Baudžiamoji byla Nr. 2K–253/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
1.1.4.3; 1.1.4.2; 1.2.14.2.1; 1.1.8.9;
1.1.8.8; 1.2.18.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,
gynėjai advokatei B. Strimaitytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti D. P. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už G. V. turto sugadinimą) areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už G. V. turto pagrobimą) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, trisdešimties parų arešto bausmė (už G. V. turto sugadinimą) subendrinta apėmimo būdu su vienerių metų laisvės atėmimo bausme (už G. V. turto pagrobimą) ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su šešių ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
G. S. nuteistas už tai, kad:
2006 m. balandžio 21 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Lukiškių g. duomenys neskelbtini, atsuktuvu sulaužė D. P. priklausančio automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę ir iš automobilio pasikėsino pagrobti D. P. turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilyje nieko vertingo nerado;
2006 m. balandžio 21 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Lukiškių g. duomenys neskelbtini, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsuktuvu sulaužė 150 Lt vertės G. V. priklausančio automobilio „Toyota Carina“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę;
2006 m. balandžio 21 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Lukiškių g. duomenys neskelbtini, atsuktuvu sulaužydamas G. V. priklausančio automobilio „Toyota Carina“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę, iš automobilio daiktų dėtuvės pagrobė dvi 10 Lt vertės garso kasetes.
2006 m. gegužės 11 d., 17.11 val. Vilniuje, S. Konarskio g. 17, UAB „Samsonas“ parduotuvėje Nr. 6, neteisėtai laikė ir panaudojo A. M. priklausančią AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelę „Maxima Senukai“ „Visa Electron“ Nr. duomenys neskelbtini, pateikdamas ją kasininkei atsiskaityti už perkamas 4,40 Lt vertės cigaretes „Marlboro“.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį pakeisti, pritaikius BK 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, jį nuo paskirtos bausmės atleisti arba paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, pritaikyti BK 46 straipsnio 2 dalį arba 47 straipsnio 2 dalies 3 punktą arba 48 straipsnį.
Kasatorius mano, kad jo nusikalstamai veikai dėl pasikėsinimo pagrobti D. P. turtą iš jo automobilio taikytinos BK 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes jis savanoriškai atsisakė nusikalstamą veiką pabaigti, todėl, kad neėmė ten buvusių garsiakalbių, nors tai padaryti jam niekas netrukdė.
Kasatorius taip pat nurodo, kad veikai, kvalifikuotai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo mokėjimo instrumento laikymo ir panaudojimo), taikytinas BK 15 straipsnis ir 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nes jis tai padarė ne dėl savanaudiškų paskatų, o norėdamas padėti savo pažįstamam, pastarajam prašant nupirkti cigarečių, kad kortelė vogta, nežinojo.
Kasatoriaus teigimu, nepagrįstai jo savanoriškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nepripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, neatsižvelgta į tai, kad įvykio metu jis buvo stipriai susijaudinęs, neatsižvelgta ir į tai, kad jis per trejus metus būdamas laisvėje nenusikalto, turi darbą ir šeimą, kurią išlaiko, įkūręs savo individualią įmonę. Kasatorius nurodo, kad žalos neatlygino dėl to, kad yra pataisos namuose, be to, žalos dydis nėra didelis (275 ir 90 Lt), o jo ankstesni teistumai neturi būti blogai vertinami, nes paskirtas bausmes atliko ir jau septyneri metai nevartoja alkoholio ar kitokių svaiginančių medžiagų.
Nuteistojo G. S. kasacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo G. S. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tiriant ir nagrinėjant bylą, nepadaryta.
Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatoriaus teiginys, kad jo padaryta veika dėl įsibrovimo į D. P. automobilį „Audi 80“ neteisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti svetimo turto vagystę, nes jis savanoriškai atsisakė pagrobti ten buvusį vertingą turtą, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas šią G. S. veiką kvalifikavo kaip pasikėsinimą padaryti svetimo turto vagystę, motyvuodamas tuo, kad G. S. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilyje nieko vertingo nebuvo. Ši teismo išvada atitinka nuteistojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriuose jis teigė, kad, išlaužęs spynelę ir atidaręs dureles, jis įlipo į automobilį, atidarė daiktų dėtuvę, tačiau ten nieko vertingo nebuvo, automagnetolos taip pat, todėl nieko nepaėmė ir išlipo iš automobilio. Po to tuoj pat įsibrovė į šalia stovėjusį kitą automobilį ir iš daiktų dėtuvės paėmė dvi garso kasetes, daugiau nieko vertingo neradęs išlipo iš automobilio ir neužilgo netoliese buvo sulaikytas.
Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad G. S. į automobilius brovėsi, turėdamas tiesioginę tyčią užvaldyti svetimą, jo supratimu, vertingą turtą. Šiam tikslui pasiekti G. S. padarė viską, kas buvo reikalinga – išlaužė automobilio dureles, įsibrovė į vidų, patikrino daiktų dėtuvių vidų, tačiau savo tikslo nepasiekė, nes automobilyje nebuvo, jo supratimu, vertingo turto. Tokio turto nebuvimas ir yra ta nepriklausanti nuo kaltininko valios aplinkybė, dėl kurios G. S. nepavyko įgyvendinti savo nusikalstamo sumanymo iki galo (užvaldyti svetimą turtą), ir jis tai suvokė.
Kasatoriaus skunde iškelta versija, pagal kurią jis tik apžiūrėjęs automobilio vidų, matęs jame buvusius vertingus daiktus, bet jų neėmęs, paneigta teismo nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas analogišką nuteistojo skundo argumentą pripažino kaip nepagrįstą, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir kad nuteistojo veikos kvalifikuotos teisingai. Kasacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados. Pagal BK 23 straipsnio 1 dalį savanoriškas atsisakymas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Pagal bylos aplinkybes G. S. svetimo turto neužvaldė, nes nerado tokio turto, kokį norėjo užvaldyti, – tai objektyvi aplinkybė, kurią jis suvokė ir dėl kurios iš automobilio nieko nepasisavino. Taigi G. S. veikoje nėra nustatyta esminė BK 23 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė – suvokimas, kad jis gali tęsti savo nusikalstamą veiką – svetimo turto užvaldymą. Braudamasis į automobilį G. S. nesuvokė, kad jame nėra vertingų daiktų, ir dėl to jis nepasiekė savo tikslo, tačiau jis atliko visus reikalingus veiksmus, įgyvendindamas iki veikos susiformavusią tiesioginę tyčią padaryti vagystę ir užvaldyti svetimą turtą. Nors tokių padarinių jo kėsinimasis nesukėlė, baudžiamoji atsakomybė kyla bendrais pagrindais (BK 22 straipsnio 2 dalis).
Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų nusikalstamų veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. Paprastai mokėjimo instrumentas (šioje byloje mokėjimo kortelė „Maxima Senukai“ „Visa elektron“ Nr. duomenys neskelbtini) priklauso ją išdavusiai institucijai (šioje byloje – AB SEB Vilniaus bankas), kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje – A. M.) suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir G. S., svetimo mokėjimo instrumento (banko kortelės) įgijimas, laikymas bei naudojimasis tokiu instrumentu tampa neteisėtu, kai tai daroma be mokėjimo instrumento turėtojo sutikimo. G. S., žinodamas, kad banko kortelė priklauso ne jam ją davusiam, o kitam asmeniui, ją laikė ir panaudojo finansinei operacijai inicijuoti neturėdamas banko kortelės turėtojo sutikimo, taigi – neteisėtai. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo žinoma, jog už tokią veiką numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės, nes įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 2 straipsnio 2 dalis).
Kasatoriaus teiginys, kad jis tai padaręs ne iš savanaudiškų paskatų, nepagrįstas, nes neteisėtos finansinės operacijos inicijavimu buvo siekiama gauti naudos sau ar kitiems asmenims kortelės turėtojo finansinių išteklių sąskaita. Nusikaltimo padarymo motyvas atsakomybei pagal BK 214 straipsnį neturi reikšmės.
Dėl BK 62 ir 61 straipsnių taikymo
Kasatoriaus argumentas, kad skiriant bausmę už padarytą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, taikytinos BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, nepagrįstas, nes nėra byloje šios aplinkybės. Nėra pagrindo pripažinti, kad G. S. vaidmuo neteisėtai panaudojant svetimą mokėjimo instrumentą buvo antraeilis, nes jis neteisėtai veikė kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojas.
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas nėra pripažinęs atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl savo veiksmų, nes pagal teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ši BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę. Teismas nuosprendyje nurodė G. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, teismo išvada dėl bausmės rūšies atitinka BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią recidyvistui (anksčiau teistam už tyčinį nusikaltimą ir vėl padariusiam tyčinį nusikaltimą ir turinčiam teistumą asmeniui) paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismo paskirtos bausmės nesiekė įstatymo sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, todėl spręstina, kad BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatos nepažeistos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs analogiškus skundo argumentus, nustatė, kad paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, t. y., kad nėra BPK 328 straipsnio 2 punkte numatyto nuosprendžio pakeitimo pagrindo. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tokio pagrindo teisėjų kolegija byloje nenustatė.
Kasatoriaus prašymas taikyti jam BK 39 straipsnio 2 ir 3 punktus, netenkintinas, nes BK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik asmenims, padariusiems baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą. G. S. nuteistas už tris tyčinius nusikaltimus, todėl ir šio įstatymo nuostatos jam negali būti taikomos.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Josifas Tomaševičius
Lidija Liucija Žilienė
