Baudžiamoji byla Nr. 2K-47-697/2023
Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00002-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.13; 1.1.2.1; 1.1.8.1.2; 2.1.14
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) šešerių metų laisvės atėmimo bausme, BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Konfiskuota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 31 660 Eur valstybės naudai: iš R. P. 21 106,60 Eur, taip pat ir iš Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS04Ny00OTgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-87-498/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-87-498/2016">1-87-498/2016</a> nuteistų V. F. (V. F.) ir P. J. (P. J.) po 21 106,60 Eur.
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš R. P. priteista 9164,63 Eur ekstradicijos išlaidų atlyginimo.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis, kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas.
Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių pašalintos aplinkybės apie tai, kad R. P. subūrė organizuotą grupę narkotinėms medžiagoms įgyti ir kad R. P. nurodymu V. F. iki 2015 m. vasario 8 d. Ispanijos Karalystėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
Panaikinta nuosprendžio dalis dėl R. P., V. F. ir P. J. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš R. P. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumos dalis – 21 106,60 Eur.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis subūrė organizuotą grupę labai dideliam kiekiui narkotinių medžiagų neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo pervežti ir nepateikiant muitinės kontrolei, būtent: veikdamas organizuota grupe su padėjėju P. J. ir vykdytoju V. F. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su P. J. V. F. davė nurodymą transporto priemonių junginiu – vilkiku „MAN TGX18.440“, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu „MURSEM S3PJZS“, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykti iš Latvijos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir grįžtant į Latvijos Respubliką pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. V. F., vykdydamas R. P. ir P. J. nurodymus, grįždamas iš Ispanijos Karalystės į Latvijos Respubliką, kirsdamas Europos valstybių sienas ir Lenkijos–Lietuvos valstybių sieną, vilkiku su puspriekabe-šaldytuvu, paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 193 137,51 g kanapių dervos ir 6993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5146,026 g (nuo 67,1 proc. iki 81,4 proc.) narkotinės medžiagos – kokaino, tol, kol kirtus Lenkijos–Lietuvos valstybių sienas 2015 m. vasario 8 d. apie 11.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 66-ame kilometre, Marijampolės r. savivaldybėje, V. F. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnų.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti; arba skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir panaikinti dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo bei priteisto ekstradicijos išlaidų atlyginimo. Kasatorius skunde nurodo
2.1. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose nuosprendžiuose pateikė skirtingą teisės aiškinimą dėl narkotinių medžiagų įgijimo požymio, taip pat apeliacinės instancijos teismas pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes apie tai, kad kasatorius R. P. subūrė organizuotą grupę narkotinėms medžiagoms įgyti ir kad kasatoriaus R. P. nurodymu V. F. iki 2015 m. vasario 8 d. Ispanijos Karalystėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tokiu būdu susiklostė situacija, kurioje teismai nustatė kitokias (bent jau iš dalies skirtingas) fakto aplinkybes ir tai padarė skirtingai vertindami bylos duomenis.
2.2. Manytina, kad kasatoriaus atžvilgiu vykęs baudžiamasis procesas iš esmės negalėjo būti teisingas, nes žemesnės instancijos teismai jau ankstesniuose procesiniuose sprendimuose (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiuose), priimtuose baudžiamojoje byloje (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS04Ny00OTgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-87-498/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-87-498/2016">1-87-498/2016</a>, 1A-108-483/2017), iš kurios buvo išskirta kasatoriaus baudžiamoji byla, faktiškai buvo konstatavę kasatoriaus kaltę ir apibrėžę jo kaip bendrininko rūšį (organizatorius). Kadangi baudžiamosios bylos buvo išskirtos, kasatorius neturėjo galimybės paneigti P. J. gynybinės pozicijos, negalėjo užduoti klausimų kitiems kaltinamiesiems. Tuo tarpu visa P. J. gynyba išskirtoje baudžiamojoje byloje buvo nukreipta į tai, kad jo vaidmuo esą buvo ne organizatoriaus, o padėjėjo, organizatoriaus vaidmenį perkeliant kasatoriui. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šiuo aspektu pripažino, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai yra pagrįsti, tačiau to toliau tinkamai teisiškai neinterpretavo ir nusprendė, kad kasatoriaus nusikalstamas veikimas (negana to, netgi kaip organizatoriaus) jau yra nustatytas minėtuose įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose (nors juos priimant, kaip pasisakyta, kasatorius nedalyvavo ir niekaip negalėjo paveikti nei V. F., nei P. J. parodymų). Be to, šių asmenų pozicija dėl kaltės pripažinimo ar neigimo ankstesniame baudžiamajame procese nebuvo nuosekli, kaip ir jų duodami parodymai, todėl kasatoriaus byloje tokiems duomenims turėjo būti skiriamas itin didelis dėmesys. Taigi taip buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
2.3. Kasatoriaus veiksmuose BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas alternatyvusis objektyviosios pusės požymis – narkotinių medžiagų įgijimas užsienio valstybėse ir (ar) jų gabenimas žemesnės instancijos teismų taip pat buvo preziumuotas. Teismai atsisakė vertinti anksčiau kaltintų ir nuteistų asmenų (V. F. ir P. J.) pozicijos dėl kaltės pripažinimo ir (ar) neigimo kaitą, taip pat jų parodymus jau šioje baudžiamojoje byloje. Būtent šių asmenų parodymų gretinimas su jų kaip liudytojų duotais parodymais šioje baudžiamojoje byloje (abu šie asmenys buvo apklausti vaizdo konferencijos būdu pirmosios instancijos teismo posėdyje) nebuvo atliktas ir tai yra nukrypimas nuo tinkamo duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo būtent teisės aspektu (BK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, 33¹ straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimai). Šie pažeidimai buvo padaryti dėl to, kad anksčiau procese duoti V. F. ir P. J. parodymai, jiems turint įtariamųjų (kaltinamųjų, teisiamųjų) procesinį statusą, nebuvo gretinami su jų parodymais, duotais jau šioje baudžiamojoje byloje, jiems turint liudytojų procesinį statusą pirmosios instancijos teisme, nors tokie parodymai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalies sąvoką ir turėjo būti vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.
2.4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netinkamai teisės aspektu vertino Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yNzM2LTU0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-2736-548/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-2736-548/2018">T-2736-548/2018</a>, kuria buvo spręstas asmens be pilietybės, Latvijos Respublikos gyventojo V. F. bausmės perdavimo vykdyti Latvijos Respublikai klausimas. Šioje nutartyje aiškiai nurodoma, kad šis asmuo iki suėmimo ir laisvės bausmės atlikimo gyveno Latvijoje, buvo nuteistas 2015 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą vienuolikai metų laisvės atėmimo. Aiškiai nurodyta bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. vasario 8 d., pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 8 d. Pažymėtina, kad šis nuosprendis niekuomet nebuvo bendrinamas su Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS04Ny00OTgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-87-498/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-87-498/2016">1-87-498/2016</a>. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šios Kauno apylinkės teismo nutarties aprašomojoje dalyje padarytos klaidos.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas suklydo pasisakydamas apie R. P. inkriminuotą veikimą organizuota grupe bei organizatoriaus vaidmenį. Teismas iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių pašalino dvi aplinkybes, tačiau buvo paliktas kasatoriaus kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus vaidmuo ir vienas iš BK 260 straipsnio 3 dalies privalomų alternatyvių objektyviosios pusės požymių – narkotinių medžiagų gabenimas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl pripažinimo, kad kasatorius yra įgijęs narkotines medžiagas, ištaisė tik iš dalies, o gabenimo požymį kasatoriui priskyrė iš kitų asmenų veiksmų (nuteistų ankstesniais teismo nuosprendžiais V. F. ir P. J.). Kasatorius pats jokių veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų gabenimu, neatliko. Gabenimo požymis negali būti vertinamas atsietai nuo konkrečių asmens veiksmų (objektyviosios pusės požymių prasme) ir tyčios turinio (kasatorius ir iki pradedant ikiteisminį tyrimą, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir veiksmų, dėl kurių pripažintas kaltu ir nuteistas, metu neteisėtai disponavo ne narkotinėmis medžiagomis, o akcizais apmokestinamomis prekėmis, pripažino tokią veiką ir dėl jos gailėjosi). Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė jokių motyvų ir argumentų dėl didelio narkotinių medžiagų kiekio įgijimo, ir vėl nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendyje konstatuotas aplinkybes dėl pakeisto P. J. vaidmens (t. y. iš organizatoriaus pakeisto į padėjėjo), taip pat tokiu būdu padarė ir akivaizdžią nuosprendžio surašymo klaidą, nurodydamas, esą V. F. ir P. J. baudžiamąją bylą kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė Vilniaus apygardos teismas (nors baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad tokį nuosprendį priėmė Kauno apygardos teismas). Apeliacinės instancijos teismas neskyrė dėmesio teisiniams argumentams dėl kasatoriaus veiksmų, sudarančių vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos alternatyviųjų požymių – gabenimo požymį.
2.6. Principo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) aspektu negalima pritarti apeliacinės instancijos teismo motyvams, kuriais kritikuojami kasatoriaus parodymai dėl akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos (pirmiau nurodyta, kad abu žemesnės instancijos teismai atmetė liudytojų, anksčiau nuteistų asmenų V. F. ir P. J. parodymus, kuriuose taip pat ši versija buvo patvirtinta, bei kriminalinės žvalgybos duomenis apie su tuo susijusį kasatoriaus veikimą). Apeliacinės instancijos teismas sureikšmino muitinės pareigūno R. Kubiliaus (neturinčio specialiųjų žinių) paaiškinimus ir sukūrė versiją, esą apeliantas teigė vežęs akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) iš Vakarų Europos į Lietuvos Respubliką, nors kasatorius to niekuomet nėra teigęs.
2.7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytą sunkinančią aplinkybę, nors kaltinime ji nebuvo nurodyta, taip pažeisdamas rungimosi principą (BPK 7 straipsnio 1–2 dalys), taip pat BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, bei BPK 256 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šios esminės pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė, taip neužtikrino kasatoriaus teisės į tinkamą apeliaciją. Be to, skundžiamų nuosprendžių grindimas kasatoriaus atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, niekaip nebuvo galimas, kadangi ši baudžiamojo įstatymo norma įsigaliojo po to, kai buvo padaryti veiksmai, dėl kurių kasatorius yra pripažintas kaltu ir nuteistas (iki 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcijos įsigaliojimo), tokiu būdu buvo pažeistos BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos bei esminis teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgaline tvarka negalioja).
2.8. Žemesnės instancijos teismai visiškai nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad šio baudžiamojo proceso trukmė yra pernelyg ilga, ir to nepripažino pagrindu mažinti paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, kadangi iš Lietuvos kasatorius išvyko tuo metu, kai jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai ir tam nebuvo jokių kliūčių. Kasacinės praktikos požiūriu reikšmingas ir laikas, praėjęs nuo kitų asmenų, galimai susijusių su nusikalstama veika, sulaikymo ir kasatoriaus išvykimo į užsienio valstybę. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pradėtas 2015 m. vasario 8 d., o 2015 m. spalio 26 d. R. P. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Taigi nuo veiksmų, dėl kurių kasatorius pripažintas kaltu, padarymo praėjo beveik 11 mėnesių, ir visą tą laikotarpį kasatorius nebuvo pripažintas įtariamuoju, nors, kaip pažymėjo teismai, duomenų apie galimai padarytas kasatoriaus nusikalstamas veikas buvo dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo (kriminalinės žvalgybos duomenys).
2.9. Visiškai nepagrįstai iš kasatoriaus priteistas ekstradicijos išlaidų atlyginimas (9164,63 Eur). Kasatorius išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas tuo metu, kai nebuvo jokio jo baudžiamojo persekiojimo. Pagal kasacinę praktiką ekstradicijos išlaidų atlyginimas iš nuteistojo priteisiamas tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, tačiau šioje byloje kasatorius teisinėmis priemonėmis nesipriešino jo ekstradicijai į Lietuvą, o užsienio valstybėje visą laiką gyveno legaliai, gyvenamoji vieta visuomet buvo žinoma ir neslepiama. Taigi Lietuvos Respublikos teisėsaugos neveikimas ir kasatoriaus nesipriešinimas išdavimui negalėjo būti pripažinti slapstymusi.
2.10. Abu žemesnės instancijos teismai klydo ir dėl tos skundžiamų nuosprendžių dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs konfiskuoti iš kasatoriaus 31 660 Eur valstybės naudai. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio klaidą, tačiau kitus apeliacinio skundo motyvus dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies atmetė, taip nukrypo ir nuo kasacinės praktikos. Visų pirma, kasatorius jokių veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų gabenimu, neatliko, pats nedisponavo jokia transporto priemone ir (ar) priekaba ar puspriekabe. Be to, skundžiamais nuosprendžiais neteisėtai įsiterpta į jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo iš nuteistųjų V. F. ir P. J. konfiskuota po 31 660 Eur, taip padarytas BPK 346 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad nei vilkikas, nei puspriekabė kasatoriui niekuomet nepriklausė ir kad tokiomis priemonėmis jis nedisponavo, taip šioje nuosprendžio dalyje nukrypo nuo kasacinės praktikos. Ši įsiteisėjusio nuosprendžio dalis negali būti keičiama vykdymo procese, nes antstolis negali pakeisti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumo. Konfiskuojamo turto vertę paskirstant po lygiai kasatoriui ir kitiems asmenims, nuteistiems kitu nuosprendžiu išskirtoje baudžiamojoje byloje, jokio šios baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo nebelieka.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo
3.1. Nors nuteistasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant žemesniųjų instancijų teismuose savo kaltę neigė, tokie jo argumentai buvo atmesti remiantis byloje surinktais įrodymais. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių matyti, kad P. J. kalbėjosi su R. P. apie prekes, supakuotas „celofane“, „plėvelėje“, jas įvardydamas „saldainiais“, jų dydį, kiekį, perdavimą kitiems asmenims. 2014 m. gruodžio 4 d. P. J. kartu su R. P. organizavo kelionę į užsienį, kalbėjosi apie transporto priemones, aptarė jų išvykimo į Ispaniją detales, vėliau pokalbiai tarp R. P. ir P. J. vyko apie didelės transporto priemonės remontą ir pan. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas tik dar kartą patvirtino, kad V. F. parodymų turinys sutapo su suderintais telefoninio pokalbio metu su P. J.. Aptartų veiksmų seka, įvykių grandinė rodo, kad tiek R. P., tiek P. J. su V. F. žinojo, kad transporto priemonės puspriekabėje-šaldytuve yra įrengta slėptuvė, kurioje gabenamas didelis kiekis narkotinių medžiagų.
3.2. Nors nuteistasis tvirtina nežinojęs, kad transporto priemonės slėptuvėje gabenami nelegalūs ar apyvartoje uždrausti daiktai – narkotinės medžiagos, manė, kad bus gabenamos cigaretės, tačiau šiuos jo teiginius žemesniųjų instancijų teismai pagrįstai vertino kaip gynybinę versiją, kadangi ją paneigė tiek telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų turinys, tiek neteisėtai gabento krovinio suradimo aplinkybės, tiek ir kiti bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad P. J. už atitinkamą sumą išsinuomojo puspriekabę-šaldytuvą, sumokėjo meistrui už slėptuvės įrengimą, o R. P. sumokėjo atitinkamas pinigų sumas vilkiko vairuotojui V. F. už kelionę į Ispaniją ir atgal bei papildomai už atliktą darbą, taip pat pats skrisdavo tiek į Ispaniją, tiek į Olandiją, patirdamas papildomų išlaidų lėktuvams, susitikti nurodytose šalyje su V. F. ir sutvarkyti ten visų reikalų. Atsižvelgdami į tai bei į tai, kad puspriekabė iš Olandijos į Latviją važiavo be krovinio, žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) gabenimas būtų ekonomiškai nenaudingas. Be to, atsižvelgiant į patirtas sąnaudas įrengiant slėptuvę išsinuomotoje puspriekabėje-šaldytuve, t. y. kad tam specialiai buvo pasamdytas meistras, kuris slėptuvę įrenginėjo kelias savaites, o paskui dar ir elektrikas, į slėptuvės įrengimo būdą ir vietą, taip pat į tai, kad jai įrengti buvo ardomos ir iš naujo renkamos puspriekabės-šaldytuvo konstrukcijos, užsakomos ir perkamos naujos detalės, slėptuvė buvo įrengta su elektriniu mechanizmu po puspriekabės-šaldytuvo grindimis, muitinės pareigūnai, nežinantys slėptuvės atidarymo instrukcijos, pakankamai ilgai ir sunkiai dirbo, kol pasiekė slėptuvę, buvo gręžiamos puspriekabės-šaldytuvo metalinės grindys, paskui buvo pakviesti gaisrininkai ir šie kelias valandas sunkiai pjovė grindų dangą, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad buvo siekiama gabenti daug brangesnes prekes (medžiagas) nei cigaretes, buvo dedamos gana didelės pastangos, kad jas būtų labai sunku surasti. Tai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. vykdė bendrą susitarimą neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
3.3. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad R. P. iš esmės parengė visą nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, duodavo nurodymus P. J. ir V. F. bei koordinavo jų veiksmus. Taip pat byloje nustatyta, kad visi nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų atliko konkrečias užduotis, turėdami bendrą tikslą – kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja kelių žmonių bendroje planingoje veikloje, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis, suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės nariai ir vykdo bendrą organizuotą susitarimą kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, bei to siekė. Be visų šių organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą narkotinių medžiagų kontrabandos ir gabenimo veika apskritai negalėjo būti įvykdyta, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, todėl R. P. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) ir BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje aprašytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
3.4. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog teismai faktines bylos aplinkybes nustatė pažeisdami BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Žemesniųjų instancijų teismų išvados dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies ir BK 24 straipsnio 4 dalies, 199 straipsnio 2 dalies taikymo yra pagrįstos įrodymų visumos analize, atitinka faktines bylos aplinkybes. Todėl nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus teiginiais dėl in dubio pro reo principo pažeidimų – vien tai, kad žemesniųjų instancijų teismai priėmė kasatoriui nepalankų sprendimą, savaime nerodo principo, reikalaujančio byloje kilusias abejones aiškinti kaltinamojo naudai, pažeidimo.
3.5. Kasatoriaus argumentai dėl sunkinančios aplinkybės vertintini kaip nepagrįsti. Sutinkant su nuteistojo teiginiais, kad kaltinamajame akte nebuvo konkrečiai išvardyti visi ankstesni R. P. teistumai ir prokuroras baigiamojoje kalboje neprašė pripažinti R. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kartu konstatuotina, kad šie duomenys baudžiamojoje byloje buvo, o R. P. ir jo gynėjui aplinkybė, kad veikas jis padarė būdamas teistas, buvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat dar kartą patvirtino, kad kaltinamajame akte yra įvardyta, jog R. P. anksčiau buvo teistas. Tai, kad R. P. anksčiau (iki nagrinėjamų veikų padarymo) buvo teistas, taip pat patvirtina informacija, nurodyta baudžiamojoje byloje pateiktame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį, su kuriuo baigus ikiteisminį tyrimą buvo leista susipažinti nuteistojo gynėjui. Taip pat ir pats R. P. pirmosios instancijos teisme 2021 m. vasario 4 d. teisiamajame posėdyje nustatant jo asmenybę ir charakterizuojančius duomenis nurodė, kad jis yra teistas. Taigi, baudžiamojoje byloje buvo pateikti visi duomenys apie ankstesnius R. P. teistumus ir tai neabejotinai tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo žinoma. Situacijos, kai kaltinamajame akte nebuvo konkrečiai nurodyta R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, žemesnės instancijos teismai pagrįstai nelaikė tokia, kuri būtų staigmena nuteistajam ir dėl kurios būtų suvaržytos gynybos teisės ar kitaip pasunkinta jo teisinė padėtis.
3.6. Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgė į visas R. P. laisvės atėmimo bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, išdėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors teismas nustatė net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nenustatė nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau už abi įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes nei sankcijoje nurodytų bausmių vidurkiai bausmes. Nesutiktina ir su tuo, kad bausmė nuteistajam turėtų būti švelninama dėl per ilgo proceso, nuteistajam esant suimtam. Iš bylos matyti, kad R. P. nuo jo sulaikymo momento iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo buvo suimtas apie pusantrų metų, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko mažiau nei metus. Įvertinus veikos pavojingumą ir grėsusią sankciją, teismo argumentus tęsiant R. P. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą, bylos apimtį ir jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atidėjimo bei pertraukų tarp posėdžių priežastis – pirmojo bylos nagrinėjimo posėdžio metu pats R. P. atsisakė duoti parodymus, kadangi teigė, kad nėra pasiruošęs, nuteistojo gynėjams netinkamos posėdžių datos, – nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, bei nėra pagrindo spręsti, kad dėl proceso trukmės ir kardomosios priemonės taikymo nuteistasis R. P. patyrė esminius suvaržymus, kurių buvo galima išvengti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl kaltinamojo R. P. sąmoningų veiksmų. Nors R. P. išvykstant ir nebuvo pareikštas įtarimas bei paskirta kardomoji priemonė, tačiau 2015 m. vasario 8 d. bendraudamas telefonu su kitu nuteistuoju V. F. kasatorius sužinojo, kad pastarasis yra sulaikomas, o jiems priklausantis krovinys su narkotinėmis medžiagomis yra rastas, todėl vertintina, kad jo sprendimą išvykti iš Lietuvos nulėmė būtent ši aplinkybė. Be to, būdamas JAV, kasatorius sudarė naują santuoką ir pasikeitė pavardę. R. P. buvo sulaikytas tik 2020 m. balandžio 18 d. ir JAV teisėsaugos institucijų sprendimu, nutarus jį grąžinti Lietuvai, pareigūnai vyko į JAV jo parsigabenti. Todėl vertintina, kad ekstradicijos išlaidas lėmė pats R. P. ir jos pagrįstai laikytos proceso išlaidomis bei jų atlyginimas priteistas iš kasatoriaus.
3.7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tai, jog konfiskuotino turto vertės klausimas buvo spręstas kitoje byloje, kurioje procesinis sprendimas buvo priimtas dėl kitų šios nusikalstamos veikos bendrininkų, jis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas neišieškoti konfiskuotino turto iš skundžiamu nuosprendžiu nuteisto bendrininko. Buvo nuspręsta konfiskuoti konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje pateiktus duomenis, vilkiko ir puspriekabės bendra vertė yra 63 320 Eur. Apygardos teismas iš esmės nutarė, jog visa ši turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškota iš visų trijų nusikaltimą padariusių asmenų lygiomis dalimis – iš R. P. 21 106,60 Eur, taip pat ir iš kitų nuteistųjų po 21 106,60 Eur (ne po 31 600 Eur, kaip buvo nuspręsta Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS04Ny00OTgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-87-498/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-87-498/2016">1-87-498/2016</a>). Vertintina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog klausimai dėl skirtingais nuosprendžiais konfiskuotų pinigų sumų dydžių ir dėl to kylančių neaiškumų gali būti išspręsti nuosprendžių vykdymo proceso metu, užtikrinant, kad iš bendrininkų nebus išieškota daugiau nei bendra konfiskuotino turto vertė, taip pat laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir pranešus apie tai visiems suinteresuotiems asmenims.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. P. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl įrodymų vertinimo nustatant nuteistojo dalyvavimą nusikalstamose veikose ir BPK reikalavimų laikymosi (BPK 20 straipsnio 5 dalis)
5. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai konstatavo jo kaltę organizavus narkotinių medžiagų gabenimą, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi ankstesniais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais P. J. ir V. F. baudžiamojoje byloje bei joje esančiais duomenimis – P. J. ir V. F. parodymais, taip pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir nekaltumo prezumpcijos principus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
6. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, 2K-276-387/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumu ir teismų atliktu įrodymų (tarp jų ir P. J. bei V. F. parodymų) vertinimu, patikrina skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius tiek, kiek tai susiję su BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, laikymusi.
7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022 ir kt.).
8. Iš skundžiamų teismų nuosprendžių matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl R. P. kaltės, tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, įvertino visus įrodymais pripažintus duomenis, juos susiejo į visumą ir padarė pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai paneigė R. P. iškeltą versiją, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendavo tik akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, išsamiai vertino neteisėtai gabento krovinio suradimo aplinkybes ir paslėpimo faktą, nuteistojo R. P. ir kitų organizuotos grupės narių telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų turinį, liudytojų parodymus. Tikrindamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas detaliai atsakė į nuteistojo R. P. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamus klausimus, atliko byloje įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 19.1–19.8 punktuose detaliai aptarė ir atliko išsamią kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant slaptus tyrimo veiksmus užfiksuotų telefoninių pokalbių bei susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio analizę, vertino juos vientiso nuolatinio visų organizuotos grupės narių bendravimo kontekste, sugretino su nuosprendyje išdėstytais liudytojų parodymais bei kitais bylos įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. P. vykdė bendrą susitarimą su P. J. ir V. F. neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad R. P. suvokė, jog veikia organizuota grupe ir vykdo bendrą organizuotą susitarimą kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir to siekė. Pritartina apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvadai, kad R. P. dalyvavimas organizuotoje grupėje neteisėtai Europos valstybėse, taip pat ir per Lenkijos–Lietuvos valstybių sieną gabenant didelį kiekį narkotinių medžiagų inkriminuotas teisingai, taip pat teisingai nustatytas jo kaip organizatoriaus vaidmuo.
9. Atmesdama kaip nepagrįstus kasatoriaus argumentus dėl neteisėto P. J. ir V. F. parodymų, duotų kitoje (šių asmenų atžvilgiu nagrinėtoje) baudžiamojoje byloje, vertinimo, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesirėmė P. J. ir V. F. priimtais nuosprendžiais ir juose nustatytomis aplinkybėmis kaip įrodymais, o vertino tik minėtų asmenų ir liudytojų duotų parodymų turinį šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Be kita ko, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme P. J. ir V. F. taip pat buvo apklausti kaip liudytojai, perskaityti ir jų parodymai, duoti jų atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kuriuos jie patvirtino.
10. Taigi iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, t. y. palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nurodomų pažeidimų nenustatyta.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo ir nuteistajam R. P. paskirtos bausmės
11. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Šis kasacinio skundo argumentas yra pagrįstas.
12. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d., BK 60 straipsnio 1 dalis buvo papildyta nauju 13 punktu, nustatant, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jog veiką padarė recidyvistas. R. P. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko 2015 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, o transporto priemonių junginys su jame įrengtoje slėptuvėje neteisėtai gabenamomis narkotinėmis medžiagomis, kirtus Lenkijos–Lietuvos valstybių sienas, sustabdytas ir sulaikytas 2015 m. vasario 8 d., taigi dar galiojant senai BK 60 straipsnio redakcijai, kurioje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas.
13. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a>). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas – nuteistajam R. P. negalėjo būti pripažinta.
14. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismai, pripažindami R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, be kita ko, apeliacinės instancijos teismas suklydo neteisingai nurodydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą), netinkamai aiškino BK bendrosios dalies nuostatas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis keistina.
15. Kartu teisėjų kolegija nusprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo R. P. paskirta bausmė yra neteisinga ar kad yra pagrindas ją sušvelninti. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-85-303/2017). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes: atsižvelgta į tai, kad R. P., būdamas teistas, teistumui neišnykus, padarė labai sunkų ir sunkų tyčinius baigtus nusikaltimus, buvo šių nusikaltimų organizatorius, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veika padaryta organizuota grupe), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
16. Taigi, nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios, be kita ko, mažesnės nei sankcijose nustatytas bausmės vidurkis, yra aiškiai per griežtos. Tai, kad buvo nepagrįstai inkriminuota BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra pagrindas mažinti bausmės dydį ją pašalinus, nes nauju teisiniu reguliavimu pasikeitė tik šios aplinkybės vertinimo juridinė forma, o faktiškai ši aplinkybė – kad R. P. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui – nėra panaikinta ir nustatyta pagrįstai. Taigi, ši aplinkybė, kaip asmens kriminalinę praeitį patvirtinanti, nėra pašalinta, todėl pirmosios instancijos teismas šį faktą pagrįstai ir teisingai įvertinto kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, o tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54, 61 straipsniais, paskyrė nuteistajam teisingą subendrintą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir pagrindo švelninti bausmę
17. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso nagrinėjamoje byloje ir ilgo suėmimo laiko buvo pagrindas paskirti jam švelnesnę bausmę, o žemesnės instancijos teismai nepagrįstai šių aplinkybių nevertino.
18. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2014">2K-432/2014</a>, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022).
19. Teismų praktikoje viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>, 2K-107-489/2017, 2K-179-719/2022). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecijos teisė ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-269-719/2019, 2K-179-719/2022).
20. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir žemesnės instancijos teismų sprendimų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2015 m. vasario 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. spalio 26 d. nutarimu R. P. buvo pripažintas įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi įtariamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras 2016 m. gruodžio 5 d. prašymu kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamento Tarptautinių ryšių skyrių dėl Lietuvos Respublikos piliečio R. P. ekstradicijos. R. P. 2020 m. balandžio 18 d. buvo sulaikytas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. konvojuotas į Lietuvos Respubliką. 2020 m. gruodžio 31 d. surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. lapkričio 23 d., o apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta 2022 m. gegužės 4 d. priimant nuosprendį. Taigi procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios truko daugiau nei šešerius metus, iš kurių, kaip pagrįstai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, daugiau nei penkerius metus R. P. buvo pasislėpęs. Kasatoriaus argumentai, kad jis iš Lietuvos Respublikos išvyko tuomet, kai jam dar nebuvo pareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai, neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad R. P., 2015 m. vasario 8 d. bendraudamas telefonu su nuteistuoju V. F., žinojo, kad šis yra sulaikomas, o jiems priklausantis krovinys su narkotinėmis medžiagomis yra rastas, todėl ir išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Dėl to R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta paieška. Pažymėtina, kad kasatorius, būdamas išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, iki kol buvo ten suimtas, jokių papildomų procesinių suvaržymų nepatyrė. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, bylos sudėtingumą, nusikalstamų veikų pavojingumą, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu buvo nepateisinamas delsimas, kuris leistų taikyti R. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę.
21. Nuteistajam R. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl, remiantis kasacinio skundo argumentais, keisti teismų sprendimus dėl paskirtos bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
22. Kasatorius taip pat nesutinka su dalies turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios sumos konfiskavimu.
23. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
24. Atskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS04Ny00OTgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-87-498/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-87-498/2016">1-87-498/2016</a> Kauno apygardos teismui 2016 m. balandžio 7 d. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nuteistiesiems P. J. ir V. F. vilkikas ir puspriekabė-šaldytuvas nebuvo konfiskuoti padarius išvadą, kad jų negalima paimti iš savininko – Latvijos Respublikos bendrovės, kuri nežinojo, jog šios transporto priemonės bus naudojamos darant nusikalstamas veikas. Dėl to nuspręsta konfiskuoti konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą, iš viso 63 320 Eur, išieškant ją iš nusikaltimą padariusių asmenų lygiomis dalimis. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P., veikdamas organizuota grupe su P. J. ir V. F., pasiskirstę vaidmenimis, t. y. R. P. būdamas organizatorius, P. J. – padėjėjas, o V. F. – vykdytojas, iš Europos valstybių per Lenkijos–Latvijos valstybių sieną į Latviją gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Taigi visi nuteistieji buvo nusikaltimo bendrininkai, kiekvieno jų veiksmai buvo aktyvūs ir reikšmingi dalyvaujant darant nusikalstamas veikas ir siekiant bendro rezultato. Apie tai yra pasisakyta teismų sprendimuose, todėl kasatoriaus argumentai, kad jis pats jokių veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų gabenimu, neatliko ir nedisponavo jokia transporto priemone, neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagrįstai nuspręsta transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 21 106,60 Eur, kuri lygi trečdaliui viso konfiskuotino turto vertės, išieškoti iš kasatoriaus R. P.. Atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla nagrinėjama tik R. P. atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasisakė tik dėl šioje byloje nagrinėjamo klausimo – nuteistojo R. P. konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.
Dėl ekstradicijos išlaidų atlyginimo priteisimo
25. Kasatoriaus teigimu, visiškai nepagrįstai iš jo buvo priteistas ekstradicijos išlaidų atlyginimas (9 164,63 Eur).
26. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidų atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jų atlyginimas paprastai priteisiamas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191/2006">2K-191/2006</a>, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017, 2K-113-489/2021).
27. Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad jis nesipriešino jo ekstradicijai į Lietuvą, o Jungtinėse Amerikos Valstijose visą laiką gyveno legaliai, gyvenamoji vieta nebuvo slepiama, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino tai, kad R. P. buvo žinoma apie Lietuvos Respublikoje dėl jo vykstantį baudžiamąjį procesą. Tai pagrindžia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su iš karto po pranešimo apie sulaikytą narkotinių medžiagų krovinį vykusiais R. P. veiksmais, – jo išvykimas iš Lietuvos Respublikos, santuokos sudarymas Jungtinėse Amerikos Valstijose, pavardės pasikeitimas, dokumentų nauja pavarde išdavimas, taip pat ir kitos aplinkybės (R. P. bendravimas su Lietuvoje gyvenančia buvusia sutuoktine J. P., negrįžimas į Lietuvą visą laikotarpį, nors grįžti buvo svarbių priežasčių). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais duomenimis, todėl konstatuoja, kad sprendimas priteisti iš R. P. valstybei atlyginti turėtas ekstradicijos išlaidas yra teisingas.???
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendį.
Iš nuosprendžių aprašomųjų dalių pašalinti R. P. nustatytą sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
Kitas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis
