Baudžiamoji byla Nr. 2K-146-697/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00298-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.2.3; 2.1.7.5; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui,
nuteistojo S. T. gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,
nukentėjusiojo S. L. atstovui advokatui Gediminui Bukauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalies, susijusios su S. T. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu S. T. ir V. G. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo S. L. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria S. T. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.
Nukentėjusiojo S. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir jam iš S. T. priteista 88 400 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. S. L. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir prokuroro bei nukentėjusiojo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti S. L. priklausančias lėšas, piktnaudžiaudamas S. L. pasitikėjimu, susiformavusiu ankstesnių analogiškų įvykusių sandorių S. L. įsigyjant automobilius, tarpininkaujant S. T. ir su juo atsiskaitant iš anksto, nepasirašant jokių dokumentų bei kitų asmenų atsiliepimų apie S. T. patikimumą pagrindu, nuslėpė tikruosius savo ketinimus nevykdyti žodinio susitarimo – gavus pinigus iš S. L., jam perduoti jo (S. L.) užsakymu 2021 m. gruodžio 3 d. vykusiame automobilių pardavimo aukcione per įmonę įsigytą automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, kurį S. L. pagal 2021 m. gruodžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo parduoti už 175 000 Eur P. T. (P. T.) ir gavo iš jo 35 000 Eur avansą, – 2021 m. gruodžio 27 d. 13.59 val. Vilniaus mieste, prie degalinės „Circle K“, V. G., kuris dėl veikos nėra kaltas, S. T. nurodymu paėmė iš S. L. 88 400 Eur (iš jų 35 000 Eur gauti iš P. T.) už automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, tačiau S. L. jo neperdavė, o S. L. automobilio nepardavė P. T.. Taip S. T. apgaule įgijo S. L. priklausančias labai didelės vertės lėšas – 88 400 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajam S. L. labai didelę – 88 400 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. T. ir V. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi nesilaikė pareigos įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių dėl S. T. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Šis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami nuteistojo S. T. kaltei pagrįsti, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi papildomais kriterijais (nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio bei kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijais), leidžiančiais atskirti sukčiavimą nuo civilinių teisinių santykių, tačiau tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos sudėties požymio – esminės apgaulės, kaip pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl 88 400 Eur grynųjų pinigų perdavimo S. T., be to, nustatė, jog šių pinigų perdavimas įvyko dėl esminės apgaulės panaudojimo prieš nukentėjusįjį S. L., dėl to šis patyrė turtinės žalos, o S. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.
2.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad pirmiau minėta pinigų suma buvo paimta už automobilį, kurio S. T. neketino perduoti nukentėjusiajam, taip nukentėjusysis buvo suklaidintas ir dėl tokio suklaidinimo perdavė pinigus. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, S. L. turėtą patirtį iš S. T. perkant automobilius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino kaip pakankamą priežastį įgyti reikšmingai pasitikėjimą, kuriuo šiuo atveju nuteistasis S. T. ir pasinaudojo. Teismas konstatavo, kad esminės informacijos nutylėjimas, sąmoningas nepateikimas lėmė nukentėjusiojo pinigų netekimą, o S. T. tokiais veiksmais, panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą didelės vertės turtą.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų veikos kvalifikavimui, nevertino byloje esančių duomenų leistinumo. Apkaltinamajame nuosprendyje teismui nepateikus įtikinamų motyvų dėl sukčiavimo esmės – apgaulės ir labai didelės vertės turto įgijimo – bei nepašalinus esminių prieštaravimų tarp išteisintojo V. G. ir nukentėjusiojo S. L. parodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikti motyvai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad S. T. pateikto kaltinimo esminės faktinės aplinkybės yra nustatytos ir jo veika atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Teismas nuosprendyje nepagrindė, kokių konkrečiai bylos duomenų pagrindu daro išvadą, kad išteisintasis V. G. nuteistojo S. T. nurodymu paėmė iš nukentėjusiojo S. L. 88 400 Eur, kurie buvo perduoti S. T., priešingai, paneigdamas savo išvadas, teismas nurodė, kad bylos medžiagoje nebuvo nustatyta, kokią informaciją S. T. perdavė V. G., kaip ir nebuvo nustatytas jų susitarimas veikti bendrai bei tyčia apgaule iš S. L. įgyti pinigus.
3.3. V. G. apklausų metu kategoriškai nurodė, jog iš S. T. piniginių nurodymų 2021 m. gruodį negavo, su S. L. susitikęs nebuvo ir iš jo pinigų negavo. Liudytojas E. Š., kuris neva dalyvavo perduodant pinigus, taip pat nenurodė V. G. kaip asmens, kuriam S. L. perdavė grynuosius pinigus, paties pinigų perdavimo nematė. Byloje esant esminiams prieštaravimams dėl pinigų perdavimo fakto, apkaltinamajame nuosprendyje pateikti teiginiai, kad V. G. S. T. nurodymu paėmė iš S. L. 88 400 Eur, nėra pagrįsti konkrečiais bylos duomenimis, nors šios aplinkybės turi esminę reikšmę asmens veiksmų vertinimui bei kvalifikavimui. Taip apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, teismo padarytų išvadų nepagrindė bylos duomenimis, ir tai sutrukdė jam priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje.
3.4. Be to, teismas nustatė, kad S. T. nuo 2021 m. gruodžio 17 d. su S. L. nebendravo. Išteisintasis V. G. taip pat patvirtino, jog 2021 m. gruodį iš S. T. nėra gavęs jokių piniginių nurodymų, o su S. L. nebuvo susitikęs. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas šias aplinkybes, abejones dėl esminių faktinių aplinkybių nepagrįstai aiškino traukiamo baudžiamojon atsakomybėn S. T. nenaudai. Nustačius, kad S. L. nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki tariamo pinigų perdavimo V. G. su S. T. nebendravo, lieka nenustatyta, kokia gi buvo prieš S. L. panaudota apgaulė. Taip teismas neatskleidė vienos esminių sukčiavimą apibūdinančių aplinkybių – kas ir kaip paveikė S. L. sąmonę.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad išteisintojo V. G. ir nuteistojo S. T. parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Deklaratyvus teismo teiginys, kad kaltinamojo paaiškinimai yra gynybinė pozicija ir jie vertinami kritiškai, yra nesuderinamas su BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimais ir su kaltinamajam užtikrintomis teisėmis, nurodytomis BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą, motyvuojant sprendimą, nurodyti motyvus ir priežastis, dėl kurių įrodymams buvo pritarta arba jie buvo atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242-495/2021">2K-242-495/2021</a>). Lakoniškas teismo nurodymas, kad kaltinamųjų parodymai vertinami kritiškai kaip jų gynybinė pozicija, nenurodant teismo motyvų, nesuderinamas su teise į teisingą ir sąžiningą bylos nagrinėjimą ir traktuotinas kaip esminis procesinis pažeidimas, sukliudęs teismui visapusiškai ištirti visus bylos duomenis ir aplinkybes bei priimti teisingą ir motyvuotą sprendimą.
3.6. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat remiamasi S. L. slapta įrašytu R. D. ir trečiojo asmens telefoniniu pokalbiu. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, S. L. įrašė telefoninį pokalbį slapta, šiems asmenims nežinant. R. D. nurodė, kad jis nežinojo, jog S. L. daro telefoninio pokalbio įrašą. Jo neperspėjo. S. L. davė perklausyti įrašytą pokalbį prie policijos, prieš apklausą. Jei būtų žinojęs apie įrašą, nebūtų skambinęs. Teismai, remdamiesi šiuo slapta įrašytu telefoniniu pokalbiu, nepateikė motyvų, ar šie duomenys yra gauti teisėtai ir ar jais galima grįsti teismo nuosprendį, taigi, duomens panaudojimo teisėtumas teismo nėra motyvuotas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo S. T. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl esminių BPK pažeidimų
5. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neįvertino visų byloje esančių duomenų leistinumo, be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 331 straipsnio reikalavimus, susijusius su tinkamu bylos išnagrinėjimu, be kita ko, keliamus teismo baigiamajam aktui, nustatydamas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir teismų išvadų bei nustatytų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.
6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-628/2024">2K-45-628/2024</a>, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).
7. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-259-697/2024, 2K-36-387/2025, 2K-82-594/2025 ir kt.).
8. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose ir keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal šiuos reikalavimus, teismo priimamas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>, 2K-137-489/2022). Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-393/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-393/2014">2K-393/2014</a>, 2K-29-489/2015, 2K-33-697/2023, 2K-154-697/2023 ir kt.).
9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas ir nuosprendžio surašymas tokių pirmiau aptartų kasatoriaus nurodomų trūkumų neturi, o skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti kasacinio skundo teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, byloje surinktų įrodymų pakankamumo nuteistojo S. T. kaltei pagrįsti. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. T. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu, taip pat išdėstė motyvus, kuriais kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15–27 punktai). Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama nuteistojo kaltė, pateikti argumentai dėl įrodymų visumos vertinimo, taip pat motyvuota, kodėl nuteistojo iškelta versija atmetama. Kasacinio skundo teiginiai apie teismų padarytus esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismo – ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 331 straipsnio pažeidimus, prieštarauja ginčijamų teismų nuosprendžių turiniui.
10. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusiojo S. L. bylai pateiktas telefoninio pokalbio įrašas, kuriuo rėmėsi teismai, negalėjo būti pripažintas įrodymu, nes byloje nebuvo įvertintas šio duomens leistinumas. Kasatorius pabrėžia, kad S. L. šį telefoninį pokalbį įrašė slapta, pokalbio dalyviams nežinant, taigi, skunde iš esmės netiesiogiai apeliuojama į tai, kad šis įrodymas gautas neteisėtai. Su tokiais kasatoriaus teiginiais sutikti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Visų pirma, pagal byloje nustatytas aplinkybes, tokio duomenų gavimo būdo įstatymas nedraudžia; antra, šio įrodymo turinio patikimumą bylą nagrinėję teismai patikrino BPK nustatytais proceso veiksmais, palygino jį su kitais byloje esančiais įrodymais.
11. Pažymėtina, kad, pagal BK 2 straipsnį, pareiga atskleisti nusikalstamas veikas tenka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tačiau tai nereiškia, jog duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, neturi teisės sava iniciatyva teikti kiti asmenys. BPK 28 straipsnyje nustatyta nukentėjusiojo teisė teikti įrodymus, o BPK 98 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais. Įrodymais jie nepripažįstami tik tais atvejais, kai gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM4LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-338-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-338-511/2017">2K-338-511/2017</a>, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021). Tačiau spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, įvertinti tokių duomenų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-63-511/2021, 2K-119-303/2021). Be to, kiekvienu atveju vertindamas iš privataus asmens gautus jo surinktus duomenis teismas turi atsižvelgti į duomenų rinkimo aplinkybes. Skirtingai galėtų būti vertinamos situacijos, kai asmuo fiksuoja tiesiogiai su juo susijusius įvykius (pvz., įrašinėja savo asmeninius pokalbius, filmuoja savo privataus kiemo perimetrą) ir kai renka duomenis neturėdamas pateisinamo pagrindo (pvz., savo noru sekdamas kitus asmenis ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024).
12. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis S. L. ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuotas liudytojo R. D. ir nuteistojo S. L. pokalbis, įvykęs iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Pateiktas garso įrašas, laikantis BPK 179, 207 straipsnių nuostatų, ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas ir pridėtas prie tyrimo medžiagos, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtas laikantis BPK 271–292 straipsniuose nustatytos tvarkos: įrašas tiesiogiai tirtas, kai jo buvo klausomasi teismo posėdyje, apie jo padarymo aplinkybes apklaustas nukentėjusysis, be to, apklausti ir patys pokalbio dalyviai. Proceso dalyviai S. L., R. D. paaiškino, kad aptariamas telefoninis pokalbis įvyko nukentėjusiojo S. L. iniciatyva, pokalbio metu tiesiogiai dalyvaujant ir pačiam S. L. tuo metu, kai pastarasis negalėjo susisiekti su nuteistuoju. Pažymėtina, jog apklausų metu nuteistasis S. T. neneigė fakto, kad jis nusprendė nebendrauti su S. L.. Ištyrę nukentėjusiojo įrašyto pokalbio turinį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad įraše yra bylai teisingai išnagrinėti reikšmingi duomenys – šiame įraše užfiksuoto pokalbio turinys atskleidžia, kad nuteistasis S. T. pokalbio metu pripažino, jog S. L. perdavė kaltinime inkriminuojamų grynųjų pinigų nuteistajam.
13. Pirmosios instancijos teismo nustatytos pokalbio įrašymo aplinkybės, apibūdinančios informacijos rinkimo tikslą ir sąlygas, be kita ko, informacijos pobūdį, leidžia pagrįstai spręsti, kad šis garso įrašas nebuvo padarytas įstatymo draudžiamu būdu. Nors šiuo atveju pokalbis buvo įrašomas tarp kitų – trečiųjų asmenų, visų pirma, reikšminga laikytina tai, kad šį pokalbį nukentėjusysis įrašė siekdamas apginti savo teises ir pateikti galimos nusikalstamos veikos įrodymus; antra, šis pokalbis vyko nukentėjusiojo iniciatyva, pastarajam tiesiogiai dalyvaujant pokalbio metu, dėl to pokalbį su kitu kontrahentu inicijavęs dalyvis aiškiai suvokė, kad jo turinys bus žinomas ir nukentėjusiajam, o tai paneigia galimą privataus žmonių bendravimo slaptumo pažeidimą; trečia, renkama informacija nebuvo tiesiogiai susijusi su asmeniu – buvo renkama informacija apie transporto priemonių įgijimo aplinkybes. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, kad ištyrus ir sugretinus įrodymų visetą, be kita ko, ir išvestinių įrodymų (pokalbio dalyviai patvirtino aptariamo pokalbio turinį apklausų metu), teismams dėl aptariamo nukentėjusiojo pateikto įrašo tikrumo abejonių nekilo, šis įrodymas palygintas su kitais byloje esančiais įrodymais atitikties kitiems bylos duomenims aspektu. Taigi nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas negalėjo būti pripažintas teisėtu ir patikimu įrodymu, o jame esantys duomenys negalėjo būti vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
14. Kiti kasaciniame skunde nurodyti BPK nuostatų pažeidimai iš esmės yra grindžiami atskirų įrodymų – liudytojo E. Š., išteisintojo V. G. ir nukentėjusiojo S. L. parodymų – vertinimo kvestionavimu, nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jų įrodomosios reikšmės, pagrindžiant labai didelės vertės turto įgijimo apgaule faktą. Tačiau nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai padarė vienodas išvadas dėl kasatoriaus ginčijamos aplinkybės, jog nukentėjusysis S. L. perdavė V. G. ir taip S. T. sumokėjo 88 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 14–16 puslapiuose, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 15, 18–19 punktuose detaliai ir išsamiai aptarė susietų į vieną visumą byloje esančių įrodymų turinį. Šie įrodymai palyginti tarpusavyje tiek nuoseklumo, tiek atitikties kitiems bylos duomenims aspektais, išvados argumentuotos. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai išdėstė išsamius motyvus, kodėl kritiškai vertina nuteistojo S. T. bei išteisintojo V. G. parodymus.
15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad išvadas apie tai, jog S. T. įgijo S. L. priklausančias labai didelės vertės lėšas – 88 400 Eur, teismas padarė išsamiai įvertinęs ir tarpusavyje sugretinęs nukentėjusiojo S. L., liudytojų E. Š. ir E. O. parodymus, kurie buvo lyginami tiek tarpusavyje, tiek su kitais rašytiniais įrodymais byloje: telefoninio pokalbio tarp S. T. ir R. D. garso įrašu, susirašinėjimo tarp S. L., V. G. ir S. T. turiniu. Teismas nustatė, kad nors išteisintasis V. G. ir nuteistasis S. T. neigė pinigų perdavimo faktą, šią bylai reikšmingą aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo S. L. parodymai, jo gauti el. laiškai iš nuteistojo S. T., taip pat ir byloje esantis S. T. ir S. L. tarpusavio susirašinėjimo turinys, leidžiantys pagrįstai spręsti, kad būtent nukentėjusiajam buvo skirta pateikta sąskaita už transporto priemonę „Mercedes Benz“. Kartu teismas nustatė, kad susirašinėjimo tarp S. T. ir S. L. turinys atskleidžia ir pastarųjų susitarimą dėl atsiskaitymo už šią transporto priemonę – grynųjų pinigų perdavimo. Jų perdavimo faktą teismas pagrindė ir nukentėjusiojo S. L. parodymus patvirtinančiomis tiesioginio įvykio liudytojo E. Š. nurodytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusysis iš tiesų perdavė pinigus, apie 88 000 Eur. Būtent šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiojo pateiktas pokalbio garso įrašas, kurio metu nuteistasis iš esmės pripažino, kad S. L. jam perdavė dalį sutartų pinigų.
16. Taigi, bylą nagrinėję teismai kasatoriaus ginčijamą išvadą dėl S. L. labai didelės vertės turto nuteistajam S. T. perdavimo, kuriuo buvo realizuotas objektyviosios pusės požymis, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, grindė įrodymų visetu, nepažeisdami BPK reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos šiais įrodymais pagrįstos išvados, aiškiai nustatytos bylos aplinkybės, taip pat nurodyta, kodėl atmesta nuteistojo pateikta versija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis S. L. 2021 m. gruodžio 27 d. perdavė V. G. ir tokiu būdu sumokėjo 88 400 Eur, t. y. dalį pinigų už automobilį „Mercedes Benz“, yra pagrįsta ir teisinga. Toks skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, išvada dėl asmenų (kaltinamojo) parodymų patikimumo teismų sprendimuose buvo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Toks parodymų vertinimas atitinka BPK nustatytus reikalavimus, teismų praktikoje suformuluotas taisykles ir kaltinamojo (nuteistojo) teisių nepažeidžia.
17. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų naikinti kasacine tvarka skundžiamą teismo sprendimą.
Dėl BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo
18. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta, be kita ko, tam, kas apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, ir (arba) sąmoningas situacijos sudarymas, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Aptariama apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-6-976/2023, 2K-91-891/2025 ir kt.).
19. Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, taip pat taikytinas pirmiau nurodytas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Ši sąlyga yra susijusi su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-46-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-46-699/2018">2K-46-699/2018</a>, 2K-241-942/2022, 2K-138-1073/2023, 2K-261-489/2024). Šios konkrečios bylos atveju tai būtų į pinigų perdavimo procesą susitarime nedalyvaujančio asmens – V. G., kuris neigė pinigų priėmimo faktą, įtraukimas. Taip pat pažeistų teisių gynimo būdo pasunkinimas pasireiškė ir tuo, kad pinigų gavimo faktas buvo slepiamas – pinigų priėmimas vyko jų neįforminant sąskaita ar kitu raštišku patvirtinimu (pakvitavimu), pinigai buvo perduoti ne bendrovės biure, o neutralioje vietoje; nuteistasis S. T. vengė susitikimo ar bendravimo su nukentėjusiuoju. Be to, tik baudžiamojo proceso metu paaiškėjo, kad transporto priemonė, už kurią buvo perduoti pirmiau minėti pinigai, buvo pasiūlyta įsigyti tretiesiems asmenims ir parduota. Visos paminėtos aplinkybės apsunkino nukentėjusiojo galimybes apginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, todėl pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir veika apeliacinės instancijos teismo pripažinta atitinkančia BK 182 straipsnio 3 dalies požymius.
20. Šioje baudžiamojoje byloje S. T. nuteistas už tai, kad jis, piktnaudžiaudamas S. L. pasitikėjimu, susiformavusiu ankstesnių analogiškų įvykusių sandorių S. L. įsigyjant automobilius, tarpininkaujant S. T., pagrindu, ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus nevykdyti žodinio susitarimo, apgaule savo naudai iš nukentėjusiojo įgijo svetimą labai didelės vertės turtą: S. T. nurodymu nukentėjusysis sumokėjo jam 88 400 Eur už automobilio „Mercedes Benz“ įgijimą, pristatymą ir perdavimą, tačiau nuteistasis automobilio nukentėjusiajam neperdavė, sumokėtos pinigų sumos negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą.
21. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl apgaulės požymio konstatavimo nuteistojo S. T. veiksmuose. Skunde pabrėžiama, kad teismas neatskleidė vienos esminių sukčiavimą apibūdinančių aplinkybių – kas ir kaip paveikė S. L. sąmonę perduoti turtą. Sutikti su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. T. panaudota apgaulė pasireiškė piktnaudžiavimu nukentėjusiojo pasitikėjimu ir esminių aplinkybių apie nuteistojo realius ketinimus nuslėpimu.
22. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-507/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-507/2012">2K-507/2012</a>, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY0LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-264-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-264-895/2016">2K-264-895/2016</a>, 2K-188-719/2018, 2K-71-976/2022, 2K-6-976/2023).
23. Byloje nustatytos aplinkybės leido apeliacinės instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad kasatoriaus panaudota apgaulė pasireiškė piktnaudžiavimu nukentėjusiojo pasitikėjimu. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymai, kurie patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę pasitikėjimu grįsti santykiai. Nustatyta, kad nukentėjusįjį S. L. bei nuteistąjį S. T. siejo verslo santykiai – nukentėjusysis anksčiau ne kartą įgijo transporto priemonių iš nuteistojo. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad pats nuteistasis buvo pripažinęs, jog keletą metų juos siejo verslo santykiai, dėl to nukentėjusysis pasitikėjo nuteistuoju, buvo įsitikinęs, kad iš anksto apmokėjus nuteistojo nurodytą sumą pagal susiformavusią praktiką jam bus pristatytas automobilis. Taigi, nukentėjusysis, kreipdamasis į nuteistąjį, tikėjosi gauti tokias pat paslaugas, kaip ir anksčiau, tačiau nuo jo buvo nuslėpti nuteistojo ketinimai nevykdyti susitarimo ir taip jis buvo apgautas. Tokį nukentėjusiojo suklaidinimą neabejotinai lėmė iš anksčiau susiformavusi nuteistojo vykdoma verslo praktika.
24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė, be kita ko, reiškiasi asmenų suklaidinimu, pranešant neteisingus duomenis arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-71-976/2022, 2K-43-495/2024). Be kita ko, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYtNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76-788/2020">2K-76-788/2020</a>, 2K-27-788/2021, 2K-215-697/2023).
25. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis S. T. reikalavo iš S. L., kad šis atsiskaitytų už transporto priemonę, tačiau dėl asmeninių motyvų apsisprendė neperduoti automobilio nukentėjusiajam nuo jo įsigijimo momento. Tokią teismo išvadą patvirtina byloje nustatytų aplinkybių visuma: 1) susitarus dėl sumokėjimo už transporto priemonę, be kita ko, nukentėjusiajam perdavus dalį sutartos sumos, nuteistasis nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju; 2) grynųjų pinigų gavimo faktą nuslėpė – nukentėjusiajam sumokėjus dalį sutartos sumos (perdavus pinigus), nuteistasis jokių tai patvirtinančių dokumentų nukentėjusiajam nepateikė (pvz., pakvitavimo, kasos kvito), jokia kita forma nedeklaravo šių lėšų įgijimo, be kita ko, baudžiamojo proceso metu neigė jų gavimo faktą; 3) aptariamą transporto priemonę nuteistasis S. T. siūlė įsigyti kitiems asmenims; iki aptariamo automobilio transportavimo iš užsienio valstybės pradžios sutarė dėl transporto priemonės pardavimo kitoms įmonėms, sudarant atitinkamus sandorius. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo bei kasatoriaus sudarytas žodinis susitarimas buvo tik imitacija – susitarimo vykdymas jau lėšų perdavimo metu buvo neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje vadovavosi ir kitais papildomais kriterijais (nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus, sudarant sandorį, stoka). Pripažintina, jog nukentėjusysis, sudarydamas sandorį dėl automobilio įsigijimo, nesielgė itin rūpestingai ir protingai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.4 straipsnis, t. y. perdavė pinigus, tai neįformindamas sąskaita, kasos kvitu ar kitu rašytiniu dokumentu, tačiau, pagal byloje nustatytas aplinkybes, tokį nukentėjusiojo elgesį lėmė ilgalaikiai ir nevienkartiniai verslo ryšiai su S. T. ir tuo pagrindu susiformavusi artima pažintis bei pasitikėjimas šiuo asmeniu. Be to, nukentėjusysis žinojo, jog S. T. buvo pakankamai sėkmingai savo veikla užsiimantis ir patikimas verslininkas. Tokios jam žinomos aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad S. T. yra sąžiningas ir patikimas verslo partneris. Šios aplinkybės ir nuteistojo elgesys paimant avansą, informuojant apie automobilio nupirkimą, iš esmės ir suklaidino nukentėjusįjį. Tuo tarpu nuteistasis S. T., neatskleisdamas tikrųjų savo ketinimų, reikalaudamas ir priimdamas iš nukentėjusiojo lėšas, iš anksto žinojo, jog neįvykdys sutarto įsipareigojimo nukentėjusiajam. Tokia kasatoriaus veika apeliacinės instancijos teismo pagrįstai pripažinta sukčiavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo panaudotos apgaulės esmingumas nekelia abejonių – nukentėjusysis, žinodamas tikruosius nuteistojo ketinimus, turto jam nebūtų perleidęs. Taigi kasatorius prieš nukentėjusįjį panaudojo esminę apgaulę, kuri turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui perduoti labai didelės vertės turtą – 88 400 Eur.
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes S. T. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. T. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
