Baudžiamoji byla Nr. 2K–250/2007 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1, 1.1.3.6.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme griežtesne apimant švelnesnę ir paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi ši bausmė subendrinta su neatlikta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams trims mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. nuosprendis pakeistas – nuosprendžiu paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šios bausmės pridėta dalis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams trims mėnesiams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. D. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 16 d., apie 21 val., S. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su N. V. metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, nugriuvusiam ant grindų vieną kartą spyrė ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, po to vieną kartą puodeliu ir vieną kartą degtinės buteliu sudavė į galvą, jam nugriuvus ant grindų, vieną kartą spyrė į galvą, vėliau sėdinčiam kumščiu sudavė į dešinįjį antakį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, lauke, prie to paties namo laiptinės, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė N. V. į veidą ir šis nugriuvo ant šaligatvio. Nuo patirtų sužalojimų visumos N. V. 2005 m. lapkričio 17 d. mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžius pakeisti, jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti bausmę.
Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę.
Teigia, kad ketinimo nužudyti N. V. neturėjo, smurtą prieš jį panaudojo siekdamas susigrąžinti pinigus bei būdamas jo įžeistas.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aplinkybė gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia, jeigu ji turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Kasatorius mano, kad alkoholio įtaką nusikaltimui turi nustatyti specialistas – psichologas, psichiatras, o ne prokuroras ar teisėjas. BK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu, darydamas šio Kodekso uždraustą veiką, tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Kasatorius teigia, kad dėl psichikos sutrikimo, nes jis buvo įžeistas ir apgautas, taip pat ir dėl vartoto alkoholio kiekio, jis negalėjo suvokti daromos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nevaldė savo veiksmų. BK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas, o 3 dalyje numatyta, kad gali būti švelninama bausmė, todėl mano, kad jam turėjo būti taikomos BK 18 ir 19 straipsnių nuostatos. Be to, kasatorius teigia, kad buvo pagrindas taikyti jam ir BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, nes jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kaltu prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, į policiją atvyko pats, atlyginti žalos nevengia. Teismai, nevertindami jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nebandydami nustatyti, ar jis nusikaltimą padarė tyčia ar netyčia, teigdami, kad nusikaltimui padaryti įtakos turėjo pavartotas alkoholis, o ne kilęs konfliktas, ir netaikydami BK 61 straipsnio nuostatų, buvo, kasatoriaus nuomone, šališki.
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo
Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad jame išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.
Nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas nuosprendžio pagrįstumas, paliktini nenagrinėti, nes pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu.
Dėl Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies taikymo
Byloje nustatyta, kad S. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia suduodamas smūgius kumščiais, puodeliu, degtinės buteliu bei spardydamas sužalojo N. V. galvą. Nuo trauminių poveikių į galvą visumos N. V. mirė.
Tarp S. D. padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, todėl S. D. pagrįstai pripažintas kaltu neteisėtai atėmęs N. V. gyvybę. N. V. mirties priežastis buvo galvos sužalojimai, padaryti tyčiniais veiksmais, t. y. tyčia suduodant smūgius į gyvybei pavojingą vietą – galvą, todėl padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus prašymas padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį atmestinas, nes šis įstatymas taikomas tada, kai gyvybė kitam žmogui atimama dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas nustatė, kad S. D. N. V. nužudė netiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad savo veika kėsinasi į jo gyvybę, numatydamas, kad gali atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Veikiant netiesiogine tyčia veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais buvo ginčijamas teismo išvadų pagrįstumas, yra išanalizuoti, į juos motyvuotai atsakyta ir paaiškinta, kodėl jie yra atmetami.
Dėl Baudžiamojo kodekso 18 ir 19 straipsnių taikymo
BK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio Kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio Kodekso 59 straipsniu.
Pagal BK 19 straipsnį asmuo, kuris sunkų ar labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio Kodekso 59 straipsniu.
S. D. jokia psichinė liga nėra nustatyta, ribotai pakaltinamu nėra pripažintas, prieš jo valią nebuvo nugirdytas, nukentėjusiajam smūgius į galvą sudavė suvokdamas savo pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir galėdamas juos valdyti, todėl kasatoriaus teiginiai, kad jam turėjo būti taikomos BK 18 ar 19 straipsnių nuostatos, yra nepagrįsti ir atmestini.
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. D. iš esmės pripažino savo kaltę, gailėjosi, pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, paskyrė jam bausmę, mažesnę, negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad švelninti nuteistajam bausmę nėra pagrindo. Kasaciniame skunde nuteistasis, ginčydamas paskirtos bausmės teisingumą, nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į visus juos išsamiai ir motyvuotai atsakyta.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
