Baudžiamoji byla Nr. 2K-143-511/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31419-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.6; 2.1.15.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
D. V., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjui advokatui Mindaugui Repšui (nuotoliniu būdu),
nukentėjusiųjų M. S. ir N. S. atstovui advokatui Vykintui Gutauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gražvydo Žebelio ir nukentėjusiųjų M. S. bei N. S. atstovo advokato Vykinto Gutausko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme dvylikai mėnesių su įpareigojimais; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. V. paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė dešimčiai mėnesių su įpareigojimais. Priteista iš D. V. nukentėjusiajam M. S. 2000 Eur neturtinei ir 686,05 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai N. S. 300 Eur neturtinei žalai ir 44,59 Eur turtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistojo D. V. gynėjo advokato Mindaugo Repšo apeliacinis skundas tenkintas, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendis pakeistas: pripažinta D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. S. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis dėl D. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį paskirtų laisvės apribojimo bausmių ir jų subendrinimo; D. V., padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas D. B. atsakomybėn be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą; D. V. baudžiamoji byla nutraukta; iš D. V. nukentėjusiajam M. S. priteista 686,05 Eur turtinei žalai atlyginti suma sumažinta iki 102,05 Eur, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti suma sumažinta iki 1500 Eur; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro bei nukentėjusiųjų atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, D. V., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį jam nutraukta dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 15.39 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu kumščiu smogė M. S. į galvą, o šiam parkritus ant žemės, ne mažiau kaip septynis kartus spyrė M. S. į krūtinės ir pilvo sritį, du kartus smogė į galvą, taip padarė jam nuosprendžiuose detaliai aprašytus sužalojimus ir nesunkiai sutrikdė M. S. sveikatą. Be to, jis to paties konflikto metu stūmė N. S. į sieną, į metalinius vartelius, o šiai klūpint šalia gulinčio M. S. ir bandant apsaugoti jį nuo smūgių, uždėjęs ranką N. S. ant sprando, palenkė ją link žemės, abiem rankomis ją nustūmė, dėl to ji parkrito ant žemės, taip padarė N. S. nuosprendžiuose detaliai aprašytus sužalojimus ir nežymiai sutrikdė N. S. sveikatą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes laikė, kad D. V. nusikalstamas veikas padarė esant realiajai sutapčiai. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad D. V. vienu veikimu padarė du nusikaltimus, nustatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir šių nusikaltimų sutaptis yra idealioji. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies punktuose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Be to, teismas konstatavo, kad M. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas tik iš dalies, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog paties nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai darė įtaką D. V. neteisėtiems veiksmams. Todėl teismas nusprendė sumažinti iš D. V. nukentėjusiajam M. S. priteistas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sumas.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Žebelys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, rėmėsi tik D. V. parodymais, tačiau visiškai nekreipė dėmesio į nukentėjusiųjų M. S. ir N. S. bei liudytojos K. S. parodymus, teigdamas, jog tai suinteresuoti asmenys. Niekas iš proceso dalyvių, išskyrus patį D. V., nepatvirtino fakto, jog pirmasis smūgį sudavė M. S.. Tai rodo ir filmuota medžiaga.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas. Nors D. V. prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau prisipažinimas buvo nenuoširdus – pačių smurto veiksmų D. V. nekonkretizavo, proceso metu jis kaltino nukentėjusiuosius, jų neatsiprašė. D. V. kaltės pripažinimas orientuotas ne į vidinį išgyvenimą dėl padarytos veikos, o į siekį sau palankiai užbaigti procesą. D. V. iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios neatlygino nukentėjusiesiems žalos, neįsipareigojo jos atlyginti. Priešingai, jis neigė žalos dydį bei apeliacine tvarka skundė nuosprendį ir dėl priteistos nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Nors D. V. teistumai už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas yra išnykę, tačiau jis tendencingai daro smurtinius nusikaltimus, yra linkęs žaloti kitus asmenis. Todėl tikėti, kad jis laikysis įstatymų ateityje ir galima jį perduoti laiduotojos atsakomybei, nėra pagrindo.
4. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų M. S. ir N. S. atstovas advokatas V. Gutauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų; priteisti M. S. iš D. V. 635,25 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą; priteisti M. S. bei N. S. jų išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį, 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio reikalavimus.
4.2. D. V. anksčiau buvo teistas keturis kartus. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, o ne būti neteistas. Todėl aplinkybė, kad ankstesni D. V. teistumai už smurtinius nusikaltimus jau yra išnykę, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, nereiškia BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos atitikties.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad yra pagrindas manyti, jog D. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nevertino ankstesnių asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio (buvo teistas tris kartus už fizinį smurtą (įskaitant už sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų) ir vieną kartą už seksualinį smurtą, padarant išžaginimą šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančiomis aplinkybėmis). Aplinkybė, kad tarp D. V. ankstesnių nusikalstamų veikų buvo pakankamai ilgi laiko tarpai, nelemia išvados dėl asmens galimybės nusikalsti.
4.4. Nepagrįstai pripažinta, kad D. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai sutapčiai. Situacija, kai du žmonės esant idealiajai sutapčiai sumušami atliekant atskirus smurtinius veiksmus prieš kiekvieną jų, nėra galima. Tarp smurtinių veiksmų praėjęs trumpas laiko tarpas nesuponuoja nei mažesnio veikų pavojingumo, nei lengvesnių padarinių.
4.5. Netinkamai pritaikyta BK 40 straipsnio 4 dalis. Teismas D. B. nepagrįstai laikė teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, kadangi D. V., kurio santykiai su ja buvo šeiminiai, padarė mažiausiai tris nusikaltimus, t. y. sumušė kaimyną A. Ž., taip pat nukentėjusiuosius šioje baudžiamojoje byloje. Aplinkybės, kad D. V., gyvendamas su D. B., smurtauja jau ne pirmą kartą, o pastarąjį kartą D. B. net tiesiogiai dalyvavo įvykyje, kurio metu buvo sumuštas kitas kaimynas, be jokios abejonės, reiškia, kad D. B. negali būti laikoma asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką D. V., ir negali būti laikoma teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.
4.6. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam M. S., pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, vadovavosi baudžiamosios atsakomybės įrodinėjimui būdingu įrodinėjimo standartu, t. y. taikė „objektyvaus patvirtinimo“, bet ne „labiau tikėtinos galimybės“ standartą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis turės toliau nešioti smurtinio nusikaltimo metu subraižytą laikrodį ir tai kels nemalonių emocijų ir prisiminimų. Nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai, patirti dėl daugybės smūgių, dėl kurių buvo padaryti veido kaulų lūžiai, negali būti laikomi teisingai kompensuotais, priteisiant 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Žebelio ir nukentėjusiųjų M. S. bei N. S. atstovo advokato V. Gutausko kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
7. Pasisakydami dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo D. V., žemesnės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. V. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, nes nėra laikomas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, be to, nenustatyta ir kita BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąlyga – pagrindas manyti, kad D. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas nusprendė D. V. BK 40 straipsnio nuostatų netaikyti, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. O apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taip pat vertino, kad laiduotoja D. B. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus ir galės daryti D. V. teigiamą įtaką. Todėl šis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. V. nuteisimo ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodamas D. B. atsakomybėn pagal laidavimą.
8. D. V. dvi jam inkriminuotas, BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nustatytas, nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarė 2023 m. rugpjūčio 19 d., t. y. galiojant ankstesnei BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijai. Tačiau 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios ir šiuo metu galiojančios BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatos lengvina D. V. teisinę padėtį, nes įtvirtina jam švelnesnes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nei veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, taigi turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju sprendžiant D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą taikomose BK 40 straipsnio 2 dalies (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) nuostatose nėra įtvirtinto reikalavimo asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, būti pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, toks reikalavimas taikomas tik atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris padarė apysunkį nusikaltimą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Todėl nukentėjusiųjų atstovo argumentas dėl D. V. neatitikties BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai, nes jo padarytos veikos sudaro realiąją, o ne idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, aptariamu aspektu nėra aktualus. Tai turėjo reikšmę tik taikant ankstesnę BK 40 straipsnio 2 dalies redakciją. Kita vertus, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. V. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu įvykdytos dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tokią išvadą pagrindžiantys išsamūs argumentai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17–18 punktuose ir tai atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MS00NTgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-71-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-71-458/2020">2K-7-71-458/2020</a>). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, pagal bylos aplinkybes, D. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą N. S. turėdamas tiesioginį tikslą smurtauti prieš M. S., o N. S. sužalojo, kai ši bandė tam sukliudyti.
9. Vis dėlto, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 40 straipsnyje nustatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas bei tikslus ir nepagrįstai D. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.
10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais, kad, įvertinus D. V. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, negalima padaryti neabejotinos išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. V. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos (Klaipėdos teritorinei ligonių kasai), nepaisant to, kad išnykę D. V. teistumai už anksčiau jo padarytas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias anksčiau jis buvo nuteistas net tris kartus, net ir atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad nusikalstamoms veikoms turėjo įtakos nukentėjusiojo M. S. provokuojantis elgesys, vis dėlto yra pagrindas manyti, kad D. V. linkęs smurtauti, ir ypač kai sprendžiamos konfliktinės situacijos. Be to, jis ne visada linkęs laikytis įstatymų: ne kartą buvo baustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu jam galiojo dvi administracinės nuobaudos. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą privalomąją sąlygą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, todėl, be formaliųjų teisinių apsisprendimo sąlygų, turi būti būtina įvertinti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo tikslus ir teisinius padarinius proceso dalyviams, įskaitant padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltininko asmenybę, ar laidavimo taikymas gali turėti įtakos jo elgesiui ateityje, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą. Atsižvelgiant į įstatyme nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir šio instituto paskirtį, taip pat į tam tikrų nusikalstamų veikų, susijusių su baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių ypatumais, specifiką, jų pobūdį ir pavojingumą, reikalaujama atidesnio žvilgsnio, vertinant galimybę asmeniui, padariusiam tokią nusikalstamą veiką, taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be kita ko, ir kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgtOTc2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-18-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-18-976/2025">2K-18-976/2025</a>). Kaip minėta, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, D. V. prieš nukentėjusįjį M. S. atliko pavojingus, daugybinius smurtinius veiksmus: tyčia smogė jam kumščiu ir spardė į galvą, krūtinę, pilvą, t. y. gyvybiškai svarbias kūno vietas, tokius veiksmus atliko net ir tada, kai nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, smurtavo prieš nukentėjusiąją N. S., siekusią užstoti nukentėjusįjį M. S. ir uždengti jį nuo D. V. smūgių. Pažymėtina, kad tokiais D. V. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta ne tik poodinių kraujosruvų bei kūno dalių nubrozdinimų, tačiau ir rimtesnių sužalojimų – M. S. veido kaulų lūžių.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į D. V. atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, padarytomis nusikalstamomis veikomis sukeltus žalingus padarinius nukentėjusiųjų sveikatai, D. V. asmenybę, apeliacinės instancijos teismo sprendimas D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės neatitinka ne tik formaliųjų reikalavimų BK 40 straipsniui taikyti, bet ir nėra suderinamas su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtimi. Šiuo konkrečiu atveju proporcinga asmens padarytai nusikalstamai veikai valstybės reakcija, nesukelianti nebaudžiamumo jausmo, yra ne D. V. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o pripažinimas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos jam nutraukimo naikinama ir dėl šios dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį su pakeitimais, kurie bus aptarti.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės
13. Kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir nepagrįstai pripažino D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. S. elgesys. Šie teiginiai argumentuojami tuo, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik paties D. V. parodymais ir ignoravo kitus bylos įrodymus, taip pat neatsižvelgė į kriminalinę D. V. praeitį ir jo polinkį smurtauti. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.
14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, o rizikingu – toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020, 2K-29-648/2023 ir kt.).
15. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaimynų D. V. ir M. S., kurio metu panaudojant fizinį smurtą prieš M. S. buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, kilo dėl spjaudymo ant D. V. garažo sienos. Apeliacinės instancijos teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę konstatavo pripažinęs, jog būtent nukentėjusysis M. S., kuris buvo sunkaus girtumo laipsnio, pirmasis inicijavo kontaktą su D. V., atėjo į jo kiemą, iki pirmo fizinio kontakto prieš D. V. stovėjo boksininko poza, mosikavo sugniaužtais kumščiais, agresyviai ant jo šaukė. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad aptariamu atveju pats nukentėjusysis elgėsi provokuojamai, buvo agresyvus bei inicijavo konfliktą ir toks jo elgesys turėjo įtaką D. V. veiksmams – fizinio smurto panaudojimui prieš jį. Teisėjų kolegija kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir daryti kitokią išvadą, negu padarė apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo. Priešingai nei teigia kasatoriai, tokia išvada padaryta įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, pačių konflikto dalyvių D. V. ir M. S., taip pat nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų E. K., L. K. parodymus apie įvykio aplinkybes, rašytinius įrodymus, ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10–11 punktuose išsamiai argumentuota. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
16. Esant nustatytai šiai D. V. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, švelnintina jam pirmosios instancijos teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dėl M. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgus į tai ir konstatavus, kad abi veikos padarytos esant idealiajai jų sutapčiai, pagal BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatas keistina ir subendrintoji bausmė.
Dėl nusikalstama veika padarytų turtinės ir neturtinės žalos dydžių
17. Nukentėjusiųjų atstovo kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu sumažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam M. S. priteistus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naujus nukentėjusiajam M. S. padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, iš esmės netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Šie kasatoriaus argumentai taip pat nepagrįsti.
18. Pažymėtina, kad žalos dydžio klausimas iš esmės yra fakto klausimas, kurį išsprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Todėl, atsižvelgiant į BPK 376 straipsnyje apibrėžtas kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribas, šis klausimas kasacinės instancijos teisme nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdamas šį klausimą apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė įstatymą.
19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>, 2K-158-303/2021, 2K-236-788/2024 ir kt.).
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, nes pinigais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma; tačiau siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
21. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.
22. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas sumažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam M. S. priteistus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, nuosprendžio 34–35 ir 41 punktuose aiškiai nurodė, kokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais bei ištirtais įrodymais (fotonuotraukų, kvitų, defektavimo akto kopijomis, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, kita rašytine bylos medžiaga) grindžiamas nukentėjusiajam M. S. nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktas ir dydžiai, ir savo sprendimą pagrindė BPK, CK nuostatomis bei teismų praktika. Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir nukentėjusiųjų atstovo kasacinio skundo turinį teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naujus turtinės ir neturtinės žalos dydžius nukentėjusiajam M. S., pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus ar kad nustatyti žalos dydžiai prieštarautų teismų formuojamai praktikai.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
23. Kasatorius nukentėjusiųjų M. S. ir N. S. atstovas advokatas V. Gutauskas prašo priteisti M. S. 635,25 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą, taip pat priteisti M. S. 3236,15 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą iš D. V. ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo patvirtinimo kopijas).
24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNS00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-25-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-25-495/2020">2K-7-25-495/2020</a>, 2K-143-788/2022 ir kt.).
25. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėta žodinio proceso tvarka, be kita ko, pagal nukentėjusiųjų M. S. bei N. S. atstovo advokato V. Gutausko kasacinį skundą, kuris pripažįstamas pagrįstu iš dalies. Todėl nukentėjusiųjų M. S. bei N. S. atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidos iš dalies turi būti atlygintos. Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo ir ankstesniame šios bylos procese, taigi, su byla jau buvo susipažinęs, o kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija proporcingu laiko 1000 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą, kuris išieškotinas iš D. V.. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiojo M. S. atstovas advokatas V. Gutauskas taip pat prašė priteisti M. S. iš D. V. 635,25 Eur išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato M. Repšo apeliacinį skundą, kurį teismas nusprendė tenkinti. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylos jam nutraukimo naikinama ir D. V. lieka nuteistas, nukentėjusiojo M. S. išlaidos advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti taip pat turi būti atlygintos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos jam nutraukimo.
Sušvelninti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu D. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir už šią veiką paskirti laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir D. V. paskirti subendrintą laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo M. S. atstovo advokato Vykinto Gutausko prašymas dėl 635,25 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisimo, ir šią sumą (šešis šimtus trisdešimt penkis Eur 25 ct) priteisti iš D. V. nukentėjusiajam M. S..
Priteisti iš D. V. nukentėjusiajam M. S. 1000 (vieną tūkstantį) Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą.
Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis
