Baudžiamoji byla Nr. 2K-151-1073/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28628-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu L. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti keturiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis. Iš L. N. priteista civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 117,65 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 912,92 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios A. T. naudai 140 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendis pakeistas ir L. N. už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta 25 MGL (1250 Eur) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. N. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 25 d. apie 7.35 val. Kaune, K. Petrausko g. ir Vydūno al. sankryžoje, šviesoforu reguliuojamoje perėjoje, važiuodamas paspirtuku per perėją, atsitrenkė į ta pačia kryptimi per perėją einančią A. T. ir ši nuo smūgio parkrito ant žemės, taip dėl neatsargumo padarė A. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pėdos V padikaulio lūžiu.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs L. N. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo L. N. nusikalstamą veiką, tačiau skirdamas bausmę neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, kurios apibūdina nuteistojo asmenybę ir padaryto nusikaltimo pavojingumą, neteisingai nurodė kaltės formą, tinkamai nemotyvavo parinktos bausmės rūšies ir dydžio, todėl paskyrė L. N. per griežtą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgdamas į tai, kad L. N. yra jauno amžiaus, dirba, nusikalto pirmą kartą, padaryta veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir už nusikalstamą veiką L. N. paskyrė švelnesnę bausmę – baudą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo L. N. gynėja advokatė I. Vitkutė-Zvezdinienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 29 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netyrė aplinkybių dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų pažeidimų, savo išvadas pagrindė prielaidomis ir taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Taip pat teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota bylose, kai KET pažeidžia pėstieji ir (ar) transporto priemonės nevairuojantys asmenys. Tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą byloje.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, nors, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą atlikti įrodymų tyrimą, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ar ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tuos reikšmingus bylos įrodymus, kurie yra prieštaringi ir kurių prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo.
3.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai KET pažeidžia pėstieji, transporto priemonės nevairuojantys asmenys, jie pagal BK atsako tada, kai dėl to žūsta žmogus arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, atitinkamai jų veika kvalifikuojama arba pagal BK 282 straipsnį, arba pagal BK 139 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNy00ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-17-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-17-489/2024">2K-7-17-489/2024</a>). Nepaisant to, ar veika dėl KET pažeidimo pagal padarinius bus kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 straipsnio 1 dalis), ar kaip transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas (BK 282 straipsnis), nustatinėtini ir įrodinėtini veikos sudėties požymiai (tokie kaip neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių) nesiskiria.
3.4. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai nesilaikė analogiško pobūdžio bylose suformuluotų įrodinėjimo standartų ir nesiaiškino esminės aplinkybės sprendžiant L. N. kaltės klausimą – ar susidūrimas su pėsčiąja būtų kilęs, jeigu nuteistasis nebūtų pažeidęs KET reikalavimų. Be to, turėjo būti vertinamas ir kito eismo dalyvio, nagrinėjamu atveju pėsčiosios, veiksmų teisėtumas, t. y. ar nukentėjusioji pati nepažeidė KET reikalavimų ir kokią tai įtaką turėjo eismo įvykiui. Apeliacinės instancijos teismas dėl analogiškų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisakė ir taip padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
3.5. Teismai pernelyg plačiai aiškino baudžiamąjį įstatymą, išplėtę L. N. veikos neteisėtumą iki bendriausio pobūdžio pareigos būti atsargiam nesilaikymo. Nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad L. N. veikos neteisėtumas turi būti įrodinėjamas atsižvelgiant į KET reikalavimų laikymąsi, bet taip ir nenurodė, kokio konkretaus KET reikalavimo nuteistasis nesilaikė. L. N. atsakomybė dėl pažeisto KET 64.9 punkto grindžiama tik prielaidomis, be to, byloje nebuvo nustatoma, ar tarp šio pažeidimo ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys.
3.6. Teismai apsiribojo tik nuteistojo L. N. veiksmų vertinimu, bet nepasisakė dėl nukentėjusiosios A. T. veiksmų – ši eidama per perėją dėl kelyje esančios balos staiga pakeitė judėjimo kryptį. Nebuvo vertinama, kaip nukentėjusiosios veiksmai atitinka KET 42, 44 ir 45 punktuose nustatytas pareigas ir draudimus pėstiesiems. Be to, nukentėjusioji taip pat privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat byloje nebuvo tirta, ar nuteistasis važiavo pėsčiųjų perėjos ribose, ar vairuojamas L. N. konkretus paspirtukas atitiko motorinio dviračio statusą.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOC02NDgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-8-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-8-648/2023">2K-8-648/2023</a>. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra panašios į apeliacinės instancijos teismo cituotos bylos aplinkybes, pastarojoje buvo keliamas atsakomybės pagal BK 139 straipsnio 1 dalį klausimas dėl dviejų rotveilerių mišrūnų veislės šunų savininko pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, nesilaikymo, o nagrinėjamu atveju įvykis išimtinai susijęs su KET reikalavimais.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo L. N. gynėjos advokatės I. Vitkutės-Zvezdinienės kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra teisėti ir pagrįsti. Kasatorės teiginiai apie žemesnės instancijos teismų padarytus esminius BPK pažeidimus ir netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą yra nepagrįsti. Dalis kasacinio skundo argumentų yra susiję su žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ginčijimu, įrodymų vertinimu. Tai nėra bylos nagrinėjimo kasacinio proceso tvarka dalykas.
4.2. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, įrodymų tyrimo atlikimas yra apeliacinės instancijos teismo teisė, bet ne pareiga. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teismui jokių pagrįstų abejonių nesukėlė, byloje ištirti ir įvertinti duomenys nėra prieštaringi, juos įvertinę teismai padarė vienodas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo atlikti įrodymų tyrimą. Kasatorius nenurodo, kokių konkrečių duomenų ištyrimas apeliacinės instancijos teismui būtų suteikęs pagrindą padaryti priešingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir kokie prieštaravimai nebuvo pašalinti.
4.3. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus esminius nuteistojo L. N. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų patikimumu ir pakankamumu. Taip pat nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl įvykio dalyvių veiksmų vertinimo KET reikalavimų pažeidimo kontekste.
4.4. Nėra pagrindo sutikti su kasatore, kad nuteistojo L. N. veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį tinkamai neįvertinus bendrosios ir specialiosios teisės normų konkurencijos. Nagrinėjamu atveju nėra kilusios kasatorės minimame BK 282 straipsnyje nustatytos pasekmės (žmogaus žūtis ar sunkus sveikatos sutrikdymas). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tada, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklės pažeidžiamos vairuojant kelių transporto priemones. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, elektrinis paspirtukas nėra priskiriamas kelių transporto priemonei (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnis), todėl asmeniui, vairavusiam tokią transporto priemonę, BK 281 straipsnio nuostatos netaikomos. Atsižvelgiant į tai, L. N. veiksmai pagal byloje žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo L. N. gynėjos advokatės I. Vitkutės-Zvezdinienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos aplinkybių nustatymo ir BPK normų tinkamo taikymo
6. Kasatorė ginčija žemesnės instancijos teismų išvadas dėl nuteistojo L. N. kaltės, priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių nustatymo bei veikos kvalifikavimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas siejamas su tuo, kad žemesnės instancijos teismai nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat netinkamu bylos išnagrinėjimu apeliacine tvarka, tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, bylos medžiaga bei teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžius, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatytų bylos aplinkybių ir pagal jas neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo yra nepagrįsti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Tokie teiginiai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui.
8. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>, 2K-214-976/2023, 2K-4-511/2025 ir kt.). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-112-895/2019, 2K-7-56-511/2020, 2K-261-489/2024, 2K-97-813/2025 ir kt.).
9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes teismas vertino tiek nuteistojo L. N. ir kartu su juo skirtingais elektriniais paspirtukais važiavusių L. J., H. B. parodymus, tiek nukentėjusiosios A. T., liudytojo L. V. parodymus, palygino juos su įvykio vietos apžiūros metu, eismo įvykio schemoje, vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, elektrinių paspirtukų dalijimosi platformos operatoriaus pateikta informacija. Išanalizavęs ir sugretinęs byloje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, kad L. N., važiuodamas elektriniu paspirtuku per šviesoforu reguliuojamą perėją, atsitrenkė į ta pačia kryptimi per perėją einančią A. T. ir ši nuo smūgio parkrito ant žemės, taip dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajai A. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pėdos V padikaulio lūžiu.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo L. N. gynėjos apeliacinį skundą, priimtame nuosprendyje iš naujo įvertino ir išsamiai aptarė pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus ir pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms pripažino įrodyta, kad, kai nukentėjusioji A. T. ėjo per pėsčiųjų perėją, ją kliudė iš nugaros atvažiavęs elektrinis paspirtukas, kuriuo važiavo nuteistasis L. N. (nuosprendžio 9–14 punktai). Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė gynybos iškeltą versiją, jog neva pati nukentėjusioji staiga keitė judėjimo kryptį ir sudarė kliūtį elektriniu paspirtuku važiuojančiam L. N., ir motyvuotai šią versiją atmetė (nuosprendžio 15 punktas), taip pat nuosprendyje L. N. veiksmai įvertinti ir KET kontekste, nurodyta, kokie KET reikalavimai L. N., važiavusiam elektriniu paspirtuku, taikytini, kokios pareigos jis nesilaikė ir kad būtent dėl L. N. padaryto pažeidimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajai (nuosprendžio 17–20 punktai).
11. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla žemesnės instancijos teismuose išnagrinėta nepažeidžiant BPK nuostatų, teismų priimtų sprendimų turinys atitinka jiems keliamus BPK reikalavimus. Teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, aplinkybių, kuriomis buvo padaryta veika, įrodytumo, šių aplinkybių teisinio vertinimo ir veikos kvalifikavimo yra aiškiai ir išsamiai išdėstytos, nurodyti jas pagrindžiantys argumentai. Teisėjų kolegija nesutikti su teismų išvadomis neturi pagrindo.
12. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasatore, kad atsisakydamas atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas gali, bet neprivalo, atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teisme netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos esminę reikšmę teismo išvadoms turinčius įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNDg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-489/2021">2K-75-489/2021</a>, 2K-50-942/2021, 2K-205-489/2024 ir kt.). Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo L. N. gynėja prašė papildomai apklausti nukentėjusiąją A. T., siekiant išsiaiškinti pėsčiųjų perėjos kirtimo aplinkybes, taip pat išsiaiškinti elektrinio paspirtuko, kuriuo važiavo L. N., techninius parametrus tam, kad būtų galima nustatyti, kokiu statusu (pėsčiojo ar dviratininko) eisme dalyvavo nuteistasis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. T. pirmosios instancijos teismo buvo apklausta išsamiai, jos parodymai nebuvo prieštaringi, taip pat nenustatyta prieštaravimų su kitais bylos duomenimis. Pasisakydamas dėl elektrinio paspirtuko techninių parametrų, apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, kodėl toks papildomas tyrimas nėra būtinas (nuosprendžio 17–18 punktai). Todėl konstatuotina, kad visos aplinkybės, dėl kurių nuteistojo L. N. gynėja prašė atlikti papildomą įrodymų tyrimą, buvo aiškios, taigi apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas atlikti įrodymų tyrimą, BPK reikalavimų nepažeidė.
Dėl BK 139 straipsnio 1 dalies taikymo
13. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
14. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kaltininko neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), pažeidžiantį draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (nustatytas norminiuose teisės aktuose ar nenustatytas, tačiau visuotinai žinomas); 2) kilusius žalingus padarinius – nukentėjusio asmens profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimą arba ilgą sirgimą, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai; 3) priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent kaltininko veika yra nukentėjusiojo profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimo arba ilgo sirgimo, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, priežastis; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad kito žmogaus sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis).
15. Byloje nustatyta, kad L. N., važiuodamas elektriniu paspirtuku per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, atsitrenkė į ta pačia kryptimi per perėją einančią A. T., ši po susidūrimo griuvo ir dėl patirtų sužalojimų jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios žemesnės instancijos teismų nustatytos aplinkybės kasaciniame skunde nėra ginčijamos.
16. Pagal kaltinimą L. N. veiksmų neteisėtumas siejamas su bendro pobūdžio pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai pažeidimu, tai atitinka teismų praktikos taisykles. Joje išaiškinta, kad, pagal BK 139 straipsnio 1 dalies dispoziciją, neteisėtas veikimas (neveikimas) yra susijęs su atitinkamų reikalavimų, draudimų ar pareigų, tiek konkrečiai įtvirtintų teisės aktuose, tiek apimančių bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ar pagal visuotinai priimtas atsargumo taisykles, pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOC02NDgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-8-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-8-648/2023">2K-8-648/2023</a>, 2K-132-648/2025). Kita vertus, byloje L. N. veiksmų teisėtumas buvo patikrintas ir specialias elgesio saugumo taisykles reglamentuojančio teisės akto, nagrinėjamu atveju KET ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kontekste. Šiuo aspektu teismai teisingai pažymėjo dvi šiai bylai tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Pirma, kad pėsčiuoju laikytinas asmuo, be kita ko, važiuojantis paspirtuku be variklio, besivedantis dviratį (motorinį dviratį), besinešantis ar ridenantis elektrinę mikrojudumo priemonę (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 dalis), o nuteistasis L. N. važiavo elektriniu paspirtuku ir, akivaizdu, negalėjo būti laikomas pėsčiuoju Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų prasme. Antra, KET taip pat yra įtvirtintos ir bendro pobūdžio pareigos eismo dalyviams. Pavyzdžiui, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas) arba eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas).
17. Svarbu dar kartą pažymėti, kad, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2022 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d.) nuostatomis, elektrinis paspirtukas, kuriuo naudojosi L. N., pagal techninius parametrus atitiko įstatyme nustatytą motorinio dviračio sąvoką (Įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). To paties įstatymo 17 straipsnio 41 dalyje nurodyta, kad 17 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai dviračių vairuotojams taip pat taikomi ir motorinių dviračių vairuotojams. Taip pat ir KET (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu nuo 2023 m. gegužės 1 d.) 66 punkte nustatyta, kad šiose taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams. Vienas iš tokių KET reikalavimų yra draudimas kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis (KET 64.9 punktas). Be to, KET nustatytas ir reikalavimas pro pat pėsčiąjį važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 57 punktas). Atsižvelgiant į paplitusį elektrinių paspirtukų ir kitų panašaus pobūdžio priemonių naudojimą, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, tiek KET nuostatos nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo papildytos nustatant naują elektrinių mikrojudumo priemonių kategoriją ir reikalavimus (pareigas, draudimus) jų vairuotojams. Tačiau naujas reglamentavimas pagal nustatytų pareigų ir draudimų pobūdį iš esmės yra analogiškas galiojusiam veikos padarymo metu (KET 669.5, 669.13 punktai). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis L. N. pirmiau nurodytų jam kaip elektrinio paspirtuko vairuotojui privalomų KET reikalavimų nesilaikė.
18. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jei nuteistasis L. N. būtų judėjęs greičiu, artimu pėsčiųjų greičiui, per perėją ne važiavęs, o vedęsis paspirtuką, susidūrimo su pėsčiąja – nukentėjusiąja A. T. – būtų neabejotinai išvengęs. Taigi, byloje nustatyta, kad būtent nuteistojo L. N. neteisėti veiksmai, manevruojant elektriniu paspirtuku tarp pėsčiųjų, einančių pėsčiųjų perėja, buvo pagrindinė įvykio, dėl kurio sužalojimų patyrė nukentėjusioji A. T., kilimo priežastis. Nuteistasis L. N. pagrįstai pripažintas nusikalstamą veiką padariusiu dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
19. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad nuteistojo L. N. veikoje yra nustatyti visi jam inkriminuotos BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
20. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis kasatorės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNy00ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-17-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-17-489/2024">2K-7-17-489/2024</a>, kurioje, be kita ko, išaiškinta, kaip už KET pažeidimus atsako pėstieji ir transporto priemonės nevairuojantys asmenys, ir kvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal BK 282 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Kaip pirmiau minėta, L. N. per pėsčiųjų perėją važiavo elektriniu paspirtuku, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, ir todėl neatitinka pėsčiojo statuso. Be to, nagrinėjamoje byloje nekilo ir BK 282 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų padarinių, nes nukentėjusiajai A. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
21. Teisėjų kolegijai nenustačius, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, naikinti teismų priimtus sprendimus ir bylą L. N. nutraukti, kaip to prašo kasatorė, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo L. N. gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės kasacinį skundą.
Teisėjos Daiva Pranytė-Zalieckienė
Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
