Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-500/2011

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos:

36.2; 110.3

(S)

2011 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltijos grupė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Koralita“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, bankrutuojanti UAB „Barklita“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kai už atsakovą laiduojama, taikymo ir aiškinimo.

Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Koralita“, prašydamas priteisti 412 557,35 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas šiems reikalavimams užtikrinti 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi areštavo atsakovui priklausantį turtą, o 2007 m. spalio 5 d. nutartimi, patenkinęs atsakovo prašymą, pakeitė nutartimi taikytą areštą UAB „Koralita“ lėšoms į trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 228 683,84 Lt laidavimą. Teismas įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Baltijos grupė“ iš atsakovo UAB „Koralita“ 412 557,35 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Koralita“ buvo iškelta bankroto byla. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 20 d.

Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ 2010 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir dėl 228 683,84 Lt skolos solidariaisiais skolininkais nurodyti BUAB „Koralita“ ir trečiąjį asmenį UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, o dėl likusios 183 873,51 Lt skolos, palūkanų bei bylinėjimosi dalies, skolininku nurodyti BUAB „Koralita“, taip pat prašė išduoti atitinkamus vykdomuosius raštus ir areštuoti UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ lėšas. Jis nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas neįvykdys būsimo teismo sprendimo šioje byloje. Atsakovas šio sprendimo neįvykdė, todėl šį sprendimą laidavimo sutarties pagrindu privalo vykdyti trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad šioje byloje teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimu nuostoliai yra priteisti iš atsakovo BUAB „Koralita“, o ne iš trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, todėl nuostolių išieškojimas pagal šį sprendimą bei jo vykdymo tvarka galėtų būti keičiama tik dėl BUAB „Koralita“. Teismas sprendė, kad, norint išieškoti skolą iš trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, kuris pateikė 228 683,84 Lt dalies teismo sprendimo įvykdymo laidavimą, yra būtinas teismo sprendimas; pažymėjo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą bet kokie išieškojimai iš įmonės turto yra draudžiami ir klausimus dėl kreditorių ir jų reikalavimų tvirtinimo sprendžia paskirtas įmonės bankroto administratorius. Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtino UAB „Baltijos grupė“ 465 306,93 Lt reikalavimą BUAB „Koralita“ bankroto byloje, teismas atmetė ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl skolininko BUAB „Koralita“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą 2011 m. kovo 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai konstatavo ir nurodė tokio procesinio sprendimo motyvus, kad sprendimu nuostoliai ieškovui buvo priteisti iš atsakovo UAB „Koralita“, o dėl trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ teismo sprendimo nepriimta. Priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo spręsti dėl CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir atmestini apelianto teiginiai, jog teismas skundžiama nutartimi pažeidė ieškovo teisę įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos BUAB „Koralita“ bankroto bylos, teismas įsiteisėjusia 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtino ieškovo UAB „Baltijos grupė“ 465 306,93 Lt reikalavimą, kuris bus tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, jeigu šis reikalavimas nebus patenkintas, ieškovui neužkirstas kelias, remiantis CPK 146 straipsnio 2 dalimi, reikšti pretenzijas laiduotojui. Kiti apelianto nurodomi argumentai taip pat nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimo vykdymo tvarka ir išduoti atitinkami vykdomieji raštai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė laidavimą ir sprendimo vykdymo tvarką civiliniame procese reglamentuojančias nuostatas (CPK 146 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo laidavo ne už atsakovo sutartines prievoles, bet už būsimo teismo sprendimo vykdymo procese kilsiančias prievoles. Teismai neatsižvelgė į tai, kad laiduotoja savo prievoles prisiėmė gera valia ir to neginčijo. Tokiais teismų sprendimais sukuriamas papildomų teismo sprendimų poreikis, tai reiškia, kad turi būti keliamos naujos bylos ir atsiranda tikimybė, kad naujame procese laiduotojas susiras dar vieną laiduotoją, iš kurio nebus galimybės prisiteisti be dar vienos bylos ir t. t. Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra optimali išeitis iš susiklosčiusios situacijos. Be to, laiduotojos atsakomybė kilo be ieškovo valios, t. y. buvo vienašališkai paskirta teismo, tačiau dabar teismas nesudaro galimybės įgyvendinti laidavimo prievolės.

2. Nurodydamas, kad jeigu reikalavimas nebus patenkintas, ieškovui neužkirstas kelias, remiantis CPK 146 straipsnio 2 dalimi, reikšti pretenzijas laiduotojui, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.81 straipsnio 1 dalį, pagal kurią pagrindinis skolininkas ir laiduotojas atsako solidariai. Solidarumui įgyvendinti visiškai nesvarbu, ar pagrindinis skolininkas yra mokus. Laidavimą nustačiusioje nutartyje nenurodyta, kad laiduotojo atsakomybė subsidiari.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1. Kasatorius klaidingai sieja laidavimą su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas areštą laiduojant trečiajam asmeniui, ne pakeitė vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, bet tiesiog panaikino laikinają apsaugos priemonę dėl trečiojo asmens laidavimo. Laidavimas nelaikytinas laikinąja apsaugos priemone. Atsiradus laidavimo santykiams rizika dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo yra išnykusi. Tai reiškia, kad pasinaudojimas laidavimu nagrinėjamoje byloje neturi būti kuo nors kitoks nei įprastiniais atvejais.

2. Aplinkybė, kad laiduotojo ir pagrindinio skolininko prievolė solidari, nereiškia, kad laiduotojas praranda teisę reikšti atsikirtimus kreditoriui. Šių atsikirtimų jis negalėtų įgyvendinti, jei be teisminio nagrinėjimo tiesiog vykdymo procese būtų pakeista vykdymo tvarka taip, kad iš laiduotojo automatiškai būtų išieškota laidavimu užtikrinta suma.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl laidavimo, kaip ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdo

Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialiųjų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmiau nurodytoje CPK normoje šalia laikinųjų apsaugos priemonių yra įtvirtinti ir kiti ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdai. Jų paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių atveju yra priverstinai ribojamos atsakovo turtinės teisės ir interesai arba jam uždedama prievolė atlikti tam tikrus veiksmus, o ieškinio užtikrinimo kitomis priemonėmis atveju atsakovas bendrąja prasme nepatiria prievartinio pobūdžio apribojimų. Šiuo atveju ieškinio reikalavimams užtikrinti naudojamos paties atsakovo pasirinktos priemonės, kurias jis gali pasirinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovui buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštas jo turtui, tačiau, atsakovui pateikus laidavimą, teismo nutartimi areštas laidavimu užtikrintai sumai buvo panaikintas.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Nagrinėjamu atveju laiduotojas laidavo už atsakovą ir įsipareigojo atsakyti ieškovui (kasatoriui), jeigu atsakovas neįvykdys būsimo teismo sprendimo dėl nuostolių, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, laiduotojas prisiėmė atsakomybę už tinkamą atsakovo prievolės, kilsiančios teismo sprendimo vykdymo procese, įvykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos tuo pagrindu, jog už atsakovą yra laiduojama, tokio laidavimo paskirtis, tikslai bei laiduotojo atsakomybė turi būti aiškinama sistemiškai su proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei šių priemonių ryšį su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys). Taigi, ir laidavimas už atsakovą, kai tokio laidavimo pagrindu yra panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, galioja iki CPK 150 straipsnio 4, 5 dalyse teisiškai reikšmingų fakto atsiradimo, nebent šalys dėl laidavimo galiojimo būtų susitarusios kitaip.

Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo turinį, 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų. Šioje sprendimo dalyje turi būti konkrečiai nurodyta, kokią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą nustato teismas, kuriam laikui atidedamas sprendimo įvykdymas ir pan. (jeigu tokie klausimai byloje sprendžiami). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos todėl, kad už atsakovą buvo laiduota, teismas, priimdamas sprendimą dėl piniginių sumų priteisimo, sprendimo rezoliucinėje dalyje turėtų nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, skolininkas (atsakovas) ir laiduotojas atsako kaip solidarieji skolininkai (jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis). Nagrinėjamoje byloje nuostoliai buvo priteisti tik iš atsakovo, todėl teismai, atmesdami kasatoriaus prašymą nurodyti skolininku ir trečiąjį asmenį (laiduotoją) bei išduoti atitinkamus vykdomuosius raštus, sprendė, jog skola gali būti išieškoma tik iš atsakovo, nes, dėl trečiojo asmens (laiduotojo) nėra priimto teismo sprendimo.

Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Minėta, kad nagrinėjamu atveju laiduotojas užtikrino specifinės pagal savo kilmę prievolės – teismo sprendimu iš atsakovo priteistos pinigų sumos išieškojimą, t. y. tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Laiduotojas dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, todėl turėjo galimybę reikšti ieškovo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėjo reikšti atsakovas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, vertinant laiduotojo prievolės atsiradimo specifiką, aktualu tai, jog byloje yra priimta teismo nutartis, kurioje nurodyta, jog areštas atsakovo piniginėms lėšoms yra keičiamas trečiojo asmens laidavimu atitinkamai sumai kasatoriaus pareikštų ieškinio reikalavimų dalies įvykdymui užtikrinti. CPK 116 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo procesinių dokumentų sąvoka. Tai teismo proceso metu priimti dokumentai – sprendimai, įsakymai, nutartys ir kt. Prie vykdytinų dokumentų pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles yra priskiriami ne tik teismo sprendimai, bet ir nutartys civilinėse bylose (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į laiduotojo prievolės procesinius tikslus, kolegija turi pagrindą pripažinti, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės yra vykdytinas dokumentas kartu su teismo sprendimu.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog laiduotojas savo prievolės neginčijo ir siūlė suderinti skolos pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą mokėjimo grafiką. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad reikalavimas ieškovui kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu laiduotojui, neatitiktų šio laidavimo teisinės prigimties ir tikslų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog, esant tokiai situacijai, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria yra panaikintas areštas atsakovo turtui dėl to, kad už atsakovą buvo laiduota, kitokios praktikos formavimas prieštarautų teisingumo bei teisinio tikrumo principams.

Konstatuoti proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir esantys pagrindu naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi nustatyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti kasacinio teismo, dėl tos priežasties, kad laiduotojo atsakomybės apimčiai nustatyti gali turėti įtakos atsakovui iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr.3K-7-61/2001), tai, panaikinus apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas