Dėl lėšų priteisimo, peržiūrėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-303/2006

Procesinio sprendimo kategorija 94.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuriomis atsisakyta priimti Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant Valstybinės ligonių kasos interesus, atsakovui UAB „Ergo Lietuva“ dėl lėšų priteisimo, peržiūrėjimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – N. K. individuali įmonė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas Valstybinės ligonių kasos interesus, CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka reiškia ieškinį atsakovui, kurio buveinė yra Vilniaus mieste, Geležinio Vilko g. 6A; ieškiniu prašoma atlyginti 3447,60 Lt gydymo išlaidų, turėtų eismo įvykio metu nukentėjusiam B. M. gydyti; kaltu dėl eismo įvykio pripažintas A. B., vairavęs transporto priemonę, priklausančią trečiajam asmeniui ir sudariusiam transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su UAB „Ergo Lietuva“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškinį kaip neteismingą šiam teismui atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas motyvavo, kad reiškiamo ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį; šiuo atveju teismingumui nustatyti netaikytina CPK 30 straipsnio 6 dalis; ieškinys pagal CPK 29 straipsnį ar CPK 30 straipsnio 3 dalį teismingas atsakovo – juridinio asmens buveinės arba filialo, kuriame sudaryta draudimo sutartis, buveinės teismui, t. y. Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės arba Telšių rajono apylinkės teismui.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą, 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas atsakovui siejamas su šio sutartine, o ne deliktine atsakomybe; draudiko pareigų apimtį nustato teisės normos, reglamentuojančios draudimo teisinius santykius, ir draudimo sutartis; prokuroras reikalavimą taip pat grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, kurioje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką; kolegija sprendė, kad regresiniams ieškiniams taikytinos CPK 29 straipsnyje ar 30 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismingumo taisyklės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Prokuroras reiškia ieškinį dėl fizinio asmens, kurio civilinė atsakomybė apdrausta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nusikaltimu padarytos žalos sveikatai atlyginimo. Atsakovas pagal draudimo sutartį yra atsakingas už apdrausto asmens neteisėtais veiksmais padarytą žalą pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Šiuo atveju taikytina CPK 30 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatytas alternatyvus teismingumas: pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba pagal žalos padarymo vietą. Ši taisyklė taikoma ir tada, kai žalos atlyginimo prievolė įstatymo nustatytais atvejais pereina kitam asmeniui. Kadangi žala padaryta Klaipėdos rajone įvykusio eismo įvykio metu, tai pagal CPK 30 straipsnio 5 dalį ieškinys gali būti pareikštas Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Teismai neteisingai nustatė, kad reiškiamo ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl to nepagrįstai taikė CPK 29 straipsnio ir CPK 30 straipsnio 3 dalies normas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti; nurodo, kad prokuroras reiškia ieškinį draudikui dėl prievolės, kuri atsiranda, šiam vykdant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme reglamentuotą veiklą, todėl bylos teismingumas nustatytinas pagal CPK 29 straipsnį ar CPK 30 straipsnio 3 dalį; CPK 30 straipsnio 5 dalyje nustatytos teismingumo taisyklės taikytinos, kai ieškinį pareiškia fizinis asmuo, kurio sveikatai padaryta žala. Šiuo atveju ieškinys reiškiamas Valstybinės ligonių kasos, atlyginusios nukentėjusiojo gydymo išlaidas, naudai, todėl, remiantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, gali būti pareikštas pagal ieškovo buveinę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2006 m. kovo 2 d. nutartimi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prisidėjimo prie kasacinio skundo nepriėmė ir grąžino padavusiajai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorinio teismingumo taisyklės paskirsto tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją; teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui; tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nors prokuroras ieškinio dalyką apibūdino kaip nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai argumentavo, kad Valstybinės ligonių kasos naudai reiškiamas ieškinys yra ne dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą ar atimant gyvybę; tai nustatę, teismai pagrįstai netaikė CPK 30 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teritorinio teismingumo taisyklės, pagal kurią ieškinys gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Pripažintinas teisingu teismų išaiškinimas, kad pagal CPK 29 straipsnyje nustatytą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys, ginant Valstybinės ligonių kasos interesus, atsakovui UAB „Ergo Lietuva“ gali būti reiškiamas pagal šio juridinio asmens buveinę – Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui, taip pat pagal CPK 30 straipsnio 3 dalį – atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ filialo, kuriame buvo sudaryta draudimo sutartis, buveinę – Telšių rajono apylinkės teismui. Naikinti skundžiamas teismų nutartis nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas