Dėl termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo, priėmimo

Civilinė byla Nr. e2S-504-755/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02504-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.5.

(S)

2.5.9.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-07-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo, priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys P. S. ir V. S..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. J. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą priimti nepilnametės dukros A. S. vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo A. S. (senelio), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nustatant, kad šio termino pradžia yra nutarties įsiteisėjimo diena.

Nurodė, kad jos dukros senelis (tėvo tėvas) mirė (duomenys neskelbtini). A. S. tėvas A. S. (palikėjo sūnus) mirė dar (duomenys neskelbtini). Po jo mirties dukros vardu palikimo nepriėmė, nes žinojo, kad A. S. turėjo daugiau skolinių įsipareigojimų, nei turto.

1. Neturėdama teisinių žinių buvo įsitikinusi, kad po senelio mirties (duomenys neskelbtini) priėmus palikimą atstovavimo teise, gali kilti neigiamų turtinių pasekmių. Be to, pareiškėjai gimė antras vaikas ir ji neturėjo laiko rūpintis palikimo priėmimu.

Po senelio A. S. mirties palikimą priėmė palikėjo kitas sūnus P. S. ir jo sutuoktinė V. S.. Pareiškėjos žiniomis, jiems nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, palikėjui vis dar priklauso nekilnojamojo turto, o paveldėjimo byla nėra užbaigta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-07-03 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.

Teismas pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalį antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Teismas, atsižvelgęs, kad po palikėjo A. S. mirties palikimą priėmė jo sūnus P. S., kaip pirmos eilės įpėdinis, ir V. S., kaip palikėjo sutuoktinė, kuriems išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, sprendė, kad praleisto įstatymo nustatyto termino priimti palikimą nepilnametės dukros A. S. vardu atnaujinimas pareiškėjai ir jos dukrai nesukeltų teisinių pasekmių (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Atskiruoju skundu pareiškėja R. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-07-03 nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4. Nurodo, kad nepaisant to, jog pirmosios eilės palikėjo įpėdinis sūnus P. S. ir palikėjo sutuoktinė V. S. yra priėmę palikimą po A. S. mirties, dalis palikėjo nekilnojamojo turto šiai dienai dar nėra paveldėta. Paveldėjimo byla po palikėjo mirties neužbaigta ir nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į visą palikėjo turtą. Taip yra dėl to, jog iki šiol palikėjo A. S. vaikaitė, t. y. palikėjo A. S. kito sūnaus (duomenys neskelbtini) dukra, nėra išreiškusi valios priimti ar atsisakyti priimti senelio palikimą.

5. Atkreipia dėmesį į CK 5.12 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pabrėžia, kad A. S. turi teisę paveldėti atstovavimo teise jos mirusio tėvo dalį kartu su pirmos eilės įpėdiniais.

6. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, dėl ko vėliau netinkamai pritaikė procesinės teisės normas.

7. Pažymi, kad atsisakymas priimti pareiškimą dėl termino priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu atnaujinimo kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka, kai terminą palikimui priimti nepilnametis praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad jis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, o nepilnamečio įstatyminė atstovė neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo stokodama teisinių žinių ir dėl kitų objektyvių priežasčių, pažeidžia nepilnamečio asmens interesus.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo, kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamą procesinį sprendimą – atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka grindė CK 5.11 ir 5.13 straipsniuose įtvirtintomis teisės normomis, numatančiomis paveldėjimo pagal įstatymą eiliškumą ir tvarką bei sutuoktinio paveldėjimo teisės aspektus.

Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad esama teisinė situacija, jog po palikėjo mirties palikimą priėmus jo sutuoktinei ir vienam sūnui, kito, jau mirusio, sūnaus dukros interesus atstovaujančios pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui po senelio mirties priimti tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Šiuo atveju reikšminga, kad pareiškėja, atstovaudama savo nepilnametės dukros interesus, siekia įgyvendinti pastarosios paveldėjimo teisę į senelio palikimą CK 5.12 straipsnio pagrindu. Paveldėjimas atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis) galimas esant paveldėjimui pagal įstatymą, paveldėti gali vaikaičiai ir provaikaičiai vietoj savo mirusių tėvų, t. y. galimi įpėdiniai (vaikaičių, provaikaičių tėvai) yra mirę iki palikėjo mirties.

Tam, kad būtų galima paveldėti atstovavimo teise, turi būti atitinkamos pirmos ar antros eilės įpėdiniai, su kuriais paveldima, o paveldėdami atstovavimo teise palikėjo vaikaičiai ar provaikaičiai paveldi tą dalį, kurią būtų paveldėjęs jų miręs tėvas/motina. Taigi, paveldėjimo atstovavimo teise instituto tikslas – užtikrinti vaikaičių ir provaikaičių paveldėjimo teises, kai yra aukštesnės eilės paveldėtojų, ko ir siekia pareiškimu apeliantė.

CPK 442 straipsnis nustato, kurias bylas teismas nagrinėja ypatingąja teisena. Byla dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 13 punktas). Kodekso V skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Net ir kilus ginčui dėl teisės ypatingojoje teisenoje, ginčas išnagrinėjamas ta pačia tvarka kaip iki ginčo kilimo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti pareikšimą kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka. Esant aptartoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taip pat primintina, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą apeliacijos dalyką (nutarties 15 punktas), dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip nereikšmingų sprendžiant paties pareiškimo pagrįstumo klausimą, nepasisakoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-07-03 nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškimo dėl termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Eigirdas Činka