Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-40-1073/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00208-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9; 16.11.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 4 d. nutarimu D. M. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį bei 417 straipsnio 3 dalį galutine administracine nuobauda – 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. liepos 30 d. 14.35 val. Panevėžio mieste, Senamiesčio g. 102B, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu), laikydamas jį dešinėje rankoje, be to, jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimui teisė vairuoti nesusigrąžinta.
2. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi Institucijos 2024 m. spalio 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundas netenkintas.
3. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartis palikta nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2024 m. spalio 4 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 417 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašyme nurodo:
6. Pritaikydami D. M. veikai ANK 424 straipsnio 3 dalį, Institucija ir teismai padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtiems sprendimams byloje priimti. Spręsdami dėl pareiškėjo veikai taikytino įstatymo, Institucija ir bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad jokiuose jam policijos pateiktuose dokumentuose (protokole, nurodyme, nutarime) nėra nurodyta tvarka, kaip jis turi susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Dėl to, pareiškėjo manymu, jo patraukimas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimui teisė vairuoti nesusigrąžinta, yra neteisingas, nesąžiningas, pažeidžia materialiąsias ir procesines teisės normas. Nesutiktina su Institucijos ir bylą nagrinėjusių teismų argumentu, kad jis žinojo teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, nes Kelių eismo taisyklių 5 punktas jį įpareigojo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nes net ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalį asmeniui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama užbaigus papildomą vairuotojų mokymą, o tai jis padarė. Be to, jis 2023 m. gruodžio mėn. kreipėsi į AB „Regitra“ siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jis neturi jokių tokio kreipimosi įrodymų tik dėl to, kad nemanė, jog jie ateityje bus reikalingi. Vien tai, kad dėl neaiškių aplinkybių arba įsivėlusios žmogiškosios ar sisteminės klaidos AB „Regitra“ nebuvo užfiksuota jo išreikšta valia ir atlikti veiksmai siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, nereiškia, kad jis neatliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytų veiksmų, būtinų teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti. Įspūdį apie tai, kad visus veiksmus, reikalingus teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti, tinkamai atliko, jam sudarė tai, kad už 2024 m. gegužės 28 d. padarytą pažeidimą jis buvo nubaustas kaip susigrąžinęs teises ir tik už 2024 m. liepos 30 d. padarytą pažeidimą jis buvo nubaustas kaip nesusigrąžinęs teisių. Esant situacijai, kai net pati Institucija neturi patikimų žinių, ar jis tinkamai susigrąžino teises, Institucija ir bylą nagrinėję teismai turėjo į šią aplinkybę atsižvelgti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, lemiančią kitokį veikai taikytiną įstatymą ar kitokias administracines nuobaudas už šį pažeidimą, bet to nepadarė. Pažymėtina, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai, rengdamiesi bylos nagrinėjimui ir ją nagrinėdami, padarė klaidų. Antai, Institucija elektroninį laišką su surašytu protokolu ir nurodytu laiku, kada atvykti į bylos nagrinėjimą, išsiuntė taip, kad jis pateko į „šlamšto“ aplanką, taigi pareiškėjas negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime ir pasiaiškinti dėl pažeidimo, o apygardos teismas priimtoje nutartyje nurodė neegzistuojantį pareiškėjo pirmiau padarytą administracinį nusižengimą.
7. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Arnoldas Glodenis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
7.1. Institucijos nutarimas ir bylą nagrinėjusių teismų nutartys yra teisėti ir pagrįsti, jais D. M. veikai tinkamai pritaikytos materialiosios administracinės teisės normos, todėl naikinti nutarimą ir nutartis nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neginčija to, jog ANK 417 straipsnio 3 dalis jam pritaikyta tinkamai.
7.2. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad ANK 424 straipsnio 3 dalis pareiškėjo veikai pritaikyta netinkamai motyvuojant tuo, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie tvarką, kaip susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, jog pareiškėjui pateiktame administraciniame nurodyme buvo parašyta, kad „specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“, taip pat kad „dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“. Dėl to darytina išvada, kad D. M. buvo informuotas apie tai, jog susigrąžindamas teisę vairuoti transporto priemones jis turi kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. ANK normos, reglamentuojančios administracinio nusižengimo protokolo turinį (ANK 609 straipsnis) ar ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį (ANK 618 straipsnis), neįpareigoja šiuos procesinius dokumentus surašančių pareigūnų pateikti išsamią informaciją apie teisės aktų nustatytą specialiosios teisės grąžinimo tvarką. Kita vertus, asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, siekdamas vėl dalyvauti viešajame eisme vairuodamas transporto priemones, turėtų ir pats išsiaiškinti teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką. Pagal teismų praktiką asmenims, iš kurių buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ši teisė grąžinama įvykdžius visas teisės norminiuose aktuose keliamas procedūras, o prarasta specialioji teisė laikoma grąžinta tik įgaliotam darbuotojui (pareigūnui) priėmus atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ5LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-49-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-49-788/2017">2AT-49-788/2017</a>). Nors pareiškėjas tvirtina, kad įvykdė visas procedūras siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, tarp jų ir kreipėsi į AB „Regitra“, tačiau tokių jo teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, iš AB „Regitra“ gautas atsakymas, kad D. M. prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones pateikė tik 2024 m. spalio 5 d., t. y. jau ne teismo tvarka priėmus nutarimą skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą. Pareiškėjo nurodoma kita administracinio nusižengimo byla, kurioje pareigūnas suklydo dėl D. M. teisės vairuoti transporto priemones turėjimo padarant 2024 m. gegužės 28 d. pažeidimą, nėra susijusi su šia administracinio nusižengimo byla, todėl neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl D. M. administracinės atsakomybės už 2024 m. liepos 30 d. įvykdytą veiką.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. prašymas atmestinas.
Dėl ANK 577 straipsnio 2 dalies, 616 straipsnio 3 dalies pažeidimo
9. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista jo teisė dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo, nes Institucijos siųstas elektroninis laiškas pateko į „šlamšto“ aplanką.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad elektroninis laiškas pareiškėjui su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka vietą ir laiką buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir jis šį elektroninį laišką gavo. Su tuo sutinka ir pareiškėjas. Asmens naudojamos elektroninio pašto dėžutės parinkčių nustatymai yra elektroninį laišką gaunančio asmens veiklos ir atsakomybės sritis, nes Institucija jų negali paveikti, todėl darytina išvada, kad Institucija tinkamai informavo pareiškėją apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka vietą ir laiką. Vien tai, kad pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą, jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka vietą ir laiką, turėdamas galimybę susipažinti su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir atvykti į bylos nagrinėjimą, to nepadarė, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad buvo iš esmės suvaržytos pareiškėjo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės dalyvauti nagrinėjant bylą ir pateikti savo paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, įtvirtintos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, 616 straipsnio 3 dalyje.
11. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką laikoma, jog net tada, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas ne teismo tvarka Institucijai ar pareigūnui priėmus nutarimą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, toks pažeidimas yra ištaisytas, jei nagrinėjant bylą apylinkės teisme dalyvavo pats pareiškėjas ir pats pateikė paaiškinimus dėl padaryto administracinio nusižengimo (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-648/2019">2AT-25-648/2019</a>). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, šioje byloje pareiškėjas skundė jo administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priimtą nutarimą, dalyvavo bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir pateikė savo paaiškinimus.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies, 616 straipsnio 3 dalies normos nebuvo pažeistos.
Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo
13. Pareiškėjas nurodo, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai padarė esminį ANK 423 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes pritaikė jam administracinę atsakomybę, nors, kaip mano pareiškėjas, jis atliko visas teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūras, net buvo baustas už pažeidimą kaip atgavęs teisę vairuoti transporto priemones asmuo.
14. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
15. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. M. 2024 m. liepos 30 d. 14.35 val. Panevėžio mieste, Senamiesčio g. 102B, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimui teisė vairuoti negrąžinta. Nors pareiškėjas tvirtina, kad kreipėsi į AB „Regitra“ prašydamas sugrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, ši jo keliama įvykio versija yra neginčytinai paneigta apylinkės ir apygardos teismų įvertintais įrodymais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad norminiuose aktuose (plačiau apie juos kalbama nutarties 20 punkte), reglamentuojančiuose vairuotojo teisių grąžinimo procedūrą, yra kalbama ir apie informacijos apie sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pateikimo tvarką. Antai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 15 punkte nustatyta, kad „įvertinęs gautus Aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 14 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas ar VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas (kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui) arba per tris darbo dienas išsiunčiamas (kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui) registruotu laišku ar pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu.“ Taigi, bet kokiu atveju pareiškėjas, prieš priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę, turėjo gauti įgalioto pareigūno sprendimą grąžinti jam teisę vairuoti. Tačiau, kaip nustatyta byloje, tokio sprendimo pareiškėjas nebuvo gavęs, todėl visiškai pritartina teismų sprendimuose padarytai išvadai, kad, pareiškėją pripažinus kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, įstatymo taikymo klaida nebuvo padaryta.
16. Prašyme nepagrįstai nurodoma, kad D. M. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, nes nežinojo teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarkos.
17. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Įgyvendinant šią konstitucinę nuostatą, ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies normos yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, uždraudžiantys tam tikras veikas ir nustatantys atsakomybę už jų padarymą, visuomenei yra prieinami ir žinomi. Visi įstatymai ir teisės aktai oficialiai skelbiami valstybės laikraštyje „Valstybės žinios“. Todėl preziumuojama, jog kiekvienas asmuo, pažeisdamas įstatymuose įtvirtintus draudimus, supranta, kad tai sukels atitinkamą valstybės teisėsaugos institucijų reakciją, suvokia, kad už padarytą nusikaltimą valstybės jam taikomos priemonės bus griežtos, jomis bus koreguojamas, trukdomas ar stabdomas jo neteisėtas elgesys (2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).
19. Nors nuo Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo keitėsi teisės aktų skelbimo tvarka, tačiau esminiai konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtinti šios nuostatos taikymo aspektai, t. y. kad įstatymai, uždraudžiantys tam tikras veikas ir nustatantys atsakomybę už jų padarymą, turi būti visuomenei prieinami ir turi būti žinomi, nepakito. Pažymėtina ir tai, kad principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, demokratinėje visuomenėje yra siejamas ne su valstybės siekiu nubausti asmenis, o su būtinybe reguliuoti visuomenės narių elgesį, kaip nurodama Konstitucijos preambulėje, siekiant atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės.
20. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad teisės aktai, kurių D. M. turėjo laikytis, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių teismo taisyklės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo paskelbti „Valstybės žiniose“ ar Teisės aktų registre (kiek tai susiję su Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašu, jis paskelbtas Žin., 2009, Nr. 96-4079; TAR, 2015-02-19, Nr. 2015-02492; https://www.e-tar.lt). Taigi šie teisės aktai buvo D. M. prieinami, jis galėjo su jais susipažinti ir atitinkamai savarankiškai ar su teisininko pagalba išsiaiškinti jų turinį. Dėl to vien tai, kad jokiuose D. M. policijos pateiktuose dokumentuose (protokole, nurodyme, nutarime) nėra detaliai nurodyta tvarka, kaip asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, turi ją susigrąžinti, nereiškia, kad ši tvarka D. M. nebuvo žinoma ir jis neturėjo galimybių jos išsiaiškinti bei laikytis. Pažymėtina ir tai, kad, kitaip nei teigia pareiškėjas, Institucijos priimtame 2024 m. spalio 4 d. nutarime aiškiai nurodyta, jog teisė vairuoti transporto priemones susigrąžinama teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Šių veiksmų D. M. neatliko.
21. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad D. M., prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, į AB „Regitra“, teisės aktais įgaliotą spręsti, ar grąžinti konkrečiam asmeniui teisę vairuoti transporto priemones, nesikreipė, tačiau ėmėsi vairuoti transporto priemonę. D. M. atlikti veiksmai, pasireiškę tuo, jog jis, žinodamas apie pareigą atlikti visus veiksmus tam, kad susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemones, to nepadarė ir ėmėsi vairuoti transporto priemonę, rodo, kad D. M. suvokė, jog jo veika pažeidžia teisės normas, yra pavojinga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia. Išvados apie tai nepaneigia aplinkybė, kad D. M. dar prieš tai, kai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje byloje, buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą kitoje byloje, nes policijos pareigūno klaida kitoje byloje nepaneigia to, kad D. M. suvokė, jog neatliko visų veiksmų teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pritaikydami D. M. veikai ANK 424 straipsnio 3 dalį, Institucija ir bylą nagrinėję teismai nepadarė esminio materialiosios teisės pažeidimo.
Dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo
23. Pareiškėjas, nenurodydamas jokių argumentų, teigia, kad ANK 417 straipsnio 3 dalis jam pritaikyta netinkamai, ir prašo bylą dėl šio administracinio nusižengimo perduoti nagrinėti iš naujo.
24. ANK 662 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme.
25. Kadangi prašyme jokie argumentai dėl netinkamo ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo neišdėstyti, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, pritaikydami D. M. veikai ANK 417 straipsnio 3 dalį, Institucija ir bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.
Dėl rašymo apsirikimo
26. D. M. teigia, kad apygardos teismas, darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, nurodė neegzistuojantį pareiškėjo pirmiau padarytą administracinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismo nutarties 13 punkte yra netiksliai nurodyti pareiškėjo gegužės 28 d. padaryto pažeidimo metai. Apygardos teismo nutartyje nurodyti 2023 m., o turėtų būti 2024 m. Pirmiau nurodyta klaida vertintina kaip rašymo apsirikimas, kuris neturėjo įtakos teisėtos ir pagrįstos apygardos teismo nutarties priėmimui, nes vertinant apygardos teismo nutartį kaip visumą matyti, kad teismas analizavo gegužės 28 d. D. M. padarytą administracinį nusižengimą jau kaip padarytą po to, kai jis užbaigė papildomą vairuotojų mokymą, t. y. kaip padarytą 2024 metais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 4 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjos Daiva Pranytė-Zalieckienė
Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
