S. S. pagal BK 260 str., 24 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-277-222/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52132-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.4.7; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. (A. M.), D. G. (D. G.) ir nuteistojo S. S. (S. S.) gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu

A. M. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos pardavimo P. M.) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo S. S.) – laisvės atėmimu penkeriems metams penkiems mėnesiams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo E. Y.) – laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir A. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d.

D. G. nuteistas:

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo S. S.) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo A. B.) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir dviem mėnesiams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo P. G.) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo K. M.) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir trims mėnesiams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.

S. S. nuteistas:

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo V. P. (V. P.) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo V. M.) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir septyniems mėnesiams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K.) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir aštuoniems mėnesiams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų gabenimo turint tikslą platinti M. J.) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir devyniems mėnesiams;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo kontrabanda siųsti narkotines medžiagas M. J.) – laisvės atėmimu šešeriems metams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti) – laisvės atėmimu šešeriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę pirmus dvejus metus paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, S. S. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš A. M. išieškota ir konfiskuota 50 Eur, iš D. G. – 53 Eur, iš S. S. – 155 Eur, kurie buvo gauti iš uždraustos veikos (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti P. G., I. P. (I. P.), S. S., E. Y., A. Š. (A. Š.), K. M. (K. M.), V. P., S. Š., A. B. (A. B.), V. M., J. K.; o P. M. išteisintas, tačiau dėl jų nuosprendis kasacine tvarka neapskųstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendis pakeistas:

Iš nuosprendžio pašalinta nuteistųjų A. M., D. G. (taip pat ir I. P., P. G.) atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. M. bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 30 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ramūno Pačebuto, nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliaciniai skundai atmesti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, t. y. 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 11 val. prie parduotuvės „Danifa“, esančios Taikos pr. 28, Visagine, pardavė už 30 Eur P. M. 0,005 g (1,98 proc.) psichotropinės medžiagos – buprenorfino.

2. A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su nusikaltimo vykdytoju D. G., organizavo neteisėtą narkotinės medžiagos pardavimą, t. y. 2015 m. rugsėjo 28 d. Visagino mieste nuo 14 val. 32 min. iki 14 val. 52 min. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) bendraudamas su D. G., naudojančiu abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), nurodė šiam parduoti S. S. narkotinės medžiagos – heroino. D. G., vykdydamas nurodymus, gabeno narkotinę medžiagą – 0,020 g (40,3 proc.) heroiną iki parduotuvės „Danifa“, esančios Taikos pr. 28, Visagine, ir ją 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 14 val. 52 min. pardavė už 10 Eur S. S..

3. A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, t. y. 2015 m. gruodžio 17 d. apie 16 val. 51 min. vaistinės „Camelia“ patalpose, esančiose Taikos pr. 10, Visagine, pardavė už 20 Eur E. Y. 0,015 g (23 proc.) narkotinės medžiagos – heroino.

4. A. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą – heroiną, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. nuo 2016 m. sausio 12 d. maršrutiniame autobuse, vykstančiame iš Vilniaus į Visaginą, gabeno 0,292 g narkotinės medžiagos heroino iki 2016 m. sausio 12 d. 19 val. 05 min., kol prie autobusų stotelės, esančios Parko g. 12A, Visagine, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

5. D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su nusikaltimo organizatoriumi A. M. neteisėtai gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą heroiną, t. y. 2015 m. rugsėjo 28 d. Visagine nuo 14 val. 32 min. iki 14 val. 52 min. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) bendraudamas su A. M., naudojančiu abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), vykdė A. M. nurodymus ir gabeno narkotinę medžiagą, t. y. 0,020 g (40,3 proc.) heroino iki parduotuvės „Danifa“, esančios Taikos pr. 28, Visagine, ir ją 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 14 val. 52 min. už 10 Eur pardavė S. S..

6. D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, t. y. 2015 m. spalio 20 d. apie 14 val. 44 min. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, prie savęs laikė ir už 10 Eur pardavė A. B. 0,014 g (26,7 proc.) narkotinės medžiagos – heroino.

7. D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su I. P., P. G. neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, t. y. 2015 m. spalio 20 d. nuo 20 val. 40 min. iki 21 val. 22 min. I. P., būdamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) antroje kameroje, esančioje Dūkšto kelias 72, Visagine, paskambinęs mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), į D. G. naudojamą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), paprašė už 3 Eur P. G. parduoti narkotinės medžiagos – heroino. D. G. 2015 m. spalio 20 d. apie 21 val. 39 min. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, vykdymas I. P. prašymą, už 3 Eur pardavė P. G. 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino.

8. D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pardavė narkotines medžiagas, t. y. 2015 m. spalio 20 d. nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 41 min. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) bendraudamas su A. Š., K. M., naudojančiais abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), sutarė parduoti A. Š. ir K. M. narkotinės medžiagos – heroino. Po to apie 17 val. 45 min. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, už 30 Eur pardavė K. M. narkotinės medžiagos – 0,061 g (39,3 proc.) heroino, kurią šis gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, ir apie 17 val. 47 min. perdavė A. Š., kuris 17 val. 48 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

9. D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. nuo 2016 m. sausio 14 d. 17 val. 53 min. traukinyje, vykstančiame iš Vilniaus į Visaginą, gabeno narkotinę medžiagą – 0,154 g heroino iki 2016 m. sausio 14 d. 19 val. 45 min., kol Visagino traukinių stotyje, esančioje Visaginas LT-31001, buvo sulaikytas, o narkotinę medžiagą asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

10. S. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, t. y. 2016 m. kovo 23 d. nuo 16 val. 21 min. iki 16 val. 31 min. avalynės taisyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Visagine, pardavė už 75 Eur V. P. 0,515 g (27,9 proc.) narkotinės medžiagos – heroino.

11. S. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, t. y. 2016 m. balandžio 5 d. apie 14 val. 26 min. automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, už 60 Eur pardavė V. M. 0,294 g (30,3 proc.) narkotinės medžiagos – heroino.

12. S. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), t. y. 2016 m. balandžio 19 d. 18 val. 28 min. nuo avalynės taisyklos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Visagine, gabeno 1,835 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 20,2 proc., automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), Kalviškių kaime, ir nuo 18 val. 40 min. iki 18 val. 43 min. automobilyje už 20 Eur pardavė J. K. 1,835 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 20,2 proc.

13. S. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam byla išskirta (M. J.), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą – heroiną, t. y. 2016 m. balandžio 16 d. apie 12.32 val. siuntinį su narkotine medžiaga (0,366 g heroino) gabeno iki AB „Lietuvos paštas“ Visagino skyriaus patalpose, esančiose Parko g. 7, Visagine.

14. S. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad pasikėsino įvykdyti narkotinės medžiagos kontrabandą – siųsti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei. T. y. jis nuo 2016 m. balandžio 12 d. 16 val. 52 min. iki 2016 m. balandžio 13 d. 10 val. 05 min. Visagine iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), bendraudamas su M. J., naudojančia abonentinius numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavo šios prašymą atsiųsti į Vokietijos Federacinę Respubliką – J. S. adresu: (duomenys neskelbtini), narkotinės medžiagos – heroino. Vykdydamas šį prašymą S. S., tiksliau tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, Visagino mieste paslėpė 0,366 g narkotinės medžiagos – heroino vyriškose šlepetėse ir tęsdamas nusikalstamą veiką nuo 2016 m. balandžio 14 d. 15 val. 54 min. iki 2016 m. balandžio 16 d. 11 val. 38 min. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), bendraudamas su E. Š., kuri dėl šios nusikalstamos veikos nėra kalta, naudojančia abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), sutarė jos vardu išsiųsti siuntinį į Vokietijos Federacinę Respubliką; 2016 m. balandžio 16 d. AB „Lietuvos paštas“, Parko g. 7, Visagine, patalpose šlepetėse paslėptą narkotinę medžiagą – heroiną supakavo į pašto siuntą Nr. RN273204172LT, o E. Š. perdavė minėtą pašto siuntą išsiųsti M. J. į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2016 m. balandžio 18 d. 13 val. siuntinį su narkotine medžiaga paėmė policijos pareigūnai.

15. S. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas – heroiną, kanapes (antžeminės dalys), psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2016 m. gegužės 17 d. iki 17 val. 10 min. prie savęs laikė 0,338 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,7 proc., ir 0,674 g narkotinės medžiagos – heroino (33,21 proc.), kol asmens kratos metu minėtos medžiagos buvo rastos ir paimtos. Kitą dalį – 27,137 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 15,3 proc. iki 16,7 proc., ir 2,812 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, S. S. laikė avalynės taisyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Visagine, iki 2016 m. gegužės 17 d. 17 val. 30 min., kol kratos metu šios medžiagos buvo rastos ir paimtos.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

16. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžius: išteisinti jį dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. psichotropinės medžiagos – vienos „Subutex“ tabletės pardavimo P. M., nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties, ir sumažinti paskirtas bausmes, atsižvelgiant į tai, kad šio nusikaltimo nepadarė ir kad pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – bendrininkų grupė. Kasatorius skunde nurodo:

16.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jis 4 tabletes „Subutex“ įgijo teisėtai, išrašius gydytojui, į kurį kreipėsi dėl heroino priklausomybės, ir pats šias tabletes vartojo. Sužinojęs, kad P. M. taip pat nori išsigydyti, pardavė jam vieną tabletę pabandyti, nepagalvojęs, kad tai neteisėta ir nusikalstama. Šiuo atveju jo tyčios turinys neanalizuotas ir nevertintas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, dėl vienos teisėtai įgytos tabletės „Subutex“ pardavimo gydymo tikslais P. M. turėtų būti išteisintas.

16.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką – heroino gabenimą ir pardavimą S. S. padarė veikdamas bendrininkų grupe, todėl šią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pašalino. Tačiau teismo išvada, kad sunkinančios aplinkybės pašalinimas nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę, yra neteisinga ir tai reiškia netinkamą BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymą, nes skiriant bausmę turi būti atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Taigi, bausmė atitinkamai turi būti sumažinta.

17. Kasaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo išteisinti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 2015 m. spalio 20 d. nusikaltimo, nes jo nepadarė, ir atitinkamai sumažinti paskirtą bausmę; perkvalifikuoti veiką, padarytą 2016 m. sausio 14 d., iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sumažinti paskirtą bausmę; nesant atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sumažinti jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

17.1. Abiejų instancijų teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų, neįdėmiai nagrinėjo įrodymus ir rėmėsi faktinėmis klaidomis.

17.2. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe), kurią buvo konstatavęs pirmosios instancijos teismas, paliko tą pačią bausmę, todėl pažeidė teisingumo ir protingumo principus, taip pat BPK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą.

17.3. Baudžiamajame procese teisėjai turi būti nešališki, o tai susiję su baigiamojo akto tinkamu motyvavimu. Nagrinėjamu atveju teismų sprendimuose šio reikalavimo nesilaikyta, nes juose nebuvo analizuojami kasatoriaus paminėtų dviejų nusikaltimų modeliai, nebuvo vertinamas įrodymų visetas, o remiamasi tik pavieniais. Pavyzdžiui, teismai neatsižvelgė, kad narkotikų niekas atvirai neprašo, neanalizavo faktinių aplinkybių, susijusių su 2015 m. spalio 20 d. įvykiu, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar tikrai buvo vaizdo įrašas, kurį ikiteisminio tyrimo metu kasatoriui rodė tyrėja, ir kur jis yra dabar, o kitas vaizdo įrašas, kuris buvo parodytas (t. y. kasatoriaus prisipažinimas dėl kitos nusikalstamos veikos), nesusijęs su 2015 m. spalio 20 d. įvykiu.

17.4. Teismai netinkamai vertino 2016 m. sausio 14 d. įvykį ir S. Š. parodymus (ne bendrame bylos duomenų kontekste), nes niekur nebuvo užfiksuota ir nustatyta, kad kasatorius, kuris pats sistemingai vartojo narkotines medžiagas, pirko jas ne sau, o kitam asmeniui. S. Š. kasatoriui atsiųstos SMS žinutės tekstas: „Jei kažkur išeisi, aš pati perduosiu“, yra nelogiškas, nes tuo metu jie kartu sėdėjo tame pačiame automobilyje, tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino.

17.5. Nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ar 259 straipsnio 1 dalį dažniausiai lemia tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba neturėjimas, o tokio kasatoriaus tikslo nė vienas teismas nenustatė. Kadangi byloje nepaneigta, kad jis (D. G.) narkotines medžiagas pirko sau, o kitų faktinių aplinkybių nustatymas grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, tai 2016 m. sausio 14 d. nusikalstama veika (susijusi su S. Š.) turėtų būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio į 259 straipsnį. Šiame kontekste kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad, sprendžiant kaltės, kaltininko turėto tikslo (disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) klausimus, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36/2009">2K-36/2009</a>, 2K-482/2011, 2K-629/2011, 2K-473/2012, 2K-574/2013, 2K-117/2014).

17.6. Teismai neatsižvelgė, kad kasatoriaus duoti parodymai nebuvo paneigti jokiais bylos įrodymais, ir rėmėsi tik tais, kurie nebuvo jam naudingi. Įrodymų vertinimas turi būti atliekamas laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau nagrinėjamoje byloje teismai neteisingai nustatė, kad kasatorius yra kaltas dėl padarytų pirmiau aptartų dviejų nusikalstamų veikų, ir netinkamai pritaikė baudžiamosios teisės ir proceso nuostatas.

18. Kasaciniu skundu nuteistojo S. S. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo S. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas, ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinės medžiagos pardavimas V. P., V. M., J. K., narkotinių medžiagų gabenimas turint tikslą platinti M. J.), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas kontrabanda siųsti narkotines medžiagas M. J.), ir dėl šių nusikalstamų veikų bylą nutraukti; pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria S. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas turint tikslą platinti), ir šią veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžių dalis dėl S. S. pripažinimo pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis); skirti S. S. švelnesnę laisvės atėmimo bausmę pagal sankcijos (BK 259 straipsnio 1 dalies) ribas. Kasatorius skunde nurodo:

18.1. Abiejų instancijų teismų nuosprendžių (priimtų S. S.) dalys nepagrįstos ir neteisėtos dėl netinkamo duomenų pripažinimo įrodymais, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, neteisingai skirtos bausmės ir pripažinimo pavojingu recidyvistu.

18.2. Teismai rėmėsi išimtinai nuteistąjį S. S. kaltinančiais duomenimis, nepagrįstai atmetė jį teisinančius – tai rodo teismų šališkumą. Nors S. S. parodymus, duotus teisme ir ikiteisminiame tyrime, galima vertinti kaip nenuoseklius, tačiau jis turi teises, numatytas BPK 21, 22, 44 straipsniuose, ir naudojimasis savo teisėmis duodant parodymus negali būti nukreiptas prieš jį naudojant tokius parodymus kaip kaltės įrodymų šaltinį. S. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog su tyrėju R. V. buvo konfliktinių situacijų, jis rašė pareiškimus dėl pastarojo elgesio, buvo sumuštas ir pan., dėl to R. V. davė tikrovės neatitinkančius parodymus, siekė nepagrįstai apkaltinti S. S.. Be to, S. S. tvirtino, kad sutiko duoti save bei kitus asmenis kaltinančius parodymus, nes buvo apgautas tyrėjo R. V., o šie parodymai prieštarauja kitų įtariamųjų (vėliau kaltinamųjų) parodymams, nebuvo patikrinti kitais procesiniais veiksmais, pvz., parodymų patikrinimu vietose, akistatomis ir pan. Todėl akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu S. S. duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti jo DNR pavyzdžiai, bet pėdsakų neaptikta ant jokių pakuočių, kurios rastos pas narkotinėmis medžiagomis disponuojančius asmenis. Nuteistosios S. Š. parodymų (apie tai, kad neva jai E. Š. sakiusi, jog A. M. ima narkotines medžiagas iš „Samochos“, turinčio savo avalynės taisyklą) nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, pati E. Š. tokių parodymų teisme nedavė. Taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos.

18.3. Nuteistasis S. S. neigė pardavęs V. P. 0,515 g (27,9 proc.) heroino. Pastarasis taip pat neigė įgijęs iš S. S. narkotines ir psichotropines medžiagas, tvirtino jas įgijęs Vilniuje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje prieštaringai vertinami V. P. parodymai, nes jų dalimi dėl psichotropinės medžiagos įgijimo tikima, tačiau kita šio asmens parodymų dalis atmetama. Toks selektyvus duomenų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. susitarė su policijos pareigūnu R. V. dėl galimybės švelninti jam skirtą kardomąją priemonę mainais į kaltės pripažinimą, o tai patvirtina faktas, jog S. S. nežinojo apie V. P. neteisėtai disponuojamos psichotropinės medžiagos rūšį. Ikiteisminio tyrimo duomenų rinkimas, pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, negali būti pripažįstamas kaip teisėtas įrodymų gavimo šaltinis. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvų duomenų apie tai, jog V. P. iš viso būtų buvęs S. S. avalynės taisyklos patalpose. Teismų nuosprendžiai grindžiami daugelio bylos duomenų išvardijimu, paskelbimu, tačiau nėra jokių konkrečių duomenų, vienareikšmiškai ir neginčijamai patvirtinančių S. S. kaltę dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo kitam nuteistajam. Nuteistasis S. S. tvirtino, jog buvo ir kiti pokalbiai, bet jie nepridėti prie bylos, t. y. pokalbis su V. P., kuris tvirtino, jog niekuo negalintis jam padėti.

18.4. Nuteistasis S. S. neigė pardavęs narkotines medžiagas V. M., šis parodė jas įsigijęs čigonų tabore ir tai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. S. S. tvirtino, kad 2016 m. balandžio 5 d. susitikimas automobilyje įvyko dėl 15 Eur skolos sugrąžinimo; tai patvirtina ir policijos pareigūnų atliktas slaptas sekimas, kurio metu užfiksuota, kaip V. M. trumpam įsėdo į S. S. automobilį. Teismo posėdyje apžiūrėtas vaizdo įrašas, tačiau dėl atsispindinčios saulės priekiniame automobilio stikle atliekamų veiksmų nesimatė. Šiuo atveju teismai slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis turėjo vertinti kritiškai, o pakartotinai teismo posėdyje apklausto policijos pareigūno liudytojo D. D. parodymus atmesti. S. S. ir V. M. telefoninių pokalbių turinys nerodo, jog buvo kalbama apie narkotinių medžiagų įsigijimą, laiką, vietą, narkotinių medžiagų kainą, rūšį, kiekį. Iš apeliacinės instancijos teisme pakartotinai peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad V. M. išlipa iš automobilio ir ranka (delnu) uždaro automobilio dureles, t. y. jo ranka nėra striukės kišenėje, kaip tai klaidinančiai įrašė policijos pareigūnai apžiūros protokole, kuriuo rėmėsi teismai.

18.5. Nuteistasis S. S. neigė realizavęs narkotines medžiagas J. K., kuri tai patvirtino (ikiteisminio tyrimo metu). Jokių kitų objektyvių parodymų, duomenų, patvirtinančių S. S. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nesurinkta.

18.6. Nuteistasis S. S. neigė kaltinimo dalį dėl kontrabandos ir nurodė, jog turėjo tikslą patikrinti, ar vykdoma jo mobiliojo ryšio telefono kontrolė ir sekimas. Tačiau dėl pervargimo, neblaivumo į šlepetes sudėjo ne miltus, o heroiną. Todėl jo veika kvalifikuota neteisingai. Be to, šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas bylą (t. y. jos dalį) išskirti, nes nesurasta ir neapklausta M. J., su kuria vyko pokalbis.

18.7. Policijos pareigūnai visiškai kontroliavo situaciją, slapta fiksavo telefoninius pokalbius, todėl manytina, kad nenutraukdami nusikalstamų veikų tyčia sąmoningai blogino traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisinę padėtį ir kartu sudarė prielaidas daryti sunkius nusikaltimus. Teismai privalėjo į tai atsižvelgti ir atitinkamai vertinti galimybę skirti švelnesnę bausmę. Teismai taip pat turėjo įvertinti, kieno iniciatyva buvo siunčiamos narkotinės medžiagos ir kaip intensyviai tai buvo prašoma padaryti. Iš visų telefoninių pokalbių matyti akivaizdus S. S. nenoras atlikti tokią paslaugą ir tai rodo, kad ne jis inicijavo nusikalstamos veikos darymą, o buvo paveiktas kito asmens.

18.8. Apkaltinamajame nuosprendyje padarytos neteisingos išvados dėl S. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti). S. S. pripažino įgijęs ir laikęs narkotines bei psichotropines medžiagas savo poreikiams tenkinti; jausdavo skausmus, dirbant reikėdavo energijos, todėl vartodavo amfetaminą, o poilsiui rūkydavo kanapes. Šie parodymai (BPK 20 straipsnio 4 dalis) nepaneigti jokiais duomenimis, juos patvirtina kiti bylos duomenys, dėl to nesuprantama, kodėl teismas juos atmetė. Tik prielaida laikytina tai, jog narkotines ir psichotropines medžiagas S. S. laikė turėdamas tikslą jas platinti. Be to, teismas nuosprendyje konstatavo, kad S. S. įrašytas į narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant opioidus, priklausomybės sindromo. Teismo padarytos išvados dėl S. S. veikos vertinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstos ir jo veika perkvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, parenkant bausmę pagal šio straipsnio sankcijos ribas.

18.9. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė neteisingas išvadas dėl S. S. pripažinimo pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnis). Teismas šališkai vertino jo ankstesnius teistumus, sąmoningai nenurodė, kad 2010 m. sausio 28 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu su 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuosprendyje neteisingai nurodoma apie S. S. nuteisimą šešis kartus ir dėl to paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai bei dalies jų skyrimas atlikti kalėjime neteisingas. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

19. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

19.1. Nuteistasis A. M. suvokė, kad jo platinamos medžiagos yra draudžiamos įsigyti be gydytojo rašytinio leidimo, veikė tiesiogine tyčia ir taip sukėlė grėsmę visuomenės sveikatai. Nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistas A. M., yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už jį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad jo baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas lyginant su P. M. padaryta mažiau pavojinga veika, todėl su tuo susiję kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

19.2. Apeliacinės instancijos teismas įvertino A. M. paskirtas bausmes laikydamasis BK 54 straipsnyje įtvirtintų taisyklių ir pagrįstai nusprendė, kad švelninti A. M. paskirtą bausmę (jos dydį) nėra pagrindo.

19.3. Teismai D. G. pateiktą įvykių versiją pagrįstai atmetė, kruopščiai ir išsamiai ištyrę visus baudžiamosios bylos duomenis, juos įvertinę kaip visetą, taip pagrindė savo išvadas. Kasatorius skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuris nebuvo peržiūrėtas teismuose, ir nėra žinoma, kur jis šiuo metu yra, ar vaizdo įrašas iš viso buvo padarytas. Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 13 d. rašto Nr. 89-S-l7167 matyti, jog atliekant slaptą sekimą, kurio metu buvo užfiksuotas 21.39 val. D. G. ir P. G. susitikimas, vaizdo įrašas nebuvo daromas, o sekimas atliekamas pareigūnams tiesiogiai stebint asmenis, po to buvo surašytas slapto sekimo protokolas (be priedų). Apeliacinės instancijos teisme šis slapto sekimo protokolas buvo perskaitytas, o jo turinio teisingumą patvirtino pats nuteistasis D. G.. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad kasatoriaus D. G. teiginiai dėl dingusio ikiteisminio tyrimo metu jam rodyto vaizdo įrašo neatitinka tikrovės, nes toks įrašas niekada nebuvo darytas. Jokių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų įrodinėjimo procese nenustatyta.

19.4. D. G. kasacinio skundo argumentas dėl bausmės sušvelninimo pašalinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę yra išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo, kuris priėmė pagrįstą sprendimą nešvelninti paskirtos bausmės. Vien tai, kad pašalinta viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę, nesudaro pagrindo teigti, kad bausmė privalo būti švelninama (ar griežtinama), jei kitos aplinkybės pagrindžia paskirtos bausmės dydį ir rūšį.

19.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei padarė teisingą išvadą dėl nuteistojo S. S. kaltės, jo įvykdyto nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Kasatorius skunde remiasi tik S. S. palankiais įrodymais, jų nesieja su kitais objektyviais bylos duomenimis. Teismai įvertino baudžiamojoje byloje esančius elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus, liudytojų parodymus bei kitus duomenis, svarbius nusikalstamoms veikoms nustatyti.

19.6. Kasatoriaus S. S. gynėjo argumentai dėl pareigūno R. V. susitarimo su jo ginamuoju buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ir pagrįstai nurodyta, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. bei jo gynėja R. V. pasirašė visuose apklausų protokoluose, patvirtino jų teisingumą, jokių pastabų neteikė, taip pat neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Nenustatyta jokių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu S. S. buvo daromas bet kokio pobūdžio spaudimas, siekiant gauti atitinkamus parodymus.

19.7. Slapto pobūdžio procesiniai veiksmai prieš S. S. atlikti ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kasatorius skunde tik deklaratyviai nurodo, kad pareigūnai sąmoningai delsė sulaikyti nusikalstamas veikas dariusius asmenis, tačiau iš tiesų jų veiksmai atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini neproporcingais, užsitęsusiais ar skatinusiais daryti nusikalstamas veikas. Taigi duomenys, kuriais rėmėsi teismai priimdami skundžiamus nuosprendžius, atitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad S. S. nebuvo provokuojamas, o pagal bylos duomenis jo tyčia neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis susiformavo dar iki jam taikomų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių.

19.8. Nors S. Š. parodymai yra išvestiniai (netiesioginiai), nes ji nurodė aplinkybes, kurias buvo sužinojusi iš kitų asmenų, tačiau toks informacijos šaltinis baudžiamajame procese nėra draudžiamas. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai kitų duomenų, patvirtinančių S. Š. parodytų aplinkybių tikrumą. Netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei jais nustatomi tarpiniai faktai. Vertinant liudytojo D. D. parodymus reikšminga tai, jog teismai nenustatė jokių duomenų, kad pastarasis galėjo siekti S. S. atsakomybės.

19.9. Dėl S. S. pripažinimo pavojingu recidyvistu neturi reikšmės tai, jog pirmosios instancijos teismas nepaminėjo aplinkybės dėl bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais, subendrinimo, nes S. S. iš tiesų atitinka BK 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius: jis yra teistas šešis kartus, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalį ir pripažino S. S. pavojingu recidyvistu, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę ir kitas aplinkybes, pagrindžiančias išvadą, kad nuteistasis yra pavojingas visuomenei.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20. Nuteistųjų A. M., D. G. ir nuteistojo S. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo A. M. kasacinio skundo argumentų

21. Kasatorius A. M. prašymą jį išteisinti (pagal BPK 382 straipsnį, nustatantį kasacinėse bylose priimamas nutartis, turėtų būti – bylą nutraukti), nesant veiksmuose BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, grindžia tuo, kad parduodamas psichotropinę medžiagą (vieną tabletę „Subatex“) P. M. nemanęs, jog elgiasi nusikalstamai, nes šis gydėsi nuo narkotinių medžiagų (heroino) priklausomybės, jis pats parduotą medžiagą buvo įgijęs (iš viso 4 tabletes) teisėtai, su gydytojo receptu, nes taip pat gydėsi nuo narkotikų priklausomybės. Be to, teismai neanalizavo jo tyčios platinti psichotropines medžiagas.

22. Šie kasatoriaus teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Iš teismų nuosprendžių turinio matyti, kad tai, jog A. M. kaltas padaręs aptariamą nusikalstamą veiką, kad suvokė neteisėtai parduodantis psichotropinę medžiagą – tabletę „Subatex“, kurios sudėtyje buvo 1,98 proc. buprenorfino, P. M., nustatyta byloje esančiais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, iš jų – ir paties A. M. parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, specialisto išvadomis ir kt. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą įvertino bylos įrodymus, nurodė jų pagrindu nustatytas aplinkybes, kurios atskleidžia, kad A. M. suprato, kokią medžiagą parduoda P. M., darė tai sąmoningai ir šie jo veiksmai – neteisėti. Vertinant įrodymus esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų nepadaryta (apie tokių pažeidimų buvimą kasaciniame skunde ir nenurodoma), o nuosprendžiuose nurodytos faktinės aplinkybės, iš jų – ir atskleidžiančios A. M. tyčios turinį, leidžia daryti išvadą, kad jo padaryta veika atitinka BK 260 strapsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančius požymius. Taigi, kasatoriui A. M., neteisėtai pardavusiam psichotropinę medžiagą P. M., baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

23. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo sušvelninti (sumažinti) jam paskirtą bausmę ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai to nepadarė, nes pašalino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nusikalstama veika, padaryta bendrininkų grupe), kurią buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas. Kasatoriaus manymu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepaisė BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą.

24. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo nepagrįsti. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalo atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Šie baudžiamajame įstatyme nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai suponuoja, kad bausmės rūšį ir dydį pirmiausia lemia įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, o skiriant konkrečią bausmę turi būti įvertintos visos jai parinkti turinčios reikšmę aplinkybės. Taip pat teismai turi vadovautis bausmės paskirtimi, kuri apibūdinta BK 41 straipsnyje. Taigi, kaltininko atsakomybę sunkinanti (ar lengvinanti) aplinkybė tėra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę. Nagrinėjamoje byloje A. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tris nusikalstamas veikas, paskiriant laisvės atėmimo bausmes penkeriems metams, penkeriems metams ir penkiems mėnesiams, penkeriems metams ir dviem mėnesiams, ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinus paskirtąsias bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, BK 259 straipsnio 1 dalyje – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pažymėtina, kad minėta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs A. M. jam darant vieną iš pirmiau nurodytų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. už neteisėtą narkotinės medžiagos heroino pardavimą S. S. (už tai paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams ir penkiems mėnesiams). Apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę (vieno nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe), A. M. paskirtų bausmių nesušvelnino konstatuodamas, kad tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek subendrinta galutinė bausmė nėra per griežtos. Tokią išvadą teismas grindė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu, kaltės forma ir rūšimi, tiesiogine tyčia, kitomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. M. nusikalto neišnykus teistumui, praeityje daug kartų buvo padaręs nusikalstamas veikas, niekur nedirbo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nešvelninti nuteistajam A. M. paskirtos bausmės yra motyvuotas bylos aplinkybėmis ir atitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias bausmės paskirtį bei jos skyrimo pagrindus. Vien tai, kad darant vieną iš nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas kasatorius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą (kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas ją pašalino), nesudaro pagrindo sušvelninti bausmę (sumažinti jos dydį).

25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti ar keisti skundžiamus teismų nuosprendžius pagal A. M. kasacinio skundo ribas nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo D. G. kasacinio skundo argumentų

26. Kasatoriaus D. G. prašymas jį išteisinti (pagal BPK 382 straipsnį, nustatantį kasacinėse bylose priimamas nutartis, turėtų būti – bylą nutraukti) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2015 m. spalio 20 d. (iš nuosprendžio matyti, kad nuteistas dėl trijų veikų, padarytų 2015 m. spalio 20 d.), ir prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, padarytą 2016 m. sausio 14 d., iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį grindžiami tuo, kad vertindami įrodymus teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei neanalizavo faktinių aplinkybių arba rėmėsi faktinėmis klaidomis. Be to, atkreipia dėmesį, kad sprendžiant nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ar 259 straipsnio 1 dalį klausimą lemianti aplinkybė yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimas (nebuvimas). Kasatorius, paminėdamas kai kuriuos bylos įrodymus, nurodo vaizdo įrašą, kuris jam esą buvo rodytas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neišlikęs, o teismai nesiėmė priemonių jam surasti, cituoja neinformatyvius SMS žinučių, siųstų S. Š., tekstus, atkreipia dėmesį, kad jo prisipažinimas nesusijęs su 2015 m. spalio 20 d. įvykiu. Kasatoriaus manymu, jo kaltė grindžiama prielaidomis ir tik jam nenaudingais (kaltinančiais) įrodymais.

27. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai daugiausiai susiję su faktinių aplinkybių įrodytumu, tiksliau – jų neigimu, iliustruojant tai bylos duomenų (įrodymų) fragmentais, tačiau nepateikiant teisinių argumentų, pagrindžiančių tai, kuo pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio) pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuos pačius argumentus nuteistasis D. G. buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, bet nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teismas pateikė išvadas, paaiškinančias, kodėl apelianto argumentai atmetami, kasaciniame skunde nuteistasis pakartoja tuos pačius argumentus, kuriais ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą.

28. Pirmiausia pažymėtina tai, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas yra ne kasacinės instancijos, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), nagrinėja tai, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Dėl to nuteistojo D. G. kasacinio skundo argumentai nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais nustatant bylai reikšmingas, įrodinėtinas faktines aplinkybes ir ar šioms aplinkybėms baudžiamasis įstatymas taikytas teisingai.

29. Iš bylos medžiagos ir skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad D. G. inkriminuotos aplinkybės, kurių buvimą jis neigia, yra grindžiamos byloje esančiais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir abiejų instancijų teismų įvertintais įrodymais. Tai, kad jis 2015 m. spalio 20 d. (įvairiu laiku) pardavė narkotinę medžiagą (heroiną) A. B., K. M., P. G., taip pat kad 2016 m. sausio 14 d. neteisėtai gabeno tos pačios rūšies narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, nustatyta pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais, taip pat apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertintais įrodymais, t. y. iš dalies paties D. G. parodymais, kitų asmenų, susijusių su narkotinės medžiagos platinimu, parodymais, kratų, daiktų apžiūros, slapto sekimo protokolais, specialistų išvadomis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo nuteistojo D. G. argumentus, iš jų – ir versiją dėl tariamai buvusio, bet pradingusio vaizdo įrašo, nuteistosios S. Š. parodymų patikimumo. Priešingai nei teigia kasatorius, faktinės aplinkybės, atskleidžiančios jo kaltumą padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas, nustatytos įvertinus įrodymų patikimumą bei jų viseto pakankamumą, o įrodymų vertinimas atliktas taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagal nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai aiškino nusikalstamų veikų sudėtis sudarančius požymius. Taigi, išteisinti D. G. (ar nutraukti bylą) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ar perkvalifikuoti jo veiką (dėl narkotinės medžiagos gabenimo turint tikslą ją platinti) iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

30. Nuteistasis D. G. taip pat ginčija jam paskirtą bausmę, prašydamas ją sušvelninti (sumažinti), nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir kasatorius A. M., – kad apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nusikalstama veika, padaryta bendrininkų grupe), kurią buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, turėjo į tai atsižvelgti ir atitinkamai sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau nepagrįstai to nepadarė ir paliko tą patį bausmės dydį, taip pažeisdamas BPK nuostatas. Be to, kasatoriaus manymu, buvo pažeistas teisingumo principas.

31. Kasatoriaus argumentai dėl pernelyg griežtos ir neteisingos bausmės nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi D. G. paskirta bausmė pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaip minėta pirmiau, šioje nutartyje atsakant į analogiškus kasatoriaus A. M. argumentus, kaltininko atsakomybę sunkinanti (ar lengvinanti) aplinkybė tėra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalis). D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už penkias nusikalstamas veikas atitinkamai paskiriant laisvės atėmimo bausmes: penkeriems metams, penkeriems metams dviem mėnesiams, penkeriems metams šešiems mėnesiams, penkeriems metams trims mėnesiams ir penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas pašalino kasatoriaus D. G. minimą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte) darant tik vieną iš minėtų nusikalstamų veikų ir padarė išvadą, kad ši aplinkybė, vertinant įstatyme numatytą bausmės dydį (ir jos vidurkį), nėra pagrindas ją mažinti. Spręsdamas bausmės dydžio klausimą apeliacinės instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad nusikalto būdamas teistas, neišnykus teistumui (recidyvas), atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kitas aplinkybes. Taigi teismas įvertino turinčias reikšmę bausmei paskirti aplinkybes ir konstatavo, kad vien tai, jog darant vieną iš nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas kasatorius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimą, nesudaro pagrindo sušvelninti bausmę (sumažinti jos dydį) – nei už atskiras nusikalstamas veikas, nei subendrintą bausmę. Pagal byloje nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad D. G. paskirta bausmė neteisinga, neatitinka BK 41 straipsnio nuostatų, kuriose apibrėžta bausmės paskirtis. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas yra vienas iš bausmės tikslų; minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi šiomis nuostatomis ir nė vienam iš nurodytų tikslų nesuteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė, o visų tikslų įgyvendinimas turi būti protingai subalansuotas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog D. G. paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga ir kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai spręsdamas šį klausimą, padarė teisės pažeidimą.

Dėl nuteistojo S. S. gynėjo kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu (dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi)

32. Kasatoriaus prašymai nutraukti S. S. bylą dėl narkotinių medžiagų pardavimo bei jų gabenimo turint tikslą platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), taip pat dėl pasikėsinimo kontrabanda siųsti narkotines medžiagas (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 3 dalis), o prašymas nusikalstamą veiką – narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą turint tikslą jas platinti – iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, grindžiami BPK 20 straipsnio pažeidimais, padarytais vertinant bylos įrodymus. Pasak kasatoriaus, teismų nuosprendžiai nepagrįsti, tinkamai nemotyvuoti, neparemti išsamia bylos duomenų analize. S. S. kaltumas buvo įrodinėjamas konkrečių kaltinančių faktų nepatvirtinančiais įrodymais (pvz., telefoninių pokalbių įrašais), atmetant teisinančius įrodymus, be pagrindo remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais ir nepatikrintais paties S. S. parodymais, kuriuos jis davė iš esmės priverstas (policijos pareigūnui R. V. darant spaudimą), nuteistosios S. Š. parodymais apie tai, kad nuteistasis neva platino narkotines medžiagas, nors tokias aplinkybes nurodžiusi tik iš E. Š. žodžių, o pastaroji nebuvo apklausta. Dėl to minėti įrodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

33. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3 dalys). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Tačiau BPK nenustatyta, kad duomenys laikomi patikrintais atlikus kokius nors konkrečius proceso veiksmus. Kiekvienoje byloje duomenys tikrinami atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes ir toje byloje įmanomus atlikti proceso veiksmus. Visais atvejais byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymas turi būti paremtas įrodymų vertinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas asmens kaltumo klausimą, privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą ir pakankamumą bei pagrįsti atitinkamą sprendimą. Nagrinėjamoje byloje tai ir buvo padaryta laikantis minėtų įrodinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančių BPK nuostatų.

34. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę duoti parodymus, tačiau kasatorius neteisus teigdamas, kad tokio asmens parodymai apie savo ar kitų asmenų padarytus nusikaltimus negali būti panaudojami kaip informacijos šaltinis. Tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), tik būtina, kad atitinkami parodymai atitiktų pirmiau nurodytus BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalyse įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Nagrinėjamu atveju tikrinant bylos įrodymus teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti S. S., apklausto dalyvaujant gynėjui, parodymai, be to, kaip liudytojai teisiamajame posėdyje buvo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai R. V., D. D. ir kiti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų nuteistajam S. S. inkriminuotų kaltinančių faktinių aplinkybių įrodytumą ir iš naujo vertindamas bylos įrodymus, pirmiausia daug dėmesio skyrė tiek apeliaciniame, tiek ir kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su S. S. parodymų gavimu atliekant ikiteisminį tyrimą, išnagrinėjimui. Tai, kad šie parodymai gauti nenaudojant neleistinų būdų, o įstatymo nustatyta tvarka, teisėtu būdu, teismas nustatė remdamasis bylos duomenimis ir aplinkybėmis, paneigiančiomis nuteistojo versiją, esą jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (apkalbėjo save) veikiamas policijos pareigūno R. V., pažadėjusio netaikyti jam suėmimo (paleisti iš sulaikymo). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog situacija, kai įtariamas ar kaltinamas asmuo vienu metu apklausiamas (pvz., ikiteisminio tyrimo metu) duoda parodymus, kuriais tvirtina nusikalstamas veikas atskleidžiančius faktus, o vėliau (pvz., apklausiamas teisme) neigia tokių faktų buvimą, baudžiamajame procese yra galima ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad asmens teisė duoti ar neduoti parodymus buvo pažeista. Baudžiamojo proceso taisyklės reikalauja, kad visi įrodymai – tiek teisinantys, tiek kaltinantys – turi būti įvertinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. S. parodymus apie tai, kad jis nepardavė narkotinių medžiagų, kad neturėjo tikslo platinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo, teismai taip pat vertino, o vien tai, kad tokius jo parodymus atmetė, savaime nereiškia teisės pažeidimo.

35. Iš BPK 20 straipsnio nuostatų išplaukia, kad nė viena įrodymų rūšis neturi išankstinės galios, pranašumo prieš kitas, įrodinėjimo procese svarbus visų faktų, iš jų – ir tarpinių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatymas; byloje įrodinėtinos faktinės aplinkybės gali būti patvirtintos ar paneigtos ir tiesioginiais, ir netiesioginiais įrodymais. Dėl to nuteistosios S. Š. parodymai (apie aplinkybes, kurias jai pasakiusi E. Š.), kaip vienas iš informacijos šaltinių, šioje byloje buvo teisėtai įvertinti kartu su kitais įrodymais.

36. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino visų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, iš jų – ir kasaciniame skunde minimų telefoninių pokalbių, užfiksuotų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, slapto sekimo protokolų duomenimis, taip pat kratos, daiktų apžiūros protokolus, specialisto išvadas, kitų nuteistųjų, palaikiusių ryšius su S. S., parodymus. Įvertinęs iš skirtingų šaltinių gautą informaciją, sugretinęs faktus teismas padarė argumentuotas išvadas dėl įrodymų patikimumo ir jų viseto pakankamumo S. S. kaltumui pagrįsti. Taigi tai, jog S. S. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, yra grindžiama įrodymų vertinimu, atliktu nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, nekartodama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktų išvadų, atkreipia dėmesį į tai, kad šis teismas, remdamasis pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje išanalizuotais įrodymais bei iš naujo juos vertindamas, savo nuosprendyje pasisakė ir atskirai dėl kiekvienos S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių įrodytumo, jos kvalifikavimo pagal atitinkamą baudžiamąjį įstatymą, taip pat motyvuotai paneigė nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Daryti kitokias išvadas ir bylą S. S. nutraukti ar perkvalifikuoti jo veiką, kaip to prašoma kasaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

37. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai, esą policijos pareigūnai, slapta fiksuodami telefoninius pokalbius ar vykdydami slaptą sekimą, sąmoningai blogino S. S. teisinę padėtį, nes nenutraukė daromų nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos, teismų nuosprendžiuose išanalizuotų duomenų (įrodymų) matyti, kad kiekvienu atveju gavus informacijos apie galimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą šių nusikalstamų veikų dalyviai netrukus buvo sulaikomi, iš jų paimamos minėtos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas minėtus bylos duomenis nuosprendyje detaliai aptarė ir pagrįstai konstatavo, kad S. S. taikytos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės buvo proporcingos, atitinkančios teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 154, 158, 160 straipsniai). Atsižvelgiant i tai, kad kasaciniame skunde iš esmės tik deklaratyviai nurodoma apie galimą pažeidimą leidžiant S. S. tęsti nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijai nėra būtinybės šį klausimą nagrinėti išsamiau.

38. Taigi byloje nustatytos ir teismų nuosprendžiuose pripažintos įrodytomis šios esminės faktinės aplinkybės: S. S. neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą (heroiną) V. P. ir V. M., neteisėtai gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą (kanapes) J. K., veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam byla išskirta (M. J.), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą (heroiną), pasikėsino įvykdyti narkotinės medžiagos (heroino) kontrabandą – siųsti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei, neteisėtai laikė narkotines medžiagas (heroiną, kanapes (antžemines dalis)) ir psichotropinę medžiagą (amfetaminą), turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Kasatoriaus teiginiai, kad teismų išvados dėl šių faktinių aplinkybių buvimo neteisingos, nes neparemtos įrodymais, arba įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų, nepagrįsti. Pagal nurodytas faktines aplinkybes S. S. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, t. y. jos teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuteistojo S. S. gynėjo argumentų dėl BK 27 straipsnio nuostatų taikymo

39. Kasatorius nuteistojo S. S. gynėjas, prašydamas panaikinti teismų nuosprendžių dalis dėl BK 27 straipsnio taikymo pripažįstant nuteistąjį S. S. pavojingu recidyvistu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu padarė neteisingas išvadas, nes nenurodė, jog 2010 m. sausio 28 d. ir 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo bendrinamos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, be to, neteisingai nurodė apie S. S. nuteisimą 6 kartus, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, dėl to paskirta bausmė neteisinga.

40. Iš tiesų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tokie faktai apie buvusius teistumus įrašyti ir nepažymėta apie bausmių subendrinimą, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kurių pagrindu S. S. pripažintas pavojingu recidyvistu, buvimo, o kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumo neatitinka tikrovės, prieštarauja šio teismo nuosprendžio turiniui.

41. Pagal BK 27 straipsnio nuostatas, nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimą padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai teisingai nurodė, jog S. S., neišnykus trims teistumams už sunkius nusikaltimus (nuteistas 2004 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžiu – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), 2016 m. kovo–gegužės mėn. padarė naujus sunkius tyčinius nusikaltimus (už juos nuteistas skundžiamu 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu). Be to, pagal apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, ankstesni teistumai (pagal 1999 m. spalio 14 d., 2000 m. balandžio 26 d. ir 2000 m. lapkričio 21 d. nuosprendžius), nors ir neišnykę, nelėmė S. S. pripažinimo pavojingu recidyvistu taikant BK 27 straipsnio 3 dalies 4 punktą, 3 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikslino S. S. teistumų aplinkybes, taip pat ir bausmių subendrinimą. Teismas nurodė ir tai, kad S. S. daromi nusikaltimai yra panašūs – jie susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimu, kad nuteistasis nedaro reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, naujus nusikaltimus padarė netrukus po to, kai buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę (praėjus vieneriems metams trims mėnesiams ir 18 dienų). Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šias ir kitas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo S. S. asmenybę, elgesį, padarė teisingas išvadas, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti jį pavojingu recidyvistu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S. paskirta bausmė nėra per griežta. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

42. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų panaikinti ar keisti skundžiamus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžius, pagal kasacinių skundų ribas jie pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų A. M., D. G. ir nuteistojo S. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Rima Ažubalytė

Dalia Bajerčiūtė