Dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir žalos atlyginimo, trečiais asmuo V. K. S., rūšinio teismingumo

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00780-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija: 94.5

(S)

NUTARTIS

2012 m. sausio 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovų O. M. ir B. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir žalos atlyginimo, trečiais asmuo V. K. S., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovai O. M. ir B. M. pareikštu ieškiniu, teismo prašo:

1) įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją pakeisti 1999-05-06 Molėtų rajono valdybos sprendimą Nr. 127-V, žemės sklypą, pažymėtą 1999-05-06 detaliajame plane taškais 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 9, 10, 11, 12, 13, kurio plotis tarp taškų Nr. 19 ir Nr. 20 yra 4,27 m, tarp taškų Nr. 13 ir 14 yra 6,48 m, pakeičiant paskirtį sujungti su sklypu Nr. 6224-0001-0169;

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-07-30 įsakymo Nr.10-06-216, 1 d. 1 p., žemės sklypą, pažymėtą plane taškais 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 9, 10, 11, 12, 13, kurio plotis tarp taškų Nr. 19 ir Nr. 20 yra 4,27 m, tarp taškų Nr. 13 ir 14 yra 6,48 m, pakeičiant paskirtį sujungti su sklypu Nr. 6224-0001-0169;

3) pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į žemės sklypą, pažymėtą 1999-05-06 detaliajame plane taškais 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 9, 10, 11, 12, 13, kurio plotis tarp taškų Nr. 19 ir Nr. 20 yra 4,27 m, tarp taškų Nr. 13 ir 14 yra 6,48 m;

4) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos solidariai, kiekvieno bendraieškio O. M. ir B. M. naudai po 10000 Lt, iš viso 20000 Lt turtinei žalai atlyginti;

5) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos solidariai, kiekvieno bendraieškio O. M. ir B. M. naudai po 15000 Lt, iš viso 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė B. M. 1998-04-29 iš A. B. nuosavybės teise įsigijo 1,3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog, įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, yra suteiktas įrašo Nr. 62/2690. Šiame valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 62/2690-2 nurodyta, jog šiame žemės sklype yra 0,02 ha kelias. 1999 m. ieškovė O. M. inicijavo minėto sklypo padalijimą į du atskirus žemės sklypus su skirtingomis pagrindinėmis žemės naudojimo paskirtimis. Sklypo padalijimas buvo vykdomas detaliuoju planu, kurio organizatorė buvo pati ieškovė. Tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1548) 16 str. 1 p. nurodė, kad detaliojo plano organizatoriumi gali būti žemės savininkas. Detaliųjų planų rengimo taisykles nustatė Detaliųjų planų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 (Žin., 1996, Nr. 119-2806) (toliau - Detaliųjų planų taisyklės). Pastarasis teisės aktas aiškiai apibrėžė detaliojo plano rengimo procedūras, organizatoriaus teises, pareigas, atsakomybę. Teismas atmetė bendraieškių argumentus, kad žemės sklypo padalijimo projektas ir su tuo susijusios procedūros, detaliojo plano sprendiniai su jais nebuvo derinami, apie juos sužinojo tik atsiimant dokumentus iš Nekilnojamojo turto registro, kaip nepagrįstus. Šio teritorijų planavimo dokumento organizatorė buvo pati ieškovė, todėl atsižvelgiant į jai teisės aktų (Teritorijų planavimo įstatymas, Detaliųjų planų taisyklės) nustatytas teises ir pareigas yra akivaizdu, kad ieškovė detaliojo planavimo procedūroje dalyvavo nuolat (Detaliųjų planų taisyklių 58 p.), teikė ir disponavo visais dokumentais. Pertvarkius sklypą detaliuoju planu liko įsiterpęs žemės sklypo ruožas – valstybės nuosavybė. Pastaroji žemės dalis nebuvo priskirta (prijungta) prie nuosavybės teise valdomų ieškovų sklypų. Teismas konstatavo, kad šis 0,02 ha sklypas numatytas (skirtas) keliui ir priklauso valstybei. Teismas padarė išvadą, jog bendraieškė B. M. apie jos perkamame sklype esantį kelią turėjo žinoti 1998-04-29 sklypo pirkimo pardavimo metu, nes šioje sutartyje nurodyta, jog perkant privačios nuosavybės teise priklausantį 1,3 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra suteiktas įrašo Nr. 62/2690. Jos iniciatyva buvo pradėtas ruošti supaprastintos apimties detalaus planavimo projektas B. M. žemės naudmenų keitimui sklypo ribose ir sodybos kūrimui (duomenys neskelbtini). Apie tai buvo pranešta vietiniame laikraštyje. Todėl abu ieškovai turėjo visas galimybes susipažinti su minėtu detaliojo plano projektu. Ieškovai 2009-12-14 ieškiniu kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą. Ieškovė B. M. apie Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymą sužinojo vėliausiai 1999-08-04 - įregistravus sklypą viešame registre. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 str. 1 d. nurodo, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas padarė išvadą, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jie patyrė turtinę žalą. Ieškovų kildinama žala iš dviejų aplinkybių: fiziškai sumažėjo sklypas; prarastas sklypo vientisumas ir patrauklumas. Ieškovė B. M. pati inicijavo sklypo padalijimą ir pagal jos norus buvo paruoštas sklypo padalijimo detalusis planas. Ieškovė buvo susipažinusi su žemės sklypo projektu ir ant 1999-07-20 ir 1999-08-02 planų yra jos parašai. Tuo laiku valstybės institucijų priimti sprendimai ieškovus tenkino. Ginčas atsirado tada, kai trečiasis asmuo V. K. S. savo sklype pradėjo statybas ir statybines medžiagas vežiojo ieškovės B. M. sklype nurodytu keliu. Teismas konstatavo, jog ieškovai nepatyrė jokios turtinės žalos (ABTĮ 33str. 1 d., LR CK 1.131str. 1 d., 6.249 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovų apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis yra mišrus, vyraujantis teisinis santykis galimai yra administracinio pobūdžio, nes susijęs su viešojo administravimo sfera ir byla pagal vyraujantį teisinį santykį galimai nagrinėtina administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su ieškovų nuosavybės teisės įgyvendinimu: ieškovai, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigiję nuosavybės objektą – žemės sklypą, veikdami savo privačių interesų pagrindu iniciavo šio sklypo padalijimo procedūrą, kurią atlikus buvo paruoštas sklypo padalijimo detalusis planas. Pertvarkius sklypą detaliuoju planu ieškovai reiškia civilinio teisinio pobūdžio reikalavimą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kuri nebuvo priskirta (prijungta) prie nuosavybės teise valdomų ieškovų sklypų, pripažinimo (trečiasis ieškovų reikalavimas).

Byloje kartu yra pareikšti du administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai (pirmasis ir antrasis) dėl administracinių aktų: 1999-05-06 Molėtų rajono valdybos sprendimo Nr. 127-V ir 1999-07-30 Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 10-06-216 pakeitimo. Pirmuoju administraciniu aktu buvo patvirtintas detalusis planas, o antruoju - naujai suformuotų sklypų duomenys. Ieškovai taip pat reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (ketvirtasis ir penktasis reikalavimai), kuri, ieškovų teigimu, kilo dėl to, kad atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Molėtų rajono savivaldybės administracija nevykdė joms priskirtų viešojo administravimo funkcijų. Tokie reikalavimai patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytini administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais nagrinėjamoje byloje konstatuoja būtent civilinius teisinius santykius, kadangi šalių ginčas iš esmės yra susijęs su ieškovų nuosavybės teisės įgyvendinimu, jo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui). Iš nuosavybės teisinių santykių kilę ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovų O. M. ir B. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir žalos atlyginimo, trečiais asmuo V. K. S. grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Janina Stripeikienė

Romanas Klišauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Česlovas Jokūbauskas

Dainius Raižys