Pareiškimo Nr. DOK-1452/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54755-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo I. R. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje priimti šie teismų procesiniai sprendimai:
1.1. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu I. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš I. R. priteista nukentėjusiajai L. V. J. 10 000 Eur neturtinės žalos ir 3706 Eur patirtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimo.
1.2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios L. V. J. atstovo advokato R. Čatrausko apeliacinis skundas atmestas. Nuteistojo I. R. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria I. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 15 d. nutartimi I. R. kasacinis skundas atmestas.
2. I. R. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 21 d. apie 15 val. Druskininkuose, Gardino gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 1, vairuodamas automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 30, 127, 128 punktų reikalavimus, savo vairuojamo automobilio priekine dalimi partrenkė per pėsčiųjų perėją iš dešinės į kairę einančią L. V. J., šiai eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
3. Nuteistasis I. R., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1 punktu, prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-16-418/2021, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo:
3.1. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, netinkamai taikydami materialųjį įstatymą, padarė klaidingas išvadas dėl nusikaltimo įvykio buvimo. Vairuotojas, nepažeidęs kelių eismo saugumo reikalavimų ir neturėjęs techninių galimybių išvengti susidūrimo, buvo pripažintas kaltu ir atsakingu dėl pasekmių, kurios atsirado dėl nukentėjusiąja pripažintos pėsčiosios L. V. J. KET pažeidimų.
3.2. Byloje nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina aiškią jų neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms: 1) pėsčioji L. V. J. į važiuojamąją dalį išėjo neįsitikinusi, kad galės saugiai kirsti važiuojamąją dalį (pažeidė KET 44 punktą); 2) nenustatyta automobilio ir pėsčiosios susidūrimo vieta; 3) gynybos pateiktas ir teismo priimtas eksperto dr. V. Mitunevičiaus ekspertizės aktas patvirtina, kad vairuotojas neturėjo techninių galimybių išvengti susidūrimo dėl buvusio įvykio metu pernelyg mažo atstumo nuo automobilio iki pėsčiosios, kai ši įžengė į važiuojamąją dalį; 4) vairuotojui pagal KET 30 punktą pareiga stabdyti automobilį atsirado nuo momento, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį. Be to, pėsčioji atliko KET 48.4 punkte nurodytus draudžiamus veiksmus – į važiuojamąją dalį išėjo iš už kliūties, kuri trukdė jai matyti važiuojamąją dalį, o vairuotojui – pastebėti pėsčiąją; vairuotojui artėjant prie įvykio vietos, į važiuojamąją dalį įžengusių pėsčiųjų nebuvo, tai sudarė pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai laikysis eismo taisyklių reikalavimų ir laiku sustos praleisti transporto priemonės. Remiantis įvykio aplinkybėmis, be tariamo bendrų reikalavimų eismo dalyviams pažeidimo, nenustatyta jokių konkrečių vairuotojo padarytų KET pažeidimų (viršytas greitis, automobilis buvo netvarkingas, neįvykdytos kelio ar įvykio vietos specialios sąlygos, kt.).
3.3. Teismas konstatavo, kad L. V. J. į važiuojamąją dalį išėjo matydama atvažiuojantį automobilį, važiuojamąja dalimi ėjo labai greitai (beveik bėgo), nerūpestingai tikėjosi, jog kelią spės pereiti. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) specialistė L. Lazarenko 2018 m. birželio 29 d. išvadoje Nr. 11-580(18) nurodė, kad įvykio vietos tiksliai nustatyti negali, ir pėsčiosios nueitą važiuojamąja dalimi atstumą preliminariai nustatė „grafiškai“, naudodama „iš tinklalapio www.maps.google.com esančio įvykio vietos vaizdą, naudodama keturių šaligatvių bortelių ilgį kaip mastelį (vienas bortelis – vienas metras), <...> pagal proporciją <...> nuo pėsčiųjų perėjos <...> iki medžio <...>“. Ji nurodė, kad tokiu būdu nustatė, jog pėsčioji važiuojamąja dalimi iki susidūrimo, tikėtina, nuėjo ne mažesnį nei 3,3 m atstumą, ir apskaičiavo, kad vairuotojas turėjo technines galimybes išvengti susidūrimo. Kaip specialistė nustatė reikšmingą skaičiavimams techninį duomenį – pėsčiosios važiuojamąja dalimi nueitą atstumą, teismui buvo nesuprantama, nes nebuvo nurodytas joks „grafiškai“ nustatomas mokslinis (metodinis) pagrindas, o pati specialistė naudojamo „grafinio būdo“ nepaaiškino. Teismui suabejojus specialisto naudojama metodika ir ja paremta išvada, buvo paskirta teismo ekspertizė, jos atlikimą pavedant tai pačiai įstaigai – LTEC, paskirti ekspertai R. Molis ir I. Granskas, kurie tarnybine prasme pavaldūs L. Lazarenko. Pareiškėjas reiškė nesutikimą su ekspertinės įstaigos paskyrimu, tačiau prašymas nušalinti netenkintas. Paskirti LTEC ekspertai kito (naujo) mokslinio metodo susidūrimo vietai nustatyti ar pėsčiosios nueitam atstumui apskaičiuoti nenaudojo ir ekspertizės akte nurodė, kad nustatydami įvykio vietą ir pėsčiosios nueitą atstumą „naudoja prieš tai L. Lazarenko gautus rezultatus“. Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo apklausti ekspertus R. Molį ir I. Granską, paskirti pakartotinę ekspertizę, nesuteikė galimybės pateikti nepriklausomo eksperto išvadą.
3.4. Pareiškėjas kreipėsi į mokslų daktarą V. Mitunevičių dėl nepriklausomo teismo eksperto išvados, kuri nustatytų, ar minėtas „grafinis“ atstumo nustatymo būdas naudojant „Google Maps“ programą tinkamas. V. Mitunevičius atliko įvykio vietos tikslų išmatavimą, nustatė L. Lazarenko „grafiniu būdu“ gautų duomenų netikslumus ir naudodamas pažangią mokslinę metodiką surašė 2021 m. liepos 5 d. ekspertizės aktą Nr. 2021-40. Šis aktas paneigė L. Lazarenko ir teismo paskirtų ekspertų išvadą, kad vairuotojas turėjo technines galimybes automobilį sustabdyti ir išvengti susidūrimo. Naudojant kompiuterinę programą „PC Crash“, modeliuojant automobilio judėjimą, nustatyta, kad mažiausias atstumas nuo automobilio priekinio dešiniojo gabarito iki važiuojamosios dalies dešiniojo krašto susidūrimo metu sudarė 2,25 m (išvados 12 lapas); rezultatas gautas automobiliui judant tiek 50 km/h, tiek ir 40 km/h greičiu.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas priėmė V. Mitunevičiaus surašytą ekspertizės aktą ir apklausė jį ir ekspertus R. Molį ir I. Granską. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl akivaizdaus teismo paskirto ir gynybos pateikto eksperto išvadų prieštaravimo esminiais klausimais (kokį atstumą važiuojamąja dalimi pėsčioji nuėjo iki susidūrimo su automobiliu ir ar vairuotojas turėjo technines galimybes išvengti susidūrimo), ignoravo V. Mitunevičiaus išvadą, kad vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, nurodydamas, jog teismo paskirtų ekspertų išvados „nekelia abejonių“. Kasacinės instancijos teismas nepaisė skunde nurodytos teismų praktikos, nustatančios būtinumą pašalinti prieštaravimus tarp akivaizdžiai priešingų ekspertų išvadų, jas objektyviai įvertinant arba paskiriant papildomą ekspertizę. Kasacinės instancijos teismo teiginys, kad apeliacinės instancijos teisme konsultacinės išvados rezultatų tikrinimas ir vertinimas kartu su kitais bylos įrodymais (ekspertizės aktais, liudytojų, nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymais, kitais įrodymais) atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir atitinka teismų praktiką, yra iš esmės neteisingas, nes jokio V. Mitunevičiaus ekspertizės akto ir jo išvadų vertinimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo atlikta, ir nors ekspertas buvo apklaustas, jo parodymai ir pateiktas įrodymas buvo ignoruoti.
3.6. Priešingai suformuotai teismų praktikai, nuosprendyje deklaratyviai nurodytos tik bendro pobūdžio KET 9, 30, 127, 128 punktų normos, kurios esą buvo pažeistos. Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, kuria paskirta ekspertizė, buvo susieta su klausimais dėl susidūrimo vietos nustatymo ir vairuotojo galimybės išvengti susidūrimo. Ekspertai išvadoje nenustatė jokio ryšio su kaltinime nurodytais KET pažeidimais, neanalizavo, koks iš nurodytų pažeidimų turėjo įtakos pasekmėms atsirasti, kuo jis pasireiškė, nepateikė jokio specialių žinių reikalaujančio tyrimo. Klausimas dėl priežastinio ryšio nustatymo buvo teisinio pobūdžio ir ekspertai dėl jo pasisakė viršydami savo kompetenciją, o teismas vadovavosi jų teisine išvada, nenurodydamas jokių savo argumentų. Taigi kaltinimai dėl KET pažeidimo yra bendro pobūdžio, nepatvirtinti teismo ir paskirtų ekspertų, o dėl esminės išvados apie technines galimybes vairuotojui išvengti susidūrimo teismo paskirtų ekspertų ir gynybos eksperto buvo pasisakyta kardinaliai priešingai.
3.7. Teismai turėjo vertinti, ar vairuotojo veiksmai atitinka KET 30 punkto reikalavimus. Pabrėžtina, kad įvykio metu galiojusioje KET redakcijoje buvo nurodyta, jog „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“ (nuo 2018 m. spalio 8 d. redakcija keitėsi). Teismai, vertindami vairuotojo veiksmus, taikė ne įvykio metu, o nuosprendžio priėmimo metu galiojusią KET redakciją, t. y. griežtesnį reikalavimą vairuotojui greitį lėtinti / stabdyti nuo pėsčiosios priartėjimo prie važiuojamosios dalies, o ne nuo įėjimo į ją momento. Nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė turėjo būti nustatoma įvardijant, kokius neteisėtus veiksmus vairuotojas atliko tik po to, kai pėsčioji įėjo į važiuojamąją dalį, o ne prieš tai. Teismas pėsčiosios veiksmų teisėtumo ir jų įtakos vairuotojo veiksmams nevertino. Būtent L. V. J. veiksmai pagal įvykio aplinkybes ir teisinį reglamentavimą yra pirminiai (ji įeina į važiuojamąją dalį, vairuotojui atsiranda pareigos, arba jeigu pėsčioji dar neįėjusi į važiuojamąją dalį – ji jau turi KET 44 punkte nurodytas pareigas, o vairuotojas – dar ne). Teismas nors ir nustatė, kad L. V. J. vertinimas, jog ji saugiai kirs kelią, buvo akivaizdžiai neteisingas, bet neįvertino konsultacinėje išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, kai vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti. Be to, pėsčioji pažeidė ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir KET 48.4 punkto reikalavimus („pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių“).
3.8. Teismai, pažeisdami BK 3 straipsnį, pernelyg plačiai taikė BK 281 straipsnį, aiškindami vairuotojo pareigas pagal įvykio metu negaliojusią KET 30 punkto redakciją, neatliko privalomo pėsčiosios neteisėtų veiksmų vertinimo, nes būtent jos veiksmai pirmiausia buvo susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis, rėmėsi išimtinai tik teismo paskirtų ekspertų išvada dėl KET pažeidimo, priežastinio ryšio buvimo, nepasisakė dėl kaltės formos, neteisėtai ignoravo esminį gynybos pateiktą įrodymą – V. Mitunevičiaus konsultacinę išvadą, kuri turėjo būti įvertinta pašalinant prieštaravimus teismų paskirtų ekspertų išvadoms.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo I. R. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
5. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo – tai išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. BPK 451 straipsnyje nustatyta, kad išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus Baudžiamojo kodekso 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Šio proceso metu byloje surinkti įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, išvados, ar teisingai byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nedaromos. Sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normose nustatytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3/2011, 2A-7-11-489/2019).
6. Nors pareiškėjas teigia nekeliantis klausimo dėl netinkamo bylos įrodymų tyrimo bei vertinimo ir neginčijantis nustatytų bylos aplinkybių, tačiau pareiškimo turinys tai paneigia. Pareiškėjas, ginčydamas teismų atliktą įrodymų vertinimą, remdamasis privataus eksperto V. Mitunevičiaus 2021 m. liepos 5 d. išvada, surašyta pagal pareiškėjo prašymą, dėsto savo poziciją, kad jis nepažeidė KET reikalavimų ir kad eismo įvykį sukėlė į pėsčiųjų perėją įėjusi nukentėjusioji. Taigi pareiškėjas iš esmės bando paneigti trijų instancijų teismų išvadas dėl eismo įvykio aplinkybių. Toks pareiškimo turinys nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
7. Pareiškėjo argumentas, kad teismai, aiškindami vairuotojo pareigas, vadovavosi įvykio metu negaliojusia KET 30 punkto redakcija ir taip nesilaikė BK 3 straipsnio nuostatų, yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio. Pirma, teismų priimtų procesinių sprendimų turinys nepatvirtina šio teiginio; antra, tiek pagal įvykio metu galiojusį, tiek pagal šiuo metu galiojantį KET 30 punktą, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į perėją įėjusį pėsčiąjį. Būtent šio reikalavimo pažeidimas ir sudaro pareiškėjo padaryto nusikaltimo esmę. Be to, šioje normoje nustatyta ir pareiga vairuotojams, esant blogam matomumui, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, imtis papildomų atsargumo priemonių (kaip nustatyta byloje, įvykio metu lijo ir buvo blogas matomumas).
8. Konstatuotina, kad pagal nuteistojo pareiškime nurodytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnyje nurodytą sprendimą, todėl pareiškimas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo I. R. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
Olegas Fedosiukas
