Civilinė byla Nr. 3K-3-502/2011
Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00999-2009-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 42.9; 45.6
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „RT investicijos“ ieškinį atsakovui P. Z. dėl skolos priteisimo, bei pagal atsakovo P. Z. priešieškinį ieškovui UAB „RT investicijos“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir pripažinimo, kad su pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra tinkamai atsiskaityta, trečiasis asmuo – VĮ Registrų centras.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalių ginčas šioje byloje yra dėl to, ar šalių sudarytas susitarimas dėl kainos mokėjimo yra sąlyginė prievolė. Kasatorius teigia, kad pirkimo–pardavimo sutartimi susitarta dėl sąlyginės prievolės sumokėti likusią kainos dalį, kai pardavėjas ištaisys parduodamo daikto trūkumus. Ieškovas teigia, kad susitarta dėl proporcingo kainos dalies mokėjimo, t. y. ieškovui pašalinus dalį trūkumų, jis įgyja teisę gauti atitinkamą dalį atidėto mokėjimo.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 20 000 Lt skolos.
Atsakovas, priešieškiniu prašė sumažinti nekilnojamojo turto kainą 20 000 Lt ir pripažinti, kad jis su ieškovu visiškai atsiskaitė.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas (pardavėjas) ir atsakovo motina A. Z. (pirkėja) 2008 m. lapkričio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl namo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pardavimo už 650 236 Lt. Pirkėja 2008 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutartimi nupirktą namą ir žemės sklypą padovanojo sūnui (atsakovui). Pirkimo–pardavimo sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad pirkėja dalies kainos – 20 000 Lt – mokėjimą gali sustabdyti iki tol, kol pardavėjas tinkamai ištaisys sutarties priede Nr. 2 išvardytus trūkumus. Iš viso nustatyti devyni trūkumai, ieškovas visų trūkumų neištaisė ir atsakovas su tuo sutiko. Dėl neištaisytų trūkumų šalys nesutaria. Pagal sutarties 7.2 punktą visi trūkumai turėjo būti ištaisyti iki 2009 m. gegužės 31 d., priimti trūkumų ištaisymo aktu, priešingu atveju numatyta pardavėjo pareiga pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį sumažinti turto kainą 20 000 Lt suma. Ieškovas mano, kad defektai tinkamai pašalinti, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti likusią nekilnojamųjų daiktų kainos dalį. Atsakovas su tuo nesutinka ir teigia, kad ieškovas neištaisė trūkumų iki pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto termino (2009 m. gegužės 31 d.) pabaigos (neišlygintas žemės paviršius (matyti įdubimų); skiriasi grunto spalva šalia trinkelių ir toliau nuo jų; trinkelės sudėtos nelygiai; šalia namo esančios trinkelės aplaužytos), todėl turto kaina turėtų būti mažinama 20 000 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus m. 4–asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 19 000 Lt, priešieškinį atmetė. Įvertinęs rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas pripažino, kad iki šalių nustatyto termino pabaigos pašalinti ne visi šalių aptarti ir dokumentuose įvardyti trūkumai. Teismas sprendė, kad nepašalinti trūkumai neesminiai, nes netrukdo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytų daiktų naudoti pagal paskirtį. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymas mokėti visą 20 000 Lt nekilnojamųjų daiktų kainos dalį, lingvistiškai, pažodžiui aiškinant pirkimo–pardavimo sutarties 7.2 punktą, prieštarautų protingumo kriterijui ir pažeistų sąžiningo prievolių vykdymo principą, nes didžioji dalis trūkumų pašalinta. Teismo vertinimu, nepašalinti trūkumai – neesminiai, todėl atsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad ieškovas atitinkamai sumažintų kainą ar neatlygintinai, per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus, ar atlygintų atsakovo išlaidas jiems ištaisyti. Atsakovas nesutiko, kad ieškovo (ar jo samdyto rangovo) darbuotojai baigtų šalinti trūkumus. Dėl to teismas patenkino ieškovo reikalavimus proporcingai nepašalintų trūkumų šalinimo darbų orientacinei vertei ir sumažino ieškovui priteistiną nesumokėtą nekilnojamųjų daiktų kainos dalį iki 19 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jas pagrindžiantiems motyvams. Papildomai Vilniaus apygardos teismas pasisakė atsakovo keliamais sąlyginių prievolių klausimais. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad mokėjimo atidėjimo sąlyga – visų trūkumų pašalinimas šiuo atveju neįvyko, todėl atsakovui pareigos sumokėti likusią kainos dalį neatsirado. Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakymo sumokėti 20 000 Lt negrindė baudinių sankcijų pardavėjui taikymu, neįrodinėjo šio veiksmų neteisėtumo ir kitų atsakomybės sąlygų, todėl jos negalima būtų pripažinti ir baudinėmis netesybomis. Dėl mokėjimo atidedamosios sąlygos teismas pabrėžė, kad tokios sąlygos – mokėjimo atidėjimo iki trūkumų ištaisymo – atsiradimas nagrinėjamo ginčo atveju buvo priklausomas nuo paties skolininko (atsakovo, turinčio pareigą sumokėti kainą) veiksmų, nes ieškovas trūkumus ištaisė. Po to atsakovas vėl pareiškė naujų pretenzijų dėl trūkumų, kitą dieną po termino defektams pašalinti pasibaigimo ieškovui neleido ištaisyti darbų trūkumų, pradėtus darbus nutraukė pasitelkdamas policijos pareigūnus. Dėl tokių atsakovo veiksmų ginčo situaciją teismas vertino taip, kad aptariama sąlyga iš esmės įvyko, nes tik visiškas pardavėjo (ieškovo) neveikimas ar atsisakymas atlikti daikto priėmimo–perdavimo akte įrašytus darbus leistų pripažinti pardavėjo pareigos neįvykdymą ir pirkėjo teisės pasilikti sutartyje nustatytą kainos dalį atsiradimą. Tačiau teismas nurodė, kad šiuo atveju kilo naujas šalių ginčas dėl papildomai, t. y. po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atliktų darbų kokybės, dėl sutarties 7.2 punkto sąlygų įvykdymo tinkamumo. Teismas nepripažino, kad šalių sutarties 7.2 punkte nustatytas terminas parduodamo daikto trūkumams pašalinti yra naikinamoji sąlyga, lemianti atsakovo pareigos sumokėti daikto kainą pasibaigimą. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad trūkumų ištaisymas kitą dieną po termino pabaigos atitinka protingumo kriterijų. Be to, trūkumai nedideli, neesminiai, nekliudė įsigyto daikto naudoti pagal paskirtį. Atsakovas kokybės netinkamumą grindė savo paties subjektyviu vertinimu ir nuomone, bet neįrodinėjimo priemonėmis (specialistų, ekspertų įvertinimais), t. y. kad darbai buvę netinkamos kokybės ir sąlyga nesumokėtai kainos daliai sumokėti neįvyko. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalis nagrinėjamam ginčui spręsti negali būti taikoma. Teismas pažymėjo, kad, nustatęs konkrečius trūkumus prieš sutarties pasirašymą, atsakovas galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą ir iš karto siekti sumažinti pirkimo kainą tiek, kokia yra netinkamai atliktų darbų vertė, vėliau visus trūkumus ištaisyti savo lėšomis, rizika ir jam pačiam priimtinu būdu. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovo neištaisytų trūkumų vertę – 1000 Lt, nes šią sumą pagrindė liudytojo V. Z. parodymais apie preliminarią darbų, kuriuos reikėtų papildomai atlikti, atsižvelgiant į atsakovo pretenzijas, vertę.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl sąlyginės prievolės sampratos. Vilniaus apygardos teismas netinkamai aiškino sąlyginės prievolės instituto esmę, nepagrįstai netaikė sąlygines prievoles ir jų vykdymą reglamentuojančių teisės normų, nes nepagrįstai padarė išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl proporcingo kainos mažinimo, jei tik dalis trūkumų bus ištaisyta. Kasatorius pažymėjo, kad šalys nesusitarė dėl to, kad mažins mokėtiną kainą proporcingai pašalintiems trūkumams. Šalys susitarė, kad ieškovo pareiga sumažinti kainą atsiranda nuo to momento, kai pasibaigus nustatytam terminui bent vienas aptartas darbų trūkumas lieka nepašalintas. Taigi šalių susitarimas dėl sąlyginės prievolės yra ne proporcingo kompensavimo už paliktus trūkumus išraiška, bet pardavėjo prievolės pašalinti trūkumus įvykdymo užtikrinimo priemonė. Sąlyga negali įvykti iš dalies – ji arba įvyksta ir prievolė vykdoma, arba neįvyksta ir pareigos įvykdyti prievolę neatsiranda. Nurodyta atidedamoji sąlyga neįvyko – ieškovas neištaisė visų trūkumų iki 2009 m. gegužės 31 d., todėl kasatoriaus pareigos mokėti sulaikytus 20 000 Lt neatsirado, bet atsirado būtent ieškovo pareiga šia suma sumažinti turto kainą.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Teismai neleistinai aplaidžiai neįvertino fakto, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovo vardu, veikdama pagal įgaliojimą, pasirašė advokatė I. K. (taip pat ir atstovė šioje byloje). Sutarties sudarymo metu kasatorius teisinio atstovo neturėjo, todėl jis, kaip pirkėjas, laikytinas silpnesniąja sutarties šalimi ir sutartis, kilus abejonių, turėtų būti aiškinama jo naudai.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, 6.665, 6.678 straipsniais, nes šios teisės normos netaikytinos ginčo santykiams. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti pirkėjo ir pardavėjo santykiai, kai įsigyjamas daiktas su trūkumais, bet jis taikytinas tada, kai trūkumai nebuvo aptarti. Nagrinėjamu atveju visi trūkumai buvo aptarti. CK 6.665, 6.678 straipsniuose reglamentuojami užsakovo ir rangovo santykiai, bet nagrinėjamu atveju šalių nesiejo rangos santykiai, ieškovas tiesiog turėjo ištaisyti savo parduoto daikto defektus. Taigi teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius neva turi teisę reikalauti tik kainos sumažinimo, neatlygintinio trūkumų pašalinimo arba išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimo.
Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Šie kasaciniam teismui suteikti įgaliojimai leidžia siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje (norminę reikšmę turintis kasacijos pobūdis).
Šioje byloje kilo rangos sutarties šalių teisių ir pareigų teisinio reglamentavimo bei sutartinius pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl sutarties sąlygos atidėti kainos dalies sumokėjimą tol, kol pardavėjas ištaisys sutartyje aptartus daikto trūkumus, kvalifikavimo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sąlyginės prievolės instituto esmę ir nepagrįstai padarė išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl proporcingo kainos mažinimo, jei tik dalis trūkumų bus ištaisyta. Kasatoriaus nuomone, šalys susitarė, kad ieškovo pareiga sumažinti kainą atsiranda nuo to momento, kai pasibaigus nustatytam terminui bent vienas sutarties priede aptartas darbų trūkumas lieka nepašalintas. Taigi kasaciniame skunde keliamas sutarties sąlygos aiškinimo klausimas.
Fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais, o viena iš sandorio rūšių yra sutartis (CK 40 straipsnis). Tai – dvišalis ar daugiašalis sandoris, kurio sudarymui būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, išreikšta tam tikram bendram rezultatui pasiekti. Lietuvos Respublikos sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.159 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl žemės sklypo ir namo pirkimo–pardavimo sutarties 7.2 punkto aiškinimo, kuriame nustatyta, jog:
„Šalys susitarė, kad pirkėjas turi teisę sustabdyti 20 000 Lt turto kainos dalies mokėjimą iki tol, kol pardavėjas tinkamai ištaisys sutarties priede Nr. 2 nurodytus trūkumus. Pardavėjui tinkamai ištaisius visus trūkumus iki 2009 m. gegužės 31 d., šalys turi pasirašyti atskirą trūkumų ištaisymo aktą, ir pirkėjas per tris dienas nuo šio akto pasirašymo dienos privalo sumokėti pardavėjui likusią turto kainos dalį – 20 000 Lt.
Pardavėjas apie trūkumų ištaisymą praneša pirkėjui elektroniniu laišku ir telefonu. Pirkėjui neatvykus pasirašyti trūkumų ištaisymo akto per tris dienas nuo pranešimo gavimo, bus laikoma, kad pardavėjas visus trūkumus ištaisė ir pirkėjas jokių pretenzijų neturi.
Tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą sutarties priede Nr. 2 nustatyti trūkumai nebus pašalinti, pardavėjas privalo sumažinti turto kainą 20 000 Lt (CK 6.334 straipsnio 1 dalis), ir pirkėjas dėl šių trūkumų pašalinimo nereikš pardavėjui jokių pretenzijų (...).“
Iš nurodytos sutarties sąlygos turinio matyti, kad šalys susitarė dėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsiradusios prievolės, kurios turinį sudaro pirkėjo pareiga sumokėti dalį perkamo turto kainos ir priešpriešinė pardavėjo pareiga ištaisyti sutartyje aptartus parduodamų daiktų trūkumus, šalims susitariant, kad pirkėjo pareigos sumokėti kainą įvykdymas sustabdomas iki tol, kol pardavėjas įvykdys savo pareigą ištaisyti trūkumus, o jeigu trūkumai neištaisomi, tai turto kaina mažinama nesumokėtos kainos dalimi (20 000 Lt). Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia sutartinė prievolė yra sąlyginė, nes kainos dalies mokėjimo atidėjimas siejamas su trūkumus pašalinančių darbų atlikimu per tam tikrą laiką. Aptariama sąlyga kvalifikuotina kaip atidedamoji, nes pirkėjo pareigos sumokėti likusią kainos dalį įvykdymas susietas su pardavėjo pareigos ištaisyti daiktų trūkumus įvykdymu ir nuo jo priklausomas (CK 1.66 straipsnio 1, 2 dalys, 6.30 straipsnio 1, 3 dalys, 1.66 straipsnio 2 dalis, 6.208 straipsnio 4 dalis, 6.314 straipsnio 4 dalis). Ši pozityvioji sąlyga yra priklausoma nuo kreditoriaus (pardavėjo) veiksmų atlikimo, taigi ir nuo jo valios. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutartyje šalys nustatė daikto trūkumus, juos aptarė ir įvertino konkrečia suma (20 000 Lt) bei su šių trūkumų ištaisymu per tam tikrą terminą susiejo nurodyto dydžio kainos dalies sumokėjimą. Tai laikytina šalių sutartyje įtvirtintu pirkėjo pareigos sumokėti kainos dalį įvykdymo atidėjimu (kaip faktinio sustabdymo išraiška). Nurodytos prievolės sąlygos nustatymas pripažintinas sutartiniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, nes pardavėjo prievolės ištaisyti parduodamų daiktų trūkumus įvykdymas užtikrintas tam tikru dalies kainos sumokėjimo sustabdymu, t. y. mokėjimo atidėjimu iki sutartyje nustatyto termino pabaigos. Pažymėtina, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas ne tik CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytais, bet ir kitais sutartyje nustatytais būdais. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Analizuojamas sutartinis prievolės ištaisyti trūkumus įvykdymo užtikrinimo būdas savo esme laikytinas sutartiniu prievolės sumokėti kainos dalį įvykdymo atidėjimu, kai šalių sutartyje aptartos tokio mokėjimo sustabdymo sąlygos, tvarka ir terminai (CK 6.208 straipsnio 4 dalis). Prievolės ištaisyti trūkumus šalys yra kasatorius, kaip kreditorius pagal trūkumų ištaisymo prievolę, ir pardavėjas, kaip skolininkas pagal tą pačią prievolę. Taigi šiuo atveju nenustatyta skolininkų ir kreditorių daugeto (CK 6.5, 6.17 straipsniai). CK 6.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiajai įstatymų nustatytus atvejus, taip pat kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme. Ginčijamo sutarties 7.2 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl galutinės pirkimo kainos sumažinimo atidėta 20 000 Lt kainos dalimi tik kai aptarti trūkumai iš viso nebus pašalinti iki nustatyto termino, t. y. net nebus pradėti šalinti. Tačiau iš šalių susitarimo turinio matyti, kad juo nesusitarta dėl visos atidėtos kainos nemokėjimo, jei nepašalinti visi trūkumai, t. y. lieka nors vienas nepašalintas trūkumas. Be to, sutartyje nenustatyta netesybų baudos forma už pardavėjo prievolės ištaisyti aptartus trūkumus neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad prievolės ištaisyti nustatytus trūkumus dalykas nagrinėjamu atveju yra dalus, taip pat į tai, kad šalių sutarties 7.2 punkte nustatytas kainos mažinimas dėl trūkumų neištaisymo susietas su nuoroda į CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas pirkimo kainos mažinimas proporcingai (atitinkamai) paliktiems neištaisytiems trūkumams, įvertinusi ginčijamą sutarties sąlyga, t. y. kad joje šalys neaptarė situacijos, kaip bus mokama atidėta kainos dalis, ištaisius tik dalį trūkumų, taip pat bylos šalių elgesį po sutarties sudarymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalies trūkumų ištaisymas nebuvo pagrindas kasatoriui atsisakyti sumokėti visą atidėtos kainos dalį. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys sutartyje buvo susitarusios dėl proporcingo kainos mažinimo, jei tik dalis trūkumų bus ištaisyta.
Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimo
CK 6.208 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis privalo bendradarbiauti su įvykdymo trūkumus šalinančia šalimi visą trūkumų šalinimo laikotarpį. CK 6.38, 6.200 straipsniuose nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius. Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Remolita ir Ko“ v. UAB „Autopartis“, byla Nr. 3K-3-795/2002; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. UAB „Remada“, byla Nr. 3K-3-277/2009).
Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Be to, CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Kreditoriaus pareigą taip pat ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas. Šio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nadoc Nr. 1 A/S v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, byla Nr. 3K-3-1036/2003; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. UAB „Remada“, byla Nr. 3K-3-277/2009).
Pirmiau minėta, kad nagrinėjamo ginčo atveju šalių sutartyje buvo nustatytas sutartinis parduodamo daikto trūkumų ištaisymo užtikrinimo būdas – kainos dalies mokėjimo atidėjimas iki sutartyje nustatyto termino. Iš nurodytos sutarties sąlygos darytina išvada, kad prievolės sumokėti likusią kainos dalį įvykdymo sąlyga buvo nustatyta kita prievolė – trūkumų ištaisymo prievolė, t. y. prievolės ištaisyti trūkumus įvykdymas. Prievolės ištaisyti daiktų trūkumus turinys yra pardavėjo pareiga atlikti tam tikrus trūkumų šalinimo darbus ir pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas tai padarytų. Taigi pagal prievolę ištaisyti trūkumus pardavėjas yra skolininkas, o pirkėjas – kreditorius. Nagrinėjamos situacijos specifika yra tokia, kad parduodami daiktai (žemės sklypas ir namas) yra perduoti pirkėjui, t, y. pirkėjas juos jau valdo ir jais naudojasi. Pardavėjas savo pareigą ištaisyti trūkumus gali įvykdyti, jeigu pirkėjas leis ir netrukdys pardavėjui atlikti trūkumus pašalinančius darbus. Byloje nustatyta, kad kasatorius pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.196 straipsnio 2 dalis, 6.200 straipsnis) – paskutinę dieną, kuri, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal terminų skaičiavimo taisykles buvo paskutinė trūkumų šalinimo termino diena (CK 1.121 straipsnio 2 dalis), neleido ieškovo darbuotojams pašalinti likusių trūkumų ir juos išvarė. Dėl to ieškovas (pardavėjas) negali būti pripažįstamas pažeidusiu prievolę ištaisyti visus sutartyje aptartus trūkumus, kol ją pažeidžia kasatorius (pirkėjas) (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Byloje esant teismų nustatytoms tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į draudimą piktnaudžiauti savo teise, pareigą sąžiningai naudotis civilinių teisių įgyvendinimo priemonėmis (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius, pažeidęs bendradarbiavimo pareigą, negali remtis sutartinio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo teikiama nauda ir reikalauti sumažinti perkamų daiktų kainą visa 20 000 Lt kainos dalimi, kurios mokėjimas buvo sustabdytas. Šiuo atveju byloje pardavėjui (ieškovui) pareiškus reikalavimą sumokėti likusią kainos dalį, o pirkėjui (kasatoriui) – reikalavimą sumažinti galutinę perkamo turto kainą, taikytinas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdas, t. y. atitinkamas pirkimo kainos sumažinimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nurodytą pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdą pritaikė tinkamai, t. y. sumažino pirkimo kainą proporcingai neištaisytų trūkumų verte ir priteisė ieškovui iš atsakovo 19 000 Lt, todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismai neva be pagrindo pritaikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino šalių sutartyje nustatą sutartinį prievolių užtikrinimo būdą ir su juo susijusias teisės normas, bet galutinis bylos rezultatas, tinkamai pritaikius netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises reglamentuojančias teisės normas, yra teisingas, apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista šioje kasacinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau nutartyje aptartųjų ir nesudaro šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apskųsta nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 32,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo P. Z. (duomenys neskelbtini) 32,65 Lt (trisdešimt du litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Dangutė Ambrasienė
Česlovas Jokūbauskas
Gintaras Kryževičius
