Baudžiamoji byla Nr. 2K- 352/ 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.6.
2007 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,
nuteistajam L. J. ir jo gynėjui advokatui V. Kupcikevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl L. J., jis nuteistas: pagal BK 229 straipsnį (dėl 2003 m. spalio 1 d. nusikalstamos veikos) 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda, pagal BK 229 straipsnį (dėl 2003 m. spalio 12 d. nusikalstamos veikos) – 37 MGL (4625 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirta subendrinta bausmė – 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu L. J. buvo išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
L. J. nuteistas už tai, kad, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektorius, 2003 m. spalio 1 d., apie 23.10 val., Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio poste, esančiame Pasvalio rajone, Skilimpamūšio kaime, pagal nustatytą grafiką atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių, krovinių ir dokumentų muitinį tikrinimą, dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas, tranzito dokumentuose duomenys neskelbtini, Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale atžymėdamas, kad G. Z. gabenamas krovinys 2003 m. spalio 1 d., 23.10 val., per Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postą yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos, nors 2003 m. spalio 1 d., 23.10 val., vilkikas VOLVO (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) per šį postą nevyko, tokiu būdu pažeisdamas 1996 m. balandžio 18 d. Muitinės kodekso 14 straipsnio 3 punkto nuostatas, t. y. netaikydamas jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių, 2000 m. spalio 5 d. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 2 punkto, t. y. neatlikdamas savo specialių pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, 2000 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 3 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų IX skyriaus reikalavimų, t. y. nustatyta tvarka neatlikdamas muitinio tikrinimo, neatlikdamas nors vizualinio transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės ir ant jos uždėtų plombų muitinio tikrinimo, neįsitikinęs, kad prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informaciją, nurodytą muitinės dokumentuose, Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-4-111 patvirtintas Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 35 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatų, t. y. neatlikdamas per postą gabenamų prekių ir transporto priemonės muitinio tikrinimo, netaikydamas priemonių, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, tokiu būdu diskreditavo muitinės pareigūnų vardą, sąlygojo nepasitikėjimą jais visuomenės akyse, sumenkino valstybės prestižą, padarė žalą jos ekonominiams interesams, taip padarydamas didelę žalą valstybei, t. y. L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje.
L. J. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektorius, 2003 m. spalio 12 d., apie 15.40 val., Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio poste, esančiame Pasvalio rajone, Skilimpamūšio kaime, pagal nustatytą grafiką atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių, krovinių ir dokumentų muitinį tikrinimą, dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas, tranzito dokumentuose duomenys neskelbtini, Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale atžymėdamas, kad G. Z. gabenamas krovinys 2003 m. spalio 12 d., 15.40 val., per Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postą yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos, nors 2003 m. spalio 12 d., 15.40 val., vilkikas VOLVO (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) per šį postą nevyko, tokiu būdu pažeisdamas 1996 m. balandžio 18 d. Muitinės kodekso 14 straipsnio 3 punkto nuostatas, t. y. netaikydamas jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių, 2000 m. spalio 5 d. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 2 punkto, t. y. neatlikdamas savo specialių pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, 2000 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 3 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų IX skyriaus reikalavimų, t. y. nustatyta tvarka neatlikdamas muitinio tikrinimo, neatlikdamas nors vizualinio transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės ir ant jos uždėtų plombų muitinio tikrinimo, neįsitikinęs, kad prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informaciją, nurodytą muitinės dokumentuose, Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-4-111 patvirtintų Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 35 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatų, t. y. neatlikdamas per postą gabenamų prekių ir transporto priemonės muitinio tikrinimo, netaikydamas priemonių, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą, tokiu būdu diskreditavo muitinės pareigūnų vardą, sąlygojo nepasitikėjimą jais visuomenės akyse, sumenkino valstybės prestižą, padarė žalą jos ekonominiams interesams, taip padarydamas didelę žalą valstybei, t. y. L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje.
Nuteistasis L. J. kasaciniame skunde prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 10 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, jo atžvilgiu panaikinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį. Skunde jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai išaiškinęs byloje taikytinus teisės aktus, reglamentuojančius muitinės veiklą, padarė neteisingas išvadas bei netinkamai taikė materialinės teisės normą, t.y. be pagrindo taikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, 1996 m. balandžio 18 d. priimto Muitinės kodekso, 2004 m. gegužės 1 d. netekusio galios, 14 straipsnio 3 punktas tik apibrėžia bendrąją muitinės posto funkciją atsakyti už jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, t. y. tėra blanketinė norma, nereglamentuojanti muitinio tikrinimo atlikimo tvarkos ir procedūrų, kurios detaliai aprašytos kituose teisės aktuose ir kurių reikalavimų muitinės pareigūną įpareigoja laikytis Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-111 patvirtinto Saločių kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 35.1, 35.2 ir 35.15 punktai. Šiame kodekse taip pat nurodyta (541 straipsnis), kad jame numatytų 39-54 straipsnių nuostatos netaikomos, jei įvežtoms į Lietuvos Respublikos teritoriją prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra, kurios atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis. 2000 m. spalio 10 d. patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 2 dalies norma, anot kasatoriaus, taip pat blanketinė, nukreipianti taip pat į pareigybės aprašymą. Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos, patvirtintos 1995 m. gruodžio 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1610, 166 punktas nustato, kad prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gabenamos su TIR knygele, vadovaujantis Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais. G. Z. gabenamiems kroviniams buvo įforminti tranzito dokumentai – TIR knygelės, todėl šiuo atveju minėta TIR konvencija taikytina, o joje numatyta, kad visų būtinų priemonių tikslu įsitikinti krovinio manifeste pateiktų duomenų tikslumu ir uždėti plombas imasi išvykimo šalies muitinė. Toje pat konvencijoje numatyta ir tai, jog kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą užplombuotomis transporto priemonėmis, tranzito šalių pasienio muitinėse paprastai netikrinami, nebent išimties tvarka. Europos tranzito veiksmų planu parengtame Tranzito vadovo (TADUX/801/2004) 4.2.2.2 punkte taip pat numatyta, jog tranzito ir paskirties šalys pripažįsta išvykimo šalyje taikomas muitinės kontrolės priemones. Muitinė deklaruojamų prekių ir jas gabenančių transporto priemonių (toliau – objektų) atranką muitiniam tikrinimui vykdo vadovaudamasi Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 64 nustatyta Rizikos muitinėje valdymo ir jos profiliavimo metodika (toliau – Metodika) ir Rizikos muitinėje veiksnių atrankos ir jos taikymo, atliekant muitinį tikrinimą, tvarka (toliau – Atrankos tvarka). Šių teisės aktų analizė, anot kasatoriaus, leidžia teigti, jog muitinės pareigūnui negali būti nustatyta pareiga atlikti visų be išimties muitiniam įforminimui pateiktų prekių muitinį tikrinimą ar visais be išimties atvejais nors vizualiai įsitikinti, kad prekes, kurioms taikomi muitinės formalumai, atgabenusi transporto priemonė tikrai yra posto, kuriame atliekamas muitinis įforminimas, teritorijoje. Tokią išvadą, anot kasatoriaus, leidžia daryti ir Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 630 patvirtintos Rizikos valdymo Lietuvos muitinėje koncepcijos 43 punkto nuostatos.
Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, G. Z. pateikus TIR knygeles, jokių rizikos veiksnių, rodančių, kad gali būti pažeisti muitų teisės aktų reikalavimai, nebuvo. Todėl, kasatoriaus teigimu, jis ir neturėjo jokio pagrindo bent vizualiai apžiūrėti transporto priemonę, ant jos esančias plombas ar atlikti muitinį krovinio tikrinimą, o iš to seka, kad jis nepažeidė jokių teisės aktų, kai 2003 m. spalio 1 ir 12 d. dokumentuose pažymėjo, jog krovinys yra išgabentas iš Lietuvos. 2000 m. sausio 13 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 3 patvirtintose Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatose numatyta, kad prekių (o, atsižvelgiant į 77 punkto 1 dalį, taip pat ir transporto priemonių) muitinis patikrinimas atliekamas pasirinktinio tikrinimo būdu, kuris apima ir teisę visai netikrinti transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių, t.y. net ir vizualiai (80 punkto 2 dalis). Tai, kad muitinė turi teisę visai netikrinti prekių, įrodo ir Muitinio tikrinimo klasifikatoriaus 96, 9.3 bei 9.4 punktuose numatyti netikrinimo atvejai. Pasirinktinį muitinio tikrinimo ar netikrinimo atvejį numato ir Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos, Pasienio policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir Latvijos valstybinės pajamų tarnybos Vyriausiosios muitinės valdybos, Latvijos Respublikos valstybinės pasienio apsaugos1999 m. gruodžio 28 d. Susitarimo dėl bendro tikrinimo jungtiniame Saločių–Grenctalės sienos perėjimo punkte technologinė bendro darbo schema, neprieštaraujanti TIR konvencijos 23 straipsnio reikalavimams. Tik Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A4-225 buvo įtvirtinta pareiga bent vizualiai patikrinti visas plombuotas transporto priemones, tačiau jau 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymas buvo papildytas punktu, numatančiu, jog vizualiai tikrinama turi būti tik 30 procentų nuo viso srauto išvykstančių transporto priemonių. Todėl veikos padarymo metu kasatorius tvirtina neturėjęs pareigos atlikti net vizualų tikrinimą nesant tam ypatingų aplinkybių. Asmens tapatybė bei jo pateikti dokumentai kasatoriui jokių įtarimų nesukėlė, nes buvo tvarkingi, o tai, kas sukėlė abejonių teismui, t.y. kad 2003 m. spalio 12 d. vienas kontrolinis talonas nėra išlikęs (tai nustatyta ikiteisminio tyrimo metu) kasatoriui įtartina nepasirodė, nes nėra nustatyta aiški kontrolinių talonų saugojimo tvarka ir jie ne kartą yra dingę. Todėl tai negali būti pripažinta kasatoriaus kaltės įrodymu. Į tai ne be pagrindo dėmesio nekreipė pirmosios instancijos teismas, nes 2003 m. spalio 1 d. buvo ir kontrolinis talonas, išduotas Latvijos pasieniečio. Apeliacinės instancijos teismas gi rėmėsi ne konkrečiais norminiais aktais, o bendro pobūdžio normomis apie muitinės funkcijas ir tuo, kad kasatorius net vizualiai neįsitikino, jog transporto priemonė yra muitinės posto teritorijoje. Todėl tokios išvados nėra pagrįstos ir jų pagrindu baudžiamasis įstatymas kasatoriui negalėjo būti pritaikytas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis L. J. atžvilgiu, jo įsitikinimu, priimtas nepagrįstai ir todėl naikintinas.
Skundas atmestinas.
Dėl BK 229 straipsnio taikymo
L. J. apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą. Netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas – tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje, kai pagal tarnybos funkcijas ir jų atlikimo tvarką reglamentuojančius įstatymus, nuostatus, pareigybės aprašymą jis turėjo pareigą veikti pagal savo kompetenciją. Šis nusikalstamos veikos turinio apibrėžimas reiškia, jog BK 229 straipsnio subjekto atsakomybės ribas apibrėžia valstybės tarnautojui suteiktos pareigos, teisės ir įgaliojimai tarnybos srityje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir kasatorius savo skunde teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigas sieja su prekių muitinio tikrinimo procedūros reikalavimais, leidžiančiais muitinės tarnautojui, atliekančiam muitinio tikrinimo procedūrą, pasirinkti krovinio tikrinimo būdą, atsižvelgiant į norminių aktų reglamentavimą šioje veiklos srityje, į turimus faktinius duomenis apie deklarantą, krovinį bei kitus duomenis, turinčius reikšmės formuojant rizikos faktorius.
LR Muitinės kodekso, galiojusio iki 2004 m. gegužės 1 d., 14 straipsnio 3 dalis apibrėžia muitinės posto funkciją atsakyti už jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą. Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai, patvirtinti LR finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3, numato sistemą priemonių, kurios turi užtikrinti muitinės funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, šie nuostatai suteikia teisę muitinės pareigūnui pasirinkti muitinio tikrinimo būdą. Muitinės darbe turi būti taikomas toks prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo būdas, kuris garantuotų nepriekaištingą muitinės funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, užtikrintų optimalų muitinės tarnybų darbo režimą. Paprastai atliekamas pasirinktinio tikrinimo būdas, apsiribojant priemonėmis, būtinomis užtikrinti muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimą. Muitinė turi teisę visai netikrinti deklaruojamų prekių, atlikti tik vizualinį transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės, ir ant jos uždėtų plombų muitinį tikrinimą, patikrinti dalį deklaruojamos prekių siuntos arba nuodugniai patikrinti visą prekių siuntą (80 straipsnio 2 dalis). Šiomis nuostatomis iš esmės ir buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis bei pateiktas kasacinis skundas, teigiant, jog L. J. nepažeidė tarnybos pareigas reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų atžymėdamas tranzito dokumentuose ir Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, kad G. Z. gabenamas krovinys per Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postą yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos. Nors per šį postą toks krovinys ir nebuvo gabenamas, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino (ir šios pozicijos laikosi L. J. savo kasaciniame skunde), jog jis veikė leistinose tarnybinės kompetencijos ribose. Apeliacinės instancijos teismas padarė kitokią išvadą dėl L. J. veiksmų vertinimo ir pripažino, jog minėtos nuostatos privalo būti aiškinamos ir vertinamos plačiau, neatsiejant jų nuo kitų muitinio tikrinimo tvarką reglamentuojančių aktų nuostatų dėl muitinės inspektoriaus tarnybos esmės ir jo veiksmų atliekant muitinį patikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atliko išsamią veikos padarymo metu galiojusių muitinės darbo tvarką reglamentuojančių teisės aktų sisteminę analizę, atliko išsamų bylos aplinkybių nagrinėjimą bei bylos proceso metu gautų duomenų vertinimą ir pagrįstai pripažino, jog pirmosios instancijos teismas per daug siaurai aiškino Muitinės kodekso nuostatas apie Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo tvarką, akcentuodamas, jog muitinės inspektorius, atlikdamas muitinės formalumus, neprivalo kiekvienu atveju atlikti gabenamo krovinio muitinio tikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad muitinės posto inspektorius privalo bent įsitikinti, ar transporto priemonė, kuria gabenamas deklaruojamas krovinys, yra kelio posto teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas pernelyg akcentavo prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo tvarkos būdus, neatsižvelgė, jog pasirinktas muitinio tikrinimo būdas pirmiausia turi užtikrinti muitinės funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog pasirinkti prekių muitinio tikrinimo ir deklaravimo būdą galima tik tokiu atveju, jei gabenamos prekės yra pateikiamos muitiniam tikrinimui. Vadinasi tam, kad muitinės pareigūnas galėtų tinkamai įforminti muitinės procedūrą, turi būti objektyvios sąlygos tinkamai vykdyti šią procedūrą. Minėti prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai, o konkrečiai jų 3 straipsnis numato, jog visos importuojamos, eksportuojamos, gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tranzitu, taip pat pateikiamos bet kuriam kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti prekės, išskyrus nurodytas šių nuostatų 4 punkte, turi būti pateikiamos muitiniam tikrinimui ir deklaruojamos Muitinės kodekso ir šių nuostatų nustatyta tvarka. Išdėstyta nuostata reiškia deklaranto pareigą pateikti importuojamas, eksportuojamas, gabenamas per Lietuvos muitų teritoriją tranzitu prekes muitiniam tikrinimui, o muitinės pareigūno pareigą priimti pateiktas prekes muitiniam tikrinimui ir tik po to pasirinkti muitinio tikrinimo būdą, atsižvelgiant į deklaruojamų prekių rūšį, pateiktus dokumentus apie deklaruojamas prekes, pateiktus duomenis apie prekių siuntos savininką, gabentoją, tarnybinę informaciją apie juos bei kitus muitinio tikrinimo funkcijų tinkamam vykdymui reikšmingus duomenis. Teisingai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, jog L. J., dirbusio Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriumi, pareigas detaliai apibrėžė Saločių kelio posto inspektoriaus pareigybė, patvirtinta Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. A4-III, kuri, reglamentuodama posto inspektoriaus pareigas, nurodo, jog inspektorius privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaudamasis teisės aktais, taip pat klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas (35 straipsnio 1, 2 punktai) L. J. ne tik nevykdė pareigybės aprašymo reikalavimų, bet ir neįsitikino, ar krovinys išvis yra pateiktas muitiniam tikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išaiškino ir Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų 77 straipsnio 1 dalies bei 80 straipsnio 2 dalies turinį, konstatuodamas, jog tuo atveju, jei posto inspektorius pasirenka būdą visai netikrinti deklaruojamų prekių, jis privalo bent jau įsitikinti, jog transporto priemonė yra posto teritorijoje. Tai, kad G. Z. gabenami kroviniai 2003 m. spalio 1 d., 23.10 val., ir 2003 m. spalio 12 d., 15.40 val., nevyko per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio poste, patvirtina teismų nuosprendžiuose nustatytos aplinkybės. Kasatorius teigia, jog jam nesukėlė abejonių ir gabenamo krovinio dokumentus pateikusio asmens tapatybė, nors teismų sprendimuose konstatuota, kad G. Z. tuo metu nebuvo atvykęs į Saločių muitinės postą ir dokumentų prekių deklaravimui nepateikė. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina aplaidų pareigų vykdymą.
Kasacinio skundo nuoroda į 1975 m. TIR konvenciją bei jos taikymą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose numatyta, jog gabenant krovinius pagal TIR procedūrą užplombuotomis transporto priemonėmis, tranzito šalių pasienio muitinėse kroviniai paprastai netikrinami, nebent išimties tvarka, liečia muitinės veiksmus, susijusius su gabenamų prekių tikrinimu, o ne su prekių pateikimu muitiniam tikrinimui. Be to, tarptautinės sutartys nedraudžia nacionaliniuose teisės aktuose numatyti griežtesnes muitinio tikrinimo procedūras.
BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma neatsargios kaltės forma, šios nusikalstamos veikos sudėtis apima abi neatsargios kaltės rūšis. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog L. J., veikdamas esant nusikalstamam pasitikėjimui, netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, nesilaikė anksčiau nurodytų norminių aktų reikalavimų muitinės tarnautojo tarnybos srityje, nors, atsižvelgiant į jo patirtį muitinės tarnybos srityje, L. J. turėjo ir galėjo numatyti savo veikos pavojingus padarinius bei įvertinti padarinių dydį, nes, neįsitikinęs, kad transporto priemonė su gabenamu kroviniu yra kelio poste, jis turėjo ir galėjo suvokti, kad dėl tokių jo veiksmų per Lietuvos Respublikos sieną gali būti neišvežtos prekės, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos. Tokius veiksmus ir jų sukeltus padarinius apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino didele žala valstybei, nes buvo sumenkintas muitinės tarnybos prestižas piliečių bei kaimyninės šalies muitinės institucijos akyse, padaryta žala ekonominiams valstybės interesams, diskredituotas muitinės pareigūno vardas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
