P. Š. pagal BK 281 str. 4 d., 281 str. 7 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-320-693/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31844-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.25.4.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Šerlinsko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu P. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

P. Š. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš P. Š. priteista Valstybinei ligonių kasai 4168,85 Eur žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota iš P. Š. konfiskuotino turto – „Opel Vectra Station“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 2670 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalis dėl P. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikinta. P. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta, ją apimant griežtesne pagal BK 281 straipsnio 4 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. P. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. birželio 25 d. apie 17.18 val. Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį,,Opel Vectra Station“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeisdamas KET 9 ir 127 punktų reikalavimus elgtis atsargiai ir pasirinkti tinkamą greitį pagal esamas sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkęs į griovio kraštą automobilis vertėsi. Eismo įvykio metu kartu važiavusiems keleiviams Z. B. buvo sunkiai, V. D. nesunkiai, o A. D. ir M. D. nežymiai sutrikdyta sveikata.

2. P. Š. taip pat buvo kaltinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas (iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad pažeidė KET 14 punkto reikalavimus) pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad minėto eismo įvykio metu vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės (kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,37 promilės) alkoholio.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių ir P. Š. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisintas nepagrįstai. Nagrinėjamoje byloje P. Š. veiksmai, kurie pasireiškia transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymius. Tęsdamas neteisėtus veiksmus, P. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktus, dėl to kilo eismo įvykis. Dėl kilusio eismo įvykio atsirado teisiniai padariniai – sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. P. Š. Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius. BK 281 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis neapima vairavimo (kaip proceso, vyksmo) apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį kaltininkas atsako tik už baudžiamojo įstatymo uždraustos būsenos vairavimo sukeltus pažeidimus. P. Š. veiksmuose yra ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 4 ir 7 dalyse, sutaptis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl P. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikino. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad BK 281 straipsnio 4 dalies prasme kaltininkas atsako už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio kilo teisiškai reikšmingi padariniai. Atlikdamas BK 281 straipsnio 7 dalyje uždraustus veiksmus, kaltininkas tiesiogiai pažeidžia tas teisines vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina baudžiamasis įstatymas, o ne pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, kurios numatytos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Dėl to iš kaltinimo kaip perteklinę pašalino aplinkybę, kad tokiais veiksmais P. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis P. Š. ir jo gynėjas advokatas V. Šerlinskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. BK 281 straipsnio pakeitimai (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija) įsigaliojo ir už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Teismų praktika dar nėra suformuota, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokiais atvejais, kai asmeniui, kaltinamam pagal BK 281 straipsnio 4 dalį (kai asmuo buvo neblaivus daugiau nei 1,5 promilės), už tuos pačius veiksmus papildomai inkriminuojama ir BK 281 straipsnio 7 dalis, yra perteklinis kaltinimas ir netgi pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą principą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

4.2. Tiek BK 281 straipsnio 4 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų būtinas sudėties požymis – vairavimas kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio. Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį asmuo neblaiviu laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio, o pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiama, kai asmens kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Kadangi BK 281 straipsnio 4 dalyje yra numatytas neblaivumo intervalas nuo (arba lygu) 0,41 promilės ir daugiau alkoholio, bet nereglamentuojant, iki kiek promilių, tai laikytina iki „begalybės“, pagrįstai darytina išvada, jog 1,5 promilės alkoholio patenka į nebaigtinį promilių sąrašą. Taigi, P. Š. veiksmai – vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės (P. Š. nustatyta 2,37 promilės), atitinka BK 281 straipsnio 4 dalyje nurodytus būtinus nusikaltimo sudėties požymius: 1) vairavimas transporto priemonės, 2) vairavimas transporto priemonės neblaiviam ir kt. Analogiškai šie du požymiai atitinka ir BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį. Be to, KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Taigi, tiek jei asmuo pripažįstamas kaltu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, tiek pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jis turi būti pažeidęs KET 14 punkte nustatytą įpareigojimą.

4.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad P. Š. veiksmų kvalifikavimas papildomai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis, ir dėl šios kaltinimo dalies P. Š. teisingai išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad BK 281 straipsnio 4 dalyje nurodyto nusikaltimo būtinas kvalifikuojantis požymis yra tai, kad asmuo veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad įstatymų leidėjas nenumatė, kad šis kvalifikuojantis požymis būtų apibrėžtas kaip mažesnis apsvaigimas nei 1,5 promilės alkoholio.

4.4. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad P. Š. pripažintinas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė ne už patį vairavimą transporto priemonės, būnant šios normos uždraustos būsenos, o už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę būdamas tokios baudžiamojo įstatymo uždraustos būsenos padarė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, dėl to įvykio eismo įvykis, sukėlęs teisinius padarinius. BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos normos turinio analizė leidžia teigti, kad kaltininko veika pasireiškia vairavimu kelių transporto priemonės, kai kaltininkas šiuos veiksmus atlieka būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltininkas, atlikdamas BK 281 straipsnio 7 dalyje uždraustus veiksmus, tiesiogiai pažeidžia tas teisines vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina baudžiamasis įstatymas, o ne pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, kurios numatytos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Tačiau net BK 281 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja atsakomybę už Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai yra sukonkretinti KET ir tiek BK 281 straipsnio 4 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytas vienas iš nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, kad nusikalstama veika padaroma asmeniui esant neblaiviam, t. y. pažeidžiant KET 14 punkto reikalavimus. Tačiau papildomi padariniai, nusikaltimą padarant neblaiviam (BK 281 straipsnio 3 ir 4 dalys), yra eismo įvykio sukėlimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, bet ne dėl neblaivumo, o dėl KET pažeidimo (KET 9 ir 127 punktai).

4.5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad eismo įvykis kilo būtent dėl KET 9 ir 127 punktų o ne KET 14 punkto pažeidimo, bet P. Š., darydamas nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas KET 9 ir 127 punktus, buvo ir neblaivus (2,37 promilės), t. y. daugiau nei 0,41 promilės ir daugiau negu 1,5 promilės (KET 14 punkto pažeidimas), dėl to jam ir buvo inkriminuota BK 281 straipsnio 4 dalis, nes visi jo padaryti KET pažeidimai atitinka BK 281 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Todėl papildomai už tą pačią veiką, vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam (KET 14 punktas), nuteisti P. Š. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nebuvo jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis P. Š. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį priimtas netinkamai pritaikant baudžiamojo įstatymo nuostatas ir tuo pagrindu netinkamai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turėtų būti panaikintas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo P. Š. ir jo gynėjo advokato V. Šerlinsko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 281 straipsnio taikymo

6. Byloje nustatyta, kad P. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,37 promilės), pažeisdamas KET 9 ir 127 punktus, reikalaujančius elgtis atsargiai ir pasirinkti tinkamą greitį pagal esamas sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, automobilis, atsitrenkęs į griovio kraštą, vertėsi. Eismo įvykio metu keleiviams buvo padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai: Z. B. sunkiai sutrikdyta sveikata, V. D. nesunkiai sutrikdyta sveikata, o A. D. ir M. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas panaikino nuosprendžio dalį dėl P. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jį pagal šią BK 281 straipsnio dalį nuteisė. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas ir tuo pagrindu netinkamai paskirta bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie kasatorių argumentai yra pagrįsti.

7. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus BK 281 straipsnyje diferencijuojama atsižvelgiant į du kriterijus: 1) sukeltų padarinių sunkumą ir 2) kaltininko fiziologinę būseną (ar veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Taigi įstatymų leidėjas šios nusikalstamos veikos kvalifikuojančius požymius susiejo ne tik su atitinkamo masto kilusiais padariniais, bet ir su nusikalstamos veikos subjekto būsena. Šių požymių derinimas tarpusavyje leidžia BK 281 straipsnyje nustatyti skirtingas, padaryto Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pavojingumą atitinkančias sankcijas.

8. Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, sukėlęs sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, kvalifikuojamas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, tokia veika, padaryta apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų subjekto, laikoma pavojingesne ir kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Atitinkamai yra diferencijuotos ir už šias nusikalstamas veikas galimos skirti sankcijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčo dėl to, ar P. Š. transporto priemonę vairavo neblaivus, nėra, kasaciniame skunde taip pat nėra ginčijami kiti BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyti sudėties požymiai. Pagrindinis spręstinas klausimas – ar P. Š. veiksmai vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio (nustatyta 2,37 promilės) papildomai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

9. 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d.) BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, pati nusikalstama veika gali būti padaroma tik specialaus subjekto – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tik tyčine kaltės forma. Tokios nuostatos įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme reiškia, kad yra netoleruojamas apsvaigusio nuo alkoholio asmens (kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) dalyvavimas eisme – tokia veika pati savaime pripažįstama nusikalstama. Atsižvelgdama į minėtos nusikalstamos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

10. Minėta, kad kvalifikuojant padarytą veiką pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, be kitų požymių, turi būti nustatyta, kad asmuo, vairavęs kelių transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šie požymiai yra realizuojami, kai kaltininkas kelių transporto priemonę vairuoja nurodytos būsenos. Tokie veiksmai laikytini šiurkščiu KET pažeidimu (KET 14 punktas). Taigi kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos sudėtį, jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Apsvaigimo nuo alkoholio požymį atskleidžia BK 281 straipsnio 9 dalis, pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, todėl BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nors alkoholio kiekis kraujyje (jei nustatyta 0,41 promilės ir daugiau alkoholio) padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 4 dalį įtakos neturi, tačiau į jį gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio kaltininkui individualizuojant bausmę (BK 54 straipsnis). Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad tiek BK 281 straipsnio 4 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiurkščiausių tokio KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes P. Š. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2,37 promilės), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuojami. Jo padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

11. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje baudžiamąjį įstatymą tinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas, P. Š. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. Š. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis. Tačiau šis teismas, nurodydamas teisingus veikos kvalifikavimo motyvus, priėmė sprendimą P. Š. išteisinti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad P. Š. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri iš BK 281 straipsnio 4 ir 7 dalies perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 4 dalį, nuosprendžio dalis dėl P. Š. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį naikintina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį su pakeitimais:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria P. Š. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Vytautas Masiokas