K. J. pagal BK 129 str., 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-55-387/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37013-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.1.1; 1.2.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu K. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – penkiasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vienuolika metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 16 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteista iš K. J. 20 000 Eur neturtinės ir 2020 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. C..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir K. J. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl subendrintos bausmės K. J. paskyrimo, taip pat panaikinta jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 16 d. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo ir automobilis grąžintas K. J.. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuo 15.46 val. iki 16.38 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kleboniškio miško parke netoli Kauno r., (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui, tyčia ne mažiau negu 3 kartus suduodamas kietu buku daiktu į galvą, padarė V. Č. muštines galvos žaizdas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas, suduodamas kietais bukais daiktais į įvairias kūno vietas ne mažiau negu 13 kartų, padarė V. Č. poodines kraujosruvas plaštakose, kairiame žaste, krūtinėje, gaktoje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus pilve, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, durdamas ne mažiau nei 12 kartų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu duriamųjų-pjaunamųjų savybių turinčiu daiktu V. Č. į krūtinę, nugarą, kairę ausį ir kaklą, padarė šiam sužalojimus: pjautinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, durtinius-pjautinius kaklo sužalojimus su kairio klajoklio nervo, kairės pažandinės seilių liaukos, kairės miego arterijos ir išorinės jungo venos, gerklų kremzlių, trachėjos, kairės skydliaukės skilties, kaklo raumenų pažeidimais, minkštųjų audinių kraujosruvas kakle, durtinius-pjautinius kiauryminius kairės krūtinės pusės ir kairės nugaros pusės sužalojimus su kairio plaučio, širdies kiauryminiu ir kiauriniu bei kepenų, daugybiniais kairės krūtinplėvės, kairių šonkaulių pažeidimais, kraujosruvomis krūtinės ir nugaros minkštuosiuose audiniuose; dėl poodinių kraujosruvų plaštakose, kairiame žaste, krūtinėje, gaktoje, kairiame dilbyje, poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimo pilve, odos nubrozdinimo kairėje alkūnėje padarė V. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl muštinės galvos žaizdos su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimų ir minkštųjų audinių kraujosruvų padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl durtinių-pjautinių kaklo sužalojimų su kairio klajoklio nervo, kairės pažandinės seilių liaukos, kairės skydliaukės skilties, kairių miego arterijos ir išorinės jungo venos, gerklų kremzlių, trachėjos pažeidimais, durtinių-pjautinių kiauryminių kairės krūtinės pusės ir kairės nugaros pusės sužalojimų su kairio plaučio, širdies kiauryminiu ir kiauriniu bei kepenų pažeidimais, kurių komplikacija – išorinis ir vidinis kraujavimas, nukraujavimas, šokas, padarė V. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to V. Č. mirė, t. y. nužudė V. Č..

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas K. J. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisino, nes pripažino, kad dėl šios bylos dalies priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nėra išdėstyta jokių įrodymų vertinimo motyvų, kurie pagrįstų teismo išvadą, kad K. J. pareikštas kaltinimas dėl šios dalies pasitvirtino. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Nuteistojo K. J. gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: 1) nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį; 2) panaikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; 3) pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas); veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kasatorius nurodo:

3.1. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį ir 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo K. J. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies turėjo būti perkvalifikuota į BK 130 straipsnį kaip nužudymas labai susijaudinus, nes nukentėjusysis V. Č. itin įžeidė jam artimą asmenį – D. B.-R. Teismai neatsižvelgė į tai, kad iki šio įvykio K. J., kurio protinė sveikata silpna, su V. Č. nekonfliktavo. Konfliktas tarp šių dviejų asmenų kilo tada, kai nuteistasis pavėžėjo neblaivų nukentėjusįjį, o šis pradėjo šaipytis ir užgaulioti nuteistojo gyvenimo draugę D. B.-R. Nukentėjusysis pirmas pradėjo naudoti smurtą – sudavė ranka nuteistajam, todėl pastarasis atsakė tuo pačiu. Privažiavus miškelį ir išlipus, nukentėjusysis toliau įžeidinėjo, ranka sudavė smūgį nuteistajam į galvą, dėl to nuteistasis prarado sąmonę. Tokie neteisėti, provokuojantys nukentėjusiojo veiksmai nuteistajam sukėlė didelį susijaudinimą, muštynių su nukentėjusiuoju neprisimena, neturėjo priežasties jį nužudyti, o sąmonę jis atgavo tik važiuodamas automobiliu. Be to, nuteistajam taip pat buvo užfiksuoti sužalojimai, tai įrodo, kad jis gynėsi nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų.

3.2. Teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė turėtų būti atliekama pakartotinai, pavedant atlikti kitiems ekspertams, neturintiems išankstinės nuomonės dėl tariamo neblaivumo. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė J. D. pripažino, kad nuteistajam būdingos impulsyvios, greitos reakcijos, jautrumo slenkstis sumažėjęs, dėl patirtos galvos smegenų traumos greičiau praranda pusiausvyrą. Apie nuteistojo sveikatos būklę galėtų paaiškinti Pasvalio poliklinikos šeimos gydytoja J. A., neurologė R. M., tačiau teismai šių specialisčių į apklausas nekvietė. Teismai turėjo kritiškai vertinti nuteistojo sugyventinės D. B.-R. parodymus dėl nukentėjusiojo asmens dokumento sunaikinimo, nes ji neteisingai suprato nuteistojo paaiškinimus, kodėl dėl nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelės bus problemų.

3.3. Nepagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Konflikto metu nuteistasis buvo blaivus, klaidingą vertinimą lėmė jo sveikatos būklė, nes po galvos operacijos jo protinė būklė silpna, būna sąmonės užtemimų, atminties sutrikimų. Nuteistasis paaiškino, kad tapo neblaivus jau po konflikto, t. y. tada, kai, negalėdamas išvažiuoti iš kelkraščio ir laukdamas techninės pagalbos, išgėrė 1 litrą sidro. Tai alkotesteriu užfiksavo ir atvykę policijos pareigūnai.

3.4. Taip pat teismai turėjo pripažinti šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes: nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys; BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte – kai nusikalstama veika padaroma dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punkte – veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo.

3.5. Paskirta bausmė yra per griežta, neįvertintos lengvinančios aplinkybės, nuteistojo sveikatos būklė.

3.6. Neturtinės žalos atlyginimas (20 000 Eur) nepagrįstai priteistas nukentėjusiojo sugyventinei R. C., nes paskutiniu metu jie bendrai negyveno, be to, priteista suma akivaizdžiai per didelė.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

4.1. Skunde plačiai aptariami ir vertinami byloje surinkti ir ištirti įrodymai: liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, nuteistojo sveikatos būklė, tačiau kasacinės instancijos teismas byloje įrodymų nevertina, naujų aplinkybių nenustato, todėl skunde aptariamos bylos faktinės aplinkybės nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

4.2. Nėra pagrindo tenkinti skundo prašymą kvalifikuoti K. J. nusikalstamą veiką pagal BK 130 straipsnį ir sutikti su skundo teiginiais dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo: veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas); veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Šiuos prašymus nuteistasis K. J. reiškė ir apeliaciniame skunde, jį apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad K. J. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 130 straipsnį, nes byloje surinkti įrodymai patvirtino įvykusį tarpusavio konfliktą tarp K. J. ir V. Č.. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad V. Č. daugybiniai sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių duriamųjų-pjaunamųjų savybių turinčiu įrankiu ir ne mažiau kaip 16 trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Krūtinės kairės pusės durtiniai‑pjautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti V. Č. esant horizontalioje padėtyje, t. y. gulint ant nugaros ir jau nekeliant pavojaus K. J.. Kartu teismas įvertino ir tai, kad viso proceso metu K. J. parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo priežastį ir aplinkybes keitėsi. Tai paneigia nuteistojo versiją, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis. Aplinkybė, kad po V. Č. nužudymo K. J. pareikalavo, kad D. B.-R. atiduotų jo automobilyje buvusią V. Č. tapatybės kortelę, šią kortelę net bandė sudeginti, sakydamas, kad ji gali sukelti problemų, tik sustiprino teismo išvadą, jog K. J. veiksmai buvo sąmoningi. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis veikė provokuojamai ar rizikingai arba savo veiksmais sukėlė didelį kaltininko susijaudinimą, todėl nebuvo pagrindo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį ir skirti švelnesnę bausmę.

4.3. Taip pat nepagrįstai prašoma sumažinti nukentėjusiajai R. C. priteistą 20 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, nes ji paskutiniu metu su nukentėjusiuoju negyveno. Priteistų sumų dydis padarytai žalai atlyginti yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, dėl žalos dydžio išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad priteista suma nėra aiškiai per didelė.

4.4. Atmestinas kasatoriaus prašymas naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes byloje reikia atlikti papildomą įrodymų tyrimą – skirti papildomą teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, nes nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo blaivus, tariamo girtumo aplinkybė buvo pernelyg sureikšminta, tinkamai neįvertinta jo sveikatos būklė. Pažymėtina, kad K. J. nebuvo kaltinamas ir nuteistas už tai, jog V. Č. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o dėl jo sveikatos būklės pasisakė specialistai, atlikę tyrimą. Teismams nekilo abejonių dėl nuteistojo sveikatos būklės, jo galėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus bei dėl galimo riboto pakaltinamumo.

4.5. Kartu pažymėtina, kad kasaciniu skundu nepagrįstai prašoma panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstama veika (nužudymas) buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš skunde išdėstytų duomenų galima suprasti, kad K. J. alkoholį vartojo vėliau, kai buvo nužudytas V. Č., todėl negalėjo nužudyti V. Č. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau K. J. nebuvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (nužudymą) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo K. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

6. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią BPK nuostatą, kasacinės instancijos teismas yra nuoseklus – skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022 ir kt.); ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Taigi kasacinio skundo teiginiai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021).

7. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kai kurie kasacinio skundo argumentai (pvz., prašymas skirti pakartotinę ekspertizę nuteistojo psichikos būklei įvertinti, apklausti kaip liudytojas nuteistąjį gydžiusias gydytojas) yra susiję su tvirtinimu, kad teismai byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį, pateikiamas savas bylos įrodymų vertinimas, o šie argumentai neatitinka bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir dėl to paliktini nenagrinėti. Tai, kad teismai byloje esančius įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, ir padarė jo lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

8. Kasaciniame skunde teigiama, kad neturtinės žalos atlyginimas (20 000 Eur) nepagrįstai priteistas nukentėjusiojo sugyventinei R. C., nes paskutiniu metu jie bendrai negyveno, be to, priteista suma akivaizdžiai per didelė.

9. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, vertino pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus (nuosprendžio 28–30 punktai). Kasaciniame skunde nenurodomi konkretūs BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarką, pažeidimai, todėl ši kasacinio skundo dalis paliekama nenagrinėta.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

10. Kasaciniu skundu nuteistojo K. J. gynėjas prašo pakeisti teismų sprendimus – jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, nes jis nusikalstamą veiką – nukentėjusiojo V. Č. nužudymą – padarė būdamas afekto būsenos, t. y. labai susijaudinęs.

11. Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal kasacinio teismo praktiką šis BK straipsnis asmens veikai kvalifikuoti taikomas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271/2008">2K-271/2008</a>, 2K-155/2009, 2K-305/2010, 2K-537-303/2015).

12. Konstatuojant, kad nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226/2011">2K-226/2011</a>).

13. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

14. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek įrodymų visumą, nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo K. J. apeliacinio skundo dalį, kuria buvo prašoma jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada sutinka.

15. Byloje jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis buvo fiziologinio afekto būsenos, nėra, o nukentėjusiojo elgesys nebuvo tiek neteisėtas ar itin įžeidžiantis, kad sukeltų nuteistajam staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną. Nuteistasis neneigė, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau viso proceso metu skirtingai aiškino konflikto aplinkybes ir smurto naudojimo priežastis.

16. Pirminės apklausos ikiteisminiame tyrime, parodymų patikrinimo vietoje metu ir sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimą K. J. nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju V. Č. kilo važiuojant automobiliu dėl, kaip teigė nuteistasis, 200 Eur skolos; šio konflikto metu nukentėjusysis ranka sudavė nuteistajam į petį, o nuteistasis nukentėjusiajam sudavė alkūne; privažiavus mišką, nuteistasis pasiūlė išlipti iš automobilio išsiaiškinti; išlipus nukentėjusysis jam sudavė kietu daiktu į kaktą, kas vyko po to – neprisimena. Šiuos parodymus dėl fizinio smurto panaudojimo aplinkybių nuteistasis patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme, tačiau, perskaičius 2019 m. spalio 30 d. papildomos apklausos metu duotus parodymus, nuteistasis patikslino, kad išlipus iš automobilio nukentėjusysis pradėjo užgaulioti jo sugyventinę D. B.-R., jie susistumdė, o nukentėjusysis nuteistajam sudavė kietu daiktu į kaktą; nuo to momento nuteistasis teigia nieko neprisimenantis.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad teismai nenustatė tikrosios smurto naudojimo priežasties, tačiau esminis požymis, lemiantis veikos kvalifikavimą pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymą, padarytą labai susijaudinus, yra laiko tarpas nuo smurtą sukėlusios priežasties iki smurto panaudojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nužudymas pripažįstamas padarytu staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei po nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jam jau buvo praėjusi.

18. Staigaus nuteistojo K. J. susijaudinimo nebuvimą patvirtina teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį V. Č. nebuvo greitas ir staigus atsakas į susidariusią situaciją: pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino, kad konfliktas su nukentėjusiuoju prasidėjo važiuojant automobiliu, vėliau nuteistasis pasiūlė konfliktą pratęsti miške, išlipus iš automobilio. Todėl šiuo atveju konflikto priežastis (piniginė skola, nuteistojo sugyventinės įžeidimas) neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes automobilyje prasidėjęs nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas buvo pratęstas sustojus miške, todėl nuteistojo smurtiniai veiksmai nebuvo greitas, staigus atsakas į, nuteistojo teigimu, įžeidžiančius nukentėjusiojo veiksmus.

19. Kaip minėta, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, taip pat vertinant ir teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadas.

20. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-46/2019 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir atlikto tyrimo metu K. J. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė ir dabar netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat konstatuota, kad jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenos (4 t., b. l. 5–11). Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą vertino kartu su kitais bylos duomenimis ir rėmėsi pasisakydamas dėl K. J. būsenos nusikalstamos veikos padarymo metu. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y., suduodamas nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas kietu buku daiktu ir duriamųjų-pjaunamųjų savybių turinčiu įrankiu, suvokė, kad naudodamas tokio intensyvumo smurtą ir įrankius (galimai peilį) kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiojo gyvybė gali būti atimta, ir to norėjo. K. J. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 1 dalis – pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaikytas tinkamai.

Dėl paskirtos bausmės ir nuteistojo atsakomybę sunkinančios bei lengvinančių aplinkybių

22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nuteistajam K. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė per griežtą bausmę – vienuolika metų laisvės atėmimo, neįvertino lengvinančių aplinkybių buvimo, nepagrįstai nusprendė, jog jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

23. Atkreiptinas kasatorių dėmesys, kad kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, jog teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Todėl bausmės švelnumo ar griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-2-693/2019, 2K-72-489/2020, 2K-147-489/2021, 2K-144-942/2021, 2K-179-942/2021 ir kt.).

24. BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-693/2015">2K-202-693/2015</a>, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Taigi, bausmės griežtumo ir švelnumo klausimai pagal BPK priskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis analogišką klausimą dėl jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos per griežtos bausmės, dėl nepagrįsto jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo ir jo nurodomų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatymo kėlė ir savo apeliaciniame skunde. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas pateikė detalius motyvus (skundžiamo nuosprendžio 27.1–27.7 papunkčiai). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į visas svarbias BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (nuteistasis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, už kurį nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418/2009">2K-418/2009</a>, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-3-648/2021 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įrodymų, pagrindžiančių, jog nukentėjusysis V. Č. sąmoningai skatino nuteistąjį K. J. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, byloje nėra. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Nukentėjusiojo provokuojančio elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui, todėl negali būti grindžiama vien tik tuo, kaip nukentėjusiojo elgesį įvertino pats kaltinamasis.

27. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Kaip jau buvo minėta, jokie objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus prieš nuteistąjį, todėl teismai, nenustatę šios nuteistojo K. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

28. BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, t. y. išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti.

29. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant K. J. pakaltinamumo klausimą vertinti byloje esantys duomenys apie psichinę nuteistojo sveikatą, atlikta teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, apklausta ekspertė J. D.. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nustatytos ir aptartos objektyvios aplinkybės rodo, jog K. J., nepaisant jam nustatytų sutrikimų, visiškai suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti nusikalstamos veikos darymo metu. Taigi byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų taikyti riboto pakaltinamumo institutą ir pripažinti, kad veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo.

30. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

31. Pagrįsdamas minėtos sunkinančios aplinkybės buvimą, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įvykio dieną nuteistasis vartojo alkoholį, o ekspertizės metu nustatyta, kad alkoholio vartojimas dėl sveikatos būklės (organinis asmenybės sutrikimas) jam sustiprina impulsyvias reakcijas, dirglumą, todėl suvartoto alkoholio kiekis iki įvykio nėra svarbus.

32. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius motyvus, kodėl nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta ir teisinga, kartu atsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl atsakomybę sunkinančios bei lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu neturi teisinio pagrindo nesutikti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Algimantas Valantinas