Dėl dalies bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-423/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 30.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovėms M. D. S. ir Z. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimo tvarkos nustatymo bei pagal atsakovių M. D. S. ir Z. S. priešieškinius dėl dalies bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo; tretieji asmenys S. S. ir VĮ Registrų centro Tauragės filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo asmeninėn nuosavybėn ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo, kai dalis prašomų atidalyti nekilnojamųjų daiktų yra pastatyti neįteisinus statybų.

Ieškovė teismo prašė: 1) atidalyti jos nekilnojamąjį turtą nuo atsakovių turto: pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), jai asmeninės nuosavybės teise paliekant gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (1,14 kv. m), 1-2 (13,06 kv. m), 1-7 (17,71 kv. m), 1-6 (11,15 kv. m), 1-5 (6,38 kv. m), 1-4 (4,84 kv. m), 1-3 (17,48 kv. m), 1-19 (7,95 kv. m), taip pat laiptinės patalpą (4,23 kv. m), iš viso - 83,94 kv. m; taip pat asmeninės nuosavybės teise palikti gyvenamojo namo mansardos aukšto patalpas, mansardos atidalijimo projektiniame plane pažymėtas indeksais: 1-20 (18,69 kv. m), 1-21 (5,68 kv. m), 1-22 (14,24 kv. m), iš viso - 41,61 kv. m, bei mansardos patalpas, plane pažymėtas simboliais ESGFE; IHTUI; MLVJIURM; 2) atsakovėms palikti gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, projektiniame atidalijimo plane pažymėtas indeksais: 1-8 (3,62 kv. m), 1-9 (6,76 kv. m), 1-10 (4,81 kv. m), 1-11 (10,97 kv. m), 1-12 (19,06 kv. m), 1-13 (4,47 kv. m), 1-14 (2,95 kv. m), 1-15 (10,57 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), 1-17 (29,69 kv. m), 1-18 (11,38 kv. m), bei mansardos patalpas, pažymėtas indeksais 1-23 (10,12 kv. m), 1-24 (27,09 kv. m); 3) atidalyti ieškovės nekilnojamąją turtą nuo atsakovės M. D. S. turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. ūkinį pastatą, atidalijant ir jai asmeninės nuosavybės teise paliekant 60/100 dalių pagalbinio pastato-ūkinio pastato, projektiniame žemės sklypo atidalijimo plane pažymėto indeksu Nr. 2; 4) nustatyti, kad kiemo įrengimu-šuliniu bendraturtės ieškovė ir atsakovės naudosis bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims; 5) atidalyti jos nekilnojamąjį turtą nuo atsakovės M. D. S. turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atidalijant žemės sklypą, 0,23 ha ploto, pagal pateikiamą žemės sklypo atidalijimo planą, jai nustatant nuosavybės teisę į 1150 kv. m ploto žemės sklypą: jai, ieškovei, asmeninės nuosavybės teise paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, projektiniame žemės sklypo atidalijimo plane pažymėtą simboliais AFGHCBA, o atsakovėms paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti žemės sklypo dalimi, plane pažymėta simboliais FEDCHGF; 6) M. D. S. ir S. S. palikti gyvenamojo namo priestato patalpas, projektiniame plane pažymėtas indeksais 1-13 (4,47 kv. m), 1-14 (2,95 kv. m), 1-15 (10,57 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), jai priteisiant avarinės būklės ūkinį pastatą, projektiniame žemės sklypo padalijimo projekte pažymėtą Nr. 4, kurį ji pageidauja nugriauti.

Atsakovė M. D. S. priešieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti, kad 1974 m. gruodžio 21 d. vieno aukšto mūrinio gyvenamojo namo 20x10 m dydžio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi P. D. nusipirko nuosavybėn namo pirmojo aukšto patalpas: 2-1 (1,42 kv. m), 2-2 (5 kv. m), 2-3 (l,92 kv. m), 2-4 (2,96 kv. m), 2-5 (10,45 kv. m), 2-6 (18,36 kv. m), 2-7 (30,07 kv. m), 2-8 (11,13 kv. m), 2-9 (7,95 kv. m), bei patalpas mansardoje: 2-10 (9,68 kv. m), 2-11 (10,66 kv. m), 2-12 (17,63 kv. m), taip įsigydamas nuosavybėn 52/100 viso gyvenamojo namo; 2) nustatyti tokią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką: ieškovei paskirti naudotis namo pirmojo aukšto patalpas: 1-1 (1,14 kv. m), l-2 (13,06 kv. m), 1-7 (17,71 kv. m), 1-6 (11,15 kv. m), 1-5 (6,38 kv. m), 1-4 (4, 84 kv. m), l-3 (17,48 kv. m), laiptinės patalpą (4,23 kv. m), iš viso 76,99 kv. m, bei mansardos patalpas: 1-21 (8,68 kv. m), 1-20 (18,69 kv. m), l-22 (14,24 kv. m), iš viso - 41,61 kv. m; atsakovėms skirti naudotis patalpas 1-8 (3,62 kv. m), 1-9 (6,76 kv. m), 1-10 (4,81 kv. m), l-11 (10,97 kv. m), l-12 (19,06 kv. m), 1-17 (29,69 kv. m), 1-18 (11,38 kv. m), 1-16 (11,82 kv. m), l-15 (10,57 kv. m), l-14 (2,95 kv. m), l-13 (4,47 kv. m), 1-19 (7,95 kv. m), iš viso - 124,05 kv. m; 3) namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal projekto vadovės B. M. parengtą padalijimo projektą.

Atsakovė Z. S. priešieškiniu prašė: 1) ieškinį atmesti, atsakovės M. D. S. priešieškinio dalį dėl gyvenamųjų patalpų padalijimo tvarkos nustatymo tenkinti; 2) nustatyti tokią 2300 kv. m žemės sklypo naudojimo tvarką: S. T. skirti naudotis 1150 kv. m (plane nurodyta plotai B, C, D); M. D. S. skirti naudotis 867 kv. m (plane plotai E, F); Z. S. skirti naudotis 283 kv. m (plotai F); bendram naudojimui skirti 306 kv. m S. T., M. D. S., Z. S.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinys ir priešieškiniai netenkinti.

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Pagal byloje pateiktus dokumentus ir šalių paaiškinimus šalys pasistatė priestatus neturėdamos reikiamų leidimų ir tinkamai parengtų projektų, todėl pastatai nėra įregistruoti. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymas yra negalimas, nes nežinomas tikslus naudojamų patalpų plotas. Įregistravus šiuos pastatus gali keistis naudojamo ploto dydžiai. Padalydamas turtą ir nustatydamas naudojimosi juo tvarką teismas išspręstų savavališkų statybų klausimą, tačiau tai turi būti padaryta pirmiau, tik po to kreipiamasi į teismą dėl turto padalijimo. Išsprendus savavališkų statybų padarinius, tuo atveju, jei būtų nugriauti savavališki statiniai, gali pasikeisti įvažiavimų į sklypą išdėstymas, šis dalykas taip pat įeina į turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymą ir jis negali būti išspręstas tol, kol nėra išnagrinėtas savavališkų statybų padarinių klausimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Nutartyje nurodyta, kad ieškovė byloje pareiškė reikalavimus atidalyti jos dalį iš bendrosios nuosavybės su atsakovėmis pagal jos pateiktus projektinius pasiūlymus dėl atidalijimo (T. 2, b. l. 96-100), atsižvelgiant į jos turimą gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo 1/2 dalį namų valdoje; atsakovės priešieškiniais prašė joms skirti naudotis tam tikromis gyvenamojo namo patalpomis pagal pateiktą planą su priešieškiniu (T. 3, b. l. 17–18), taip pat nustatyti naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką pagal projekto vadovės B. M. parengtą projektą.

Ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir 0,23 ha žemės sklypas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre: ieškovei – 1/2 gyvenamojo namo dalis, 60/100 ūkinio pastato 2I1p dalių; ūkinis pastatas 3I1p; šiltnamis 51ž, 1/2 kitų statinių (šulinio, lauko tualeto) dalis ir 1/2 žemės sklypo dalis; atsakovei M. D. S. priklauso 377/1000 dalys gyvenamojo namo, 40/100 dalių ūkinio pastato 2I1p, ūkinis pastatas – garažas 4I1p, 1/2 kitų statinių (šulinio, lauko tualeto) dalis ir 867/2300 žemės sklypo dalys; atsakovei Z. S. priklauso 123/1000 gyvenamojo namo dalys ir 283/2300 žemės sklypo dalys.

Ieškovės reikalavimu prašomos atidalyti gyvenamojo namo patalpos atsakovėms M. D. S. ir Z. S. atidalijimo projekte pažymėtos indeksais 1-13, 1-14-,1-15, 1-16, yra priestate 3a1/p, kuris neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip daiktas. Taip pat pastatyti kiti du priestatai : 1a1p (3, 62 kv. m), 2a1p (1, 14 kv. m), kurie neįeina į gyvenamojo namo 301, 72 kv. m bendrą plotą ir kuriuos taip pat prašoma atidalyti. Pastačius šiuos 3 priestatus praplėstas gyvenamojo namo plotas 34, 57 kv. m. Išvardytų statinių statybai, nepaisant jų poreikių ar tikslų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.5 punktą, privalėjo būti išduotas statybos leidimas. Priestatų statyba nėra įteisinta, jie nėra nugriauti, todėl negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo. Atidalijimas prieštarautų CK 4.103 straipsnio 1 daliai, pagal kurią, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Jei kuris nors iš priestatų būtų įteisintas, atitinkamai pasikeistų bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4. 77 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Kasaciniu skundu nesutinkama su teismų padaryta išvada, kad prašomas atidalyti gyvenamojo namo priestatas 3a1/p yra neįregistruotas kaip daiktas Nekilnojamojo turto registre. Teismai neįvertino prie civilinės bylos pridėtoje administracinėje byloje esančio VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta neregistruoti nuosavybės teisių į gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, nes šis priestatas, kaip ir kiti to namo priestatai, yra gyvenamojo namo sudėtinė dalis. Šiame sprendime pažymėta, kad priestatai pastatyti vėliau nei namas, kurio bendras plotas pasikeitė nuo 246,06 kv. m iki 301,72 kv. m. Taip pat teismai nevertino gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos, kurioje bendras namo plotas nurodytas 301,72 kv. m ir priestato 3a1p statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1994 m., įrodomosios reikšmės. Priestatai nesuformuoti kaip atskiri objektai tik todėl, kad jie yra sudėtinė, neatskiriama namo dalis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tie statiniai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Gyvenamojo namo priestatams esant šio namo sudėtinėmis dalimis, priestatai negali būti suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vienu iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų nurodytas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalies atidalijimas, ją suformuojant kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą. Šio įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad gyvenamasis namas ir jo priestatai gali būti laikomi tinkamais suformuoti ir juos galima atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002,,Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.5 punktą prie gyvenamojo namo pastatytiems priestatams turėjo būti išduotas statybos leidimas. Bylos atveju priestatai pastatyti anksčiau, nei įsigaliojo nurodytas teisės aktas, be to, šis aktas nustojo galioti nuo 2010 m. spalio 1 d. Nurodytą aktą pakeitus aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-824 patvirtinta nauja STR 1.01.08:2002,,Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.5 punkto redakcija. Pagal šiuo įsakymu patvirtinto STR 1.01.07:2010,,Nesudėtingi statiniai“ 6 punktą ir priedo,,Pastatai“ 1 lentelės 5 punktą priestatai laikomi nesudėtingu statiniu, jiems statyti nereikalaujama statybos leidimo ar projekto.

Kasaciniu skundu nesutinkama su teismų CK 4.103 straipsnio 1 dalies taikymu, pagal kurią, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Teismai neįvertino Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004 m. rugpjūčio 10 d. sudaryto senų statinių patikrinimo akto, kuriuo šios tarnybos atstovai apžiūrėjo senus statinius, patikrino 2004 m. balandžio 9 d. kadastrinių matavimų bylą ir nenustatė savavališkos statybos fakto.

Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismai neįvertino, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta būtina ir iš esmės vienintelė sąlyga, kai negalimas daikto padalijimas natūra: kai dėl tokio padalijimo padaroma daikto paskirčiai neproporcinga žala. Teismai turėjo įvertinti visas racionalias galimybes atidalyti turtą natūra ir tik nesant tokios galimybės – spręsti dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovė byloje pateikė nekilnojamojo turto atidalijimo projektinius pasiūlymus ir tai reiškia, kad turto atidalijimas natūra yra įmanomas. Atlikus siūlomą atidalijimą faktinė padėtis iš esmės nesikeistų, kiekviena iš šalių naudotųsi savo nuosavybe tiek pat, kiek naudojasi iki atidalijimo, pasikeistų tik nekilnojamojo turto objektų teisinė padėtis. Ieškovei priklausanti gyvenamojo namo 1/2 dalis proporcingai išdėstyta per namo du aukštus, o patalpa Nr. 1.19 ieškovei reikalinga laiptams į antrąjį aukštą įsirengti. Prašomas atidalyti gyvenamasis namas turi atskirus įėjimus, todėl, atidalijus patalpas, atsakovės toliau galės įeiti ir naudotis savo patalpomis.

Atsakovės Z. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Ieškovė neatliko naujos gyvenamojo namo ir priklausinių teisinės inventorizacijos, kadangi dar iki civilinės bylos pradėjimo pasikeitė pastatų plotai, mat ieškovė savavališkai pasididino priestatą, nugriovė ūkinius pastatus. Pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą neįmanoma atidalyti žemės sklypo prie namo nepaskyrus naudotis atsakovėms kiemo, kuris pritaikytas bendram visų namo gyventojų naudojimui. Teismai pagrįstai nurodė, kad nėra galimybės atidalyti gyvenamojo namo patalpų, nes nėra tikslaus nustatyto naudojamų patalpų ploto ir neįregistruoti gyvenamojo namo priestatai.

Atsakovės M. D. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo. Atsakovė nurodo, kad ginčo priestatą 3a1p pasistatė ji pati ir juo faktiškai naudojasi bei, gavusi bendraturčių sutikimą, galėsianti jį įteisinti, tada ir pasikeis bendraturčių dalys. Po to, kai ieškovė nugriovė ūkinį pastatą, bendraturčiams priklausančio nekilnojamojo turto idealiosios dalys ir jų atidalijimas paskirstant bendraturčiams patalpas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka faktiškai esamo nekilnojamojo turto ir jį sudarančių patalpų. Nesutinkama su kasacinio skundo teiginiu, kad teismai turėjo taikyti, bet netaikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalių, nes galimybės atidalyti gyvenamojo namo patalpas nėra dėl to, kad nėra žinomas ir teisiškai nenustatytas tikslus naudojamų patalpų plotas bei neįregistruoti gyvenamojo namo priestatai. Kasaciniame skunde pateikta nuoroda į Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004 m. rugpjūčio 10 d. aktą, kuriuo nekonstatuota savavališkų statybų, tačiau civilinė byla pradėta praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo nurodyto akto surašymo ir situacija yra pasikeitusi: per šį laiką ieškovė savavališkai pasididino priestatą ir nugriovė ūkinį pastatą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl statinio savavališkos statybos konstatavimo sąlygų

Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimu ir nutartimi nustatyta, kad bylos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas yra padidintas, pastačius priestatus ir taip išplėtus gyvenamojo namo bendrąjį plotą; priestatų statyba pradėta neturint tam tikslui išduoto statybų leidimo, dėl to priestatai teismų įvertinti kaip savavališka statyba. Teismų nurodyta, kad gyvenamojo namo patalpų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymas yra negalimas, nes nėra žinomas tikslus naudojamų patalpų plotas; nesant atidalytų patalpų negali būti sprendžiamas žemės sklypo prie gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, nes tik namo konkrečių patalpų priskyrimas bendraturčiams nulems, kaip turės būti nustatoma optimali žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka. Kasaciniame skunde vieno iš bendraturčių keliamas klausimas, kad administracine tvarka nekonstatuotas savavališkų statybų faktas, gyvenamasis namas kartu su naujai pastatytomis namo dalimis gali būti laikomas tinkamai suformuotu ir dėl to egzistuoja galimybė jį atidalyti.

Statinio statyba yra vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai). Statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (jei jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką pagrindas yra, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymais nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (CK 4.77 straipsnis). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjama statybos procese pastatant naują statinį arba dėl pastato kapitalinio remonto atkuriant statinio savybes arba pagerinant iš esmės, taip padidinant statinio vertę, tačiau įgyti nuosavybę į statinį, taip pat įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-268/2011). Kasacine tvarka nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija pažymi, kad statybų būdu sukuriamas nekilnojamasis daiktas ar jo dalis pripažįstamas teisėtu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, jei sukuriant tokį daiktą yra laikomasi įstatymuose nustatytų statinio statybai keliamų reikalavimų.

Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002,,Statinio statybos rūšys“ (nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija) 9 punktą statinio rekonstravimu laikoma, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų bylos įrodymų duomenų teismai sprendė, kad priestatais padidintas gyvenamojo namo plotas, tačiau nenustatyta, kad ginčo priestatų statyba būtų padariusi poveikį gyvenamojo namo laikančiosioms konstrukcijoms, t. y. kad jas būtų reikėję keisti ar sustiprinti. Dėl to priestatų prijungimas prie gyvenamojo namo, t. y. gyvenamojo namo naujų dalių pastatymas, nereiškia tokio namo rekonstrukcijos, jeigu neatlikta jo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimų STR 1.01.08:2002,,Statinio statybos rūšys“ prasme. Priestato prie statinio pastatymas (įrengimas) būtų laikomas to statinio rekonstrukcija ir šiems statybos darbams atlikti būtų reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas statybos leidimas, jeigu statant tokį priestatą būtų koreguojamos laikančiosios konstrukcijos, t. y. pasikeistų pradinio pastato išorinių laikančiųjų sienų ir pamatų konfigūracija. Pirmiau nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybos leidimą, jeigu šis yra privalomas, atsižvelgiant į statinio ir statybos darbų pobūdį. Pagal aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punktą išduodami leidimai statyti naują ar rekonstruoti statinį, ar rekonstruoti nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį. Taigi atliekant statinio pertvarkymą, kuris laikomas statinio rekonstrukcija ar jo kapitaliniu remontu, reikalaujama turėti statybos leidimą. Statybos leidimas yra privalomas, išskyrus nesudėtingo statinio statybą bei paprastojo statinio remonto atlikimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 24 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo 14 punktas).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte pateikta savavališkos statybos sąvoka – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tai, ar statyba atlikta laikantis statybos procesą reglamentuojančių reikalavimų, gali būti sprendžiama pagal tai, ar buvo užfiksuota savavališka statyba ir taikytos su savavališka statyba susijusios priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-406/2003).

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis), kuri turi teisę tikrinti statinių statybos teisėtumą, sustabdyti statybą, atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą (nurodyto straipsnio 3 dalies 4 punktas). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, ir nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą ir iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo pareikalauja savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Taigi įstatyme nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencija nustatyti savavališkos statybos atvejus ir spręsti dėl priemonių joms taikymo. Savavališkos statybos nustatymas atliekamas administracine tvarka, laikantis tam nustatytų procedūrų ir atlikus statinio statybos vietoje patikrinimą. Pirmiau aptarta, kad visa tai atlieka nurodyta administracinė institucija. Tik kilus ginčui dėl šios institucijos surašyto akto ir (ar) jo padarinių taikymo teismas patikrina savavališkos statybos akto surašymo ir numatytų savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių teisinį pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad ieškovės ir atsakovių prašomas bendraturčių gyvenamojo namo atidalijimas ir naudojimosi tvarkos šio namo patalpose ir prie namo esančiame žemės sklype nustatymas yra negalimas dėl gyvenamojo namo priestatų savavališkos statybos. Darydami šią išvadą teismai neatsižvelgė į tai, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas savavališkos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai surašius savavališkos statybos aktą. Byloje toks aktas nepateiktas, o pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą senų statinių patikrinimo aktą savavališkų statybų dėl ginčo gyvenamojo namo nekonstatuota. Atsakovių atsiliepimuose į kasacinį skundą teigiama, kad nuo šio akto sudarymo pasikeitė padėtis, nes atliktos savavališkos statybos pastačius priestatus ir taip padidintas gyvenamojo namo plotas. Tačiau pasikeitusi faktinė padėtis nereiškia savavališkos statybos fakto, kol tai nėra konstatuota statybų valstybinę priežiūra atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos.

Ta aplinkybė, kad, kaip nustatė teismai, priestatų statyba atlikta neturint statybos leidimo, būtų teisiškai reikšminga įrodinėjant statybų pradėjimą tam neturint teisinio pagrindo, jeigu tai būtų pradėtos naujo statinio statybos. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl kitokio atvejo, t. y. dėl naujai pastatytų gyvenamojo namo dalių ir juose esančių patalpų atidalijimo bendraturčiams, naudojimosi tvarkos nustatymo.

Nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, statinių ir kito nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo principus bei duomenų apie nekilnojamąjį turtą įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes tvarka nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Nagrinėjamoje byloje aktualus yra jo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas – suformuojant nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektą. To paties įstatymo 9 straipsnyje apibrėžtas nekilnojamojo turto objektas ir nustatyta, kad nekilnojamojo turto (kartu su jo priklausiniais) objektu laikomas statinys, taip pat ir nebaigtas statyti. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtas formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Taigi Nekilnojamojo turto registre registruojamas statinys kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam priskiriamas identifikacinis numeris, leidžiantis jį išskirti kaip atskirą nuosavybės teisių objektą, ir nėra atskirai registruojama statinio dalis, kuri funkciškai susijusi su statiniu ir yra neatskiriama jo dalis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, išplėtus gyvenamojo namo plotą dėl naujai pastatytų patalpų, sujungtų su gyvenamuoju namu, visos šio namo patalpos yra sudėtinės to paties nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo – dalys ir nėra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pastačius 3 šias namo dalis praplėstas gyvenamojo namo plotas 34, 57 kv. m, t. y. nuo 267,15 kv. m pradinio bendro ploto iki 301,72 kv. m. Tai, kad visas šis gyvenamasis namas kartu su naujų dalių plotu yra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, patvirtina Nekilnojamojo turto registro 2008 m. liepos 2 d. išrašas, kurio 2.2 punkte įrašytas bendras plotas yra 301,72 kv. m (T. 1, b. l. 10).

Konstatuotina, kad statinys, dėl kurio yra atlikti kadastriniai matavimai ir yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, kaip tai ir nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, ir to pagrindu atliktas statinio duomenų įrašymas Nekilnojamojo turto registre, negali būti laikomas savavališkos statybos objektu, jeigu viešojo administravimo subjektai administracine tvarka nėra konstatavę tokio statinio savavališkos statybos objektu ir to nėra pažymėta tokį statinį identifikuojančiuose dokumentuose. Savavališkos statybos nustatymas atliekamas administracine tvarka, laikantis tam nustatytų procedūrų ir atlikus statinio statybos vietoje patikrinimą bei tam įgaliotai administracinei institucijai surašius savavališkų statybų aktą. Kilus ginčui dėl tokio akto teisėtumo teismas patikrina šio akto surašymo ir numatytų savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių teisinį pagrįstumą. Pirmiau nurodyta, kad byloje tokio akto nepateikta, gyvenamasis namas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl to teismai neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti šio namo savavališkų statybų.

Dėl nekilnojamojo daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Padidėjus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam daiktui atitinkamai padidėja bendraturčių turimos to daikto dalys proporcingai turimoms bendrosios dalinės nuosavybės idealiosioms dalims. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų turimoms dalims. Nagrinėjamoje byloje teismai turėjo spręsti bendraturčių pareikštus reikalavimus atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės objektą (gyvenamąjį namą), nustatyti naudojimosi tvarką juo ir šalia esančiu žemės sklypu, nes bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra teisėtai egzistuojantis, jo teisinis statusas įregistruotas ir tai nėra teisinė kliūtis spręsti dėl tokio objekto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijus gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatytina naudojimosi tvarka šio namo patalpomis ir žemės sklypu. Tuo tikslu įvertintinas šalių pareikštų reikalavimų dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagrįstumas, naudojimosi galimybių efektyvumas, racionalumas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi tvarka turi būti adekvati turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, paskiriant naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006).

Byloje ginčas yra dėl namų valdai skirto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl to paskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiui atidalytą namo dalį. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms atidalyto namo dalies naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kadangi siekiama nustatyti ilgalaikę, stabilią ir racionalią naudojimosi sklypu tvarką, kuri kuo daugiau pašalintų konfliktus tarp žemės sklypo dalių naudotojų, gali būti tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidyti. Tai nepaneigia galimybės suformuoti naudojimosi tvarkos nustatymui tokias sklypo dalis, kuriose būtų išdėstyti kito bendraturčio statiniai. Byloje ieškovė nurodė, kad ji pageidauja nugriauti avarinės būklės ūkinį pastatą, projektiniame žemės sklypo padalijimo projekte pažymėtą Nr. 4. Dėl žemės sklypo dalies po menkaverčiu ar avarinės būklės statiniu naudojimo tvarkos nustatymo teisėjų kolegija sprendžia, kad formuojant bendraturčių asmeniniam naudojimui skirtas sklypo dalis gali būti vienam bendraturčiui naudotis priskiriamos žemės sklypo dalys, užimtos kito bendraturčio statinių, bet turi būti išsprendžiama dėl statiniu užimtos žemės sklypo dalies naudojimo pagrindų ir sąlygų (pavyzdžiui, servituto tvarka iki privažiavimų įrengimo, statinio nugriovimo ar pertvarkymo). Ar toks planas, suformavus atskiras racionalias žemės sklypo dalis, į kurias kiekvienas jo naudotojas gali patekti atskirai per esamus ar galimus įrengti įvažiavimus, būtų patvirtintas, gali priklausyti nuo aplinkybių, ar tokie menkaverčiai ar avariniai statiniai gali būti eksploatuojami ir kaip ilgai. Jeigu konkretaus menkaverčio ar avarinės būklės pastato ilgalaikis naudojimas pagal bylos aplinkybes nėra įmanomas (atsižvelgiant į jo techninę būklę, tvarkymo perspektyvą, naudojimo galimybę ir kita, pavyzdžiui, jeigu jo naudojimas kelia grėsmę, nesirengiama ir nesiimama priemonių jį pertvarkyti ar pagerinti jo būklę, o taip pat esant panašioms aplinkybėms), tai teismas gali patvirtinti tokį naudojimosi žemės sklypu planą, pagal kurį į bendraturčiui naudojimui skiriamą sklypo dalį patektų menkaverčiai, avarinės būklės ir dėl to laikino naudojimo statiniai.

Kasacine tvarka nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtuose sprendime bei nutartyje apsiribojo nekilnojamojo daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimumu, tačiau ši teismų išvada pagal pirmiau išdėstytus motyvus yra teisiškai nepagrįsta. Teismai neįvertino ieškinyje ir priešieškinyje prašomo atidalyti daikto šalių nurodomų atidalijimo būdų pagrįstumo, nesprendė dėl naudojimosi tvarkos tuo daiktu ir žemės sklypu nustatymo, nenustatė tam teisiškai reikšmingų aplinkybių ir taip neišsprendė iš esmės ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Dėl to, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis panaikintini, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas