Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-12555-505/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02505-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 51.4; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 18 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. (M. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Awes group“, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 25S103946 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo situaciją dėl leidimo laikinai gyventi.

Pareiškėjas skunduose (b. l. 1–3, 27–29) nurodė, kad Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi esą jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų bei neatitinka sąlygų, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Teigė, jog nesutinka su šiuo Sprendimu, nes 2025 m. balandžio 12 d. buvo pateiktas išsamus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Awes group“ atsakymas į Migracijos departamento 2025 m. balandžio 7 d. paklausimą, kuriame paaiškinta, kad dėl jam suteiktų nemokamų atostogų asmeniniais tikslais pareiškėjas faktiškai nedirbo ir negyveno Lietuvoje ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, taip pat atsakovui buvo pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Mano, kad faktinis atsakymo negavimas yra techninis nesusipratimas, o ne įmonės ar pareiškėjo kaltė. Tai reiškia, kad Migracijos departamentas sprendimą priėmė neturėdamas visos informacijos dėl savo pačių vidinės sistemos ypatumų. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 75–78) pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo išvykęs iš Lietuvos dėl asmeninių aplinkybių, o 2025 m. kovo 7 d. grįžo į Lietuvą ir vėl dirba įmonėje bei nurodo, kad ši informacija Migracijos departamentui buvo pateikta per klaidą netinkamu elektroniniu paštu ir vien dėl to Migracijos departamento atsisakymas vertinti atsakymą, kad jis pateiktas netinkamu elektroniniu paštu, prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams, tačiau išsamiai buvo atsakyta į UAB „Awes group“ pakartotinį 2025 m. gegužės 5 d. paklausimą nurodant, kad aplinkybės, kad asmuo nemokamai atostogavo dėl iškilusių asmeninių problemų šeimoje, kurių nepagrindžia jokie pridėti dokumentai, nebūtų pakeitusios Sprendimo.

Akcentavo, jog Sprendime išsamiai išdėstyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. tuo atveju, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvoje, kai jis atitinka nustatytas sąlygas, tame tarpe - pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Taip pat Sprendime nurodoma, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

Paaiškino, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, nustatė, jog laikotarpiu nuo laikinai gyventi išdavimo datos pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Awes group“, tačiau per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, vertinant tik tuos mėnesius, kuriuos asmuo dirbo nuo pradžios iki galo, jis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytą ir UAB „Awes group“ tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) įsipareigotą mokėti mėnesinio darbo užmokestį 1 100 Eur gavo vos 1 mėnesį, 6 mėnesius jam buvo išmokėtas šios sumos nesiekiantis darbo užmokestis, o net 5 mėnesius jis darbo užmokesčio negavo iš viso, kas suponuoja, jog tuo metu jis UAB „Awes group“ nedirbo. Teigė, jog Migracijos departamentas pareiškėjui per MIGRIS paskyrą, o UAB „Awes group“ el. paštu išsiuntė paklausimus, prašant paaiškinti, kodėl asmeniui buvo mokėta mažesnė darbo užmokesčio suma, bei nurodyti nedraudžiamųjų valstybės socialiniu draudimu laikotarpių priežastis, taip pat paprašyta pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus, tačiau nei asmuo, nei UAB „Awes group“ jokių paaiškinimų ar dokumentų Migracijos departamentui nepateikė. Nors pareiškėjo skunde ir nurodoma, kad UAB „Awes group“ pateikė informaciją, tik dėl tam tikrų nesusipratimų informacija nebuvo gauta Migracijos departamente, pastebėjo, kad pareigą pateikti informaciją turėjo ir pats pareiškėjas. Taip pat pastebėjo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai ir paaiškinimas, kad pareiškėjas dėl asmeninių priežasčių buvo išvykęs į kilmės valstybę, niekaip nepagrindžia, kodėl pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo pareigos atitikti reikalavimus, numatytus užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu. Pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus faktinius duomenis ir oficialiuose registruose bei duomenų bazėse teikiamą informaciją bei vadovaujantis ĮUTP nuostatomis, nustačius, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, užsienietis didelę dalį laiko faktiškai nedirbo ir negavo darbo užmokesčio. Akcentavo, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė sąlygų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Atsakovo nuomone, Sprendime išsamiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, todėl Sprendimas atitinka aktualių teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 25S103946, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 4–8), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Uzbekistano pilietis (b. l. 4), ketindamas dirbti UAB „Awes group“ (duomenys neskelbtini) (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), 2024 m. sausio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 100 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – UAB „Awes group“ gaunamas darbo užmokestis ir santaupos.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (asmens profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), 2024 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. 24S69782 dėl leidimo išdavimo. 2024 m. kovo 6 d. asmeniui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas, b. l. 65–66).

Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjas darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje pradėjo 2024 m. balandžio 16 d., t. y. UAB „Awes group“ dirbo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. spalio 11 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 1 d. (b. l. 86), tačiau nuo šios įdarbinimo datos jis net 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) nesiekiantį darbo užmokestį UAB „Awes group“ gavo vos 1 mėnesį – 2025 m. kovo mėn. (890,25 Eur), o nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. jam darbo užmokestis nebuvo mokamas.

Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 29 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 25S103946, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas tuo pagrindu, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir, kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktais.

Sprendimo motyvuose nurodoma, jog asmeniui išdavus leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Awes group“ pagrindu, jis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytą ir UAB „Awes group“ tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) įsipareigotą mokėti darbo užmokestį faktiškai gavo tik 1 mėnesį per 11 mėnesių įdarbinimo laikotarpį ir vidutinės jo darbo užmokesčio pajamos siekė maždaug pusę šios nurodytos darbo užmokesčio sumos, kas rodo, jog vidutiniškai jis UAB „Awes group“ dirbo vos po kelias savaites per mėnesį arba nedirbo iš viso. Be to, vidutinės asmens darbo užmokesčio pajamos turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu nesiekė 1 MMA, todėl konstatuota, kad asmuo nevykdo jam tenkančios pareigos laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, ĮUTP 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, ir jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendime, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas gyventi. Nuo 2024 m. kovo 6 d. asmuo Lietuvoje gyveno su šiuo metu jam išduotu leidimu laikinai gyventi, galiojančiu iki (duomenys neskelbtini). Taip pat nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad asmuo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo tik 2025 m. balandžio 24 d., nors kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo įsipareigojęs tai atlikti per 1 mėnesį nuo išrašyto dokumento atsiėmimo dienos, tai yra iki (duomenys neskelbtini).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. ĮUTP 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas); jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu (14 punktas).

ĮUTP (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai. ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal ĮUTP 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymoNr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 minimali mėnesinė alga.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip pirmiau minėta, ĮUTP 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu, t. y. iki 2026 m. kovo 6 d. Išimtys ĮUTP, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Bylos duomenys, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) duomenys (b. l. 86–90, 92–97) patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Awes group“ dirbo nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. spalio 11 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 1 d., tačiau nuo šios įdarbinimo datos jis darbo užmokestį UAB „Awes group“ gavo vos 1 mėnesį, t. y. 2025 m. kovo mėn. jis gavo 1 MMA nesiekiantį darbo užmokestį – 890,25 Eur, o nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. pareiškėjui darbo užmokestis nemokėtas iš viso, nors, kaip aukščiau minėta, tarpininkavimo rašte UAB „Awes group“ buvo įvardyta kad pareiškėjo darbdavys, mokėsiantis jam tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį, kuris, anot pareiškėjo, yra vienas iš jo pragyvenimo lėšų. Taigi, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo per visą darbo laikotarpį darbo užmokesčio pajamos sudarė vos 507,40 Eur per mėnesį, tai yra nesiekė net 1 MMA, kuris Lietuvos Respublikoje yra pakankamas pragyvenimo lėšų dydis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. jis buvo išvykęs į Uzbekistano Respubliką dėl asmeninių aplinkybių, t. y. turėjo nemokamas atostogas, kas paneigia atsakovo teiginius apie nepagrįstus darbo santykius.

Pažymėtina, jog šis pareiškėjo teiginys nepaneigia Sprendimu nustatytos aplinkybės, jog leidimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas iš UAB „Awes group“ negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 1 100 Eur. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir UAB „Awes group“ teikiama informacija. Dėl to pritartina Migracijos departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus. Be to, Sprendime pažymėta, kad nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas ar turimas santaupas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje). Pažymėtina, kad atsakovui nustačius vieną iš ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1-19 punktuose numatytų pagrindų, sudarė pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą.

Nors pareiškėjas skunde akcentavo, jog 2025 m. balandžio 12 d. buvo pateiktas išsamus UAB „Awes group“ atsakymas į Migracijos departamento 2025 m. balandžio 7 d. paklausimą, kuriame paaiškinta, kad dėl jam suteiktų nemokamų atostogų asmeniniais tikslais pareiškėjas faktiškai nedirbo ir negyveno Lietuvoje ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, taip pat atsakovui buvo pateikti tai pagrindžiantys dokumentai, o faktinis atsakymo negavimas yra techninis nesusipratimas, ne įmonės ar pareiškėjo kaltė.

Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu negavo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto ir darbdavio tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio, 2025 m. balandžio 7 d. tiek pareiškėjui, tiek UAB „Awes group“ išsiuntė paklausimus, prašant paaiškinti, kodėl asmeniui buvo mokėta mažesnė darbo užmokesčio suma, bei nurodyti nedraudžiamųjų valstybės socialiniu draudimu laikotarpių priežastis. Taip pat buvo paprašyta pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus, tačiau nei pareiškėjas, nei UAB „Awes group“ jokių paaiškinimų ar dokumentų nepateikė (b. l. 85).

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 25SD8621 detaliai išaiškino pareiškėjo darbdaviui UAB „Awes group“ į jo 2025 m. balandžio 30 d. prašymą (b. l. 52–55), nurodydamas, kad aplinkybės, jog asmuo nemokamai atostogavo dėl iškilusių asmeninių problemų šeimoje, kurių nepagrindžia jokie pridėti dokumentai, Migracijos departamento vertinimu, nėra pakankamas pagrindas nemokamoms atostogoms pagrįsti ir šios aplinkybės nebūtų pakeitusios Migracijos departamento priimto Sprendimo. Taip pat akcentuota, kad visa kontaktinė Migracijos departamento informacija, įskaitant ir el. pašto adresą, kuriuo turėjo būti pateiktas atsakymas į 2025 m. balandžio 7 d. Migracijos departamento paklausimą, buvo nurodyta tiek pareiškėjui, tiek UAB „Awes group“ siųsto Migracijos departamento paklausimo pabaigoje.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, neatidumas, pasirinktas netinkamas elgesio modelis yra subjektyvus faktorius, nepagrindžiantis objektyvių priežasčių vertinti, kad Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, nesulaukus atsakymo į paklausimus nei iš pareiškėjo, nei iš jo darbdavio. Be to, pažymėtina, kad ir vėliau nebuvo pateikti jokie reikšmingi dokumentai pareiškėjo nemokamoms atostogoms pagrįsti, o pateikti pareiškėjo dokumentai ir paaiškinimas, kad jis dėl asmeninių priežasčių buvo išvykęs į kilmės valstybę, niekaip nepagrindžia, kodėl pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo pareigos atitikti reikalavimus, numatytus užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu.

Taigi, iš įvardytų duomenų akivaizdu, kad atsakovas Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu, nes per 11 įdarbinimo mėnesių laikotarpį net 6 mėnesius UAB „Awes group“ nedirbo iš viso. Todėl teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas Sprendimas (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktai, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka ĮUTP reikalavimus. „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti ĮUTP numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, tad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tai konstatavus, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. O. (M. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos Daina Kukalienė

Jolanta Medvedevienė

Asta Urbonienė