Administracinė byla Nr. eI1-817-596/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02208-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. E. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja M. E. (toliau – ir pareiškėja) teismui pateikė skundą, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2181 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 28-114 (toliau – ir Nutarimas).
Nurodo, kad skundžiamu Nutarimu buvo nubausta už laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pažeidimą dėl to, kad 2021 m. balandžio 7 d., Vilniaus PN, Sniego g. 2 sektoriuje, jai grįžus iš darbo su neblaivumo požymiais, patikrinus buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,33 promilės). Pareiškėjos prašymu ir lėšomis buvo atliktas šlapimo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jos šlapime mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 0,30 promilės. Dėl to konstatuota, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 3 dalį ir 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus bei jai paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų.
Paaiškina, kad nesutikdama su ginčijamu Nutarimu, vadovaudamasi BVK 183 straipsnio 2 dalimi, jį apskundė Kalėjimų departamento direktoriui. 2021 m. gegužės 7 d. Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus pareigūnas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė. Sprendime nurodoma, kad Nutarimas priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjos padaryto pažeidimo faktą bei jos kaltę, o paskirta nuobauda yra adekvati, skiriant nuobaudą Vilniaus PN pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo.
Pareiškėjos nuomone, skundžiami Sprendimas ir Nutarimas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl jie yra naikintini, o paskirta bauda keistina į švelnesnę.
Nurodo, kad Sprendime klaidingai teigiama, jog ji neigė padarytą pažeidimą ir jai nustatytą neblaivumą. Pažymi, kad nei skunde dėl Nutarimo, nei skunde teismui nėra ginčijamas faktas, kad jos organizme buvo nustatytas nedidelis alkoholio koncentracijos kiekis, tačiau vertinant padarytą pažeidimą svarbu tinkamai nustatyti alkoholio atsiradimo pareiškėjos organizme priežastis, kas ne tik nebuvo tinkamai nustatyta ir įvertinta skiriant jai nuobaudą, bet ir nėra aišku iš skundžiamo Sprendimo turinio.
Atkreipia dėmesį, jog Sprendime nurodoma, kad ji pažeidė nustatytą draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ir be gydytojo leidimo medikamentus, dėstomi argumentai, kuriais Sprendimą priėmęs subjektas kritiškai vertina įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes apie vaistų – širdies lašų, vartojimą 2021 m. balandžio 7 d. Pažymi, kad nurodomas režimo pažeidimas, pasireiškęs tiek alkoholio vartojimu, tiek medikamentų vartojimu be gydytojo paskyrimo, kai buvo sukeltos tos pačios pasekmės – pareiškėjos organizme rasta labai nedidelė alkoholio koncentracija, yra prieštaringas. Pripažinus, jog pareiškėja be gydytojo paskyrimo vartojo medikamentus, tektų pripažinti teisingomis ir jos nurodytas aplinkybes dėl vaistų vartojimo 2021 m. balandžio 7 d., tačiau šiuo atveju lieka neaišku, kokį jai, kaip nuteistajai, nustatytą draudimą ji pažeidė – ar vartojo alkoholį, ar vis dėlto be gydytojo leidimo vartojo medikamentus.
Pažymi, kad skundžiamais sprendimais buvo netinkamai įvertintos aplinkybės apie jos organizme nustatytos alkoholio koncentracijos atsiradimą, o teiginiai apie tai, jog ji vartojo alkoholį, paremti prielaidomis. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimo argumentai nėra pakankami pripažinti įrodyta aplinkybę, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ji vartojo alkoholį. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 4 d. epikrizės, (duomenys neskelbtini) jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, paskirtas gydymas medikamentais, nustatyti apribojimai. Paaiškina, jog 2021 m. balandžio 5 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. pajutusi gėlimą širdies plote ji išsigando. Kadangi jos sveikatos būklė nebuvo tokia bloga, kad reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą, ėmėsi veiksmų pagerinti savo būklę ir gėrė širdies lašų, kurie yra nereceptinis preparatas, skirtas širdies ir kraujagyslių funkcijų gerinimui. Pareiškėja pripažįsta, kad vaistų kiekį vartojo savo nuožiūra, suvartotas kiekis jai pasirodė nedidelis, po suvartojimo jokio apsvaigimo nepajuto ir net neįtarė, kad toks mažas lašų kiekis galėjo sąlygoti alkoholio kiekio nustatymą. Neįtardama, kad dėl suvartoto augalinio preparato nuo jos gali sklisti alkoholio kvapas, dėl kurio gali būti patikrinta ir nesiekdama specialiai tokio patikrinimo išvengti, kadangi buvo rami dėl savo blaivumo, neturėjo jokių motyvų informuoti pareigūnus apie vartotus medikamentus, tačiau tą padarė iškart po patikrinimo, su kurio rezultatais nesutiko vėliau pateikdama rašytinius paaiškinimus. Taigi Sprendime keliamos abejonės dėl jos nurodytų aplinkybių, kuriomis ji vartojo širdies lašus – augalinės kilmės nereceptinį vaistinį preparatą, kurio sudėtyje yra etilo alkoholio, nepaneigia šių aplinkybių teisingumo bei neleidžia konstatuoti, jog pareiškėja laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu vartojo alkoholinius gėrimus.
Atkreipia dėmesį, jog Sprendime remiamasi ir teoriniais duomenimis apie aptariamo vaistinio preparato įtaką alkoholio kiekiui žmogaus organizme. Pažymi, kad Sprendime nėra pateikta paminėtos informacijos šaltinio, neaišku nei kokiame kontekste ši informacija pateikta, nei kokie „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai“ taip teigia, nei pateiktas šios informacijos mokslinis/empirinis pagrįstumas, todėl ja negali būti grindžiamos individualaus teisės taikymo akto, numatančio asmenines sankcijas, išvados. Pabrėžia, kad cituojamos išvados grindžiamos nurodoma terapine vartotina doze, nors pareiškėja niekada neginčijo, jog galėjo viršyti gamintojo nustatytą dozę; nei gamintojo pateikiamame vaisto apraše, nei kitoje viešai prieinamoje informacijoje nėra duomenų, kad vaistas negali palikti organizme nedidelio alkoholio kiekio, priešingai – širdies lašų „Valentis“ informacinio lapelio turinys suponuoja išvadą, kad vaisto sudėtyje esantis etilo alkoholis daro poveikį žmogaus organizmui, taigi – gali palikti etilo alkoholio pėdsakų.
Pažymi, kad Sprendime taip pat nurodoma, jog pateikti specialistų paaiškinimai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjos šlapime, kurį ji siuntė į laboratoriją praėjus tam tikram laiko tarpui, t. y. ženkliai vėliau nei pareiškėja buvo patikrinta alkotesteriu, nuo širdies lašų alkoholio pėdsakų būti negalėjo. Atkreipia dėmesį, kad specialisto parodymai, duoti kitoje Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje, kuriuos Sprendime nepagrįstai absoliutina įvardijant „specialistų paaiškinimu“, pateiktu „teismų praktikoje“, nėra įrodymų šaltinis konkrečioje administracinėje byloje, kurioje šie parodymai nėra duoti, t. y. remiantis tokiais duomenimis pareiškėja negali būti pripažįstama kalta įvykdžiusi teisės pažeidimą. Atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodoma Sprendime, tokie kitoje administracinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios šiai bylai, duoti specialisto paaiškinimai leidžia daryti tik prielaidas apie tai, jog jos organizme rastas alkoholio kiekis negalėjo atsirasti nuo pavartotų širdies lašų. Asmens kaltė įvykdžius teisės pažeidimą turi būti grindžiama faktais, o ne prielaidomis, o šiuo atveju aptariami specialisto parodymai nesuteikė jokių konkrečių faktinių duomenų apie pareiškėjos vartotus vaistus, jų poveikį jos organizmui. Taigi aptarti specialisto parodymai nėra įrodymų šaltinis šioje administracinėje byloje, kuris patikimai paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie vaistų vartojimą, patvirtintas kitais savarankiškais įrodymų šaltinais.
Pažymi, kad kartu su skundu teismui pateiktoje teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0055/21, surašytoje į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto, pažymėta, kad jai nustatytas neblaivumas – 0,33 promilės, galėjo susidaryti išgėrus mažiausiai 17,3 ml širdies lašų,,Valentis“, kas sudaro kiek daugiau nei valgomąjį šaukštą (vienas valgomasis šaukštas – apie 15 ml)
Nesutinka su skundžiamo Nutarimo dalimi, kurioje konstatuojamas ir pareiškėjos pažeidimo „itin piktybiškas“ pobūdis. Pažymi, kad BVK 142 straipsnio 2 dalis, kuria remiantis jai paskirta nuobauda, nurodoma, jog tokia nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį režimo pažeidimą, bet tik nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Tuo tarpu skundžiamame Sprendime nurodoma, jog „<...> nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų“. Pareiškėjos nuomone, toks plečiamasis pažeidimo „itin piktybiško“ požymio aiškinimas yra nepagrįstas. Iš BVK 142 straipsnio 2 dalies formuluotės lingvistinio bei loginio aiškinimo matyti, kad įstatymų leidėjas aptariamos nuobaudos paskyrimą numato kaip priemonę už išimtinai netinkamą („itin piktybišką“) nuteistųjų elgesį arba kai režimo pažeidimai yra pasikartojantys. Pažymi, jog laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose atliekantys nuteistieji, vadovaujantis BVK 97 straipsnio 2 dalimi, asmeninius daiktus perka savarankiškai, tai galioja ir vaistų įsigijimui. Atlikdama bausmę pusiaukelės namuose ir dirbdama pagal darbo sutartį, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiasi savarankiškai, medicinos paslaugas jai teikia ne laisvės atėmimo vietos medicinos tarnyba, o laisvėje esanti medicinos įstaiga, taigi šiuo atveju pasijutusi blogai, tačiau nesant pavojaus gyvybei, ji turėjo kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoją, ir akivaizdu, kad nedelsiant gauti gydytojo konsultaciją, nesant pavojaus gyvybei, nebuvo jokių galimybių. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjos pažeidimas pasireiškė iš esmės didesnio negu nurodoma informaciniame lapelyje vaisto kiekio suvartojimu. Taigi nustatytos konkrečios aplinkybės rodo, jog jos veiksmai vartojant nereceptinį preparatą, dėl ko jos organizme buvo rasta alkoholio, kurio koncentracija yra itin maža, net ir sutinkant, kad jais formaliai buvo pažeista nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarka, nėra nei piktybiški, nei pavojingi. Priešingai – pareiškėjos veiksmai, kuriais formaliai buvo pažeistas BVK 110 straipsnio nustatytas draudimas be gydytojo leidimo vartoti vaistus, buvo skirti užtikrinti jos sveikatos būklės pagerėjimą. Tokiais savo veiksmais ji nesiekė piktybiškai pažeidinėti režimo, o bandė padėti sau; tokiu jos elgesiu nebuvo demonstruojamas nustatyto režimo nepaisymas, o vartodama nereceptinius vaistus, ji neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti nustatytų draudimų. Vertinant jos padarytą pažeidimą, už kurį paskirta išimtinai griežta nuobauda, svarbu ir tai, jog iki šio pažeidimo padarymo pareiškėja nebuvo pažeidusi nustatyto režimo, neturi galiojančių nuobaudų. Atvirkščiai – dėl savo elgesio laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ji buvo perkelta į lengvąją grupę bei į pusiaukelės namus, buvo eilę kartų skatinta. Pareiškėjos įsitikinimu, jai paskirta nuobauda neatitinka konstitucinio proporcingumo reikalavimo ir nėra adekvati padarytam pažeidimui, taip pat neatitinka BVK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarkos principų bei padaryto pažeidimo pobūdžio. Skundžiamame Sprendime nebuvo tinkamai įvertintas realus padaryto pažeidimo pavojingumas bei jo santykis su paskirtąją nuobauda.
Pažymi, jog vadovaujantis BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, kai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant lengvojoje grupėje, jis atliko BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą. Šiuo metu yra inicijuojamas pareiškėjos grąžinimo iš pusiaukelės namų į pataisos namus procesas. Tai reiškia, kad net ir įvykdžius nuobaudą, kuria neabejotinai jau yra pasiekti visi nuobaudoms keliami tikslai, jai sukeltos pasekmės bus sunkesnės nei pati nuobauda – ji bus perkelta į paprastąją grupę, galimai ir iš pusiaukelės namų bus grąžinta atgal į pataisos namus (pakartotinai iš pataisos namų į pusiaukelės namus nuteistieji jau nebeperkeliami). Pareiškėjos vertinimu, paskirtos nuobaudos keliami teisiniais padariniai šiuo atveju yra pertekliniai ir sukeliantys neproporcingą žalą pareiškėjos interesams.
Apibendrindama pažymi, kad padaryto pažeidimo aplinkybės - alkoholio atsiradimas jos organizme, nebuvo tinkamai nustatytos bei grindžiamos prielaidomis apie tariamai vartotą alkoholį, pažeidimas aprašytas prieštaringai, jis nepagrįstai pripažintas itin piktybišku, o paskirtoji nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgdama į tai mano, kad tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamus Sprendimą bei Nutarimą.
Atsakovas Vilniaus PN teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 „Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 6 punktą neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš Aprašo 7 punkte nustatytų požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir kt.), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Paaiškina, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 21.00 val. 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau - ir SVS) pareigūnai, atliekantys tarnybą Vilniaus PN sektoriuje, esančiame Sniego g. 2, pastebėjo, jog pareiškėja yra atvykusi į sektorių iš darbo su neblaivumo požymiais - nuo jos sklido alkoholio kvapas. Apie tai nedelsiant buvo informuotas Vilniaus PN 1-ojo SVS pareigūnas. Apie 21.00 val. buvo patikrintas pareiškėjos blaivumas stacionariu alkoholio matuokliu, 21.27 val. buvo atliktas pareiškėjos neblaivumo patikrinimas, naudojant alkoholio matuoklį. Atlikus patikrinimą nuteistajai buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,33 promilės). Pareiškėja susipažino su 2021 m. balandžio 7 d. Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktu Nr. 79-260(1) (toliau – ir Aktas) ir sutiko su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais, tačiau nesutiko su bendrosios būklės vertinimo išvada, Akte pažymėdama „Nesutinku“. Apie 22.00 val. pareiškėja buvo pristatyta į Vilniaus PN, Rasų g. 8, kur jos prašymu buvo paimtas tiriamosios medžiagos (šlapimo) mėginys, kuris buvo pristatytas į Toksikologijos laboratoriją. Vilniaus PN 2021 m. balandžio 20 d. gavo Toksikologijos laboratorijos išvadą, kurioje yra konstatuojama, jog pareiškėjos šlapime nustatyta mažiausiai 0,30 promilės alkoholio koncentracija.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Atsižvelgdamas į tai pažymi, kad viena iš specialiųjų nuteistųjų pareigų, nustatytų BVK 110 straipsnio 1 dalyje – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.
Nurodo, kad BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 dalis imperatyviai nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Remdamasis LVAT praktika pažymi, kad neblaivumo (būklės) prasme nėra svarbu, kokią būtent medžiagą asmuo vartojo, jei atitinkamas suvartotas kiekis sukėlė asmeniui tokią būklę, kuri pagal alkoholio koncentraciją atitinkamose organizmo terpėse kvalifikuojama kaip neblaivumas. Akcentuoja, kad šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų. Nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų. Mano, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjos apsvaigimą sukėlė medikamentų poveikis, tai nepašalina pareiškėjos atsakomybės dėl BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo, kadangi pareiškėjai gydymas jos minimais širdies lašais „Valentis“ skirtas nebuvo. Po (duomenys neskelbtini) operacijos pareiškėjai buvo rekomenduotas medikamentinis gydymas vaistiniais preparatais (duomenys neskelbtini), t. y. „Valentis“ širdies lašų pareiškėja iki tol nebuvo vartojusi. Pareiškėja savo 2021 m. balandžio 13 d. paaiškinime aiškiai nurodė, kad šių lašų iki tol nebuvo vartojusi.
Paaiškina, jog pareiškėjai pažeidus BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą jos netinkamo elgesio pasekmė suponavo įstatymo nustatytos nuobaudos skyrimą. Pažymi, kad atsižvelgus į tyrimo metu surinktus duomenis pareiškėjai Nutarimu buvo skirta nuobauda už laisvės atėmimo bausmės reikalavimų nevykdymą. Mano, kad pareiškėjai paskirta nuobauda yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nesuvaržo asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nuobauda yra paskirta laikantis BVK 142 ir 143 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant įstatymo nustatytų procedūrinių terminų ir kitų reikalavimų. Pažeidimas Nutarime yra kvalifikuotas tinkamai, pažeidimo tyrimo metu pareiškėjai buvo užtikrinta teisė apsiginti, pateikiant rašytinį paaiškinimą, todėl mano, kad teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus Nutarimą ir Sprendimą nėra.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Kalėjimų departamente buvo gauti ir išnagrinėti pareiškėjos du tapatūs 2021 m balandžio 28 d. skundai dėl Vilniaus PN direktoriaus Nutarimu paskirtos nuobaudos pagrįstumo, todėl buvo surinkta ir išsamiai išnagrinėta visa su pareiškėjos skundais susijusi dokumentinė medžiaga.
Kalėjimų departamento nuomone, Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą bei pareiškėjos kaltę: SVS specialistų tarnybiniai pranešimai, Aktas, kuriame pateiktas detalus pareiškėjos fizinės būklės apibūdinimas, pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose pareiškėja patvirtino širdies lašų vartojimo faktą, Tiriamosios medžiagos siuntimo aktas, Išvada Nr. T-A 1817/2021(01), 2021 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada. Pareigūnų surašyti tarnybiniai dokumentai laikytini pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjos neteisėtus veiksmus, kadangi nebuvo nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją. Faktų, kad pateikta dokumentinė medžiaga neatitiko tikrovės, Kalėjimų departamentas neturėjo ir neturi, todėl neturėjo pagrindo abejoti priesaiką davusių valstybės statutinių tarnautojų pasirašytais tarnybiniais dokumentais, kuriuose pateiktos faktinės padaryto pažeidimo aplinkybės. Kalėjimų departamento vertinimu, paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, ją skiriant Vilniaus PN pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, todėl mano, kad jo naikinti ar pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento 2021 m. birželio 7 d. Sprendimo ir Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. balandžio 23 d. Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus PN vyriausiasis specialistas D. D. 2021 m. balandžio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-369,,Dėl nuteistosios M. E.“ Vilniaus PN direktoriui pranešė, jog 2021 m. balandžio 7 d. apie 21 val., 1-ojo SVS jaunesnysis specialistas, P. D., atliekantis tarnybą Vilniaus PN, Sniego g. 2 sektoriuje, telefonu informavo, kad nuteistoji M. E., bausmę atliekanti pusiaukelės namuose, iš darbo atvyko su neblaivumo požymiais. Taip pat nurodė, kad 21.27 val. patikrinus nuteistosios blaivumą alkoholio matuokliu („Alcotest 6820“ Nr. ARLJ-0359 (Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr.1386118) nuteistajai nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,33 promilės). Su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais nuteistoji susipažino ir sutiko, tačiau nesutiko su bendrosios būklės vertinimo išvada (2021 m. balandžio 7 d. suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas Nr.79-260(1)). Apsvaigusi nuo alkoholio nuteistoji iš Vilniaus PN 22.00 val. buvo nuvežta į Vilniaus PN Rasų g. 8 sektorių, kur iš jos paimtas šlapimo mėginys tiriamosios medžiagos ištyrimui.
Pareiškėja 2021 m. balandžio 7 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad grįžus iš darbo jai liepė pūsti į alkotesterį ir ji pripūtė, tačiau pažymėjo, jog alkoholio nevartojo. Paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) operacijos geria vaistus ir širdies lašus, taip pat pateikė prašymą išsiųsti jos šlapimo mėginį ištirti į Valstybinę teismo medicinos tarnybą.
Atsižvelgdami į pareiškėjos prašymą Vilniaus PN 2021 m. balandžio 7 d. tiriamosios medžiagos siuntimo aktu Nr. 68-8(1) išsiuntė tiriamąją medžiagą į toksikologijos laboratoriją, kurioje 2021 m. balandžio 8 d. ji buvo priimta.
Pareiškėja 2021 m. balandžio 8 d. duotus paaiškinimus papildė, nurodydama, kad važiuodama po darbo gėrė lašus nuo širdies, taip pat 2021 m. balandžio 13 d. pateikė išsamius paaiškinimus apie 2021 m. balandžio 7 d. įvykius, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija (pateikė tai patvirtinančius dokumentus) ir nuo tada ji kasdien turi gerti vaistus. Paaiškino, kad jau 2021 m. balandžio 5 d. pasijuto blogai, bet nieko nedarė. Sekančią dieną darbe suprato, kad virpa rankos ir sunkiai sekasi atlikti darbą, todėl paprašė, kad į darbą atvežtų lašų širdžiai, kurių iki tol nebuvo vartojusi. Kitą dieną viskas kartojosi, į darbo pabaigą telefonu susipykus su artimu žmogumi ir pradėjus stipriai gelti širdį bei trūkti oro išgėrė lašiukų. Šiek tiek aprimus, po darbo išvažiavo į parduotuvę, kur „iš akies“ dar išgėrė lašų, parvyko į pusiaukelės namus, kur buvo patikrinta alkotesteriu. Pažymėjo, kad tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog sukėlė įtarimų yra netiksli, nes tą dieną alkotesteriu buvo tikrinami visi.
Vilniaus PN 1-ojo SVS jaunesnysis specialistas V. P. 2021 m. balandžio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-404(1),,Dėl nuteistosios M. E.“ patikslino 2021 m. balandžio 7 d. įvykius, nurodydamas, kad 20.05 val. jam buvo pranešta apie tai, jog vienas iš nuteistųjų, atliekantis bausmę pusiaukelės namuose, iš darbo atvyko su neblaivumo požymiais, todėl D. D. nurodymu jis nuvyko į Vilniaus PN Sniego g. 2 sektorių. Apie 21 val. pareiškėja grįžo iš darbo su neblaivumo požymiais (nuo jos sklido alkoholio kvapas), ji buvo patikrinta alkoholio matuokliu ir jai nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,33 promilės). Kaip ir D. D., tarnybiniame pranešime patvirtino, kad su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais pareiškėja susipažino ir sutiko, tačiau nesutiko su bendrosios būklės vertinimu. Taip pat, kad iš Vilniaus PN 22.00 val. buvo nuvežta į Vilniaus PN Rasų g. 8 sektorių, kur iš jos paimtas šlapimo mėginys tiriamosios medžiagos ištyrimui.
Vilniaus PN 2021 m. balandžio 20 d. buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1817/2021(01), kurioje pažymėta, kad M. E. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 ‰ (promilės) etilo alkoholio.
Vilniaus PN 1-asis SVS atliko tarnybinį patikrinimą ir 2021 m. balandžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 14-1687,,Dėl nuteistosios M. E. neblaivumo patikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) konstatavo, jog pareiškėjos suvartoti širdies lašai negalėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams, todėl atsižvelgiant į surinktą dokumentinę medžiagą bei teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą, siūlė tarnybinį patikrinimą laikyti baigtu ir pripažinti, kad pareiškėja pažeidė reikalavimus, nustatytus BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei ją nubausti.
Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 28-114,,Dėl nuteistosios nubaudimo“, nutarė skirti nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų.
Nesutikdama su Nutarimu, pareiškėja 2021 m. balandžio 28 d. Kalėjimų departamentui pateikė skundą,,Dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo“, kuriame nurodė, kad Nutarimas yra formalizuotas, jame išdėstyti motyvai nepagrindžia nė vieno iš BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 30 parų, o Nutarimu paskirtos nuobaudos teisinės pasekmės yra neproporcingos padaryto pažeidimo sunkumui, todėl prašė jį panaikinti.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, 2021 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2181,,Dėl skundų išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjai Nutarimu paskirtą nuobaudą paliko galioti.
Nesutikdama su priimtu Sprendimu, pareiškėja pateikė skundą teismui.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuoja BVK, kurio 10 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės yra įtvirtintos BVK 11 straipsnyje, o pareigos – to paties kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos yra nustatytos BVK 110 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (11straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad jis taikomas visose Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose, kontroliuojant ir nustatant ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pagal Aprašo 6 punktą, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas gali įtarti, jog suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas (7.1. papunktis); neadekvati elgsena (7.2. papunktis); nerišli kalba (7.3. papunktis); nekoordinuoti judesiai (7.4. papunktis); vyzdžiai (išsiplėtę, susitraukę ir pan.) (7.5. papunktis); kita (7.6. papunktis).
Aprašo 11 punkte nustatyta, kad tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija (11.1. papunktis).
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 21 val. pareiškėja grįžo iš darbo su neblaivumo požymiais (nuo jos sklido alkoholio kvapas). Pareiškėja 21:27 val. buvo patikrinta alkoholio matuokliu,,Alcotest 6820“ Nr. ARLJ-0359, kuris parodė 0,33 promilės neblaivumą. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-260(1)/2021-04-07, kuriame užfiksuoti šie duomenys apie fizinę būklę: oda, gleivinės – normali; eisena – eina tiesiai; stovėsena – tiesi; judesių tikslumas – tikslūs; virpėjimas – nėra; elgsena, nuotaika – susijaudinusi; dėmesys – 42 s; kvapas – silpnas. Su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais pareiškėja susipažino ir pasirašytinai patvirtino, jog su jais sutinka, tačiau su bendrosios būklės vertinimo išvada – neblaivus, nesutiko. Pareiškėją 22 val. perkėlus į Vilniaus PN Rasų g. sektorių, buvo paimtas šlapimo mėginys tiriamosios medžiagos ištyrimui ir pareiškėjos prašymu, 2021 m. balandžio 7 d. surašius Tiriamosios medžiagos siuntimo aktą Nr. 68-8(1), 2021 m. balandžio 8 d. išsiųstas į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją.
Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1817/2021(01) pažymėta, kad pareiškėjos šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Siekiant objektyviau įvertinti minėtas aplinkybes, Vilniaus PN taip pat kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistus, kurie informavo, kad nuo pareiškėjai ligoninėje išrašytų vaistų, taip pat ir nuo bet kokių širdies lašų (maksimali vartojimo dozė dažniausiai nurodoma – 20-30 lašų) asmens organizme negali atsirasti etilo alkoholio pėdsakų. Paminėtina, jog pareiškėjos pateiktoje (duomenys neskelbtini) stacionaro epikrizėje nėra jokių duomenų apie tai, jog jai būtų paskirtas gydymas širdies lašais. Prie pastabų nurodyta, jog išrašyti vaistai: (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. balandžio 14 d. pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad jau kelias dienas jautėsi blogai, tačiau duomenų, jog kreipėsi į gydytoją, nepateikė. Paaiškinimuose pažymėjo, kad lašus vartojo pirmą kartą ir gali būti, jog viršijo nustatytą dozę. Patikros alkotesteriu metu pareiškėja nepateikė pareigūnams galimai vartotų širdies lašų bei iš anksto neįspėjo pareigūnų, kad juos vartojo. Taigi, nors pareiškėja tiek savo teiktuose paaiškinimuose, tiek ir skunde teismui neigė vartojusi alkoholį ir tvirtino, jog alkoholio matuoklis galėjo užfiksuoti girtumą dėl to, kad grįždama po darbo išgėrė širdies lašų, darytina išvada, jog minėti pareiškėjos teiginiai yra objektyviai nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, todėl visų surinktų įrodymų kontekste jie traktuotini kaip gynimosi taktika, siekiant nuobaudos panaikinimo. Pažymėtina, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 straipsnis), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios. Tai, kad pareiškėjai buvo nustatytas neblaivumas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Kaip ir minėta, BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus ar naudoti toksines priemones. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems skiriamos nuobaudos. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad nuteistajam, laikomam Vilniaus PN, tenka pareiga laikytis nustatytos tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Jeigu nuteistasis šių įpareigojimų nesilaiko, jis atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis, kuris nustato, kad šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (1 dalis). Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis). Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (3 dalis). Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (4 dalis).
Pažymėtina, kad nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis, todėl svarbu nustatyti, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas įsitikina, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2436-1062/2020, 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-586-442/2021 ir kt.). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-518-520/2021). Teismų praktikoje, pasisakant dėl nuobaudų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo, taip pat akcentuojama, jog nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (lot. k. bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).
Pataisos įstaigos įgalioto pareigūno priimtas nutarimas, kuriuo nuteistajam skiriama nuobauda, yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, remiantis nurodyta suformuota teismų praktika, akivaizdu, kad nuteistajam nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti paskirta, tik surinkus pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis, būtų nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai: neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidimą padariusio nuteistojo kaltė, o jeigu pažeidimas sukėlė žalingus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalingų padarinių.
Byloje ginčo dėl to, kad 2021 m. balandžio 7 d. patikrinus pareiškėją alkotesteriu jos organizme buvo rasta 0,33 promilių alkoholio koncentracija, bei kad vėliau patikrinus pareiškėjos šlapimą, buvo rasta 0,30 promilių alkoholio koncentracija, nėra, pareiškėja to neneigia. Tačiau pareiškėja nesutinka su atsakovo padaryta išvada, jog ji pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, kadangi tą dieną vartojo alkoholį. Pasak pareiškėjos, ji tą dieną vartojo širdies lašus, todėl atsakovo padaryta išvada dėl jos neblaivumo vartojus alkoholį yra paremta prielaidomis, o skirta nuobauda – neproporcinga.
Pažymėtina, kad BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda gali būti paskirta esant dviems savarankiškiems pagrindams: nustačius sistemingą bausmės atlikimo režimo pažeidinėjimą arba nustačius, jog režimas pažeistas „itin piktybiškai“. Atkreiptinas dėmesys, jog sąvoka „itin piktybiškai“ teisės aktais nėra apibrėžta, taigi turi būti remiamasi individualaus atvejo konkrečiomis ypatingo piktybiškumo požymius apibūdinančiomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą, tarnybinio patikrinimo išvadą, Toksikologijos laboratorijos išvadą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškėjos paaiškinimus, pareiškėjai dėl padaryto pažeidimo skirta nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir jos naikinti arba švelninti pagrindo nėra. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta pirmine jos neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatu (0,33 ‰), kurį patvirtina specialisto išvada. Skiriant nuobaudą nustatyta nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarka nebuvo pažeista. Nuobauda pareiškėjai skirta Vilniaus PN direktoriaus nutarimu, t. y. nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjos rašytinius paaiškinimus dėl pažeidimo, ji paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų. Nutarime yra aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Kadangi ginčijamu Vilniaus PN direktoriaus Nutarimu pareiškėjai pagrįstai skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, konstatuotina, kad Kalėjimų departamentas pagrįstai skundžiamu Sprendimu paliko galioti Nutarimą ir juo pareiškėjai paskirtą nuobaudą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas ir Kalėjimų departamento Sprendimas priimti tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, motyvuoti, informatyvūs bei pagrįsti bausmių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos M. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos
Violeta Petkevičienė
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė
