D. K. pagal BK 22 str., 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–179/2007 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.8.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui,

gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas – D. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, 2006 m. vasario 16 d., apie 16.25 val., pasikėsino įsibrauti į E. A. butą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir pagrobti neapibrėžtos vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes netoli įvykio vietos buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos taikant BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis teismas 2006 m. kovo 14 d. nutartyje (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2006) nurodė, kad pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalis teismo teisės paskirti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį neriboja. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nepažeisdamas BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, teisėtai ir pagrįstai paskyrė bausmę, artimesnę įstatymo sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus aiškino ir taikė netinkamai. Pagal BK 56 straipsnio 2 dalį tik pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą turi būti skiriama griežtesnė, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė. Jis nėra pavojingas recidyvistas, pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai ir neteisėtai paskirdamas griežtesnę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, kasatorius teigia, kad turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, todėl prisipažinti kaltu bei dėl to nuoširdžiai gailėtis negalėjo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos jo nurodytos jį teisinančios aplinkybės. Vienintelis įrodymas, patvirtinantis jo kaltę, yra prieštaringi nukentėjusiosios parodymai. Kasatoriui nesuprantama, kaip galima žiūrint pro durų skylutę atpažinti asmenį, stovintį neapšviestoje laiptinėje. Suvokdamas, kad visos įvykio aplinkybės susiklosčiusios jam nepalankiai, kasatorius teigia sutinkąs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra pagrindo.

Dėl Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Šio įstatymo dispozicija teismo teisės spręsti, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę, nustatytą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, skirti, neriboja, t. y. įsakmiai nereikalauja, kad ji būtų tik didesnė arba mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Įstatymas reikalauja sprendimą dėl bausmės dydžio motyvuoti bei bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio (kasacinė byla Nr. 2K–209/2006).

Kasatoriaus minėta BK 56 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skirti griežtesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Ši speciali norma nedraudžia skirti griežtesnę, negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę ir tokiems asmenims, kurie nėra pripažinti pavojingais recidyvistais.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu D. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė – D. K. bausmę sugriežtino paskirdamas laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Šis teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu pakeitė pripažinęs, kad D. K. paskirta neteisinga, savo dydžiu aiškiai per švelni bausmė. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe ir tai pripažinta D. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis yra recidyvistas, naują nusikaltimą padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais argumentuojamas priimtas sprendimas, yra išsamūs, atitinkantys byloje nustatytas bausmės skyrimui turinčias reikšmę aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirdamas D. K. griežtesnę bausmę, pažeidė baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų ir jų viseto naujas vertinimas, susijęs su aplinkybių, reikšmingų bausmės individualizavimui, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai pažymėta ir kasatoriaus minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartyje (Nr. 2K–209/2006), kuria kasatoriaus argumentai dėl bausmės dydžio, nesusijusio su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, palikti nenagrinėti.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė