Dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-11101-860/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00289-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7;

55.1.3;

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 17 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Jovitos Einikienės ir Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. G.,

atsakovo atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. skundą (patikslintą) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas K. G. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo: 1) pripažinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) veiksmus neteisėtais dėl atsakovo priimto nerašytinio 2025 m. kovo 19 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pripažintas negaliojančiu; 2) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą paskelbti galiojančiu pareiškėjo Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, kad Migracijos departamentas 2025 m. kovo 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė jo Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu. Anot pareiškėjo, toks atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei turi būti panaikintas. Pirmiausia nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas „už akių“, t. y. jam nežinant apie Migracijos departamento vykdomą administracinę procedūrą jo atžvilgiu. Dar nurodo, jog apie jam išduoto Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimą negaliojančiu sužinojo iš atsakovo darbuotojo skambučio. Atsižvelgiant į tai mano, kad Migracijos departamento veiksmai buvo neteisėti. Taip pat mano, kad dėl to buvo pažeista ir jo teisė būti išklausytam, kadangi negalėjo teikti paaiškinimų ir pan. Skunde (patikslintame) pažymi ir tai, kad skundžiamas Sprendimas yra nerašytinis, todėl be motyvų, t. y. priimtas be teisinio pagrindo.

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2024 m. balandžio 17 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis ilgiau nei 12 mėn. iš eilės negyveno Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDc4LTYyNC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1478-624/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1478-624/2025">A-1478-624/2025</a>, 2025 m. kovo 12 d. priėmė galutinę nutartį, kurią paliko galioti Migracijos departamento sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip teisėtą ir pagrįstą. Taip pat nurodo, jog vykstant teisminiam procesui dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui buvo pakeistas ir išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio paskelbimą negaliojančiu pareiškėjas skundžia šioje byloje) su tikslu užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies nuostatą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) buvo informuotas apie tai, jog teismui priėmus sprendimą palikti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą dėl Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo galioti, pareiškėjui išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) bus paskelbtas negaliojančiu. O LVAT priėmus galutinę nutartį dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas negaliojančiu. Atsakovas mano, kad pareiškėjas skunde (patikslintame) pateikia selektyvią informaciją apie jo teisinę padėtį ir ginčijamą veiksmą. Anot atsakovo, pareiškėjo Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, nes buvo nustatyta, jog jis ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės negyveno Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybėje (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjas skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 2024 m. gegužės 2 d., t. y. kai tuo metu galiojusi Įstatymo redakcija skelbė, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais (Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teigia, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą pakeisti Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis tapo netinkamas naudotis (po ilgo nešiojimo kišenėje ant jo atsirado įtrūkimas). Tad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelė) tapo netinkamas naudoti ir siekiant užtikrinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, atsakovo teigimu, jam buvo pakeistas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentavo, jog pareiškėjas per MIGRIS buvo informuotas, jog teismui priėmus sprendimą palikti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą dėl Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo galioti, jo Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) bus paskelbtas negaliojančiu. Mano, kad teismui pripažinus, jog Migracijos departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas, tuo pačiu tai reiškia, kad ir ginčijamas veiksmas (Sprendimas), paskelbti Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, yra teisėtas ir pagrįstas, nes jis išplaukia iš Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dar nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog jis apie Sprendimą sužinojo skambučio metu. Teigia, kad pareiškėjas ir jo teisinis atstovas V. G. ne vieną kartą apie minėtą pranešimą buvo informuoti kitų administracinių bylų teismo posėdžiuose žodžiu ir raštu, kaip pvz. administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItOTg2Ni02NDEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-9866-641/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-9866-641/2024">I2-9866-641/2024</a>, taip pat teismo posėdžio metu, vykusio 2025 m. kovo 27 d. 14:30 val., nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItODY0NC03ODAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-8644-780/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-8644-780/2025">I2-8644-780/2025</a>, pareiškėjo atstovui buvo žinoma, kad LVAT priėmė galutinį sprendimą dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsižvelgiant į tai, pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 16 d. išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 19 d. buvo paskelbtas negaliojančiu. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, jog Sprendimas yra be motyvų, atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Aprašas), 107.1 papunkčiu, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nustatęs, kad per 14 darbo dienų nuo sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi priėmimo, šis sprendimas nėra apskųstas teismui, o jeigu sprendimas apskųstas – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi pripažįstamas teisėtu, atlieka šiuos veiksmus: paskelbia leidimą nuolat gyventi negaliojančiu Aprašo 110 punkte nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, nei Įstatymas nenumato ir neįpareigoja Migracijos departamento skelbiant leidimą nuolat gyventi negaliojančiu (veiksmas atliekamas per MIGRIS sistemą) priimti atskirą rašytinį sprendimą. Priešingai, mano, jog sistemiškai vertinant Aprašo nuostatas apie leidimo gyventi paskelbimą negaliojančiu, matyti, kad tai yra veiksmas atliekamas per MIGRIS sistemą, tačiau neturi būti rašytinis sprendimas su motyvais.

3. Teismo posėdyje:

- pareiškėjo atstovas palaikė skunde (patikslintame) išdėstytą poziciją, prašė skundą patenkinti. Akcentavo skundžiamo Sprendimo neatitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms; kad Sprendimo panaikinimui turėjo būti taikoma atskira procedūra.

- atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir su skundu nesutiko. Prašė pareiškėjo atstovui advokatui V. G. už piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir procesu paskirti baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus.

k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2025 d. kovo 19 d. nerašytinio Sprendimo, kuriuo pareiškėjo K. G. Leidimas (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

5.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis ilgiau nei 12 mėn. iš eilės negyveno Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybėje.

Pareiškėjas minėtą Migracijos departamento sprendimą 2024 m. gegužės 2 d. apskundė teismui. Regionų administracinis teismas (toliau – ir RAT) 2024 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą, administracinėje byloje Nr. 2-9866-641/2024, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas dėl RAT 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo kreipėsi į LVAT. Pastarasis teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDc4LTYyNC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1478-624/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1478-624/2025">A-1478-624/2025</a>) pareiškėjo skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

5.2. Vykstant teisminiam procesui, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 16 d. buvo išduotas Leidimas (duomenys neskelbtini).

5.3. Migracijos departamentas 2025 d. kovo 19 d. nusprendė pareiškėjo Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbti negaliojančiu.

5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu (veiksmu) pripažinti jo Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, kreipėsi į teismą.

6. Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi <...>.

7. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis gyvena ne ES valstybėje narėje ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės. Šis Migracijos departamento sprendimas buvo apskųstas RAT 2024 m. gegužės 2 d., t. y. skundas teismui buvo paduotas, kai dar galiojo minėto Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija. Tuo pačiu tai reiškė, kad Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, o pareiškėjui išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas, jeigu pareiškėjo skundas būtų atmestas, arba iki Leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos jo galiojimo datos, jeigu Migracijos departamento sprendimas būtų panaikintas. Šiuo atveju nebuvo būtinas teismo sprendimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nes Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo vykdymas, jį apskundus, buvo sustabdytas pagal įstatymą.

8. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas buvo pateikęs Migracijos departamentui 2024 m. liepos 8 d. prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) tapo netinkamas naudotis; 2024 m. liepos 19 d. paaiškinime nurodė, kad po ilgo nešiojimo kišenėje ant jo atsirado įtrūkimas. Taigi, pareiškėjas į Migracijos departamentą dėl Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo iš esmės kreipėsi dėl jo fizinio susidėvėjimo, t. y. kad jis tapo netinkamu naudoti.

9. Migracijos departamentas teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelė) tapo netinkamas naudoti ir siekiant užtikrinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, pareiškėjui buvo pakeistas leidimas nuolat gyventi ir išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie Migracijos departamento teiginiai iš esmės atitinka susiklosčiusią aukščiau minėtą faktinę situaciją. Be to, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas per MIGRIS 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo informuotas, jog teismui priėmus sprendimą palikti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą dėl Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo galioti, jo Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) bus paskelbtas negaliojančiu. Taigi, akivaizdu, kad Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatsiejamai buvo susijęs su Leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaikintas Migracijos departamento sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo ginčijamas teisme.

10. Pareiškėjas teigia, jog jam Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nustatančio, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas, pagrindu. Tai reiškia, kad buvo vykdoma savarankiška administracinė procedūra dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, vertinami teisės aktuose nustatyti kriterijai ir pan.; todėl jam pakeistas Leidimas (duomenys neskelbtini) nėra neatsiejamai susijęs su ankstesniu Leidimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo teiginiais negali sutikti. Visų pirma, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItMzcxMC03NDMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-3710-743/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-3710-743/2025">I2-3710-743/2025</a> esančio Migracijos departamento 2024 m. spalio 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 12 d. priimtas sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo yra sisteminis MIGRIS sprendimas, o nurodytas teisinis pagrindas – Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punktas (leidimo nuolat gyventi pakeitimas, pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui), buvo pasirinktas tik dėl to, kad pareiškėjas neprarastų ilgalaikio gyventojo statuso ES, kol vyks teisminis procesas, nes tam būtinas leidimo galiojimas 5 m. terminui; pasirinkus teisinį pagrindą – Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 2 punktą (leidimo nuolat gyventi pakeitimas, kai jis tapo netinkamu naudoti), būtų eliminuotas pareiškėjo ilgalaikio gyventojo statusas. Antra, tam, kad pareiškėjo Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) realiai būtų keičiamas dėl jo pasibaigusio galiojimo, turėjo būti pateiktas atitinkamas pareiškėjo prašymas (Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju tokio pareiškėjo prašymo nebuvo pateikta. Minėta, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą pakeisti Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) tik dėl to, kad jis tapo netinkamu naudoti dėl jo fizinio nusidėvėjimo (Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o ne dėl to, kad baigėsi jo Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas. Trečia, apskritai nebuvo jokio poreikio 2024 m. rugsėjo mėnesį keisti pareiškėjo Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo pasibaigusio galiojimo, nes jis tuo metu dar galiojo, t. y. Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2025 m. rugsėjo 21 d.

Apibendrinant konstatuotina, kad vien tai, jog dėl susiklosčiusios faktinės situacijos ir teisės aktų netobulumo pareiškėjo leidimo nuolat gyventi pakeitimo pagrindas formaliai buvo nurodytas kitas, t. y. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nereiškia, kad buvo vykdoma savarankiška administracinė procedūra, o ne siekiama užtikrinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos įgyvendinimą kol tęsis teisminis procesas ir bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Apskritai pareiškėjo argumentai, kad savarankiškos administracinės procedūros metu jam 2024 m. rugsėjo mėnesį buvo išduotas naujas ir savarankiškas leidimas nuolat gyventi (t. y. Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) stokoja logikos. Visų pirma, Migracijos departamentui priėmus 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, jog jis gyvena ne ES valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, o vėliau savarankiškai, kaip teigia pareiškėjas, priėmus sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ir išdavus naują Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), būtų paneigtas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas ir Migracijos departamento teisme ginama pozicija dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Antra, Migracijos departamentui nebuvo jokio pagrindo pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 16 d. išduoti naują ir savarankišką leidimą nuolat gyventi, nes tuo metu dar galiojo pareiškėjui išduotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui teisme ginčijant Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą dėl Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo jo vykdymas, minėta, pagal įstatymą buvo sustabdytas; tai reiškė, kad tuo metu Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo. Tad pagal pareiškėjo ydingą logiką išeitų, kad pareiškėjas nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. turėjo 2 galiojančius savarankiškus leidimus nuolat gyventi. Tačiau teisė nelogikos netoleruoja.

12. Taigi, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjui buvo aiškiai suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Aprašo 107 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nustatęs, kad per 14 darbo dienų nuo sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi priėmimo, šis sprendimas nėra apskųstas teismui, o jeigu sprendimas apskųstas – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi pripažįstamas teisėtu, atlieka šiuos veiksmus: paskelbia leidimą nuolat gyventi negaliojančiu Aprašo 110 punkte nustatyta tvarka (107.1 papunktis).

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad LVAT 2025 m. kovo 12 d. priėmė pareiškėjui nepalankų galutinį sprendimą (nutartį), t. y. kuriuo iš esmės buvo patvirtintas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi, teisėtumas, Migracijos departamentas turėjo pareigą paskelbti pareiškėjui išduotą Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neabejotinai susietas su Leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo galiojimu, negaliojančiu.

Pabrėžtina, kad nei Aprašas, nei Įstatymas nenumato ir neįpareigoja Migracijos departamento skelbiant leidimą nuolat gyventi negaliojančiu (veiksmas atliekamas per MIGRIS sistemą) priimti atskirą rašytinį sprendimą. Priešingai, sistemiškai vertinant Aprašo nuostatas apie leidimo gyventi paskelbimą negaliojančiu, matyti, kad tai yra veiksmas atliekamas per MIGRIS sistemą, tačiau neturi būti rašytinis sprendimas su motyvais, ypatingai turint omenyje tai, kad pareiškėjas, minėta, buvo iš anksto, t. y. 2024 m. rugsėjo 17 d. (ir ne tik), informuotas apie minėtus veiksmus esant atitinkamoms aplinkybėms. Šiuo atveju leidimo nuolat gyventi paskelbimas negaliojančiu yra labiau techninis veiksmas, o ne sprendimas. Tad jam, priešingai negu teigia pareiškėjas, netaikytini VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami administraciniam sprendimui.

15. Papildomai pasakytina dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą paskelbti galiojančiu jo Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nustačius, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą atlikti ginčijamą veiksmą, t. y. MIGRIS sistemoje paskelbti pareiškėjui išduotą Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, nėra jokio pagrindo spręsti dėl minėto reikalavimo patenkinimo. Be to, apskritai nenustatyta, kad tuo klausimu tarp šalių būtų kilęs ginčas, t. y. nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas su prašymu paskelbti jo Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančiu būtų kreipęsis į atsakovą, o pastarasis būtų priėmęs neigiamą sprendimą ar jo iš viso būtų nepriėmęs.

16. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas paskelbti jo Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu buvo priimtas už akių, jam nežinant apie vykdomą administracinę procedūrą ir pan.

Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos, minėta, kad pareiškėjas apie galimą (t. y. jeigu teismas paliks Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo nepakeistą) pakeisto leidimo nuolat gyventi paskelbimą negaliojančiu buvo informuotas per MIGRIS dar 2024 m. rugsėjo 12 d. pranešimu, kurį pareiškėjas perskaitė 2024 m. rugsėjo 17 d. 20.07 val. Tad šiuo atveju pareiškėjui iš anksto buvo aiškiai žinomos aplinkybės ir motyvai, kodėl jam yra išduodamas leidimas nuolat gyventi bei pasekmės, teismui palikus Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu šiuo atveju nebuvo vykdoma ir administracinė procedūra, tad pareiškėjo teisės jo minėtais aspektais negalėjo būti pažeistos.

17. Kiti pareiškėjos skundo argumentai yra neesminiai, nekeičiantys šioje byloje padarytų išvadų, tad teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

18. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, tad jis atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

19. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo atstovui advokatui V. G. už piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir procesu paskirti baudą pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atstovo tam tikri veiksmai turi piktnaudžiavimo požymių (pvz., kai prašymas dėl nušalinimo teisėjams, prašymas dėl įrodymų išreikalavimo ir kt. teikiami prieš pat teismo posėdį, nors jokių objektyvių priežasčių juos pateikti anksčiau nebuvo, kas rodo veikimą prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, ir kt.), tačiau jie nepasiekė tokio lygio ir intensyvumo (pvz., prašymai buvo atmesti ir teismo posėdis neatidėtas, tad bylos operatyvumo principas nepažeistas), kad būtų pagrindas skirti baudą. Tad bauda šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atstovui neskirtina.

20. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant teisinio atstovavimo išlaidas (5 dalis).

Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo K. G. skundą dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Jovita Einikienė

Saulius Jakaitis