Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-9551-810/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01025-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 27 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant E. V.,

dalyvaujant pareiškėjos Y. P. atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

nedalyvaujant pareiškėjai Y. P., suinteresuotam asmeniui V. S. ir suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Y. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. S., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja Y. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., miręs (duomenys neskelbtini), po M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jos tėvas A. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). A. B., mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, kreipdamiesi į Varėnos r. sav. 2-ąjį notarų biurą ir pateikdami pareiškimus dėl palikimo priėmimo notarui, priėmė pareiškėja ir jos brolis, suinteresuotas asmuo byloje, V. S.. A. B. iki mirties gyveno savo tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje tėvas gyveno iki mirties. Pareiškėjos seneliai, tėvo tėvai, M. B. ir J. B. 1965 metais pasistatė nurodytą sodybą (duomenys neskelbtini). J. B., mirė (duomenys neskelbtini), o M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas buvo vienintelis senelių vaikas. Niekas iš M. B. ir J. B. įpėdinių po jų mirties per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjos tėvas, vienintelis pirmos eilės įpėdinis, priėmė savo tėvų palikimą, pradėjęs valdyti jų turtą. Palikimą po tėvų mirties A. B. priėmė iš karto pradėdamas naudotis savo tėvams priklausančiais daiktais, kitu jų turtu, piniginėmis lėšomis. Po M. B. ir J. B. mirties, A. B. iki savo mirties gyveno tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini). Nors senelių palikimą pareiškėjos tėvas yra priėmęs, faktiškai pradėdamas valdyti jų turtą, negali įregistruoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Tam teismo keliu reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. ir J. B. mirties per įstatyme nustatytą terminą A. B. priėmė jų palikimą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes yra priėmusi savo tėvo A. B. palikimą (el. b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Y. P. atstovas pareiškimą palaikė ir jame nurodytų aplinkybių prašė jį tenkinti.

Suinteresuoto asmuo V. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė iš esmės analogiškas pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (el. b. l. 50-51).

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų M. B. ir J. B. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad A. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas (el. b. l. 49, DOK-34346).

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja Y. P. ir suinteresuotas asmuo V. S., yra A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikai (el. b. l. 4, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 26). Pareiškėjos Y. P. ir suinteresuoto asmens V. S. tėvo A. B. tėvai, J. B., mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25), motina M. B., mirė (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 24). Santuokos metu J. B. ir M. B. įgijo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra registruotas pareiškėjos senelio – J. B. vardu (el. b. l. 28, 30). Pareiškėjos tėvas A. B. buvo J. B. ir M. B. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą turintis teisę paveldėti po tėvų mirties likusį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po J. B. ir M. B. mirties A. B. nei kiti įpėdinai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą neužvesta (el. b. l. 33, 34). Pareiškėjos tėvas A. B., mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23). Po A. B. mirties jo palikimą paduodami pareiškimą Varėnos r. sav. 2-ąjam notarų biurui priėmė pareiškėja Y. P. ir suinteresuotas asmuo V. S. (el. b. l. 27). Pareiškėja nurodo, kad negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą, nes jos tėvas A. B. po savo tėvų J. B. ir M. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, o paveldėjimui likęs turtas yra registruotas J. B. vardu.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos Y. P. atstovo paaiškinimai, patvirtina, kad A. B. po savo tėvų J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. B., mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jų palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po tėvų mirtie A. B. gyveno jiems priklausančiame name (duomenys neskelbtini), jį tvarkė ir prižiūrėjo. Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad nuo 1988 m. vasario 15 d. šiame name buvo deklaruota A. B. gyvenamoji vieta (el. b. l. 36). Pareiškėjos teigimu A. B. mirus tėvams priėmė ir kitus po tėvų mirties likusius ir jiems priklausiusius daiktus, rūpinosi visu po tėvų mirties likusiu paveldimu turtu, šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad A. B. po tėvų J. B. ir M. B. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po J. B. ir M. B. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad A. B. po tėvų J. B. ir M. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po A. B. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos Y. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė