Civilinė byla Nr. e2-8134-558/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06786-2025-6
Procesinių sprendimų kategorijos:
2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 28 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,
sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,
dalyvaujant ieškovo V. B. atstovui advokatui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. V. – P. dėl netesybų, metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas galutinai sutikslinęs ieškinio reikalavimus patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur netesybas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2022 m. gegužės 26 d. jis su atsakove sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (toliau – Sutartis) sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas – įsigyti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur. Minėta sutartimi susitarė, jog pagrindinė notarinė pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Pagrindinė sutartis) bus sudaryta iki 2024 m. gegužės 26 d. Sutarties sudarymo metu, ieškovas 2022 m. gegužės 26 d. sumokėjo atsakovei 13 500 Eur avansą. Sutarties pasirašymo metu, 3.1. punktas numato, jog atsakovei nesudarius notarinio sandorio iki 2024 m. gegužės 26 d. ir neperdavus buto ieškovui (pirkėjui), atsakovė (Pardavėja) įsipareigoja sumokėti 0,2 proc. delspinigius nuo neparduoto daikto kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Taip pat atsakovė sutartyje savo ranka užrašydama įtraukė papildomą sąlygą, numatančią, jog jeigu atsakovė nutraukia sutartį, ji sumoka ieškovui 5 000 Eur baudą. Iki nustatytos datos, t. y. 2024 m. gegužės 26 d. sandoris neįvyko dėl atsakovės kaltės, nes ji atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nurodydama, kad butas yra areštuotas dėl vykstančių teisminių procesų. Vėliau paaiškėjo, jog butas atsakovei nuosavybės teise apskritai nepriklausė, nors sudarant Sutartį atsakovė pateikė ieškovui, kaip dabar matyti, suklastotą VĮ „Registrų centras“ išrašą, kuriame buto savininkė buvo nurodyta pati atsakovė. Sutartis buvo nutraukta. Po ilgų diskusijų ir atsakovės pažadų, šalys susitarė, jog atsakovė išrašys vekselį už bendrą 21 000 Eur sumą, kaip garantą, jog ji grąžins ieškovui jo sumokėtą 15 000 Eur avansą, 5 000 Eur sutartyje numatytą baudą ir 1 000 Eur kaip papildomą kompensaciją dėl susidariusios situacijos ir pinigų grąžinimo termino pratęsimo. Atsakovės rašytos žinutės patvirtina, jog ji pripažįsta bendrą 21 000 Eur skolą. Atsakovė 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. vasario 7 d. ir 2025 m. vasario 12 d. bankiniais pavedimais grąžino ieškovui 13 500 Eur sumą. Ieškovas 2025 m. balandžio 17 d. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė išduoti teismo įsakymą, kuriuo iš atsakovės būtų priteista 9 000 Eur skola (3 000 Eur sumokėto avanso, 5 000 Eur bauda ir 1 000 Eur kompensacija pagal vekselį), 5 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. balandžio 17 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 232,50 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus regiono apylinkės teismui 2025 m. balandžio 17 d. civilinėje byloje Nr. eL2-7011-1151/2025 priėmus teismo įsakymą, atsakovė pateikė prieštaravimus, nes avanso dydis neatitiko tikrovės, jis sudarė tik 13 500 Eur, kuriuos ieškovas jai pervedė bankiniu pavedimu. Papildomai pripažino, kad vekselis pasirašytas buvo, tačiau suma neatitiko faktinių įsipareigojimų ir vekselis nebuvo pateiktas vykdymui. Atsakovė pareiškusi prieštaravimą pridėjo bankinį pavedimą pagrindžiantį, jog 2025 m. balandžio 18 d. grąžino atsakovui 1 500 Eur sumą. Ieškovas patvirtina, kad šią sumą gavo. Ieškovas sumažino savo ieškinio reikalavimus 1 500 Eur suma, kurią sumokėjo atsakovei pagal preliminarią sutartį grynaisiais, todėl tikslina ieškinio reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovės netesybas – 5 000 Eur baudą už sutarties pažeidimą. Ieškovas remiasi CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Atsakovė, neturėdama nuosavybės teisių į ginčo butą sudarė preliminariąją sutartį elgėsi nesąžiningai, siekiant pasisavinti ieškovo avansinį mokėjimą, juolab, kad atsakovė pati yra nekilnojamojo turto agentė ir šiuo atveju jai turėtų būti taikomi aukštesni elgesio standartai, todėl turi atsakyti pagal šalių susitarimą ir teisės aktus (2025-10-20, DOK – 40880).
Atsakovė R. V. – P. į pirminį ieškinį pateikė atsiliepimą (2025-08-11, DOK – 31557), kuriame nurodė, jog kategoriškai nesutinka, kad ieškovas jai papildomai, be 13 500 Eur, kuriuos pervedė bankiniu pavedimu, sumokėjo grynaisiais 1 500 Eur sumą. Jokių grynųjų pinigų ji iš ieškovo nėra gavusi. Šios aplinkybės ieškovas nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais – nėra nei kvito, nei pasirašyto pinigų priėmimo fakto. Pagal preliminariąją sutartį ieškovas įsipareigojo sumokėti 15 000 Eur avansą, tačiau faktiškai jis pervedė 13 500 Eur. Tai reiškia, kad jis pats nesilaikė sutarties sąlygų ir neįvykdė savo įsipareigojimo. Todėl tokia sutartis laikytina neįsigaliojusia ar pasibaigusia, o šalims atsiranda pareiga grąžinti viena kitai tai, ką jos buvo gavusios. Atsakovė visą ieškovo pervestą sumą (13 500 Eur) yra jam grąžinusi bankiniais pavedimais. Ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti 5 000 Eur baudą, nes sutartis buvo nesudaryta ne tik dėl atsakovės kaltės, tačiau ir dėl pačio ieškovo kaltės – nesumokėto pilnai avanso. Vekseliai buvo siūlomi tik siekiant išvengti ginčo sprendimo teisme ir patenkinti ieškovo nepagrįstus reikalavimus taikiai. Preliminariosios sutarties tekste buvo nurodyta, kad butas jai priklauso nuosavybės teise, tačiau tokia formuluotė atsirado dėl netikslaus dokumento parengimo – faktiškai butas buvo registruotas atsakovės motinos vardu, tačiau atsakovė disponavo buto pardavimo procesu. Kaltinimai dėl klastojimo yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais - nei ekspertizės, nei oficialių institucijų išvadomis (2025-08-11, DOK – 31557).
Į patikslintą ieškinį atsakovė atsiliepimo nepateikė, gavusi pirmąjį teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį neišreiškė noro jame dalyvauti. Bylą nagrinėjant iš esmės buvo gautas atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį bei nurodė, kad ji yra nepilnai susipažinusi su patikslintu ieškiniu ir nespėjo pasirūpinti atstovavimu. Teismas, 2025 m. lapkričio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsakovės prašymo netenkino, nes atidėjimo priežastis pripažino nesvarbiomis. Pažymėtina, kad byla teisme iškelta prieš septynis mėnesius, t. y. 2025 m. balandžio 17 d. priėmus teismo įsakymą, kuris buvo panaikintas gavus atsakovės prieštaravimus ir pateikus ieškovui ieškinį. Atsakovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, buvo paskirtas kitas teismo posėdis ir nuspręstą bylą nagrinėti iš esmės. Gavus ieškovo patikslintą ieškinį suplanuotas teismo posėdis buvo atidėtas ir paskirta kita teismo posėdžio data, nes nebuvo suėjęs atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti. Taigi, visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo pakankamą laiko tarpą pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei pasirūpinti atstovavimu. Jos prašyme nurodyta aplinkybė, kad ji nespėjo susipažinti su patikslintu ieškiniu nelaikoma svarbia, nes patikslinto ieškinio turinys yra tapatus pirminiam ieškiniui, į kurį, beje, atsakovė pateikė atsiliepimą, o patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ta suma, su kuria atsakovė nesutiko. Teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 1 - 2 dalys). Tokiu būdu byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį patenkinti, papildomai nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovės kaltės, nes ji nebuvo ginčo buto savininkė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, kaip preliminariosios sutarties šalis (pirkėjas) sumokėjo avansinius mokesčius. Iš pateiktų į bylą susirašinėjimų tarp šalių matyti, kad atsakovė pati pripažino 21 000 Eur skolą, pati pasiūlė pasirašyti vekselius. Atsakovė bankiniais pavedimais iki bylos iškėlimo teisme dienos grąžino ieškovui 12 000 Eur sumokėto avanso, o likusią 1 500 Eur sumą pervedė ieškovui, kai buvo priimtas teismo įsakymas. Atsakovė nuo pat pradžių sudarydama preliminarią sutartį elgėsi nesąžiningai, pati puikiai suprasdama, kad nebūdama ginčo buto savininke niekada ir negalės sudaryti pagrindinės sutarties, todėl pagal preliminarią sutartį ji įsipareigojo sumokėti 5 000 Eur baudą (savo ranka 3 sutarties lape įrašė sąlyga), jeigu dėl jos kaltės nebus sudaryta pagrindinė sutartis.
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkinamas visiškai
Iš pateiktos į bylą 2022 m. gegužės 26 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties (toliau – Sutartis) matyti, kad ieškovas ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį (toliau – Sutartis) pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas – įsigyti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur sumą, kuri išskaidoma į tokias įmokas: 15 000 Eur suma sumokama nuo Sutarties pasirašymo momento; į buto kainos dalį (5 000 Eur) taip pat bus įskaitomos ir iš nuomininko kas mėnesį po 230 Eur mokamos įmokos bei likusi 5 000 Eur suma bus sumokama iki 2024 m. gegužės 26 d., t. y. iki notarinės sutarties sudarymo (2025-07-14, DOK – 32778, Priedas Nr. 3).
Atsakovė R. V. – P. (pardavėja) įsipareigojo iki 2024 m. gegužės 26 d. sudaryti pagrindinę sutartį notarų biure ir perduoti daiktą ieškovui V. B. (pirkėjui) (2025-07-14, DOK – 32778, Priedas Nr. 3). Minėta sutartimi pardavėja (atsakovė) įsipareigojo perduoti ginčo butą pirkėjui (ieškovui) nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir atsiskaityti už jį Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1. punktas). Taip pat šios Sutarties 1.2. punktu šalys susitarė, jog nuosavybės teisė į parduodamą daiktą Pardavėjai išlieka tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos.
Nors šalys sudarė aukščiau nurodytą nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį (CK 6.411 straipsnis), kuria susitarė pirkėjui (ieškovui) perleisti nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą - butą, tačiau įstatymas įtvirtina nuostatą, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai (CK 1.74 straipsnis). Tai imperatyvi įstatymo nuostata ir formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 6.393 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių pasirašyta sutartis pagal savo esmę ir turinį atitinka įstatyme įtvirtintą preliminarų susitarimą, kuriuo tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, atsakovei ketinant parduoti ginčo butą, atitinkamai ieškovui ketinant šį butą per tam tikrą laiką įsigyti aptartomis sąlygomis, t. y. sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį.
Pagal CK 6.165 straipsnį pagrindiniai preliminarios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>). Esminėmis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra parduodamo daikto identifikavimas ir parduodamo daikto kaina (CK 6.396 straipsnis, 6.397 straipsnis).
Iš Preliminarios sutarties 2. punkto matyti, kad šalys susitarė, kad pirkėjas (ieškovas) sutarties pasirašymo metu sumoka buto pardavėjai (atsakovei) 15 000 Eur. Iš pateikto į bylą 2022 m. gegužės 26 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad už ginčo butą ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 13 500 Eur avansą (2025-07-14, DOK – 38778, Priedas Nr. 6). Pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad likusią, t. y. 1 500 Eur sumą jis sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovei grynaisiais ir pirminiu ieškiniu prašė šią sumą priteisti iš atsakovės, tačiau patikslintu ieškiniu šioje dalyje savo reikalavimo atsisakė.
Preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad jeigu ieškovas (pirkėjas) praleidžia nurodytus mokėjimo terminus, jis įsipareigoja mokėti pardavėjai (atsakovei) 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną (Sutarties 2.1. punktas), o jei pardavėja nesudaro notarinio sandorio iki 2024 m. gegužės 26 d. ir neperduoda buto pirkėjui, tai ji įsipareigoja sumokėti pirkėjui 0,2 proc. delspinigius nuo neparduoto daikto kainos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 3.1. punktas). Taip pat minėtos Sutarties trečiajame lape po šalių parašais atsakovė savo ranka užrašė, įtraukdama papildomą sąlygą po kuria pasirašė, numatančią, jog „jei pardavėjas nutraukia sutartį sumoka pirkėjui 5 000 Eur baudą“.
Iš ieškovo pateiktų į bylą šalių susirašinėjimų matyti, kad pati atsakovė 2024 m. lapkričio 20 d. rašytame elektroniniame laiške pripažino, kad ji skolinga ieškovui 21 000 Eur, pati pasiūlė pasirašyti vekselius, teigė, kad kreipsis į banką dėl paskolos gavimo, kad atsiskaitytų su ieškovu (2025-07-14, DOK – 38778, Priedas 7). Atsakovė keturiais mokėjimo pavedimais grąžino ieškovui jo sumokėtą 13 500 Eur avansą (2025-07-14, DOK – 38778, Priedas Nr. 6). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pripažino, jog yra pažeidusi Preliminarios sutarties sąlygas.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė R. V. – P., sudarydama Preliminarią sutartį su ieškovu V. B. elgėsi nesąžiningai, neturint jokio tikslo sudaryti pagrindinės sutarties. Preliminarioje sutartyje atsakovė nurodė, kad parduodamas ginčo butas jai priklauso privačios nuosavybės teise ir sudarydama šią sutartį ji pateikė 2022 m. balandžio 28 d. VĮ „Registrų centras“ išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. V. (2025-07-14, DOK – 38778, Priedas Nr. 4). Teismui surinkus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija nustatyta, kad ginčo butas atsakovei niekada nepriklausė nuosavybės teise, o tuo laikotarpiu, kai atsakovė sudarė Preliminariąją sutartį su ieškovu jis priklausė V. V., kaip patvirtino pati atsakovė atsiliepime į ieškinį - jos motinai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė nuo 2023 m. sausio 19 d. dirba MB (duomenys neskelbtini) ir yra šios bendrovės vadovė. Pagrindinė šios įmonės veikla yra nekilnojamasis turtas ((duomenys neskelbtini)). Taigi, atsakovė būdama verslininkė, nekilnojamojo turto pardavimo srities profesionalė, kuriai taikomi aukštesni elgesio standartai į dokumentą – Preliminariąją sutartį įrašė tikrovės neatitinkančias žinias, pateikdama galimai suklastotą 2022 m. balandžio 28 d. VĮ „Registrų centras“ išrašą, kuriame ginčo buto savininkė nurodyta ji pati. Visi šie atsakovės aukščiau nurodyti veiksmai nepateisinami nei moralės nei teisės požiūriu. Nors atsakovė atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, kad preliminariosios sutarties tekste ši formuluotė atsirado dėl netikslaus dokumento parengimo, tačiau niekaip negalima pateisinti pačios atsakovės pateiktą nuosavybės teisės patvirtinantį dokumentą - iš VĮ „Registrų centras“ pažymą apie ginčo buto savininką, kuri neatitiko tikrovės.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctMzgxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-381/2023">e3K-3-27-381/2023</a>, 56 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-435/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-435/2010">3K-3-435/2010</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQxLTM4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-241-381/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-241-381/2022">e3K-3-241-381/2022</a>, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-11-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-11-469/2020">e3K-3-11-469/2020</a>, 20 punktas).
CK 6.38, 6.200 straipsniai įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi.
Nagrinėjamu atveju ieškovas teismine tvarka reikalauja taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, t. y. sumokėti 5 000 Eur baudą (Preliminariosios sutarties 3 lape atsakovės ranka įrašyta sąlyga). Ieškovo teigimu, būtent atsakovės veiksmai nulėmė Pagrindinės sutarties nesudarymą. Atsakovė teigia, kad ieškovas sudarydamas sutartį nesumokėjo viso avanso, todėl pats nesilaikė sutarties sąlygų.
Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.
Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta aukščiau, dėl pačios atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, nes nebūdama ginčo buto savininke ji ir negalėjo jos sudaryti, taip pat atsakovė pati pripažino, jog skolinga ieškovui bendrą 21 000 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti daliniais pavedimais iki nurodyto termino vekseliuose, kuriuos, ji kaip teigė susirašinėjimuose su ieškovu, pasirašė septynis vekselius po 3 000 Eur (DOK – 38778). Todėl atsakovės nurodyti argumentai, kad ieškovas sumokėjo ne visą sutartyje numatytą avansą, paneigti aptartu tarp šalių susirašinėjimu, kuriuose pati atsakovė pripažino, kad skolinga ieškovui 21 000 Eur sumą, t. y. kur kas didesnę, negu sutartyje numatytą 15 000 Eur avanso sumą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė visas Preliminariosios sutarties sąlygas (CPK 185 straipsnis).
Pirmiausia, reikia pažymėti, kad sudarę Preliminariąją sutartį šalys atlieka pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo teisniuose santykiuose būtent pardavėjui tenka pareiga perduoti sutarties objektą pirkėjui (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis, 6.398 straipsnis), tai reiškia, kad ikisutartiniuose santykiuose pardavėjas turi pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui, atlikti veiksmus, leisiančius ateityje sudaryti pirkimo –pardavimo sutartį (t. y. pašalinti visus trikdžius), po kurios sudarymo pardavėjui kils pareiga perduoti sutarties objektą pirkėjui. Nagrinėjamu atveju, atsakovė buvo nesąžininga derybų pradėjimu, neturėjo tikslo sudaryti pagrindinę sutartį, ką teismas laiko Preliminarios sutarties pažeidimu, kas sąlygojo, kad ieškovas negalėjo objektyviai nusipirkti ginčo buto už 25 000 Eur Preliminarioje sutartyje nustatytu terminu. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nesumokėjo visos avanso sumos, todėl pats pažeidė sutarties sąlygas laikytinos, kaip jos gynybinė pozicija, kuri paneigta aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Teismo praktikoje aiškinant CK 1.137 straipsnio nuostatas pažymėta, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.
CK 6.163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties.
Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė pažeidė Preliminariosios sutarties sąlygas, nepagrįstai sutartyje nurodydama save, kaip buto savininkę, todėl negalėdama ir neturėdama tikslo nesudarė buto pagrindinės notarinės sutarties su ieškovu, nors ieškovas iš savo pusės atliko visus reikalingus veiksmus – sumokėjo avansą, buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovės nepagrįstas elgesys - neturėjimas nuosavybės teisės į ginčo butą ir įsipareigojus sudaryti notarinį sandorį – laikytinas netinkamu sutartinės pareigos vykdymu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, atsakovė, nepagrįstai nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė preliminarią sutartį, todėl yra pagrindas taikyti joje numatytas netesybas, kurių suma – 5 000 Eur (CK 6.73 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.258 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 5 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2025 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkinama ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo viso 146 Eur žyminio mokesčio (2025-07-14, DOK – 38778, Priedas Nr. 5), patyrė 1 625,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų (teismo įsakymo, ieškinio, patikslinto ieškinio) parengimą, atstovavimą byloje (2025-07-14, DOK – 38778, Priedas Nr. 5, 2025-11-10, DOK - 43830). Patikslinus ieškinį ieškovo turtinio reikalavimo suma - 5 000 Eur, todėl mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 113 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžintina 33 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu būdu ieškovas patyrė 1 738,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 738,30 Eur (113 Eur + 1 625,30 Eur).
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 18,79 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai iš atsakovės priteistinos 18,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. V. – P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) netesybų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 738,30 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. V. – P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,79 Eur (aštuoniolikos eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinei Mokesčių Inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį - 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 18 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke.
Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė