Dėl įpareigojimo atstatyti daiktą į buvusią jo padėtį

Civilinė byla Nr. 2-10-439/2017

Teismo proceso Nr. 2-46-3-01643-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 3.2.6.1.

(S)

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 5 d.

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė,

sekretoriaujant Mildai Laurinavičei, Remigijai Stepanenko, Jolitai Dranseikaitei,

dalyvaujant ieškovei S. B., jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

atsakovų L. P. ir V. P. atstovei advokato padėjėjai R. Š.,

tretiesiems asmenims B. B., D. M., Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. P. ir L. P., tretiesiems asmenims L. K., B. B., A. L., D. M., J. R. teisių perėmėjai V. P., Tauragės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, dėl įpareigojimo atstatyti daiktą į buvusią jo padėtį.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė S. B. 2016-12-14 patikslintu ieškiniu (b.l.124-128) prašė: 1) įpareigoti atsakovus V. P. ir L. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriauto kamino dalį ir išvalyti iš jo sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas; 2) įpareigoti atsakovus V. P. ir L. P. informuoti ją apie kamino valymo darbų atlikimo laiką, kad galėtų asmeniškai įsitikinti, jog kaminas nuo plytų ir kitų statybinių atliekų yra tinkamai išvalytas; 3) nustatyti atsakovams teismo sprendimo įvykdymo terminą vieną mėnesį nuo jo įsiteisėjimo dienos. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t.y. gyvenamajame name neatstačius nugriauto kamino ir neišvalius iš jo sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas, nurodyti skaičiuoti atsakovams baudą po 15,00 Eur iš kiekvieno už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t.y. iki kamino visiško atstatymo ir išvalymo; 4) pripažinti jai teisę patekti į atsakovams priklausantį rūsį dėl bendro kamino išvalymo bei remonto, apie patekimo būtinybę atsakovams pranešant prieš vieną dieną iki numatomo patekimo; 5) priteisti solidariai iš atsakovų 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ginčas kilo dėl daugiabučio namo, esančio Šviesos g. 18, Rukų k., Stoniškių sen., Pagėgių sav., kamino. Kaminas yra pastatytas per tris aukštus, tai yra sumūrytas atsakovams V. P. ir L. P. priklausančiame rūsyje, toliau pagal paskirtį naudojamas aptarnauti ieškovei priklausančiam butui ir antrame aukšte atsakovams priklausančiam butui. Atsakovai 2016 m. gegužės 16 d., pasitelkę kitus asmenis, prieš tai neįspėję nei jos, kaip kamino bendrasavininkės, nei kitų daugiabučio namo gyventojų, savavališkai ir neteisėtai nugriovė kamino dalį. Kamino griovimo metu buvo ardomos plytos, dalis jų sukrito į kaminą. Nugriautas kaminas ne tik, kad susilpnino namo konstrukciją, bet ir atėmė galimybę kitam buto savininkui naudotis kaminu. Atsakovai nuardė kaminą ir nuardytą vietą uždengė šiferio lapu. Bendras kaminas, kuris jungia jai priklausantį butą ir atsakovams priklausantį butą, yra reikalingas faktiniam naudojimui, nes yra pasirengusi savo bute pasistatyti židinį, todėl kaminas privalomai turi būti atstatytas į pirmykštę padėtį. Taip pat nurodė, kad 2008 m. spalio 7 d. Šviesos g. 18, Rukų k., Stoniškių sen., Pagėgių sav., daugiabučio namo butų savininkai sutarė bendromis jėgomis kartu administruoti namą su priklausiniais, prižiūrėti šį pastatą pagal statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus ir atlikti kitus bendru sprendimu sutartus statybos darbus, tuo tikslu buvo įsteigta daugiabučio namo butų savininkų Jungtinė veikla. 2016 m. gegužės 25 d. įvyko Jungtinės veiklos sutarties dalyvių susirinkimas, atsakovai jame nedalyvavo. Susirinkime balsų dauguma buvo nutarta įpareigoti atsakovus atstatyti nugriautą kaminą. Tačiau atsakovai į pranešimus bei raginimus per protingą laiką, geranoriškai atstatyti nugriautą kaminą nereagavo.

Atsakovų V. P. ir L. P. atstovė, atsiliepdama į ieškovės ieškinį, į patikslintą ieškinį, nurodė, kad atsakovai su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (b.l.44-47, 142-146). Taip pat nurodė, kad atsakovai neneigia, jog nuardė išorinę kamino dalį, tačiau tai buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos, nes po stiprios liūties pro kaminą į atsakovų butą skverbėsi vanduo, kuris tekėjo lubomis ir padarė žalos atsakovų buto remontui. Tuo pačiu pro stogo konstrukciją besiskverbiantis lietaus vanduo darė žalą ir kėlė grėsmę pastato bendrojo naudojimo objektams – stogui ir elektros tinklams. Siekdamas išvengti didesnės žalos bendroms pastato konstrukcijoms, elektros tinklams atsakovas V. P. ėmėsi neatidėliotinų ir būtinų veiksmų užkirsti kelią tolimesniam vandens skverbimuisi. Atsakovas, pasitelkęs kitus asmenis, užlipo ant stogo ir išsiaiškino, kad tikrai pro kaminą sverbiasi vanduo. Kadangi kaminas buvo avarinės būklės, niekieno nenaudojamas, todėl atsakovas nutarė jį nuardyti ir uždengti kamino angą šiferio plokšte. Kuomet buvo atliekami kamino nuardymo darbai nežymiai lynojo, tačiau galėjo bet kada vėl pradėti stipriai lyti. Dėl to nebuvo galimybių imtis rimtesnių kamino ir stogo remonto darbų. Taip pat dėl būtinumo imtis skubių veiksmų nebuvo galimybės šių veiksmų atlikimui inicijuoti jungtinės veiklos sutarties dalyvių susirinkimą ir gauti jungtinės veiklos sutarties dalyvių pritarimą.

Teismo posėdžio metu ieškovė S. B. ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti patikslintame ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. gegužės 16 d. būdama namuose išgirdo, jog kažkas byra. Ėjo pažiūrėti į lauką, sutiko V. P., kuris sakė, kad „nieko čia tokio, juk tu tuo kaminu nesinaudoji“. Kitą dieną užlipusi ant stogo pamatė, kad nebėra kamino. Jokių plytų aplink nematė. Šiuo kaminu naudojasi du butai, tai yra jos butas (3 butas) ir atsakovų butas (7 butas). Bute yra du kaminai, vienas eina iš virtuvės, kitas iš kambario. P. nugriovė kambario kaminą. Virtuvės kaminas yra tvarkingas. Jeigu P. atstatytų kaminą, ji pasirūpintų, jog kaminas būtų tinkamas eksploatuoti, kad atitiktų priešgaisrinius reikalavimus. Minėtu kaminu nesinaudojo maždaug keturis metus, nes įsivedė centrinį šildymą, tačiau vietoje pečiaus planuoja daryti židinį.

Atsakovai V. P. ir L. P. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovai yra tinkamai atstovaujami advokato padėjėjos, todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokato padėjėja R. Š. su ieškovės pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad esminis reikalavimas yra atstatyti kaminą į jo pirminę būklę, koks jis buvo iki nuardymo. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys kelios dienos prieš incidentą lijo ir atsakovams į butą labai bėgo vanduo. Kaminas buvo tokios būklės, kad užteko nuimti plytas, ką atsakovai ir padarė. Po to kaminą atsakovai uždengė šiferio lakštu. Šiais veiksmais atsakovai norėjo apsaugoti savo ir kitų nuosavybę, nes galėjo kilti ir gaisras. Priešgaisrinės tarnybos raštas patvirtina, kad pamūrijus trūkstamą kamino dalį dūmtraukis neatitiks priešgaisrinės saugos keliamų reikalavimų ir neužtikrins saugaus jo eksploatavimo. Tokia padėtis neatitinka protingumo, sąžiningumo principų.

Trečiojo asmens - Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas T. V. teisme paaiškino, kad sutinka, jog kaminas turi būti atstatytas. Pagal namo projektą jis yra namo dalis ir negali būti nugriautas be leidimo. Įdėklo įrengimas nėra privalomas, tai tik pagalbinė priemonė, kad būtų galima eksploatuoti kaminą. Kaminą atstačius jis turėtų būti remontuojamas. Kaminą eksploatuoti būtų galima atlikus tam tikrus darbus. Kamino pamatas (kiaurymė) dažniausiai būna iki pat pabaigos – žemės, todėl ieškovės reikalavimas patekti į Palionių rūsį yra pagrįstas.

Tretieji asmenys D. M. ir B. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės pareikštam ieškiniui neprieštarauja, sutinka, jog kaminas būtų atstatytas.

Tretieji asmenys L. K., A. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems tinkamai pranešta, prašymų, prieštaravimų negauta.

Trečiojo asmens J. R. teisių perėmėja V. P. į teismo posėdį neatvyko, iš atsiliepimo į teismo šaukumą matyti, kad ji ieškovės ieškiniui neprieštarauja.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l.19-24) matyti, kad ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo- pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 566. Buto šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sitemų. Atsakovams V. P. ir L. P. taip pat tame pačiame name, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, antrame aukšte, priklauso butas Nr.7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Buto šildymas – krosninis. Iš ieškovės ir atsakovų butų techninės apskaitos bylų (b.l.7,72-77) matyti, kad ieškovės bute, patalpoje 3-3 ir atsakovų bute, patalpoje 7-3 suprojektuotas kaminas. Iš gyvenamojo namo fotonuotraukų matyti, jog namas dviejų aukštų, su rūsiu (b.l.87-90).

Iš Jungtinės veiklos sutarties (b.l.4) nustatyta, kad 2008 m. spalio 7 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (kuriame yra ieškovės ir atsakovų butai), butų savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kurios 11 punkte nurodyta, kad daugiabučio namo butų savininkai neturi teisės disponuoti savo dalimi bendrame turte be kitų sutarties dalyvių sutikimo.

Iš 2016 m. birželio 6 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens S. B. pranešimo nustatyta, kad 2016 m. gegužės 25 d. įvyko (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo Jungtinės veiklos sutarties dalyvių susirinkimas, kuriame buvo konstatuota, kad V. P., pasitelkęs kitus asmenis, savavališkai nugriovė daugiabučio namo kaminą. Susirinkimo metu, dalyvių balsų dauguma, buvo nuspręsta įpareigoti V. P. savo lėšomis pašalinti savavališkos ir neteisėtos veiklos padarinius (b.l. 11).

Iš liudytojo D. Š. parodymų teisme nustatyta, kad 2016 metų pavasarį kaminas, dėl kurio kilo ginčas, surinkdavo vandenį, kuris bėgdavo į vidų, todėl kaminas buvo nuardytas. Tai padarė jis, kartu su V. P. bei jo uošviu K. B.. Nuėmė plytas ir padėjo jas po šiferiu.

Iš liudytojo K. B. parodymų teisme nustatyta, kad jis parodė, jog yra atsakovės L. P. tėvas, dalyvavo stogo tvarkyme. Paskambino dukra ir pasakė, jog į kambarį bėga vanduo, paliepė atsivežti šiferio ir pataisyti. Vanduo bėgo per stogą, per liustrą, prie kamino viskas buvo supuvę, todėl buvo tik viena galimybė nuimti kamino plytas ir padėti šiferį. Ardant kaminą į jį galėjo įkristi tinko gabaliukų.

Iš Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus padarytų fotolentelių matyti, jog kamino dalis virš stogo šiuo metu yra nugriauta. Iš Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašto nustatyta, kad visi daugiabučio namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukiai yra aptrupėję, mūrinių dūmtraukių viršūs tinkamai neapsaugoti nuo kritulių, medinės stogo konstrukcijos įrengtos per arti dūmtraukio, t. y. netvarkingai ir neatitinka šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių (b. l. 53-56).

2016 m. rugsėjo 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. STPPA-6 nustatyta, kad buvo atliktas daugiabučio namo, esančio adresu Šviesos g. 18, Rukų k., Stoniškių sen., Pagėgių sav., techninės priežiūros patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog statinio išorės atitvaruose yra atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų, sienų plytos vietomis suaižėjusios. Stogo konstrukcija pažeista, per kraigą ir stogo kraštus sunkiasi drėgmė ant pagrindinių pastato konstrukcijų. Namo kaminai (dūmtraukiai) neatitinka naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatytų reikalavimų (b.l. 78-90).

Lietuvos Respublikos CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Darytina išvada, jog ginčo kaminas yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, sumūrytas (pagal ieškovės paaiškinimus) atsakovams priklausančiame rūsyje (teisiškai neregistruotame) ir pagal paskirtį skirtas naudotis ieškovės priklausančiam butui pirmame namo aukšte ir atsakovams priklausančiam butui antrame namo aukšte.

Lietuvos Respublikos CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė S. B. ir atsakovai V. P. ir L. P. yra daugiabučio namo, esančio Šviesos g. Rukų k., Stoniškių sen., Pagėgių sav., bendraturčiai. Taip pat nustatyta, kad atsakovai, pasitelkę kitus asmenis, neinformavę nei ieškovės, kaip kamino bendrasavininkės, nei kitų daugiabučio namo savininkų, nugriovė daugiabučio namo kamino dalį virš stogo. Kadangi kaminas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, yra pagrindinio daikto, tai yra gyvenamojo namo, priklausinys, skirtas gyvenamojo namo aptarnavimui, pagal savo savybes yra nuolat susijęs su gyvenamuoju namu, todėl, teismo vertinimu, be bendraturčių leidimo negalėjo būti atsakovų nugriautas.

Atsakovai teigia, kad nugriovė daugiabučio namo kamino dalį, nes siekė apsaugoti namo stogo konstrukcijas, savo butą, tačiau, teismo vertinimu, šiais veiksmais jie pažeidė kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kadangi atėmė galimybę kitiems asmenims disponuoti jiems priklausančiu turtu. Nustatyta, kad gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo kaminas, stogo būklė iš tikrųjų yra problematiška. Iš statinio techninės priežiūros patikrinimo akto nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio Šviesos g. 18, Rukų k., Stoniškių sen., Pagėgių sav., kaminai (dūmtraukiai) neatitinka naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatytų reikalavimų. Tačiau šios aplinkybės atsakovams nesuteikė teisės vienasmeniškai daryti skubotų sprendimų ir, bandant išspręsti savo problemą, pažeisti kitų bendraturčių teises.

Iš byloje pateiktos Jungtinės veiklos dalyvių sutarties nustatyta, kad atsakovai V. P. ir L. P. yra jos dalyviai (sutarties 12 p.). Minėtos sutarties 11 punkte imperatyviai nurodyta, kad „Jungtinės veiklos sutarties dalyvis neturi teisės disponuoti savo dalimi bendrame turte be kitų sutarties dalyvių sutikimo“. Taigi atsakovai pažeidė šios sutarties reikalavimus, kadangi vienašališkai, savo nuožiūra, be kitų sutarties dalyvių sutikimo, disponavo bendro naudojimo objektu. Nors atsakovai nurodė, kad neturėjo galimybių nustatyta tvarka informuoti daugiabučio namo gyventojų bei inicijuoti Jungtinės veiklos sutarties dalyvių susirinkimą, nes reikėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, užkertančių kelią tolimesniam vandens skverbimuisi į namo stogo konstrukcijas, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, jog daugiabučio namo stogo problemos buvo tęstinio pobūdžio. Atsakovai, būdami rūpestingi ir apdairūs, siekdami apsaugoti savo turtą, turėjo teisę ir galėjo ieškoti stogo problemos sprendimo būdų daug anksčiau, nei 2016 -05-16, ar vėliau suremontuoti stogą savo lėšomis ir reikalauti iš bendraturčių atlyginti jų patirtas stogo remonto išlaidas.

Asmuo, būdamas bendraturčiu, negali vienašališkai priimti sprendimų dėl kurių, kitas bendraturtis prarastų galimybę naudotis bendro naudojimo objektais, šiuo atveju gyvenamojo namo - daugiabučio kaminu. Ginčo kaminas yra daugiabučio namo priklausinys ir yra bendras, jungiantis tiek ieškovės butą, tiek atsakovų butą ir ieškovei reikalingas faktiniam naudojimui. LR CK 4.98 straipsnis nustato, jog savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė paaiškino, kad ji ketina savo bute statyti židinį ir kaminas jai bus reikalingas. Todėl nugriauta ginčo kamino dalis virš stogo turi būti atstatyta į pirmykštę padėtį, bei kaminas išvalytas, jei jame yra įkritusių plytų ir statybinio laužo. Atsakovai teigė, kad atstačius kaminą į pirmykštę padėtį jis neatitiks bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, bus netinkamas eksploatavimui. Tačiau pažymėtina, jog kamino tinkamumo eksploatavimui klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Ieškovė, norėdama naudoti ginčo kaminą, privalė pasirūpinti saugiu kamino eksploatavimu.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atstatyti nugriauto kamino dalį ir išvalyti iš jo sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas (jeigu jų yra), taip pat reikalavimas įpareigoti atsakovus V. P. ir L. P. informuoti ieškovę apie kamino valymo darbų atlikimo laiką, kad ieškovė galėtų įsitikinti, jog kaminas nuo plytų ir kitų statybinių atliekų yra tinkamai išvalytas, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini. Atsakovai įpareigotini gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriauto kamino dalį ir išvalyti iš kamino sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas. Taip pat atsakovai įpareigotini informuoti ieškovę apie kamino valymo darbų atlikimo laiką, kad ieškovė galėtų asmeniškai įsitikinti, jog kaminas nuo plytų ir kitų statybinių atliekų yra tinkamai išvalytas.

Be to ieškovė prašė nustatyti atsakovams vieno mėnesio terminą teismo sprendimo įvykdymui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą prašė skaičiuoti atsakovams baudą po 15,00 eurų iš kiekvieno už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. iki kamino visiško atstatymo ir išvalymo.

Lietuvos Respublikos CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas yra prevencinio pobūdžio, jo tikslas yra paskatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą jame numatytomis sąlygomis, kad pastarasis neturėtų intereso piktybiškai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl kamino atstatymo į pirmykštę padėtį bei jo išvalymo tenkintinas, į tai, kad ieškovei ir atsakovams gera valia šio klausimo išspręsti nepavyko, nustatytina, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį atsakovams neatstačius daugiabučio namo kamino dalies ir neišvalius kamino, skirtina 15,00 Eur dydžio bauda kiekvienam atsakovui už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Bylos medžiaga nustatyta, jog bendras kaminas, kuris jungia ieškovės butą ir atsakovams priklausantį butą, yra sumūrytas atsakovams V. P. ir L. P. priklausančiame rūsyje (teisiškai neregistruotame), į kurį ieškovė neturi teisės patekti. Naudojant kaminą pagal paskirtį, akivaizdu, kad reikės juo rūpintis, periodiškai jį išvalyti, todėl, atsižvelgiant į tai, jog tarp kamino bendrasavininkų yra kilęs ginčas dėl kamino atstatymo, teismas sprendžia, jog būtina pripažinti ieškovei teisę patekti į atsakovams priklausantį rūsį, jog ši galėtų prieiti prie kamino dėl jo išvalymo ir remonto. Todėl ieškovei pripažintina teisė patekti į atsakovams V. P. ir L. P. priklausantį rūsį dėl bendro kamino išvalymo ir remonto, apie patekimo būtinybę pranešant atsakovams prieš vieną dieną iki numatomo patekimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1d.). Ieškovės S. B. ieškinys tenkinamas visiškai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 741,00 Eur suma: 41,00 Eur žyminis mokestis ir 700,00 Eur išlaidų už advokatės pagalbą byloje (b.l. 14,130-132). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovų V. P. ir L. P. solidariai priteistina 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (LR CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1d. 3p.). Kadangi šias išlaidas sudaro 18,72 Eur suma, todėl iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 9,36 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str. teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriauto kamino dalį ir išvalyti iš kamino sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas.

Įpareigoti V. P. ir L. P. informuoti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie kamino valymo darbų atlikimo laiką, kad ji galėtų asmeniškai įsitikinti, jog kaminas nuo plytų ir kitų statybinių atliekų yra tinkamai išvalytas.

V. P. ir L. P. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t.y. gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatstačius nugriauto kamino dalies ir neišvalius iš jo sukritusias plytas bei kitas statybines atliekas, skaičiuoti V. P. ir L. P. baudą po 15,00 Eur (penkiolika eurų) iš kiekvieno už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t.y. iki kamino visiško atstatymo ir išvalymo.

Pripažinti S. B. teisę patekti į V. P. ir L. P. priklausantį rūsį dėl bendro kamino išvalymo bei remonto, apie patekimo būtinybę pranešant V. P. ir L. P. prieš vieną dieną iki numatomo patekimo.

Priteisti solidariai iš V. P. ir L. P. 741,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų S. B. naudai.

Priteisti iš V. P. ir L. P. valstybės naudai teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, po 9,36 Eur (devynis eurus 36 ct) iš kiekvieno, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, sąskaitą, mokėjimo paskirtis „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Elena Bartulienė