvo tęsiamas, jeigu neįmanoma – tai viskas, niekas daugiau nei prievartavo, nei reikalavo kažko. Šiuo atveju nieko nebuvo padaryta, todėl tie pinigai buvo grąžinti R. M.. Pinigus, tikriausiai, grąžino kontoroje, ar prie kontoros, ar kieme kontoros, tiksliai nežino.

Pagarsinus liudytojo D. Z. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 19), liudytojas paaiškino, kad pats 3 000 Eur nešė S. L., o R. M. atnešė 5 000 Eur. Vienoje byloje atnešė R. M. 4 000 Eur, o kitoje – 5 000 Eur. Pačiam tos bylos maišėsi, nes buvo iškart apklausinėjamas abejose.

Pagarsinus liudytojo D. Z. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 17-18), liudytojas paaiškino, kad nepamena kur grąžino R. M. pinigus, ar automobilyje, ar apygardos teisme, ar prie kontoros, ar pačioje kontoroje. Su R. M. matydavosi gana dažnai, nes turėjo daug bendrų bylų. O. S. yra davusi pinigų, tačiau ar davė tą dieną kai į kontorą pinigus atnešė R. M., nepamena.

Atsakinėdamas į kaltinamojo S. L. klausimus liudytojas paaiškino, kad buvo kalba apie užstatą, nes tiko bet kokia kardomoji priemonė, išskyrus suėmimą. Galbūt buvo kalba, kad neturi daug pinigų padidinti užstatą. Nepamena ką S. L. atsakė dėl kardomosios jeigu bus įneštas užstatas.

Konkrečios sumos nei pirmu, nei antru atveju pats nesiūlė, tik sakė, kad turi pinigus.

D. Z. paaiškino, kad vaizdo įraše, kuriame jis skaičiuoja pinigus, tai skaičiuoja tuos pinigus, kuriuos perdavė R. M., nes tą dieną daugiau niekas pinigų neperdavė. Su R. M. nebuvo aptarta kokią pinigų sumą turi pasilikti sau. Tai nusprendė pats. Sau skirtus pinigus įsidėjo į stalčių, o kitus pinigus, atrodo, kad į švarko ar striukės kišenę.

Tikriausiai viešbučio hole padavė R. M. pinigus dėl K. J. epizodo. Bent jau ten buvo susitikę. Paprastai perduodavo skundo arba nuosprendžio pirmą arba paskutinį lapus, kaip informacijos šaltinį apie ką kalbėti. Tikėtina, kad galėjo būti kažkas perduota, galbūt ir visas skundas, tiksliai nepamena. Tikrai nepamena laiko ar datos, kai buvo grąžinti pinigai, tai užtrunka sekundės dalį, nes niekas tų pinigų neskaičiuoja. Pats faktas buvo, o detalių nepamena.

Nebuvo iš S. L. pažado, kad jis pakeis sprendimą ir priims pinigus. Jeigu tas pažadas būtų buvęs, tai būtų paduoti pinigai ir įvykdytas pažadas.

Tiksliai nepamena, bet vienu kartu sakydavo, kad turi pinigus, kitu kartu, kad atsilygins. Galėjo būti ir taip, ir taip. Pats niekada nepaduodavo pinigų neturėdamas teigiamo atsakymo. Jeigu atsakymas būtų buvęs teigiamas, mano, kad iškart būtų padavęs pinigus. Visuomet iškart nešiodavosi pinigus, kurie buvo skirti kyšiui.

Pagarsinus liudytojo D. Z. pareiškimą (t. 4, b. l. 47) liudytojas paaiškino, kad neatsimena su kokia apimtimi ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo susipažinęs prieš surašant pareiškimą. Susipažino su tuo, kas buvo. Apsisprendimui duoti parodymus turėjo įtakos paties teisinis išsilavinimas, susipažinimas su esama medžiaga. Kaip teisininkas suprato savo situaciją. Žmonos nėštumas apsisprendimui įtakos neturėjo. Duodamas parodymus gali supainioti detales, datas, bet pačių faktų nepainioja, nes jie buvo.

Pagarsinus akistatos su S. L. protokolą (t. 4, b. l. 79-80) D. Z. pareiškė, kad pamena akistatą. Mano, kad protokole viskas teisingai surašyta. Planavo duoti kyšį S. L., bet nieko nesiūlė.

Niekada nėra sau pasilikęs nei vieno cento, jeigu nepavykdo susitarti. Yra buvę, kai aptardavo su klientu tą situaciją, bet tai dažniausiai darydavo savo bylose, kad klientas moka sumą, dalį sumos jis (D. Z.) pasilieka, o kitą dalį perduoda. Šiais dviem atvejais nei vienos sumos nepasiliko. Nebuvo tokių atveju, kad paimtų pinigus, pasakytų, kad pasikalbės, perduos ir neperduotų. Todėl jį (D. Z.) gerbdavo. Žinojo kas taip darė, bet pats nedarydavo, nes žinojo, kad tokie dalykai visada išlenda į paviršių.

Apklausiamas Lietuvos Apeliaciniame teisme, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, D. Z., atsakinėdamas į klausimus paaiškino:

2019-03-10 prieš rašydamas pareiškimą, kad pripažįsta įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal įtarimus. Susipažino ir su byla, ir su įtarimais. Neprisimena, kokia apimtimi, bet supratimą turėjo, žinojo, kas surinkta byloje.

Nebuvo tokių atvejų, kad paėmęs teisėjų vardu pinigus juos pasiliktų sau. Pinigus arba gražindavo, iš ko buvo paėmęs, arba perduodavo pagal adresatą.

Dėl skunde keliamo klausimo, kad į bylą buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad paėmęs pinigus tariamam teisėjos M. papirkimui, tuos pinigus pasisavino, gali pakomentuoti, kad su kuo bendraudavo visuomet pasakydavo, galima pasakyti „žaisdavo atviromis kortomis“. Taigi pasakydavo tam, iš kurio imdavo, kad tiek pinigų jam (D. Z.), tiek teisėjai. Tai nereiškia, kad tą pačią dieną, kai gaudavo pinigus, nešdavo teisėjui. Buvo atvejų, kad atiduodavo ir po bylos. M. atvejo neatsimena. Būdavo, kad teisėjai iki nuosprendžio paskelbimo pinigų neimdavo, o paimdavo po nuosprendžio paskelbimo.

T. K. nepasakė rezultato ir pats (D. Z.) nieko nepasisavino. Kur pinigai, koks jų likimas neatsimena. Kiek pamena buvo duota už nuėjimą ir pašnekėjimą 1 000 Eur. Tai buvo 4 bylos. Nelogiška, kad už 4 bylas būtų davęs kaip kyšį 1 000 Eur. 1000 Eur buvo jam (D. Z.) mokama dėl nuėjimo ir pakalbėjimo išsiaiškinti apie galimybę.

Apklausose yra nurodęs, kad tokių korupcinio pobūdžio veiksmų per savo darbą yra atlikęs daugiau nei buvo pareikšti įtarimai. Galima spręsti, kad patirties turėjo užsiimant tokia veikla.

Kaip vykdavo tokie veiksmai, gali paaiškinti, kad buvo įvairūs variantai. Pats dirbęs teisėju, daugelį teisėjų tiek apygardos teisme, tiek apeliaciniame teisme pažinojo ir kalbėjo su teisėjais apie galimybes ir tos bylos perspektyvas. Pats daug metų pradirbęs teisininku irgi orientavosi. Vienas dalykas gauti nusikaltusiam žmogui 3 metus, kitas dalykas žmogui gauti 5 metus. Taigi kalba galėdavo būti ir apie tai. Esant galimybei patardavo klientui, jei matė, kad nėra galimybių, jei jam inkriminuoti straipsniai, kurie numato tik laisvės atėmimo bausmę ir neįmanoma nuteisti lygtine laisvės atėmimo bausme ir klientas neigia kaltę, tai jam patardavo ir tada kalbėdavo su teisėju dėl galimybės taikyti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, nes, tarkim, klientas prisipažįsta. Kalbėdavo tokiom perspektyvom, kitą kartą kalbėdavo, kad klientas nori atsilyginti ar dar kažkaip. Buvo įvairūs pokalbiai. Nebuvo konkrečios kalbos, kad turiu tiek pinigų, duok man rezultatą. Taip nebūdavo. Pokalbiai prasidėdavo su preliudija. Susitikdavo su teisėjais, sveikindavosi, kalbėdavo, paklausdavo, ar yra galimybė padaryti tinkamą rezultatą, t. y. patenkinti skundą. Jei įmanoma patenkinti skundą, tada iš jo (D. Z.) buvo įvairios užuominos, ar tai „iš manęs šampanas“, ar „aš atsilyginsiu“, t. y. įvairios užuominos. Jei su teisėju užsimegzdavo kontaktas tokioje plotmėje, kai kalbama apie kyšio perdavimą, tada tą temą vystydavo. Jeigu ne, tai ne.

Kai kontaktas užsimegzdavo, tai jei paklausus, ar įmanoma ką padaryti ir jei įmanoma, susitikdavo prie teismo ar mieste ir teisėjui pasakydavo, kad skiriama tokia ir tokia pinigų suma ir bus perduota. Tai nebuvo atėjimas stačia galva ir siūlymas. Paprastai apie tai nebuvo kalbama teismo patalpose, išimtinais atvejais buvo užsimenama. Pats procesas nevykdavo teisme.

Jei teisėjui užsimindavo, ar įmanoma patenkinti skundą ir, jei teisėjas dar nesusipažinęs su byla, ar dar jam nepaskirta, tai ateidavo kitą dieną. Tokiais atvejais teisėjas pasakydavo, kad nesusipažinęs su byla ir nežino galimybių.

Į klausimą, kaip sprendė, kuriems teisėjams galima siūlyti, kuriems ne, gali atsakyti, kad pas teisėją, su kuriuo nebuvo artimesnės pažinties, ar su kuriuo nebuvo dirbęs, neidavo ir nesiūlydavo. Ieškodavo kitų galimybių. Yra buvę variantų, kai buvo kalbama su kitais teisėjais, kurie kolegijoje, t. y. „šoniniai teisėjai“, kas gali pakalbėti. Buvo variantas, kai apygardos teisėjo prašė pakalbėti su kitu teisėju.

Paties santykiai su visais teisėjais, su advokatais, kurie yra šioje byloje, buvo puikūs. Visi šioje byloje esantys žino, ką jie padarė, žino, ką padarė pats. Jokio tikslo nei meluoti, nei apkalbėti neturi. Nei ant vieno iš jų nėra piktas. Visa tai patvirtina objektyvūs įrodymai.

Santykiai su S. L. buvo puikūs. Į klausimą ar yra buvę puikūs santykiai su teisėju, bet pasiūlyti jam negalėjo, gali atsakyti, kad megzdavo santykius su tais, pas kuriuos bylos buvo, kur buvo interesas. Buvo su kuriais santykiai puikūs, su kuriais ne, arba nebuvo prašymo iš kliento, arba neturėjo bylos.

Prie kokių teisėjų priskirtų S. L., gali atsakyti, kad santykiai susiklostė nuo paties advokatavimo pradžios. Pasiūlė jam taip kaip pasiūlė. Jis atsakė, nepadarė ir viskas.

Žino apie kokias konkrečias bylas eina kalba šioje byloje. Buvo toks asmuo S. K., kuriam buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas, ir verslininkas K. J., kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Kiek kartų abiem šiais minėtiems asmenims nurodytais kaltinime buvo susitikęs su išteisintuoju S. L., sudėtinga atsakyti. Tai buvo prieš 4-5 metus. Buvo gal 2-3 kartai. Bet tai buvo daugiau nei vienas kartas, o kodėl, dabar neatsimena dėl kurio kaip buvo. Dėl teisių atėmimo verslininkui K. J. atrodo lyg buvo paruoštas teisėjo ar padėjėjo projektas, o dėl skundo dėl kardomosios priemonės S. K. atrodo teisėjas dar nebuvo susipažinęs su skundu.

Dėl K. J. reikėjo antro karto, nes teisėjas nebuvo susipažinęs su projektu, bet gerai neatsimena.

Buvo reikalingas antrasis susitikimas abiem šiais atvejais todėl, kad nei pirmu, nei antru atveju negavo atsakymo iš teisėjo apie galimybes kažką padaryti. Kodėl nebuvo to atsakymo? Mano, kad pačiam teisėjui trūko informacijos. Vienu atveju buvo paruoštas padėjėjo projektas nutarties dėl teisių, o antru atveju teisėjas nebuvo susipažinęs su skundo medžiaga dėl kardomosios priemonės. Bet pats neklausdavo tokių dalykų. Nebūtų ėjęs su teisėju susitikti antrą kartą, jei pirmą kartą būtų neigiamas atsakymas.

Kolegijos pirmininkui pacitavus frazes iš apklausų (t. 4, b. l. 49, 54-55, 56-59, 60-68 bei apklausą pirmosios instancijos teisme), dėl parodymų nenuoseklumo paaiškino, kad tai teisėjas (S. L.) pirmą kartą pasakė, kad dėl vieno yra paruoštas projektas ir nieko negali. Tada pats jam pasakė, jog verslininkas teigė, kad išgėręs vaistų ir paprašė, kad dar kartą peržiūrėtų. O dėl S. K. buvo kažkas dėl sukčiavimo ir jie preliminariai buvo apsitarę. Bet R. M. pasakė, kad yra galimybė, įmokėti 10 000 Eur užstatą. Todėl buvo susitikęs dar kartą. Kai pirmą kartą kalbėjo, R. M. dar nebuvo sakęs, kad jie sumokės užstatą 10 000 Eur, todėl S. L. pažiūrėjęs skundą pasakė, kad kolegija netenkins skundo. Po to jam (S. L.) pasakė, kad tas „hakeris“ gali sumokėti 10 000 Eur užstatą. Taigi antras susitikimas buvo dėl to, kad atsirado naujos galimybės.

Liudytojas dar kartą prašo remtis pirminiais parodymais, kurie tiksliausi. Per tiek epizodų gal visko jau neprisimena, gal maišosi.

Kolegijos pirmininkui pacitavus D. Z. parodymus (t. 4, b. l. 50-51), D. Z. paaiškino, kad – kai davė pirminius parodymus, konkrečiai jo (D. Z.) neklausė. Tiesiog detales aiškino, kodėl ir kaip buvo. Galbūt pirminiai jo (D. Z.) parodymai tokie buvo, gal ne viską prisiminė, gal nepasakė dėl to, kad neklausė. Pasakė pačią esmę.

Kolegijos pirmininkui pacitavus D. Z. parodymus, (t. 4, b. l. 63) paaiškino, kad čia yra sumaišyta. S. K. ir K. J. buvo tais pačiais metais. Nežino, kaip paaiškinti. Sakė, ką prisimena, gal kažkokius dalykus patikslino. Pasakojo, kaip ir ką prisimena. Tada atrodė, kad geriau tada prisiminė, dabar atrodo, kad geriau dabar prisimena.

Toks pokalbis buvo dėl papildomo 10 000 Eur užstato „hakerio“ byloje ir buvo pokalbis, kad teisėjas sakė, kad padėjėjas paruošęs projektą dėl teisių atėmimo ir negali. Todėl pats teisėjui pasakė, kad pažiūrėtų ir akcentuotų, kadangi ar tai R. M. ruošiasi pateikti, ar buvo pateikę pažymą, kad asmuo gėrė kažkokius vaistus, o buvo nedidelis girtumas 0,7 promilės.

Kolegijos pirmininkui pacitavus D. Z. parodymus (t. 5, b. l. 13-16), liudytojas paaiškino, kad dabar atrodo, jog antru atveju teisėjas S. L. buvo pasakęs, kad K. J. savo pasiaiškinime yra pripažinęs, kad gėrė.

Kolegijos pirmininkui pacitavus D. Z. su R. M. pokalbio stenogramą, (t. 2, b. l. 137-139) liudytojas paaiškino, kad tikriausiai šiuo atveju pokalbis buvo dėl J. atvejo. Ką reiškia „tai gerai, tvarkykis, nu viskas bus“, negali pakomentuoti.

Kolegijos pirmininkui pacitavus D. Z. su S. L. akistatos protokolą (t. 4, b. l. 79-82), nurodė, kad teisingai nurodyti jo atsakymai į tyrėjo klausimus akistatos metu. Dėl to, kad vienam lape atsakė, kad siūlė teisėjui pinigus, o į kitą klausimą sakė, kad nesiūlė, nori pakomentuoti, kad nepasakė, kad „gerbiamas teisėjau, aš jums duosiu 3 000 Eur“, gal pasakė, kad turiu atlygį, gal parodė, gal konkliudentiniais veiksmais tai padarė. Tiesioginio pasiūlymo, kad gausite 3 000 Eur, tikrai nebuvo. Kokiais konkliudentiniais veiksmais tada pasiūlė 3 000 Eur, gali atsakyti, kad galimai parodė, o apie sumą nebuvo nei vienu atveju, kad įvardintų. Neprisimena, kur, kada ir ką siūlė. Pats faktas buvo, sutikimas buvo, pasiūlymas buvo. Nei pinigų sumų, nei datų neprisimena.

Ar S. L. galėjo, ar negalėjo suprasti tai, ką jam rodo, gali atsakyti, kad pats mano, kad jis galėjo, o ar jis suprato – nežino.

Atsakinėdamas į prokurorės klausimus paaiškino:

- kai buvo tikslinamos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu, ar buvo patekti procesinėmis prievartos priemonėmis užfiksuoti duomenys, gali atsakyti, kad eigoje yra klausęs pokalbių, skaitęs protokolus. Kiek įmanoma buvo susipažinęs su byla.

- dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausose ir teisme buvo paminėta, kad buvo įvardijęs sumas, o šiandien teisėjui pacitavus vieną iš akistatų, kur nurodė, kad nežino, ar buvo įvardinta suma, gali pakomentuoti, kad gal pasakė, gal nepasakė, gal koridoriuje pasakė teisėjui, kad turi 3 „štukes“, gal išėjus parūkyti pasakė. Esmė, kad kalbėjo, siūlė, gavo atsakymą, pinigus grąžino. Ar pats parodė, kad turi, ar nurodė sumą, tai dar kartą pasikartoja, jog pats neturi jokio tikslo meluoti. Kas užfiksuota, tas yra. Yra įrašai, kur matyti, kaip R. M. paduoda jam (D. Z.) pinigus, kiek pats nusiskaičiuoja, kiek lieka kontoroje, kiek įsideda į kišenę, po to fiksuota, kad pats (D. Z.) jau teisme.

- atsiskaitant turbūt R. M. papasakojo apie pokalbį su teisėju, turbūt taip buvo. Visada pasakojo teisybę. Gal detalių, kurių neprisimindavo, gal ne taip pasakydavo. Pasakė R. M., kad teisėjas pasakė ne. R. M. pinigus pasiėmė ir viskas.

- dėl to, kad vieno pokalbio metu R. M. nurodo, kad pinigų nedaug 3 000-4 000, ar tiesą sakė R. M., kad teisėjui nurodė sumą, gali atsakyti, kad gali būti, kad pasakė teisėjui sumą.

Atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimus paaiškino:

- būdavo įvairiai, kai kuriems teisėjams atlygio suma buvo svarbi, kai kuriems ne. O kitiems buvo taip, ką pasiūlai, tas ir tinka. Tiesiog žinojo, kokia maniera reikia kalbėti su teisėju, t. y. siūlyti sumą ar ne. Su S. L. suma nebuvo problema.

Į išteisintojo S. L. klausimus paaiškino:

- jokio susitarimo, kad teisėjau turėsiu pinigų, susitinkam ir dalinsim tuos pinigus, nedarė. Savo parodymuose pasakė, kad priėjo prie S. L., paprašė pažiūrėti šį klausimą. Nežino, kodėl taip parašyta. Pats niekada pradžioje nesiūlydavo pinigų. Pradžioje klausdavo, ar yra kokia galimybė toje ar kitoje byloje, jei yra, tai pokalbis buvo tęsiamas.

Į kolegijos pirmininko klausimus:

- ar toks kontaktas susitinkant su S. L. vieną kartą, po to antrą kartą, ar tokį bendravimą galima vertinti kaip pažadą ar susitarimą, kaip suvokiau tokį dalyką, galiu atsakyti, kad jei ėjau antrą kartą, vadinasi pirmas atsakymas nebuvo „ne“.

- kad STT pirmą kartą akistatoje su S. L. tyrėjas J. S. klausė įvardindamas sumas 2 000 Eur už K. J., 3 000 Eur už S. K., iš kur tyrėjas tas sumas žinojo, tai tos sumos užfiksuotos. Sumos yra užfiksuotos įrašuose. Be to tuos parodymus buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu, o ta akistata buvo gerokai vėliau, todėl tyrėjas tas sumas klausdamas įvardijo. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose apklausose niekas sumų nenurodydavo, sumos buvo užfiksuotos objektyviais įrodymais, todėl tyrėjas užduodamas klausimus minėjo tas sumas.

Atsakydamas į nuteistojo R. M. klausimus paaiškino:

- kai R. M. kreipėsi dėl S. K., buvo kalba, kad tėvai pasiruošę didinti užstatą tiek kiek reikės. Todėl su S. L. susitikinėjo dar kartą. Kalba buvo apie užstatą 10 000 Eur, kad pasirengę didinti. Kažkuriuo metu tokia kalba buvo.

Atsakydamas į gynėjo advokato Aido Mažeikos klausimus paaiškino:

- ar tuo metu, kai buvo paties rašytas prisipažinimas (2019-03-10), buvo rodomos telefoninių pokalbių suvestinės, kažkokie įrodymai susiję su pokalbiais – neprisimena. Prisipažino pagal pareikštus įtarimus. Konkrečių detalių niekas neklausė.

Liudytojas J. S. paaiškino, kad ši byla buvo atskirta iš didelės teisėjų korupcijos bylos. Pats buvo STT tyrėjas šioje byloje.

Atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad yra ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs slapto sekimo protokolus. Pats sekime nedalyvavo. Sekimo protokolus surašydavo iš suvestinių. Suvestinę suformindavo sekimo padalinio darbuotojai. Tai, kas yra nurodyta suvestinėje, būna perkeliama į protokolą. Asmeninės kūrybos tame nenaudojo. Paties toks techninis darbas, kad neišviešinti sekėjų.

Surašė 2018-11-26 slapto sekimo protokolą. Protokolo seką atsimena. Kaip taip gali būti, kad pagal jo (J. S.) surašytą dokumentą O. S. 8.04 val. atvažiuoja prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išlipa iš automobilio ir užeina į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą, o pagal R. G. surašytą veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą O. S. pokalbis su D. Z. prasideda 8.01 val., gali paaiškinti tuo, kad tai darė skirtingi pareigūnai. Abejoja, kad žmonės sinchronizavo laikrodžius. Surašant protokolą, pats remiasi tuo, ką surašo pareigūnas, taip pat peržiūri vaizdo įrašus. Šiuo atveju irgi buvo vaizdo įrašas. Reikalavimų laikrodžiams, telefonams, laiko fiksavimui nėra. Tas nėra reglamentuota.

Kodėl pagal slapto sekimo protokolą O. S. 8.04 val. užeina į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą, 8.07 val. išeina iš (duomenys neskelbtini) darbovietės, t. y. pokalbis trunka 3 min., o prokurorės pateiktame vaizdo įraše šis pokalbis trunka 5 min. 12 sek., negali atsakyti. Taip buvo surašyta suvestinėje. Kas buvo suvestinėje, pats visą tai perkėlė į protokolą.

Tame pačiame tyrime dėl vieno ir to paties sekimo rašyti du protokolus nėra poreikio, bet praktikoje visko būna. Gali būti, kad didžiojoje teisėjų korupcijos byloje M. epizode 2018-11-29 pats surašė antrą slapto sekimo protokolą. Čia dėl 2018-11-21 įvykių buvo rašomi du protokolai, viename nurodant, kad atvyksta R. M. ir O. S., kitame nurodant, kad atvyksta O. S., R. M. nėra ir yra tęsiamas sekimas, fiksuojamas D. Z. susitikimas su K. G., nes čia buvo surašyta ta dalis, kuri yra reikšminga būtent tam epizodui. Sekimas yra atliekamas, iš sekimo suvestinės mato pilną vaizdą, dėl vieno epizodo surašoma ta dalis, kuri reikšminga tam epizodui, dėl kito – ta dalis, kuri reikšminga kitam epizodui. Tų protokolų surašymo momentu sprendimo, kaip bus išskaidyta byla, kokie epizodai eis pagrindinėje byloje, kokie bus atskiri epizodai, nebuvo. Kodėl į protokolą, liečiantį R. M., užfiksavo O. S. atėjimą, negali atsakyti. Čia buvo didelis tyrimas. Tuo metu, kai vyksta nustatinėjimai, kas, su kuo, kaip yra susiję, visko negali numatyti.

J.

Dažniausiai būdavo viena sekimo suvestinė vienai dienai. Sekimą daro ne vienas žmogus ir ten gali būti informacija iš kelių pareigūnų.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad dirba STT Centrinės tyrimo valdybos viršininko pavaduotoju. Šioje byloje teko surašyti tam tikrus protokolus.

Atsakinėdamas į klausimus, po to kai buvo parodytas veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (t. 11, b. l. 73-76), paaiškino, kad pagal šį protokolą 8.01 val. yra užfiksuota pokalbio pradžia tarp D. Z. ir O. S.. Kaip taip gali būti, kad J. S. surašytame slapto sekimo protokole nurodyta, kad O. S. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atvažiavo 8.04 val., t. y. 3 min. vėliau negu prasidėjęs jos pokalbis su D. Z., gali paaiškinti tuo, kad čia yra skirtingos techninės priemonės. Seklys vykdo sekimą, turi savo techniką, gal parametrai kažkur skirtingi nustatyti, gal laikas. Būna 2-3 min. neatitikimai. Laiką techninėse priemonėse nustato rankiniu būdu. Pats mato, kad pokalbio pabaiga yra 8.07 val. ir 8.07 val. ji išeina iš kontoros. Realu, kad baigėsi pokalbis ir ji išėjo, bet pagal paties protokolą pokalbis prasideda 8.01 val., o pagal slapto sekimo protokolą 8.04 val., čia slapto sekimo protokole ar tai techninė klaida įvyko, ar tai laikas blogai nustatytas. Išėjimo faktas pagal sekimą ir pagal patį sutampa, tik nesutampa atėjimas. Jeigu pokalbis trunka apie 5 min., tai matyt sekimo protokole įėjimo laikas turi būti ne 8.04 val., o 8.01 val.

Paties vaidmuo tame protokolo surašyme yra toks, kad iš gauto garso įrašo surašo tai, ką girdi.

(duomenys neskelbtini) kontoroje yra buvęs. Už D. Z. nugaros, atrodo, yra bylų lentyna.

Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą, kai buvo fiksuotas pokalbis viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ tarp D. Z. ir R. M., pats surašė. Kokia buvo šio pokalbio kokybė, girdimumas, negali pasakyti, nes praėjo gana nemažas laikas. Čia ta pati situacija. Gauna garso įrašą ir surašo. Kiek asmenų dalyvauja pokalbyje, reikia žiūrėti protokolą. Jeigu dalyviai būna du ir pokalbis vyksta tarp 2 asmenų, surašo, kad kalba 2 asmenys. Jeigu protokole įvardinta daugiau, tai yra daugiau. Jeigu kažkur šalia žmogus stovi, to žmogaus nefiksuoja. Žmogų identifikuoja ir pagal balsą, ir pagal sekimą. Jeigu žmogų kontroliuoji, taikai aibę priemonių, tą žmogų žinai, jo balsą skiri, kitą žmogų irgi žinai, su kuo susitinka, taip ir identifikuojamas žmogaus balsą. Yra daug būdų nusistatyti balsą, galima viešoje erdvėje pasižiūrėti pasisakymus. Tas įrašas labai prastas, nes garsas yra toks dalykas, kurį daug kas gali paveikti, t. y. laukas, viešos erdvės, triukšmas. Gali būti, kad viešbučio fojė yra triukšminga ir tai gali jam kenkti.

Liudytojas J. K. paaiškino, kad dirba STT Centrinės tyrimų valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Šioje byloje yra surašęs ne vieną protokolą.

Liudytojui parodžius veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas dėl 2018-11-21 D. Z. kontoroje įvykusio jo ir R. M. susitikimo (T. 2, b. l. 128-136), atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad tai jo (J. K.) rašytas protokolas. Protokole konstatuota, kad D. Z. voką išsitraukia iš galinės dešinės pusės kelnių kišenės, nes tai matosi vaizdo įraše.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 22-14-131 – priedas prie 2018-11-26 savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo, liudytojas pasako, kad galinės kelnių kišenės vaizdo įraše nesimato. Daro išvadą, kad voką išsitraukia iš galinės kelnių kišenės, vadovaudamasis logika. Tai yra jo (J. K.) manymas, kuris neužsifiksavo vaizdo įraše.

Kalbančių žmonių balsus garso įraše atskiria, nes vykdant tų asmenų kontrolę, pažįsta jų balsus. Paties praktikoje nėra buvęs teisme dėl balsų sumaišymo, bet sutinka, kad veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole, kur fiksuotas 2018-11-22 D. Z. kontoroje įvykęs jo ir R. M. susitikimas, nurodant jog paskutinę frazę „Bet aš (neaiškiai) sakiau (neaiškiai), va dabar sakau tau iki šešių ruoškis, sakau (neaiškiai)...“ pasako R. M., gali būti įvykusi techninė klaida. Gali būti, kad šią frazę pasakė D. Z..

Įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų R. M. ir S. L. kaltė grindžiama duomenimis, kurie gauti taikant procesines prievartos priemones, t. y. atliekant veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, bei liudytojo D. Z. parodymais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši baudžiamoji byla yra išskirta iš ikiteisminio tyrimo bylos (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021-05-05 prokurorės V. V. nutarimu (t. 1, b. l. 1 – 2). To paties nutarimo antru punktu nutarta iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) išskirti dokumentų, susijusių su R. M. ir S. L. galimai padarytomis nuskalstamomis veikomis originalus ir kopijas bei daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pagal atskirą sąrašą. Į baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) išskiriamų dokumentų sąrašą sudarė LR STT CTV ITS l. e. viršininkas J. S. (t. 1, b. l. 5 – 18).

Kaip matyti iš Tauragės apylinkės teismo nutarčių, kuriomis leista (vėliau leidimai pratęsiami) taikyti procesines prievartos priemones – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą bei atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus – šias priemones buvo leista taikyti D. Z. atžvilgiu. Būtent šių nutarčių pagrindu, taikant minėtas procesines prievartos priemones ir buvo gauti duomenys (vaizdo ir garso įrašai, sekimo informacija), kuriais grindžiama kaltinamųjų R. M. ir S. L. kaltė.

BPK 162 straipsnyje yra reglamentuota, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija savo nutartyje 2K-P-94-895/2015 suformavo praktiką, kad informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje gali būti atliekamas tik griežtai pagal BPK 162 straipsnio reglamentuotas nuostatas. Bylų sujungimas ir išskyrimas nepaneigia iš BPK 162 straipsnio kylančio reikalavimo viename baudžiamajame procese gautus duomenis apie privatų asmens gyvenimą panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje tik gavus atitinkamą leidimą.

Kaip jau minėta, sutinkamai su BPK 162 straipsnio reikalavimu, norint šioje byloje panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje, taikant procesines prievartos priemones surinktą informaciją, turi būti atitinkamas aukštesniojo prokuroro nutarimas. Tokio nutarimo byloje nėra. Tai reiškia, kad esmingai pažeisti BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimai, todėl byloje esanti informacija, gauta D. Z. atžvilgiu taikant procesines prievartos priemones, negali būti laikoma įrodymais.

Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį, kad net jei vaizdo ir garso įrašus, padarytus taikant procesines prievartos priemones, laikyti įrodymais šioje byloje, tuose įrašuose užfiksuota informacija nėra pakankama kategoriškai išvadai, jog R. M. ir S. L. padarė jiems inkriminuojamas veikas.

S. K.

Analogiška situacija ir dėl K. J. epizodo. Byloje nėra aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo būtų leista panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje, taikant procesines prievartos priemones surinktą informaciją, kaip tai numatyta BPK 162 straipsnyje. Todėl byloje esanti informacija, gauta D. Z. atžvilgiu taikant procesines prievartos priemones, negali būti laikoma įrodymais.

Tačiau kolegija, kaip ir pirmuoju atveju, atkreipia dėmesį, kad net jei vaizdo ir garso įrašus, padarytus taikant procesines prievartos priemones, laikyti įrodymais šioje byloje, tuose įrašuose užfiksuota informacija nėra pakankama kategoriškai išvadai, jog R. M. ir S. L. padarė jiems inkriminuojamas veikas.

Iš R. M. su D. Z. pokalbio, vykusio 2019-01-24 viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose turinio (t. 2, b. l. 142-143), matyti, kad kalba eina apie skundą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo K. J.. R. M. nurodo, kad skundas paskirtas S. L. ir prašo D. Z. pakalbėti su teisėju. Būtent šiame pokalbyje nuskamba R. M. žodžiai „Jisai čia išskyrė mums keturias štukas, jeigu kažkaip susitvarkysit“. R. M. pareikštas kaltinimas, jog būtent to susitikimo (ir pokalbio) metu D. Z. buvo perduoti pinigai skirti kyšiui – 4 000 Eur. Kaltinamasis R. M. tvirtina, kad to susitikimo metu D. Z. perdavė tik skundo kopiją tam, kad jis žinotų apie ką kalbėti, tačiau jokių pinigų nedavė. Keturi tūkstančiai eurų yra pakankamai didelis pluoštas banknotų. Tokį kiekį pakankamai sunku užmaskuoti vienu ar keliais A4 formato popieriaus lapais. Visas veiksmas vyko viešoje vietoje, viešbučio vestibiulyje, netoli registratūros. Kaltinamojo teigimų ta viešbučio erdvė filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Tokia informacija nėra paneigta. Tačiau vaizdo stebėjimų kamerų įrašai nėra paimti ir pridėti prie bylos. Kita vertus, jei jau aptarinėjama minėta R. M. frazė ji kelia ir daugiau klausimų. Jei to pokalbio metu tikrai D. Z. buvo perduoti 4 000 Eur, kyla klausimas kam reikėjo įvardinti, jog jis (galimai K. J.) išskyrė „keturias štukas“. Semantiškai bei logiškai aiškinant minėtą R. M. frazę galima daryti prielaidą, jog tos problemos (atėmimo teisės vairuoti transporto priemones) sprendimui K. J. skyrė 4 000 Eur. Todėl kyla klausimas kodėl R. M. visus pinigus atidavė D. Z., nieko už atliktą darbą nepasilikdamas sau. Jei vis dėlto jis dalį pasiliko, tai kiek tuomet iš tikrųjų davė (jei iš viso davė) D. Z. ir ar ta suma viršija 1 MGL sumą. Tai aktualu, kadangi jei D. Z. pasiūlyta suma nesiekė 1 MGL dydžio, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 5 dalį, t. y. kaip baudžiamasis nusižengimas, o tokiai veikai jau yra suėjęs senaties terminas (BK 95 str. 1 d. 1 p. a) p. p.). Sprendžiant šį klausimą reikšminga būtų sekanti R. M. frazė, kuomet jis pasako „Nu alaus bent“. Vertinant tai, kad iki tol R. M. ir D. Z. kalbėjo pakankamai atvirai (buvo įvardinta kokia reikalo esmė, su kuo reikia kalbėtis, kiek pareiškėjas skyrė pinigų klausimo sprendimui ir t.t.) kyla klausimas, kodėl būtų reikėję gudrauti kalbant apie atlygio D. Z. dydį, jei pasakymą apie pavaišinimą alumi galima vadinti užmaskuotu atlygio pažadu. Apibendrinant tai kas pasakyta, iš minėto pokalbio turinio galima daryti tik prielaidą, kad D. Z. buvo duotas, ar pažadėta duoti kyšį už tai, kad jis paveiks teisėją, nagrinėjantį K. J. skundą. Iš šio pokalbio negalima padaryti kategoriškų išvadų nei apie galimą kyšio sumą, nei aplamai, kad kyšis buvo paduotas ar bent jau buvo sutarta dėl jo.

Visa ši taikant procesines prievartos priemones užfiksuoto pokalbio analizė reikšminga tik tuo atveju jei tai būtų vertinama kaip įrodymai. Tačiau kolegija dar kartą pažymi, jog pagal suformuotą teismų praktiką minėtas R. M. ir D. Z. pokalbis negali būti pripažintas įrodymu.

Taikant procesines prievartos priemones, 2019 m. sausio 31 d. užfiksuotu pokalbiu su D. Z., grindžiamas kaltinimas ir S. L. dėl kyšininkavimo nagrinėjant K. J. skundą (t. 2, b. l. 156-159). Kaip jau yra minėta šie duomenys į baudžiamąją bylą perduoti pažeidžiant BPK 162 straipsnio reikalavimus todėl nelaikytini įrodymais.

Tačiau net jei minėtą pokalbį vertinti kaip įrodymą, jame nėra nieko kas patvirtintų S. L. kaltę. Iš užfiksuoto pokalbio turinio galima daryti išvadą, jog jis prasideda būtent nuo K. J. skundo aptarimo. Nors pokalbyje daug pasakytų frazių yra neaiškios, tačiau iš visumos galima daryti išvadą, jog D. Z. paklausus apie „pacientą“ S. L. iš karto pradeda aiškinti kodėl nėra jokio pagrindo tenkinti skundą. Su tuo iš esmės sutinka ir D. Z.. Tolimesniame pokalbyje, jie trumpai aptarę K. J. padarytas klaidas sulaikymo metu, nukrypsta į kažkokių (galimai analogiškų) situacijų sprendimų ir teisminės praktikos aptarimus. Visame pokalbyje nėra net užuominos į tai, kad D. Z. atvirai ar užmaskuotai siūlytų S. L. kyšį už skundo patenkinimą. Juo labiau nėra jokios informacijos, kad S. L. būtų priėmęs ar bent pažadėjęs priimti kyšį.

Atsižvelgus į tai kas aukščiau išdėstyta bei įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisme patikrintus įrodymus, akivaizdu, kad tiek R. M., tiek S. L. kaltė iš esmės grindžiama išimtinai D. Z. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2020 m. kovo 12 d. nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) D. Z., aktyviai padėjus išsiaiškinti organizuotų grupių nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnio 1 dalimi, nutrauktas (t. 4, b. l. 128-205). Ši aplinkybė savaime D. Z. parodymų, kaip įrodymų, neeliminuoja ir įrodomosios reikšmės nepašalina, tačiau tiek EŽTT praktikoje, tiek Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti klausimų, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse taip pat ne kartą pasisakė, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokių parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Todėl šiuo atveju D. Z. parodymams skirtinas ypatingas dėmesys, tiek siekiant nustatyti parodymų objektyvumą, tiek aiškinantis ar yra jo parodymus patvirtinančių kitų objektyvių įrodymų.

Pirmiausia atkreiptinas dėmenys, kad D. Z. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo nuoseklūs.

2019-03-10 D. Z. pareiškimas (t. 4, b. l. 47-49) nėra informatyvus. Jame jis tik pripažįsta, kad padarė pranešime apie įtarimą nurodytus nusikaltimus. Konkrečiai pamini, kad teisėjui S. L. už S. K. palankų sprendimą pasiūlė 3 000 Eur, o už K. J. palankų sprendimą – 2 000 Eur.

2019-03-13 apklausiamas įtariamuoju (t. 4, b. l. 50-55) D. Z. jau detaliai nurodo kada ir kaip gavo pinigus iš R. M. bei patvirtina, kad susitikimo su S. L. metu už S. K. skundo patenkinimą pasiūlė 3 000 Eur, o už K. J. skundo patenkinimą – 2 000 Eur.

Tik po savaitės, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 60-68), D. Z. jau nebuvo toks kategoriškas. Tvirtina, jog ne viską tiksliai prisimena ir prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Atsakinėdamas į konkrečius klausimus beveik visas aplinkybes nurodo pridėdamas žodelį „gal“.

Akistatos su S. L. metu 2019-11-04 (t. 4, b. l. 79-82) į labai konkretų tyrėjo klausimą „Ar vykdydamas neteisėtą susitarimą su R. M. siūlė S. L. 3 000 eurų kyšį?“, atsakė „Taip“. Į analogišką S. L. klausimą, atsakė, kad neatsimena ar siūlė. Nurodė, kad vieniems siūlė, kitiems nesiūlė. Todėl jam reikia dar kartą perklausyti pokalbius. Toliau atsakinėdamas į tyrėjo patikslinančius klausimus D. Z. pasakė, kad bent jau planavo (galima suprasti ateityje) pasiūlyti kyšį, tačiau negali nurodyti ar susitikimo metu davė kaip nors suprasti, jog už palankų sprendimą bus atsilyginta.

Dar kartą apklausiamas 2020-12-30 (t. 5, b. l. 13-16) D. Z. vėl nurodo, kad S. L. pasiūlė 3 000 Eur už S. K. skundo patenkinimą. Duodamas parodymus dėl K. J. skundo jau nurodo, kad sakė S. L. jog yra 3 000 Eur.

2021-02-09 apklausoje (t. 5, b. l. 17-18), D. Z. komentuodamas įrašytus pokalbius su R. M., jau nurodo, kad dėl S. K. skundo S. L. siūlė didinti užstato sumą, o pačiam S. L. siūlė 4 000 Eur.

2021-04-15 apklausoje (t. 5, b. l. 19-21) D. Z. vėl nurodo, jog tvirtina savo parodymus, duotus 2019-03-13, tačiau epizode dėl K. J. skundo nurodo, jog S. L. siūlė ne 2 000 Eur, o 3 000 Eur.

D. Z. duodamas parodymus Klaipėdos apygardos teisme (t. 8, b. l. 105-112), kai jam pradžioje buvo suteikta galimybė pačiam papasakoti apie bylos aplinkybes, nurodė, kad abiem atvejais (tiek dėl S. K. skundo, tiek dėl K. J. skundo) susitikus S. L. ir pasiteiravus dėl tų skundų, jis (S. L.) iš karto pasakė, kad klausimai išspręsti ir nieko nekeis. Savo pasakojime D. Z. nieko neužsimena apie tai, kad S. L. būtų siūlęs pinigus. Tačiau atsakydamas į prokurorės klausimus vėl patvirtina, kad tiek epizode dėl S. K., tiek epizode dėl K. J. skundų, pinigus S. L. siūlė ir netgi rodė pinigus. D. Z. vėl išsakė prašymą vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Atsakinėdamas į gynėjo klausimus patvirtino, jog dėl S. K. skundo pinigai jam buvo perduoti jo ((duomenys neskelbtini)) kontoroje, o dėl K. J. skundo – viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ vestibiulyje. Atsakinėdamas į kaltinamojo S. L. klausimus, D. Z. nurodė, jog epizode dėl K. J. skundo kalbėdamas su S. L. pinigus turėjo, tačiau jam (S. L.) jų nerodė ir sumos nesakė. Parvirtino, kad akistatos su S. L. metu sakė tiesą, t. y. planavo bent jau siūlyti kyšį, bet nieko nesiūlė.

Iš aptartų D. Z. parodymų akivaizdu jog jie nėra nuoseklūs ir nekintantys. Jo parodymai skiriasi ne tik skirtingų apklausų metu (kas iš dalies būtų suprantama dėl tam tikrų detalių pamiršimo bėgant laikui), tačiau ir tos pačios apklausos (ar tai būtų ikiteisminio tyrimo metu ar teisme) metu. Akivaizdu, jog D. Z. atsakymai priklauso nuo to kas užduoda klausimus. Jei klausimą užduoda tyrėjas ar prokuroras, tai atsakyme visuomet kategoriškai patvirtinama, kad kyšį S. L. siūlė, netgi pinigus rodė ar bent sumą įvardino. Kai tik klausimą užduoda kitas įtariamasis (kaltinamasis), gynėjas ar teisėjas, D. Z. atsakymai pasikeičia, pasakojimą apie kiekvieną faktinę aplinkybę pradeda žodeliu „gal“ arba iš viso neigia S. L. siūlęs kyšį.

D. Z. išsamiai buvo apklaustas ir bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme. Tačiau ir ši apklausa nepašalino aukščiau aptartų prieštaravimų, o greičiau dar ir paaštrino tuos prieštaravimus. Duodamas parodymus Lietuvos apeliaciniame teisme (t. 10, b. l. 134-141) D. Z. dėl kyšio siūlymo S. L. užtikrino, jog tikrai nesakė, kad duos 3 000 Eur (ar kitą sumą). Teigia, jog gal S. L. pasakė, kad turi pinigus, gal parodė, gal konkliudentiniais veiksmais, tačiau tiesioginio siūlymo nebuvo. Kadangi liudytojas net negali apsispręsti kokiu iš išvardintų būdų informavo S. L. apie galimą atlygį, tai neįmanoma išsiaiškinti kaip tai buvo padaryta (jei taip buvo) – kaip buvo pasakyta, kaip ir kas buvo parodyta ar kuo pasireiškė konkliudentiniai veiksmai. Dar daugiau – D. Z. negali tvirtinti, kad S. L. galėjo suprasti jo (D. Z.) veiksmus ar kažkokias kitas manipuliacijas kaip pinigų siūlymą. Šie parodymai iš esmės paneigia D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis už skundų patenkinimą S. L. tiesiogiai siūlė pinigus. Dar daugiau, tokie D. Z. parodymai prieštarauja kitiems toje pačioje apklausoje duotiems parodymams. Pasakodamas apie tai kaip mezgė ir vykdė korupcinius santykius parodė sekančiai:

Taip nebūdavo, kad teisėjui sakytų, jog turi tiek ir tiek pinigų – duok man rezultatą. Tik jei buvo išsakoma nuomonė, kad skundą galima tenkinti, tai tik tada išsakydavo užuominą (iš manęs šampanas, ar aš atsiskaitysiu). Ir tik jei užsimegzdavo kontaktas, vystydavo kyšio perdavimo temą. Pats kyšio perdavimo procesas niekada nevykdavo teisme.

Netgi uždavus papildomą klausimą D. Z. pakartojo, kad pradžioje niekada pinigų nesiūlydavo. Todėl neaišku kodėl visos tos griežtos procedūros turėjo nesilaikyti šiuo atveju bendraudamas su S. L. ir pinigus siūlyti iš karto. Juo labiau, kad jo paties teigimu S. L. buvo iš tų teisėjų, kuriems pinigai aplamai nebuvo svarbūs.

Galima daryti prielaidą, kad jau pirmo pokalbio metu (tiek dėl S. K., tiek dėl K. J. skundų) su S. L. buvo sutarta dėl skundų tenkinimo ir todėl iš karto buvo aptarta kyšio suma. Tačiau tokią galimybę paneigia pats D. Z., nurodydamas, kad abiem atvejais reikėjo antrą kartą susitikti su teisėju, kadangi negavo teigiamo atsakymo ar gali tenkinti skundus. Dar daugiau, toje pačioje apklausoje, užduodant papildomus klausimus D. Z. patikslino, kad abiem atvejais S. L. iš karto (jau pirmo susitikimo metu) pasakė, jog skundų netenkins. Dėl S. K. skundo antrą kartą su S. L. kalbėjo dėl to, kad iš R. M. sužinojo, jog gali būti padidinta užstato suma, o dėl K. J. antrą kartą užvedė kalbą, kadangi norėjo atkreipti dėmesį, jog byloje yra ekspertų išvada, kad neblaivumas nustatytas dėl vartotų vaistų. Nors šie liudytojo paaiškinimai šiek tiek prieštaringi, tačiau sutampa toje dalyje, kad jau pirmo pokalbio metu S. L. aiškiai pasakė, jog nesirengia keisti sprendimų ir tenkinti skundų.

Susipažįstant ir vertinant D. Z. parodymus, kolegija atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę.

Iš 2019-09-17 apklausos protokolo (t. 4, b. l. 69-78) galima manyti, kad tik tada D. Z. buvo parodyti vaizdo įrašai padaryti jo kontoroje bei duota perklausyti garso įrašus, padarytus taikant procesines prievartos priemones. Šioje apklausoje nurodoma, kad D. Z. duodami peržiūrėti ar paklausyti atskirus įrašus ir jis komentuoja tai ką pamato ar išgirsta. Tačiau duodamas parodymus Klaipėdos apygardos teisme, D. Z. nurodė <... mano apsisprendimui duoti parodymus turėjo įtakos mano teisinis išsilavinimas, susipažinimas su esama medžiaga. Kaip teisininkas aš supratau savo situaciją ir neigti tai kas yra...>. Tai, kad yra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga D. Z. yra nurodęs ir savo pareikškime, rašytame 2019-03-10 (t. 4, b. l. 47-49). Iš to kyla klausimas kada ir kokia apimtimi D. Z. buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis reglamentuota BPK 181 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad įtariamasis ir jo gynėjas... ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis.... Iš tolimesnio minėto įstatymo turinio matyti, kad prašymas dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis prokurorui turi būti pareikštas raštiškai, o prokuroras tokį prašymą turi išspręsti per septynias. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi jo gynėjas. Pats įtariamasis (jei jis suimtas) susipažinti su minėtais duomenimis gali tik jei atsisako gynėjo. Šiuo atveju byloje nėra nei D. Z. gynėjo (tuo laikotarpiu kai D. Z. buvo sulaikytas ir suimtas) nei paties D. Z. prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, o tuo pačiu nėra ir prokuroro sprendimo tuo klausimu.

Galima būtų manyti, kad D. Z. sakydamas kas lėmė jo prisipažinimą, turėjo omenyje susipažinimą su įtarimu. Tačiau šiuo požiūriu kolegijos nuomone reikšminga D. Z. apklausa, atlikta 2019-03-13. Šioje apklausoje duodamas parodymus apie S. K. epizodą nurodo: <...2018-11-21 ryte į kontorą atvažiavo R. M. ir man perdavė S. L. papirkimui 5 000 eurų. Aš perskaičiavau R. M. perduotą 5 000 eurų sumą, iš kurios 30 kupiūrų po 100 eurų, skirtus S. L., padėjau vienoje krūvelėje, toliau suskaičiavau 20 kupiūrų po 100 eurų, kurias atskirai padėjau sau. Po to paėmiau 3 000 eurų ir juos įdėjau į baltos spalvos voką...>. Tokių duomenų pareikštame įtarime nebuvo. Sugretinus šiuos parodymus su vaizdo įrašu darytu tą dieną D. Z. kontoroje, akivaizdu, kad jis (D. Z.) detaliai atpasakoja savo veiksmus, kuriuos arba ką tik peržiūrėjo vaizdo įraše, arba, kas dar labiau tikėtina, komentuoja žiūrėdamas tą įrašą. Galima būtų daryti prielaidą, kad D. Z. atmintis labai gera ir duodamas parodymus 2019-03-13 jis viską labai gerai prisiminė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad taip detaliai jis pasakoja tik apie tuos veiksmus, kurie buvo užfiksuoti vaizdo įraše. Tačiau jokių detalių nenurodo (nei kaip perdavė, nei iš kur paėmė ir t. t.) apie pinigų paėmimą iš R. M., t. y. apie įvykį kuris nėra užfiksuotas vaizdo įrašymo priemonėmis. Kaip jau yra aukščiau minėta, po savaitės laiko, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis jau jokių detalių neprisimena. Prašo vadovautis ankstesniais (jau minėtu 2019-03-13) parodymais. Netgi klausiamas apie įvykio detales, atsako miglotai – gal skaičiavau, kupiūros buvo gal po 100 Eur. Tai, kad minėtus parodymus D. Z. davė jau žinodamas kokie įrodymai yra surinkti byloje patvirtina ir tai, kad 2019-03-13 apklausoje nurodė, jog S. L. sakė, kad keisti kardomąją priemonę S. K. kategoriškai nesutinka kolegijos narys A. Š.. Iš byloje esančio įrašo, padaryto 2018-11-22 taikant procesinės prievartos priemones, matyti, jog tokią prašymo netenkinimo priežastį R. M. nurodė D. Z.. Tačiau po savaitės, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė, jog pats neprisimena, kad S. L. būtų sakęs apie A. Š.. Į prokurorės papildomą klausimą paaiškino: <... aš pats neprisimenu, kad S. L. minėtų A. Š. ar kitą kolegijos narį. Tai žinau iš IT medžiagos...>. Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nesilaikant BPK numatytos tvarkos, D. Z. buvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais ir tai turėjo lemiamą reikšmę D. Z. apsisprendžiant tiek dėl parodymų davimo, tiek dėl tokių parodymų apimties. Tai nėra vien formalus BPK pažeidimas. Nurodytos aplinkybės duoda papildomą pagrindą abejoti D. Z. parodymų teisingumu.

Duodamas parodymus Klaipėdos apygardos teisme (t. 8, b. l. 107) D. Z. parodė - <... viskas kas yra ikiteisminiame tyrime kur aš esu nufilmuotas, parodymus, kuriuos esu davęs palaikau...>. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakinėdamas į išteisintojo S. L., teisėjų bei advokato A. Mažeikos klausimus (t. 10, b. l. 138-139) D. Z. pasakė - <... kad STT pirmą kartą akistatoje su L. manęs tyrėjas S. klausė įvardindamas sumas 2000 eur už J., 3000 eur už K., iš kur tyrėjas tas sumas žinojo, tai tos sumos užfiksuotos...>; <... ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose apklausose man niekas sumų nenurodydavo, sumos buvo užfiksuotos objektyviais įrodymais, todėl tyrėjas užduodamas klausimus minėjo tas sumas...>; <... kodėl darau nuorodas į prieš 8 dienas apklausas, galiu atsakyti, kad esu pasakęs, kad galbūt esu įvykdęs daugiau korupcinio pobūdžio nusikaltimų, kurių neprisimenu ir galbūt aš klystu...>. Įvertinus tiek pacituotų, tiek kitų ikiteisminio tyrimo metu bei teismuose duotų parodymų visumą, galima daryti tam tikras išvadas, kodėl D. Z. taip (bent jau formaliai) stengiasi laikytis pirminių savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tam yra bent kelios akivaizdžios priežastys. Kaip nurodo pats D. Z., jis yra padaręs žymiai daugiau korupcinio pobūdžio veikų nei buvo pareikšti jam įtarimai. Todėl pilnai suprantamas jo pasakymas, kad tos veikos jam maišosi. Iš D. Z. pasisakymų akivaizdu, jog jis pilnai pripažįsta tik tas veikas, kurios yra užfiksuotos (padaryti vaizdo ar garso įrašai) ar surinkti kiti įrodymai, kuriuos jis kaip teisininkas supranta, jog ginčyti beprasmiška. Vertinant D. Z. parodymus apie šioje byloje nagrinėjamas veikas, susidaro įspūdis, kad jis vengia apie tas veikas kalbėti plačiau, pateikti kažkokių detalių, lyg bijotų, kad pradėjus pasakoti gali paaiškėti jog realiai padaryta kita dar neišaiškinta ir netirta korupcinio pobūdžio veika. Todėl jo parodymai apsiriboja taikant procesines prievartos priemones užfiksuotų vaizdų ir pokalbių atpasakojimu (apie tai, kad D. Z. neabejotinai turėjo galimybę susipažinti su ta bylos medžiaga pasisakyta aukščiau), bei įtarime tyrėjų pateiktų įvykių vertinimo patvirtinimu. Tokio elgesio pavyzdys gali būti parodymai apie teisėjo A. Š. įtaką sprendžiant S. K. skundą. Kaip jau minėta, D. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, aiškiai pasakė, kad neprisimena, jog S. L. minėtų A. Š. ar kitą kolegijos narį. Tačiau taikant procesines prievartos priemones užfiksuotame pokalbyje su R. M. D. Z. aiškiai pasako, jog skundo tenkinimui kategoriškai pasipriešino A. Š.. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (t. 10, b. l. 139) D. Z. jau pakeičia savo pozicija ir tvirtina, kad S. L. kalbėjo apie A. Š.. Apklausiamas Klaipėdos apygardos teisme (t. 8, b. l. 118) A. Š. aiškiai nurodė, jog S. K. skundo nagrinėjimas niekuo nebuvo išskirtinis. Jokių kalbų ar prašymų, kad reikėtų tą skundą tenkinti nebuvo. Analogiškus parodymus A. Š. yra davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 194-195). Jei dėl šio klausimo būtų kilę didesnės diskusijos, išsiskyrę kolegijos nuomonės, ypač jei kitokią nuomonę būtų turėjęs pranešėjas byloje (S. L.), teisėjas A. Š. neabejotinai to skundo nagrinėjimą būtų įsiminęs. Taigi vienintelis objektyvus faktas yra tai, jog D. Z. tikrai sakė R. M. apie A. Š. pasipriešinimą, tačiau tai nereiškia, kad realiai buvo ginčas tarp S. L. ir A. Š. dėl S. K. kardomosios priemonės. D. Z. pasakojimą R. M. apie A. Š. pasipriešinimą galima paaiškinti jo (D. Z.) asmeniniais interesais. Kaip matyti iš paties D. Z. parodymų (ne vien šioje nagrinėjamoje byloje), jis už tarpininkavimą (kaip įvardino pats D. Z.) sau pasilikdavo pakankamai dideles sumas. Taigi jam ta veika buvo labai naudinga. Neatmestina galimybė, kad D. Z., pasinaudodamas draugiškais santykiais su S. L. bei teisėjo atvirumu (plepumu) ir sužinojęs būsimą sprendimą, galėjo visus gautus pinigus pasilikti sau, nieko neperduodant teisėjui. Todėl D. Z. neabejotinai buvo suinteresuotas palaikyti įvaizdį, jog jis turi reikiamą įtaką teisėjui S. L., o pasakojimas apie pasipriešinusį A. Š. buvo sugalvotas tam, kad pateisinti kodėl šį kartą negalėjo pasiekti pageidaujamo rezultato. Kartu šie D. Z. parodymai (tų parodymų pasikeitimas) įrodo jo (D. Z.) pastangas laikytis jam taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – duoti kitų kaltinamųjų kaltę patvirtinančius parodymus, o tai savo ruožtu kelia papildomų abejonių dėl jo parodymų patikimumo.

Kolegija, vertindama D. Z. parodymų patikimumą atsižvelgia ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybes.

BK 39¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje nustatytu pagrindu specifika yra ta, kad nuo atsakomybės atleidžiamas asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui.

Šioje byloje įtariamojo procesinį statusą turėjęs D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas 2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi (t. 4, b. l. 128-167, 169-205). Kaip matyti iš 2019-07-07 pranešimo D. Z. apie įtarimą (t. 4, b. l. 33-46), jis, be kitų veikų, buvo įtariamas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2018 m. lapkričio 19-21 dienomis priėmė iš R. M. 5 000 Eur kyšį, o 2019 m. sausio 24 d. iš R. M. priėmė 4 000 Eur kyšį. Šiame įtarime nėra nuorodos, kad veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime. 2020-02-18 pranešime apie įtarimą (t. 4, b. l. 86-120) dėl 2018 m. lapkričio 19-21 dienomis bei 2019 m. sausio-vasario mėnesiais padarytų dviejų veikų D. Z. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį. Šiame įtarime formaliai nurodyta, kad tas veikas D. Z. padarė veikdamas organizuotoje grupėje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš įtarimo teksto neaišku su kokiais organizuotos grupės nariais tos veikos padarytos (kas kiti tos grupės nariai). Galima būtų daryti prielaidą, kad D. Z. veikė organizuotoje grupėje su R. M. ir S. L., nes šie asmenys minimi įtarime. Tačiau net tokia prielaida negalima, kadangi nei viename įtarime pareikštame R. M. (t. 6, b. l. 112-113; t. 7, b. l. 22-24) nei įtarimuose pareikštuose S. L. (t. 5, b. l. 169-170, 189-191), nei kaltinamajame akte nėra nuorodų, kad jie inkriminuojamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje su D. Z.. Šios aplinkybės buvo akivaizdžios ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo priimti sprendimai dėl D. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu. Akivaizdu, jog 2020-02-18 pranešime apie įtarimą D. Z., nuoroda, kad veikas numatytas BK 226 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (veikos kurios nagrinėjamos šioje byloje) jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, įrašyta formaliai, tam, kad būtų teisinis pagrindas taikyti BK 39¹ straipsnį. Darytina išvada, kad D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės už šias veikas atleistas nepagrįstai. Apie tai, kad D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pažeidžiant įstatymus (byloje, kuri irgi yra išskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-236-495/2023. Nors D. Z. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau tai labai svarbu vertinant jo parodymų patikimumą. Kaip jau minėta, pats D. Z., duodamas parodymus, ne kartą nurodė, jog apsisprendimą pripažinti savo kaltę ir duoti parodymus lėmė jo teisinis išsilavinimas, susipažinimas su bylos medžiaga ir kaip teisininko supratimas savo situacijos. Taigi neabejotinai jis, kaip teisininkas, suprato ir tai, jog nuo baudžiamosios atsakomybės už veikas, kurios nepadarytos veikiant organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, atleidžiamas nepagrįstai. Gaudamas tokią nepagrįstą dovaną iš tyrėjų, D. Z. neabejotinai jautėsi įsipareigojęs duoti kaltinimui palankius parodymus. Aukščiau aptarti D. Z. parodymai tik patvirtina tokią išvadą. Todėl jo parodymai negali būti laikomi patikimais. Apie tai, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, gali būti pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų tais atvejais, kai BK 39¹ straipsnis pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, t. y. kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas nesant šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-61-689/2020.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, kolegija daro išvadas:

Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Tokie kaltinimai dviejuose epizoduose (dėl S. K. ir dėl K. J. skundų) pareikšti R. M.. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad R. M. prašė D. Z., pasinaudojant savo pažintimi su teisėju S. L., pakalbėti su juo, kad abu skundai būtų patenkinti. Tačiau atsakomybei pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nepakanka vien prašymo paįtakoti įgaliojimus vykdantį asmenį. Būtina sąlyga – pasiūlyti, pažadėti, susitarti ar duoti kyšį. Šiuo atveju įvertinus byloje esančių įrodymų teisėtumą, leistinumą bei patikimumą išlieka abejonė, kad R. M. atliko bent vieną iš išvardintų veiksmų, t. y. pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ar davė kyšį. Galimybės pašalinti šias abejones yra išnaudotos. Kadangi bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai, todėl R. M. iš abiejų kaltinimų išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kyla kai, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Taigi, BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus.

Kyšininkavimo sudėties objektyvieji požymiai – pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, kyšio priėmimas – BK 225 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dviejuose epizoduose) pareikšti S. L..

Įvertinus visumą aukščiau aptartų įrodymų, daroma išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. L. būtų pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį iš D. Z.. Net jei byloje esančius garso įrašus bei neaiškius (neapibrėžtus) D. Z. parodymus vertinti kaip tinkamus įrodymus, juose nėra nieko kas patvirtintų S. L. kaltę. Tai, kad S. L. leidosi su D. Z. į jo (S. L.) žinioje buvusių skundų aptarinėjimą, galima vertinti kaip teisėjo etikos pažeidimą, tačiau jokiu būdu ne kaip nusikaltimą. Todėl S. L. iš kaltinimo dėl abiejų veikų išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta R. M., naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 dalimi, daiktai turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinė plokštelė Nr. CD-11-114-18, priedas prie 2020-07-31 sekimo protokolo;

2. Kompaktinė plokštelė Nr. CD-11-141-18, priedas prie 2018-11-26 sekimo protokolo;

3. Kompaktinė plokštelė Nr. CD-11-143-18, priedas prie 2018-11-26 sekimo protokolo;

4. Kompaktinė plokštelė Nr. 22-14-131, priedas prie 2018-11-26 savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo;

5. Kompaktinė plokštelė Nr. 22-14-132, priedas prie 2018-11-26 savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo;

6. Kompaktinė plokštelė Nr. 22-14-12, priedas prie 2019-01-30 savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo;

7. Kompaktinė plokštelė Verbatim CD-R, priedas prie 2020-02-03 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini);

8. Kompaktinė plokštelė Nr. 22-14-18 priedas prie 2019-02-11 savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo;

9. Kompaktinė plokštelė Verbatim CD-R, priedas prie 2020-08-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini);

10. Kompaktinė plokštelė, priedas prie 2018-11-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo;

11. Kompaktinė plokštelė, priedas prie 2019-04-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo Nr. CD-11-096-19;

12. Kompaktinė plokštelė Nr. CD-11-036-19, priedas prie 2019-01-31 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo;

13. Kompaktinė plokštelė Nr. CD-11-043-19, priedas prie 2019-02-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo;

14. Kompaktinė plokštelė Nr. CD-11-062-19, priedas prie 2019-04-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo;

15. Kompaktinė plokštelė MAXELL su įrašais, priedas prie 2019-02-05 apžiūros protokolo;

16. Kompaktinė plokštelė priedas prie 2019-11-04 ir 2019-11-07 akistatos protokolų;

17. Kompaktinis diskas priedas prie R. M. 2021-02-07 prašymo;

18. Kompaktinė plokštelė Nr. CD-13-107-21, priedas prie 2019-01-31 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-308 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu 2018 m. lapkričio 19-21 d. ir dėl prekybos poveikiu 2019 m. sausio 24 d. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. M., panaikinti.

S. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšininkavimo 2018 m. lapkričio 21 d. ir dėl kyšininkavimo 2019 m. sausio 29 d. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 3 dalimi, daiktus turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinę plokštelę Nr. CD-11-114-18, priedą prie 2020-07-31 sekimo protokolo;

2. Kompaktinę plokštelę Nr. CD-11-141-18, priedą prie 2018-11-26 sekimo protokolo;

3. Kompaktinę plokštelę Nr. CD-11-143-18, priedą prie 2018-11-26 sekimo protokolo;

4. Kompaktinę plokštelę Nr. 22-14-131, priedą prie 2018-11-26 savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo;

5. Kompaktinę plokštelę Nr. 22-14-132, priedą prie 2018-11-26 savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo;

6. Kompaktinę plokštelę Nr. 22-14-12, priedą prie 2019-01-30 savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo;

7. Kompaktinę plokštelę Verbatim CD-R, priedą prie 2020-02-03 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini);

8. Kompaktinę plokštelę Nr. 22-14-18, priedą prie 2019-02-11 savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo;

9. Kompaktinę plokštelę Verbatim CD-R, priedą prie 2020-08-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini);

10. Kompaktinę plokštelę, priedą prie 2018-11-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo;

11. Kompaktinę plokštelę Nr. CD-11-096-19, priedą prie 2019-04-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo;

12. Kompaktinę plokštelę Nr. CD-11-036-19, priedą prie 2019-01-31 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo;

13. Kompaktinę plokštelę Nr. CD-11-043-19, priedą prie 2019-02-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo;

14. Kompaktinę plokštelę Nr. CD-11-062-19, priedą prie 2019-04-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo;

15. Kompaktinę plokštelę MAXELL su įrašais, priedą prie 2019-02-05 apžiūros protokolo;

16. Kompaktinę plokštelę, priedą prie 2019-11-04 ir 2019-11-07 akistatos protokolų;

17. Kompaktinį diską, priedą prie R. M. 2021-02-07 prašymo;

18. Kompaktinę plokštelę Nr. CD-13-107-21, priedą prie 2019-01-31 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Daina Vaidachavičienė