R. P. pagal BK 260 str. 3 d., 265 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-278-788/2018

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00473-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.23.2.2.2; 1.2.23.7; 2.1.7.4; 2.3.2.2.13; 2.4.2.2; 2.8.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Audros Betos Rekštienės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžių.

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2016 m. kovo 8 d. laikas.

R. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2016 m. kovo 8 d. laikas.

R. Š. ir R. P. išteisinti pagal BK 262 straipsnį kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendis pakeistas ir panaikinta jo dalis, kuria R. P. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Iš dalies patenkinus nuteistojo R. Š. ir nuteistojo R. P. gynėjos advokatės Audros Betos Rekštienės apeliacinius skundus, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendis pakeistas:

R. P. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų. R. P., nuteistam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sušvelninta iki trijų mėnesių laisvės atėmimo.

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo R. P. ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su šiuo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

R. Š. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Pašalintos iš Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybės, kad „R. P. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, nuo tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014 m. birželio pradžios, pažeisdami nustatytą tvarką, turėdami tikslą neteisėtai laikyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, bendrais veiksmais iki 2014 m. spalio 9 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje patalpoje, taip pat gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje antrojo aukšto patalpoje, neteisėtai užauginę didelį kiekį – 389 vnt. kanapių augalų, turinčių savo sudėtyje daugiau kaip 0,2 procento tetrahidrokanabinolio, gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje patalpoje neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 7 015,054 g – narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių)“.

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalis, kurioje nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikintini daiktiniai įrodymai, pažymėti Nr. 27, 29 ir 30: kompaktinės plokštelės Nr. 20-2/7-LOK-1184 (2014 m.), Nr. 20-2/7-LOK-1183 (2014 m.), Nr. 20-2/7-LOK-1185 (2014 m.), kuriose užfiksuoti R. P. ir R. Š. pokalbiai mobiliojo ryšio telefonu, susirašinėjimas SMS pranešimais (perduodamos kartu su byla); kompaktinė plokštelė su kratos vaizdo įrašu (duomenys neskelbtini) (perduodama kartu su byla); kompaktinė plokštelė su įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu (duomenys neskelbtini) (perduodama kartu su byla), ir šiuos daiktinius įrodymus palikti saugoti prie bylos.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. R. P. ir R. Š. nuteisti pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, nuo tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014 m. birželio mėn. pradžios, pažeisdami nustatytą tvarką, turėdami tikslą neteisėtai pagaminti ir platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtose patalpose neteisėtai augino didelį kiekį – 389 vnt. kanapių augalų, turinčių savo sudėtyje daugiau kaip 0,2 procento tetrahidrokanabinolio, bei iš neteisėtai užaugintų kanapių pradėjo gaminti labai didelį kiekį – 7015,054 g – narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), t. y. šiuos augalus nuskynė ir pradėjo džiovinti iki 2014 m. spalio 9 d., kai gaminamos narkotinės medžiagos buvo rastos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir paimtos policijos pareigūnų;

1.2. R. P. taip pat nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo nenustatytos dienos savo bute (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė Vokietijos pramoninės gamybos 380-o kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 380-o kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir 3 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, priskiriamų C kategorijos ginklams skirtiems šaudmenims, kuriuos 2014 m. spalio 9 d. rado ir paėmė policijos pareigūnai;

1.3. R. P. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo tiksliai nenustatytos dienos savo bute (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, laikė 0,172 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2014 m. spalio 9 d. rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies taikymo ir šią bylos dalį nutraukti, o kitą nuosprendžio dalį pakeisti bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, skiriamos už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotine medžiaga – kanapėmis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; valstybės taikomos priemonės, taip pat ir bausmės už nusikalstamas veikas, turi būti adekvačios siekiamam tikslui ir nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Kitose Europos Sąjungos valstybėse laikomasi liberalaus požiūrio į kanapes, jas leidžiama vartoti medicinos ir rekreaciniais tikslais, o Lietuvoje už nusikalstamas veikas, susijusias su kanapėmis (jų labai dideliu kiekiu), numatytos laisvės atėmimo bausmės nuo dešimties metų, taip ignoruojami Konstitucijoje ir BK esantys prigimtinio teisingumo, bausmių adekvatumo už padarytą nusikalstamą veiką, pavojingumo ir kt. principai. Šiuo metu esantis bausmių teisinis reguliavimas, kai bausmė už labai didelį kanapių kiekį yra griežtesnė nei už nusikaltimus žmogaus gyvybei (BK 130, 131, 162 straipsniai) ir valstybei (BK 118 straipsnis), neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų prigimtinių teisingumo ir bausmių proporcingumo už nusikalstamą veiką principų. Skundžiamuose nuosprendžiuose nieko nepasisakyta dėl kasatoriaus analogiškų prašymų (kreiptis į Konstitucinį Teismą), kuriuos jis buvo pateikęs tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Be to, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes, baigus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir prieš surašant apeliacinį skundą, jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punktas).

2.2. Pagal suformuotą teismų praktiką kanapių augalų džiovinimas yra gaminimo procesas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-185/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-185/2010">2K-185/2010</a>). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteisimą grindė aplinkybe, kad „nukirpti kanapių augalai buvo sukabinti džiovinimui“, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šie augalai „guli paskleisti ant žemės džiovinimui“. Tokios teismų išvados yra neteisingos, padarytos neatsižvelgus į aplinkybes, užfiksuotas įvykio vietos vaizdo įraše, t. y. kad grindys išklotos plytelėmis, o kanapių augalai buvo sumesti į vieną krūvą. Be to, jis buvo sulaikytas dar tik bekerpantis šiuos kanapių augalus, t. y. dar ne visi augalai buvo nukirpti, o 56 vnt. nukirptų augalų sumesti į vieną krūvą, tačiau nė vienas augalas nebuvo pakabintas ar paskleistas ant grindų džiovinti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo neginčijamai nustatyta, jog kanapių augalai buvo džiovinami, ir tai kartu reiškia, kad dar nebuvo jokio narkotinių medžiagų gaminimo proceso, o teismų sprendimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, turi būti panaikinti.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir šališkai atmetė kasatoriaus prašymą skirti naują narkotinių medžiagų ekspertizę, kad būtų nustatytas narkotinių medžiagų svoris ir veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC) – koncentracija augalų kotuose. Nors pirmasis apeliacinės instancijos teismas į bendrą medžiagų svorį neįtraukė dar augančių augalų ir nustatė tik 4043,004 g svorį, o prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė iš šios masės pašalinti dar ir šiukšlių svorį bei nustatyti, kad buvo tik 3541,004 g, tačiau antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į šias aplinkybes ir nustatė iš viso 7015,045 g svorį. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai augančių kanapių augalų svorį bei šių augalų liekanas įskaičiavo į visą bandomos gaminti narkotinės medžiagos svorį, nes tų pačių augančių kanapių svoris buvo įskaičiuotas į nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, taip jis (R. Š.) buvo nuteistas du kartus už tą patį nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje turi būti atlikta nauja ekspertizė, siekiant nustatyti kanapių kotuose esančios veikliosios medžiagos THC koncentraciją ir tikslų šios narkotinės medžiagos svorį. Juolab kad nagrinėjamoje byloje į visą svorį nepagrįstai įskaičiuoti ne tik kanapių kotai, bet ir kanapių lapai.

2.4. Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje, kaip ir BK 265 straipsnio komentare, kanapės yra nurodomos kaip augalo galvutės su žiedais arba vaisiais ir prie narkotinių medžiagų nėra priskiriami kanapių lapai, stiebai (kotai) ir šaknys. Kanapių kotai šių medžiagų vartojimo praktikoje yra nenaudojami, o lapai naudojami tik kanapių dervai gaminti. Todėl ir nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai vadovavosi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), į kurias nepagrįstai įtrauktas visas kanapių augalas ir taip nepagrįstai išplėsta narkotinės medžiagos sąvoka, o teismai kartu plečiamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamoje byloje minėtos Jungtinių Tautų konvencijos nuostatos turi būti taikomos tiesiogiai, nes du teisės aktai – BK 265 straipsnio komentaras ir Rekomendacijos – skirtingai vertina kanapę kaip narkotinę medžiagą, ir teismai, vadovaudamiesi tokiais prieštaringais teisės aktais, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.5. Neteisinga teismų išvada dėl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupe ir kad ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkiančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada padaryta remiantis vien tik faktu, kad R. P. buvo sulaikytas kasatoriaus namuose, tačiau byloje nenustatytas jų (kasatoriaus ir R. P.) susitarimas daryti nusikalstamą veiką, pasiskirstymas vaidmenimis bei kokiais veiksmais buvo realizuoti veikos objektyvieji požymiai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kas kanapes sodino, laistė, pylė trąšas, puoselėjo jų augimą, kas konkrečiai kanapes kirpo ir kiek nukirpo, kokiais veiksmais atliko auginimą, gaminimą. Byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog tai jis augino kanapes, nepatvirtina duomenų, jog ir R. P. jas augino. Kartu kasatorius nurodo priežastį, dėl kurios R. P. automobilyje buvo rasti kanapių mikrodalelių pėdsakai (šiuo automobiliu kartu važiavo ir kasatorius), o kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymai apie R. P. drabužius (neva jie buvo aplipę kanapėmis) paneigti specialisto išvada. Be to, šiam tyrimui buvo nusiųsti kasatoriaus, bet ne R. P. drabužiai.

2.6. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai atmetė kasatoriaus nuoseklius parodymus, kuriuose jis prisipažino, kad buvo sulaikytas bekerpantis kanapes bei šį nusikaltimą įvykdė vienas, ir kurie turėtų būti vertinami kaip aplinkybė, lengvinanti jo baudžiamąją atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nepagrįstai nepripažinta ir kita kasatoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties. Aptardamas savo turtinę padėtį, šeimos aplinkybes, kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nepaskyrė švelnesnės, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmės. Be to, nepagrįstai atmestas ir kitas kasatoriaus prašymas jam taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismai, atmesdami prašymus ir neteisingai vertindami byloje surinktus įrodymus, nepašalindami juose esančių prieštaravimų, nesiremdami įrodymų visuma, netirdami ir nevertindami aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kasatoriaus veikai kvalifikuoti, padarė ir esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismas, nepatikrinęs nagrinėjamos bylos tiek, kiek buvo prašoma kasatoriaus apeliaciniame skunde, pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

3. Kasaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėja advokatė A.B. Rekštienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžius ir bylą nuteistajam R. P. nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir BK bendrosios dalies normas dėl bausmių skyrimo. Teismai neteisingai pripažino, kad nuteistojo R. P. veiksmuose yra nurodytų nusikalstamų veikų sudėtis, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarytos bendrininkų grupe, ir tai pripažino R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo kasatorės ginamojo apeliacinio skundo dalies dėl BK 259 straipsnio 1 dalies taikymo ir taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, teismai neištyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nuteistojo R. P. veikoms kvalifikuoti, ir taip padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

3.2. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad, prokurorui kasacine tvarka neskundus apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalies dėl R. P. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka vadovaujamasi BPK 320 straipsnio 4 dalyje ir 386 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu principu non reformatio in peius (draudžiama keisti kaltinimą į blogąją pusę) ir nebuvo tikrinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas dėl R. P. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teismas minėtą apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį panaikino visa apimtimi ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (BPK 386 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą bendra apeliacine tvarka, privalėjo šią bylą patikrinti tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs nuteistojo R. P. skundo dalies dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir šią dalį palikęs galioti, padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kuriuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo R. P. teisės.

3.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir kitą baudžiamąjį įstatymą – BK 253 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien ginklo suradimas pas asmenį, neturint jam būtino leidimo, nesudaro pagrindo teigti, jog tokie asmens veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ir būtina nustatyti tokio asmens kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-677/2015">2K-261-677/2015</a>, 2K-4-895/2017). Nuteistasis R. P. pripažino laikęs ginklą, tačiau jis yra valstybės saugomas liudytojas ir nežinojo, kad tokiam ginklui yra būtinas leidimas, o skundžiamuose teismų sprendimuose tyčios turinys nuteistojo R. P. veiksmuose nėra atskleistas. R. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra būtinojo tiesioginės tyčios požymio (BK 2 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 2 dalis).

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo R. P. veikas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, kaip kanapių auginimą ir pasikėsinimą gaminti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį (7015,054 g), netinkamai pritaikė šiuos baudžiamuosius įstatymus, neištaisė ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

3.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2015 m. vasario 18 d. specialisto išvadą Nr. 140-(5314)-IS1-1072 ir įvykio vietos (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 9 d. apžiūros protokolą, nesilaikė įrodymų visumos vertinimo taisyklės ir padarė klaidingą išvadą dėl nuskintų ir pradėtų džiovinti kanapių antžeminių dalių masės, t. y. nepagrįstai nustatė, kad minėtų medžiagų masė yra 7015,054 g. Iš šioje įvykio vietoje rastų ir paimtų medžiagų masės matyti, kad: 1) augalų lapai (kuriuos R. Š. pašalino nuo augalų kaip nenaudojamus) skirti sunaikinti; 2) žali augalų stiebai ir lapai, kurie yra susimaišę su žemėmis ir įvairių daiktų liekanomis, nesudaro BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos dalyko; 3) augantys kanapių augalai (111 vnt.) sudaro kitos nusikalstamos veikos, t. y. BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, dalyką, todėl šių augalų svoris nepagrįstai priskirtas nusikalstamai veikai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kartu tai reiškia, kad BK 260 straipsnyje numatytos veikos dalyką sudaro 17,004 g sausos pagamintos narkotinės medžiagos ir 2677 g pradėtos gaminti narkotinės medžiagos ir šių medžiagų bendra masė – 2694,004 g, kuri tik 194,004 g viršija labai didelio kiekio ribą (2500 g). Tokia aplinkybė yra labai svarbi nustatant nuteistojo R. P. tiesioginę tyčią, nes turi būti įvertinta, ar šis nuteistasis galėjo suvokti, kad gamina labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog visi kanapių augalai, rasti įvykio vietoje, buvo pašalinti iš augimvietės ir nuteistieji nuskynė bei džiovino 7015,054 g kanapių, padarė įrodymų vertinimo ir fakto klaidų dėl pašalintų iš augimvietės ir džiovinamų kanapių antžeminių dalių masės.

3.6. Kanapių augalų auginimo priskyrimas narkotinių medžiagų gaminimo sudėčiai iškreipia įstatymų leidėjo valią dėl BK 260 ir 265 straipsnių esmės, neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, suformuotos teismų praktikos ir teisės doktrinos. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl narkotinių medžiagų gaminimo ir auginimo inkriminavimo bei šių veikų atribojimo, pagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-185/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-185/2010">2K-185/2010</a>. Be to, šis teismas pagrįstai pašalino kaip perteklinį iš nuteistiesiems pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį dėl gaminimui inkriminuotų auginamų kanapių, kurias pareigūnai suradę nupjovė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nukirptos kanapės sudaro BK 260 straipsnio sudėtį, o augančios – 265 straipsnio sudėtį, ir prokuroras tokios išvados savo apeliaciniame skunde neginčijo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai iš dalies auginamų kanapių yra pradedamas gamybos procesas, tokia veika yra kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnį ir jo atitinkamą dalį kaip baigtas nusikaltimas, o ne kaip pasikėsinimas, o už kanapių auginimą yra inkriminuojamas BK 265 straipsnis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-596/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-596/2011">2K-596/2011</a>, 2K-554/2013, 2K-521/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452-788/2016">2K-452-788/2016</a>). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311-222/2017, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos, t. y. minėtoje nutartyje, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, visi gaminimui inkriminuoti augalai buvo brandūs ir tyčia gaminti iš jų narkotines medžiagas buvo kryptinga. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nuteistųjų veiksmuose yra BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos požymiai, pagrįsta prielaidomis, nes byloje nėra nustatyta, kiek narkotinės medžiagos būtų pagaminta, kiek augalų būtų užauginta iki brandos, neatsižvelgta į tai, kad didžioji dalis augintų augalų pagal savo botanines savybes nebuvo subrendę gamybai, ir nenustatyta nuteistųjų tyčia gaminti narkotines medžiagas iš nesubrendusių augalų. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas nepranešė posėdyje nuteistiesiems ir gynybai apie galimybę perkvalifikuoti veiką, todėl jiems nebuvo galimybės teikti paaiškinimų, užduoti klausimų, teikti prašymų (atlikti botaninę ekspertizę dėl auginamų augalų brandos), naudotis kitomis procesinėmis gynybos galimybėmis gintis nuo kaltinimo dėl pasikėsinimo gaminti labai didelį kiekį (7015,054 g) narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Be to, įvykio vietoje buvo rasta ir 17 vnt. sausų žiedynų, bendros 17,004 g masės, juos apeliacinės instancijos teismas įskaičiavo į BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos sudėtį. Nors šie sausi žiedynai yra jau pagaminta narkotinė medžiaga, atitinkanti BK 260 straipsnio dispoziciją, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, jog ši narkotinė medžiaga dar nebuvo pagaminta.

3.7. Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų, t. y. 2015 m. vasario 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(5314)-IS1-1072 (dėl medžiagų masės) ir įvykio vietoje paimtų bei rastų žirklių, ant kurių buvo rasti R. P. pirštų atspaudai, vertinimo klaidų, ir dėl to jos ginamasis buvo neteisingai nuteistas dėl narkotinių medžiagų gaminimo. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentus dėl jo pirštų atspaudų ant žirklių, taip apeliacinio skundo dalis dėl vienos iš esminių aplinkybių, teismui ja remiantis dėl labai didelio narkotinių medžiagų gaminimo, liko neišnagrinėta. Be to, teismų išvada dėl R. P. dalyvavimo įvykio metu R. Š. galimai gaminant narkotines medžiagas paneigta 2015 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. 140-(5407)-IS1-2159, kurioje nurodyta, jog sulaikymo metu ant R. P. avėtos avalynės padų ir išorinių paviršių nerasta kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos, ar jų pėdsakų. Kartu ši išvada reiškia, kad R. P. įvykio metu į draudžiamų augalų augyklą, kurioje vyko narkotinių medžiagų kirpimas, nebuvo patekęs. Be to, apeliacinės instancijos teismas parodė išankstinį nusistatymą dėl įrodymų vertinimo, nes nepagrįstai nevertino gynybos argumentų dėl kanapių mikrodalelių patekimo ant nuteistojo R. P. rankų (kai šios mikrodalelės pasklido įvykio vietos (gyvenamojo namo) aplinkoje, jos galėjo nusėsti ir ant R. P. rankų) ir kad sulaikymo metu jis buvo persirengęs brolio R. Š. drabužiais, su kuriais pastarasis atlikdavęs auginamų kanapių augalų priežiūros darbus.

3.8. Byloje liko neįvertinta ir neaptarta cheminio tyrimo specialisto 2014 m. lapkričio 12 d. išvada Nr. 140-(5313)-IS1-5877, kurioje nurodyta, jog atliekant objektų, paimtų kratos metu iš ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), tyrimą bendroje masėje buvo ištirtas neaiškios kilmės ir turinio objektas – paketo Nr. 0007188 – kurio pareigūnai iš draudžiamų augalų augyklos neišėmė ir tyrimui neperdavė. Tokia aplinkybė patvirtina, kad teismai, neturėdami būtino leistino įrodymo veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – kiekiui augintuose augaluose nustatyti, nepagrįstai sprendė, jog negyvenamosiose patalpose abu nuteistieji augino kanapes. Minėta aplinkybė yra tiesiogiai susijusi su R. P. inkriminuotų veikų sudėčių požymiais ir buvo nurodyta gynėjos teisiamojo posėdžio metu, t. y. teismui pateikta tinkamu būdu, todėl apeliacinės instancijos teismas ją privalėjo vertinti ir tik įvertinęs spręsti dėl jos pagrįstumo ir reikšmės veikų įrodymui. Tačiau, to nepadarius, nuteistojo R. P. apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas ir apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, nepašalino abejonių dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios galios, jų leistinumo ir sąsajumo.

3.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią skyrė liudytojų policijos pareigūnų A. O., R. V. ir A. U. parodymams, juos vertino atsietai nuo byloje surinktų įrodymų viseto. Apeliacinės instancijos teismas, neįsigilinęs į šių liudytojų parodymų turinį, nepagrįstai juos pripažino nuosekliais, kaip papildančiais specialistų išvadas, kitus bylos rašytinius įrodymus, ir atmetė nuteistojo R. P. ir liudytojo E. G. parodymus, kaip nepasitvirtinusius. Liudytojo E. G. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nors jo apklausos ir buvo atliktos pažeidžiant BPK 50 straipsnio 1 dalies, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatas, o minėtų pareigūnų parodymai yra nepatikimi, nes sugretinus juos su byloje esančiais rašytiniais dokumentais, vaizdo medžiaga matyti, jog šie liudytojai dėl esminių bylos aplinkybių teikė objektyvių bylos duomenų neatitinkančius parodymus, t. y. jie prieštarauja 2015 m. kovo 30 d. specialisto išvadai Nr. 140-(5407)-IS1-2159 ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. spalio 18 d. raštui „Dėl informacijos suteikimo“. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad sulaikymo metu R. P. drabužiai nebuvo aplipę kanapių lapais ir žiedais, o paimtuose mėginiuose nuo jo rankų nebuvo nei kanapių dervos, nei kanapių antžeminių dalių, t. y. pėdsakų buvo itin mažas kiekis, todėl specialistei nebuvo galimybės identifikuoti, ar pėdsakai priklauso narkotinėms kanapėms ar kanapių dervai. Taip pat šie parodymai (kad dalis kanapių buvo nuskinta ir pakabinta džiovinti) neatitinka įvykio vietos apžiūros protokole, fotonuotraukose ir vaizdo medžiagoje užfiksuotų duomenų, patvirtinančių, kad nuskinti augalai buvo vienoje krūvoje.

3.10. Liudytojo A. O. parodymai apie nuteistojo R. P. sulaikymo vietą ir momentą yra nenuoseklūs. Nuteistojo parodymus, kad jis nelipo iš slaptos angos, vedančios iš kanapių augimvietės, patvirtina liudytojo A. U. parodymai ir pirmiau minėta specialisto išvada Nr. 140-(5407)-IS1-2159. Nuteistojo rankų atspaudų nerasta ant žirklių, rastų augyklose, o ant išlipimo angos rastas ne R. P., bet kito nuteistojo R. Š. delno pėdsakas (2015 m. sausio 9 d. specialisto išvada Nr. 140-(5409)-IS1-70). Paties A. O. ir kitų liudytojų A. M., E. G. parodymai, informacija iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus patvirtina, kad liudytojas A. O. yra priešiškai nusiteikęs prieš nuteistąjį R. P. ir besąlygiškai siekia jo apkaltinimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai nepatvirtina, jog R. P. turėjo tiesioginį kontaktą su įvykio vietoje kerpamais ir ruošiamais džiovinti augalais. Teismas, neturėdamas specialių žinių, nepagrįstai sprendė, kad kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai ant nuteistojo R. P. rankų ir sulaikymo metu vilkėtų drabužių bei batų vidinių paviršių galėjo patekti tik vieninteliu būdu, t. y. šalinant iš augimvietės kanapių augalus ir ruošiant juos džiovinti. Cheminio tyrimo specialisto 2014 m. spalio 27 d. išvada Nr. 140-(5406)-IS1-5463, kurioje nurodyta, kad ant plastikinės plokštelės priklijuotų lipnių juostų, kuriomis paimtos mikrodalelės nuo R. P. plaštakų, rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, nepatvirtina teismo išvados, kad kasatorės ginamasis disponavo ar kėsinosi disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Šios mikrodalelės ant R. P. plaštakų galėjo patekti įvairiais kitais būdais, pvz., nuo vilkėtų R. Š. drabužių ar veikdamos pagal bendruosius molekulinės fizikos dėsnius. Juolab kad nuteistasis R. Š. patvirtino R. P. parodymus, kad sulaikymo metu jis dėvėjo brolio R. Š. darbinę aprangą, su kuria R. Š. yra dirbęs prie auginamų kanapių.

3.11. Teismas, kvalifikuodamas R. P. veiką pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, turėjo neginčijamai nustatyti, jog įvykio metu rasti ir paimti objektai yra į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtraukti augalai, kurių veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC) – kiekis neviršija 0,2 procento. Teismas nepagrįstai pripažino įrodymu 2014 m. lapkričio 12 d. cheminio tyrimo specialisto išvadą Nr. 140-(5313)-IS1-5877, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino šios išvados sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo, nesiaiškino, kokią įtaką galutiniam tyrimo rezultatui turėjo bendroje masėje ištirtas neaiškios kilmės ir turinio objektas (paketo Nr. 0007188), kurio, kaip minėta, pareigūnai iš draudžiamų augalų augyklos neišėmė ir tyrimui neperdavė. Todėl teismų išvada, kad minėtoje augykloje buvo auginami draudžiami augalai, yra nepagrįsta, nes nėra nusikalstamos veikos dalyko. Be to, BK 265 straipsnio 1 dalį atitinkantys augalai buvo aptikti ne nuteistojo, bet J. Š. gyvenamajame name. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aktyvius R. P. veiksmus, kad pastarasis kokiu nors būdu prisidėjo prie R. Š. auginamų narkotinių kanapių sėjimo, auginimo ar augyklos įrengimo. Tai, kad ant nuteistojo R. P. drabužių ir rankų sulaikymo metu buvo rasti kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, nepatvirtina aplinkybės, kad nuteistasis sodino ar kurį laiką augino kanapes. Be to, byloje nėra įrodymų apie užfiksuotus aktyvius R. P. veiksmus, atitinkančius veikos pagal BK 265 straipsnio 1 dalį objektyviuosius požymius ir patvirtinančius buvusį abiejų nuteistųjų susitarimą iš išaugintų kanapių gaminti narkotines medžiagas.

3.12. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. P. kaltę dar patvirtina ir: 1) jo domėjimasis narkotinėmis medžiagomis (kratos metu jo bute rasto kompiuterio standžiajame diske esanti informacija apie kanapių auginimą), 2) automobilyje „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rastose mikrodalelėse esantys narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, 3) jo rankų pirštų trys pėdsakai, rasti augykloje ant polietilenu aptrauktų lovelių, kuriuose buvo auginami draudžiami augalai. Byloje esantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialiųjų užduočių 1-osios valdybos 2015 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 38-S-6097 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina R. P. nuoseklius paaiškinimus dėl jo kompiuteryje esančios informacijos kilmės ir būtinumo nuteistajam tokius duomenis žinoti dėl imituojamų nusikalstamų veiksmų (taikytų kitoje baudžiamojoje byloje). Teismai privalėjo šiuos paaiškinimus vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir nuosprendyje nurodyti išsamius motyvus, ir neapsiriboti tik nurodymu, jog tai kaltinamojo gynybinė pozicija. Taip pat kasatorė nurodo minėto automobilio vietas, kuriose nebuvo surastos minėtos mikrodalelės, ir plačiai aptaria aplinkybes, dėl kurių minėtame automobilyje galėjo atsirasti šios mikrodalelės (kartu važiavo ir R. Š.). Byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog R. P. veikė bendrininkų grupe su R. Š.. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė visoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, pats neatlikdamas išsamesnės įrodymų analizės, išsamiai nepatikrino R. P. gynybos argumentų, nešalino prieštaravimų tarp bylos duomenų, kuriuos laikė patikimais ir atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–5 dalyse keliamus reikalavimus.

3.13. Teismai nepagrįstai nustatė nuteistojo R. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skundžiamuose nuosprendžiuose nenurodė argumentų, kuriais remdamiesi padarė išvadą dėl bendrininkų grupės, nenustatė, kur, kada ir kokią nusikalstamą veiką abu nuteistieji susitarė daryti, kaip buvo paskirstyti vaidmenys, kokiais veiksmais R. P. realizavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, taip pažeidė BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į R. P. apeliacinio skundo argumentus dėl bendrininkavimo, tik apsiribojo teiginiu, kad abu nuteistieji realizavo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Ši nuteistojo apeliacinio skundo dalis dėl bendrininkavimo nebuvo nagrinėjama ir taip padarytas BPK 332 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Be to, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į abiejų nuteistųjų paaiškinimus, kad juos siejo tik šeiminiai santykiai – abu nuteistieji yra broliai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šių asmenų buvo ar galėjo būti išankstinis ar vėlesnis susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistuosius sieja minėti santykiai ir R. P. atvykdavo į savo motinos namus jos aplankyti (jai padėti), jokiu būdu negali būti traktuojama kaip kelių asmenų nusikalstamos veikos bendrumas. Juolab kad toks nepagrįstas bendrininkavimo pripažinimas nulėmė R. P. griežtesnės, netinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą. Todėl teismai, pažeisdami BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę, nepagrįstai neatsižvelgdami į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartyje užfiksuotą informaciją, psichologinės tarnybos pateiktą išvadą ir jo elgesį lygtinio paleidimo metu.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis atsiliepimu į nuteistojo R. Š. ir nuteistojo R. P. gynėjos advokatės A. B. Rekštienės kasacinį skundą prašo nuteistojo R. Š. kasacinį skundą atmesti, o nuteistojo R. P. gynėjos advokatės A. B. Rekštienės kasacinį skundą tenkinti iš dalies. Prokuroras nurodo:

4.1. Nuteistojo R. P. gynėjos advokatės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendį, t. y. panaikinant šio nuosprendžio dalį dėl R. P. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukiant. Kita Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis paliktini nepakeisti.

4.2. Nuteistojo R. Š. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga – kanapėmis, atitikties šios veikos pavojingumui ir prieštaravimo teisingumo principui atmestinas kaip perteklinis. Aptardamas Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalies, BPK 381 straipsnio 3 dalies nuostatas, prokuroras teigia, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių dėl minėto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių dydžių atitikties teisingumo principui. Priešingai nei teigia kasatorius, už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų atitinka šio nusikaltimo pavojingumą, kuris gali sukelti neigiamus padarinius ne tik pavienio asmens sveikatai, bet pakankamai didelei visuomenės daliai, taip pat sudaryti palankias sąlygas ir kitų nusikalstamų veikų realizavimui. Be to, tais atvejais, kai konkrečios bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra netikslinga skirti šios normos sankcijoje numatyto dydžio ar rūšies bausmę, BK yra numatytos priemonės, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatos, kurių pagrindu gali būti paskirta švelnesnė bausmė. Kartu tai reiškia, kad BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse yra pakankamas kiekis bausmės skyrimo procese teisingumo principą užtikrinančių priemonių.

4.3. Kasacinių skundų argumentai dėl BPK 369 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų rodo nuteistųjų gynybos siekį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtus įrodymus vertinti iš naujo ir nustatyti naujas, paremtas savita įvykių interpretacija, nuteistiesiems palankias faktines aplinkybes. Abiejuose kasaciniuose skunduose dalis išdėstytų argumentų iš esmės yra susijusi su byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų vertinimu, t. y. nesutinkama su liudytojų A. O., R. V. ir A. U. parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros metu nustatytų faktų vertinimu. Skunduose nepateikiama jokių konkrečių, įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimus patvirtinančių argumentų, bet pateikiama nuteistųjų interesus atitinkanti faktinių aplinkybių interpretacija ir byloje surinktų įrodymų vertinimo versija.

4.4. Kasatoriaus R. Š. teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jo atžvilgiu atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra nepagrįstas, šio teismo tinkamai įvertintas ir motyvuotai paneigtas. Nagrinėjamoje byloje nėra visų sutrumpintam įrodymų tyrimui taikytinų būtinų sąlygų (viena iš dviem nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra priskirtina labai sunkaus nusikaltimo kategorijai, vienas iš nuteistųjų (R. P.) nepripažino padaręs jam inkriminuotų nusikaltimų ir neišreiškė noro atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą), todėl BPK 273 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

4.5. Nepagrįstas yra ir nuteistojo R. Š. kasacinio skundo teiginys, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nepripažino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis nusikalto dėl sunkios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas analogiškus kasaciniam skundui nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. Š. asmenybė ir jo turtinė padėtis nesuteikia pagrindo jo baudžiamąją atsakomybę švelninti, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Vien tai, kad pastarasis neturėjo darbo ir negalėjo jo rasti, nėra pagrindas pripažinti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo nulemtas šios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog R. Š. turėtas lėšas naudojo nusikalstamos veikos realizavimo mechanizmui įgyvendinti, t. y. pirko įrangą, skirtą kanapių augalams auginti, už 1500 Lt nuomojo šiam procesui būtinas patalpas, jose savomis lėšomis įrengė duris, o už sunaudotą elektros energiją 2014 metų birželio–rugsėjo mėn. buvo sumokėta 1776,02 Lt.

4.6. Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo R. P. gynėjos argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 253 straipsnio 1 dalies – taikymo neturėtų būti nagrinėjami, nes šio nuteistojo apeliaciniame skunde toks klausimas nebuvo keliamas. Apeliacinės instancijos teisme pateiktas argumentas dėl nepagrįstai griežtos bausmės paskyrimo pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą neatitinka BK 36⁷ straipsnio 3 dalies reikalavimų.

4.7. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, apeliacinis teismas teisingai konstatavo, kad prie narkotinių medžiagų gamybos proceso yra priskirtinos ir nuteistųjų augintos kanapės, nes būtent su šiuo nusikalstamos veikos dalyku buvo atliekami veiksmai, skirti iš jų tinkamoms vartoti narkotinėms medžiagoms pagaminti. Pats gaminimas yra suvokiamas kaip procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo (kanapių) tinkamas svaigintis medžiagas, jis apima augalų nupjovimą, rūšiavimą, smulkinimą, taip pat džiovinimą. Tais atvejais, kai asmuo, turėdamas tikslą platinti, gamina narkotines ar psichotropines medžiagas iš savo užaugintų kanapių, jo veika kvalifikuojama kaip realioji neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (šiuo atveju labai dideliu jų kiekiu) turint tikslą jas platinti ir neteisėto kanapių auginimo sutaptis.

4.8. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, turėdami tikslą platinti, augino 389 vnt. kanapių. Dalis augalų buvo pašalinti ir išdžiovinti, dalis pašalinti iš augimvietės ir paskleisti, bet dar neišdžiovinti ir nesusmulkinti. Kita jų dalis augo ir nebuvo pašalinta iš augimvietės, nes nuteistuosius užklupo policijos pareigūnai. Antžeminės kanapių dalys, įskaitant visą antžeminę kanapės augalo dalį, yra numatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintame narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąraše, galiojusiame nusikalstamos veikos padarymo metu. Kartu tai reiškia, kad kasatorių argumentai dėl netinkamo veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra nepagrįsti, todėl atmestini.

4.9. Nepagrįsti yra kasacinių skundų argumentai ir dėl nustatytos bendrininkų grupės ir kad tokia aplinkybė pripažinta abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė. Be to, byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius realizavo abu nuteistieji. Vien tai, kad nuteistieji neigia buvus susitarimą daryti nusikalstamas veikas, nesuteikia pagrindo teigti, jog jų veiksmai nepasižymėjo bendrininkavimo požymiais. Nagrinėjamos bylos duomenų visuma – nuteistojo R. P. sulaikymo vieta ir aplinkybės (sulaikytas belipantis iš slaptos kanapių auginimo patalpos ir jo drabužiai bei rankos buvo aplipę kanapių dalimis); liudytojų A. O., A. U., R. V. parodymai; 2014 m. spalio 9 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas ir 2014 m. spalio 27 d. specialisto išvada Nr. 140-(5406)-IS1-5463 (ant R. P. plaštakų rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai); jo automobilyje rasti narkotinių medžiagų – kanapių pėdsakai, o kompiuteryje – informacija apie kanapių auginimą; procesinių prievartos priemonių metu gauta informacija, klausantis R. P. mobiliojo ryšio telefono 2014 m. spalio 9 d. 08.49 val. fiksuotas pokalbis; įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)) rasta daug kanapėms auginti skirtų įrenginių, kurių, atsižvelgiant į gabaritus ir svorį, vienas asmuo sunešti ir sukonstruoti patalpų antrajame aukšte negalėtų; nuteistojo R. Š. 2014 m. gruodžio 22 d. apklausoje nurodytos aplinkybės apie tai, kad R. P. patalpose ((duomenys neskelbtini)) padėjo pakabinti oro filtrą, iškrauti padėklus – stelažus; 2014 m. spalio 9 d. įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) apžiūros metu kanapių auginimo patalpoje ant lovelių rasti R. P. dešinės ir kairės rankų pirštų pėdsakai; įvykio dieną kratos, atliktos buvusioje R. P. gyvenamojoje vietoje (kurioje gyvena buvusi sutuoktinė ir vaikai, (duomenys neskelbtini)), metu rasti įvairūs objektai, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), atitinkamų svorių ir koncentracijos (specialistų 2014 m. gruodžio 16 d. išvada Nr. 140-(5312)-IS1-6685 ir 2014 m. lapkričio 12 d. išvada Nr. 140-(5392)-ISl-5891); trys raktai, kuriais galima atrakinti (duomenys neskelbtini) lauko durų spyną (įvykio vietos papildomo tyrimo 2015 m. sausio 6 d. protokolas, trasologinio tyrimo specialisto 2015 m. sausio 20 d. išvada Nr. 20-IS1-95; liudytojo A. P. parodymai) – vienareikšmiškai patvirtina, kad abu nuteistieji buvo susitarę ir bendrai vykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje.

4.10. Nepagrįsti ir nuteistojo R. P. gynėjos teiginiai dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-536/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-536/2014">2K-536/2014</a>, tinkamai individualizavo nuteistajam R. P. skirtinos bausmės rūšį bei dydį (įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis). Teismas tinkamai įvertino šių duomenų visumą ir nuteistajam motyvuotai paskyrė galutinę proporcingą, adekvačią nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei laisvės atėmimo bausmę, dydžiu artimą sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui. Tai, kad ši bausmė neatitiko nuteistojo ir gynybos nuomonės bei pateikto subjektyvaus faktinių aplinkybių vertinimo, nesuteikia pagrindo teigti, jog šiam nuteistajam paskirta bausmė buvo ydinga ir neatitinkanti tiek BK bendrosios dalies normų, tiek dėl bausmės skyrimo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, teisėtumo ir pagrįstumo kontekste patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, motyvuotai pasisakė dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies bei 265 straipsnio 1 dalies taikymo būtinumo ir tinkamai pritaikė bausmės institutą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas.

4.11. Nuteistojo R. P. gynėjos argumentai dėl pažeistų BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų (nes apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijamas BK 259 straipsnio 1 dalies taikymas) yra pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis visa apimtimi ir byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka. Kartu tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigotas pakartotinai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Vienas iš nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentų buvo ir dėl BK 259 straipsnio 1 dalies nepagrįsto taikymo. Nors apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, teisingai vadovavosi non reformatio in peius principu, tačiau šis teismas nepagrįstai šiuos vertinimo kriterijus taikė ir nuteistojo R. P. apeliacinio skundo daliai, kurioje buvo ginčijamas BK 259 straipsnio 1 dalies taikymo teisėtumas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl aptariamos nusikalstamos veikos pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo panaikinta ir dėl šios nusikalstamos veikos nuteistasis R. P. buvo išteisintas. Todėl antrą kartą kasacine tvarka skundžiamame apeliacinio teismo nuosprendyje buvo privalu aptarti šią nuteistojo apeliacinio skundo dalį bei priimti sprendimą, kuris nebūtų griežtesnis, nei panaikintu nuosprendžiu paskirtas. Įvykio dieną kratos metu R. P. bute buvo rasti bei paimti įvairūs objektai ir atlikus rastos medžiagos mišinio tyrimą nustatyta, kad šio mišinio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,172 g (THC koncentracija yra 7,23 proc.). Prokuroras aptaria BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalių bei įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teigia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į rastų minėtų narkotinių medžiagų kiekį (29 kartus mažesnis už nustatytą Rekomendacijose) ir teismų praktikos nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012), tokia R. P. veika užtraukia ne baudžiamąją, bet galimai administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnį. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas iš dalies nepatikrino skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tačiau toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis (BPK 369 straipsnio 3 dalis) ir keisti skundžiamą apeliacinio teismo nuosprendį dėl nurodyto pažeidimo nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo R. P. buvo panaikinta ir bausmės subendrintos iš naujo, tačiau, bendrinant bausmes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė nebuvo bendrinama.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. Š. ir nuteistojo R. P. gynėjos advokatės A. B. Rekštienės kasacinius skundus tenkinti iš dalies.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

6. Vienas iš nuteistojo R. Š. kasacinio skundo argumentų yra prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar baudžiamajame įstatyme nustatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir susijusias su neteisėtu labai didelio kanapių kiekio disponavimu, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms teisingos bausmės nuostatoms. Kasatoriaus nuomone, šiuo metu esantis bausmių teisinis reguliavimas, kai bausmė už labai didelį kanapių kiekį yra griežtesnė nei už nusikaltimus žmogaus gyvybei (BK 130, 131, 162 straipsniai) ir valstybei (BK 118 straipsnis), neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų prigimtinių teisingumo ir bausmių proporcingumo už atitinkamą nusikalstamą veiką principų.

7. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (be kita ko), Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui (bet ne kuriam nors iš proceso dalyvių ar dalyviams) kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai (BPK 381 straipsnio 3 dalis); ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai. Vieno teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą nesukuria pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą kitiems panašias bylas nagrinėjantiems teismams. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą kiekvienoje byloje sprendžiamas atskirai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNTA3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-507/2017">2K-51-507/2017</a>).

8. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo R. Š. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kasaciniame skunde išdėstytus tokio prašymo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai nesuteikia pagrindo abejoti, kad BK bendrojoje dalyje įtvirtintas teisinis bausmių, nustatytų už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, reguliavimas galėtų prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies ar kitų straipsnių nuostatoms kasatoriaus nurodomu aspektu. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo priimtoje protokolinėje nutartyje padaryta išvada, kad aptariamas R. Š. prašymas negali būti tenkinamas, nes tik nuteistojo nuomonė, kad įstatymo sankcijoje numatyta griežta bausmė savaime prieštarauja Konstitucijai, nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad tais atvejais, kai konkrečios bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra netikslinga skirti šios normos sankcijoje numatyto dydžio ar rūšies bausmę, teismas turi diskreciją pasinaudoti esamomis teisinėmis priemonėmis, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatomis, kurių pagrindu kaltininkui gali būti paskirta švelnesnė bausmė. Kartu tai reiškia, kad BK tiek bendrojoje, tiek specialiojoje dalyse yra pakankamas kiekis bausmės skyrimo procese teisingumo principą užtikrinančių priemonių. Priešingai nei teigia kasatorius, baudžiamajame įstatyme įtvirtintas teisinis bausmių skyrimo ir taikymo reguliavimas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (kanapių) nepažeidžia teisingumo principo nuostatų ir nesudaro prielaidų manyti, jog teisingumas nagrinėjamoje byloje negali būti įvykdytas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

9. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas bylos įrodymų iš naujo nevertina, naujų faktinių bylos aplinkybių nenustato, tik patikrina, ar, gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Dėl to nuteistojo R. Š. ir nuteistojo R. P. gynėjos kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamos žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kritikuojamas atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, siūloma kitaip juos vertinti ir, atsižvelgus į atskirus bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, negu padarė abiejų instancijų teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija tokius kasacinių skundų teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

10. Taip pat paliekami nenagrinėti nuteistojo R. Š. kasacinio skundo teiginiai dėl jo nuteisimo du kartus už tą patį nusikaltimą, nes tokie skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir neatitinka jiems keliamų BPK 367 straipsnio 3 dalyje bei 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Nenagrinėtinas ir nuteistojo R. P. gynėjos advokatės kasacinio skundo vienas iš argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 253 straipsnio 1 dalies – taikymo. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad R. P. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos, nebuvo nurodytas nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo ir priimtame nuosprendyje nepasisakė.

Dėl įrodymų vertinimo

11. Kasatorių argumentai, kuriais ginčijamas R. P. ir R. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jų bendrininkavimo jas padarant įrodytumas, nepagrįsti.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) dėl R. P. ir R. Š. pripažinimo kaltais dėl kanapių auginimo ir disponavimo narkotinėmis medžiagomis (kanapių antžeminėmis dalimis), neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.), t. y. kad teismai vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes, padarė esmines klaidas dėl įrodymų turinio ir pan. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek R. P. ir R. Š. kaltinančius įrodymus, tiek ir gynybos pabrėžiamas aplinkybes ir versijas. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos motyvuotos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų R. P. bei R. Š. kaltumą, taip pat aptartos nuteistųjų gynybos versijos (kad tik vienas R. Š. padarė nusikalstamas veikas ir jas padarant nedalyvavo R. P., dėl liudytojo E. G. parodymuose nurodytų aplinkybių ir kt.). Į gynybos išsakytus argumentus dėl įrodymų vertinimo motyvuotai atsakyta.

13. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų A. O., R. V. ir A. U. parodymus vertino kaip patikimus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai apklausti šie liudytojai, be kita ko, parodė tiek apie nuteistųjų sulaikymo aplinkybes įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)), kratų metu rastus ir paimtus įvairius tyrimui reikšmingus objektus, tiek apie auginamas kanapes šiame ir kaimynystėje esančiame ((duomenys neskelbtini)) name. Minėtų liudytojų parodymai buvo vertinami kartu su kitais bylos įrodymais (pačių nuteistųjų R. Š. ir R. P., liudytojų E. V., D. U. parodymais, įvykio vietų tyrimo ir kratų protokoluose bei vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, specialistų išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga) ir tai leido teismui padaryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl abiejų nuteistųjų R. Š. ir R. P. dalyvavimo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistojo R. P. teisme pareikšta ir kasaciniame skunde pakartota gynybinė pozicija (kad jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, nes kanapes augino tik vienas R. Š.) nepaneigia minėtų teismo išvadų. Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistųjų ir minėtų liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Nekelia abejonių ir byloje esančių specialistų išvados. Nėra jokio pagrindo teigti, kad byloje pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios objektų tyrimo, ekspertizių skyrimo ar atlikimo tvarką.

14. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo (beje, kurių didžioji dalis yra analogiški kasacinio skundo argumentams) išsamiai atsakyta ir motyvuotai nurodyta, kodėl jais nesivadovaujama. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė kasaciniuose skunduose minimus liudytojus (policijos pareigūnus) A. O., R. V. ir A. U.. Teismas nustatė, kad šių liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs ir detalūs, o duomenų, leidžiančių manyti, kad jie (ar kiti byloje apklausti liudytojai) turėtų tikslą apkalbėti nuteistuosius, byloje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apklausiant šiuos liudytojus, abu nuteistieji ir nuteistojo R. P. gynėja (kasatorė) buvo itin aktyvūs, uždavė klausimus kaip liudytojams apklaustiems policijos pareigūnams, pastarieji tiek į šiuos klausimus, tiek ir į kitų proceso dalyvių (prokuroro) klausimus išsamiai atsakė. Apeliacinės instancijos teismas protokoline nutartimi išsprendė klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir priimtame nuosprendyje tiek kasatorių akcentuojamas specialistų išvadas, tiek minėtų liudytojų parodymus vertino kartu su visais byloje surinktais duomenimis, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad teismo išvados neatitiko nuteistųjų ir jų gynėjų pozicijos, nesuteikia pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo, ekspertizių skyrimo ar nuosprendžio surašymo reikalavimų pažeidimą.

Dėl bendrininkavimo

15. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-309-976/2015, 2K-417-693/2015 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, tačiau susitarimo esmė ir ribos bendrininkams turi būti žinomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-269-648/2017 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211/2008">2K-211/2008</a>, 2K-197/2009, 2K-223-696/2017).

16. Abiejų kasatorių argumentai, kad kanapes augino tik R. Š. ir kad teismai nepagrįstai pripažino R. P. jo bendrininku, neatitinka bylos duomenų. Pritartina teismų argumentams, pagrindžiantiems išvadą, kad tai darė ne tik R. Š., bet ir R. P.. Nekelia abejonių, kad tokiai išvadai pagrįsti byloje pakanka įrodymų. Kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad bendrininkavimas nustatytas vien tik pagal nuteistųjų giminystės ryšį. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bendrininkavimo faktą, vertino tai, kad R. P. buvo sulaikytas kanapių auginimo ir laikymo vietoje, sulaikymo metu buvo aplipęs kanapių žiedais ir lapais, nuo jo sklido stiprus kanapių kvapas, rankos buvo padengtos žaliu glitimu. Ant žirklių, paimtų įvykio vietoje tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), buvo rasta R. P. pirštų atspaudų, ant sportinių kelnių, marškinėlių ir sportinių batelių, paimtų iš R. P., paviršių rasti kanapių pėdsakai. Bute, kuriame gyveno R. P., rasta kanapių sėklos ir kanapių antžeminių dalių. Kanapių pėdsakų rasta ir automobilyje, kuriuo naudojosi R. P.. Esant tokiam įrodymų, patvirtinančių R. P. dalyvavimą kanapių auginimo ir gaminimo veikloje, kiekiui, teismai pagrįstai atmetė nuteistųjų teiginius, kad R. Š. veikė vienas. Taigi teismai pagrįstai nustatė bendrininkavimo faktą ir pripažino abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Dėl narkotinių medžiagų kiekio

17. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad surastų nuskintų kanapių augalų (antžeminių dalių) kiekis yra 7015,054 g. Pirmą kartą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad į šį kiekį buvo nepagrįstai įskaičiuotas tam tikras kiekis augalų, kurių nuteistieji dar nebuvo nuskynę, t. y. šie augalai buvo rasti dar augantys ir nuskinti ne nuteistųjų, bet teisėsaugos pareigūnų. Tai nustačius inkriminuojamų narkotinių medžiagų svoris buvo sumažintas iki 4043,004 g. Pabrėžtina ir tai, kad, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokuroras pateikė naują šioje byloje narkotinei medžiagai priskirtinų antžeminių kanapių dalių svorio skaičiavimą. Remiantis prokuroro pozicija, išsakyta šios instancijos teisme, pašalinus visas abejones, nuteistiesiems gali būti inkriminuojama tik 3531,004 g laikytų narkotinių medžiagų (11 t., b. l. 88–90). Savo skaičiavimus sumažinant narkotinių medžiagų svorį prokuroras motyvavo tuo, kad nuteistiesiems neturėtų būti inkriminuojami žali augalai su šaknimis ir dalis rastų augalų bei žalių lapų, dėl kurių kilo abejonių, jog juos nuteistieji pašalino iš augimo vietos. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka antrą kartą, nepaneigus šių skaičiavimų, vėl buvo patvirtintas pirmosios instancijos teismo nustatytas kanapių kiekis, t. y. 7015,054 g. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių minėtą prokuroro poziciją galima būtų pripažinti klaidinga, be to, vadovaujantis teisingo baudžiamojo proceso nuostatomis, valstybės kaltintojo teisme išsakyta pozicija, kuri vienaip ar kitaip švelnina teisiamųjų teisinę padėtį, negali būti teismo ignoruojama ir jai atmesti turi būti svarių argumentų. Atsižvelgiant į tai, teismų nuosprendžių dalis dėl byloje rastų ir nuteistiesiems inkriminuotų narkotinių medžiagų (kanapių antžeminių dalių) kiekio keistina, nustatant, kad šis kiekis yra 3531,004 g. Kita vertus, sumažintas narkotinių medžiagų kiekis vis vien pripažintinas labai dideliu, nes viršija Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą labai didelio kanapių antžeminių dalių kiekio kriterijų, t. y. 2500 g. Taigi dėl sumažinto inkriminuotino narkotinių medžiagų kiekio padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas (BK 260 straipsnio 3 dalis) nesikeičia.

Dėl BK 265 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies taikymo

18. Kasaciniuose skunduose iš esmės pripažįstama, kad byloje nustatyti faktai atitinka didelio kiekio kanapių auginimo nusikaltimo sudėtį (BK 265 straipsnio 1 dalis), tačiau argumentuojama, kad tokie veiksmai nekvalifikuotini kaip disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (BK 260 straipsnis). Tokie teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

19. Byloje nustatyti faktai (kai kanapių auginimo vietoje rastas labai didelis jau nuskintų kanapių augalų kiekis) teismų praktikoje kvalifikuojami kaip kanapių auginimo (BK 265 straipsnio 1 dalis) ir baigto BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo (gaminimo ir laikymo) sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-185/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-185/2010">2K-185/2010</a>, 2K-554/2013, 2K-521/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452-788/2016">2K-452-788/2016</a>, 2K-237-689/2018). Tokį kvalifikavimą lemia tai, kad atitinkamais tikslais atliktas kanapių augalų nupjovimas ir ruošimas jas džiovinti jau laikomas pradėjimu gaminti narkotines medžiagas, be to, patys nupjauti kanapių augalai (antžeminės dalys) Lietuvos Respublikos teisės aktų priskiriami narkotinėms medžiagoms, vadinasi, atitinka ir neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis (BK 259, 260 straipsniai) dalyko požymius. Kasatorių argumentai, kad rasti nuskinti augalai dar nebuvo džiovinami, vadinasi, narkotinės medžiagos nebuvo gaminamos ir laikomos, nepagrindžia išvados dėl netinkamo BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo.

20. Pozicija dėl nuskintų augalų neatitikties narkotinių medžiagų sampratai R. Š. kasaciniame skunde grindžiama tuo, kad kanapių koteliai pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 metų Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją (toliau – Konvencija) nepripažįstami narkotine medžiaga. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konvencijos (pataisytos pagal 1972 metų atitinkamą protokolą) IV sąrašą prie narkotinių medžiagų priskiriamos kanapės. Šios Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies b punkte yra nurodyta, kad kanapėmis pripažįstamos kanapės augalo galvutės su žiedais arba vaisiais (išskyrus sėklas ir lapus, jeigu tarp jų nėra galvučių), iš kurių nebuvo išgauta derva, nesvarbu, kaip jos būtų įvardytos. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąraše (pagal Konvencijos IV sąrašą) prie narkotinių medžiagų priskiriamos kanapių antžeminės dalys (Cannabis plant). Būtent antžeminės kanapių dalys nuteistiesiems ir yra inkriminuotos. Tai, kad pagal šį įsakymą narkotine medžiaga buvo laikoma visa antžeminė kanapės augalo dalis, neprieštarauja pirmiau nurodytos Konvencijos nuostatoms, nes griežtesnio reglamentavimo atskirų narkotinių medžiagų, nei numatytas bazinis standartas, Konvencija nedraudžia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452-788/2016">2K-452-788/2016</a>, 2K-316-511/2017, 2K-237-689/2018). Taigi R. Š. kasacinio skundo teiginiai, kad byloje rasti kanapių augalai nepagrįstai identifikuoti kaip narkotinės medžiagos, atmestini.

21. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad specialiai įrengtose patalpose narkotinėms kanapėms auginti R. Š. ir R. P. augino didelį kiekį (389 vnt.) narkotinių kanapių augalų, dalį kanapių augalų pašalino iš augimvietės ir paskleidė, tačiau dar neišdžiovino ir nesusmulkino, kita dalis dar augo. Nuskinti augalai specialistų identifikuoti kaip narkotinės medžiagos (kanapių antžeminės dalys), turinčios savo sudėtyje daugiau kaip 0,2 procento tetrahidrokanabinolio, nustatytas bendras išdžiovintos masės labai didelis kiekis (patikslinus – 3531,004 g). Taigi tiek BK 265 straipsnio 1 dalis, tiek BK 260 straipsnio 3 dalis nuteistiesiems inkriminuotos pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš baigto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, į pasikėsinimą

22. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad aptiktos narkotinės medžiagos (nuskinti kanapių augalai) nuteistųjų dar nebuvo pagamintos, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo padarytą veiką kaip narkotinių medžiagų pagaminimą ir laikymą, todėl perkvalifikavo nusikalstamą veiką iš baigto nusikaltimo į pasikėsinimą gaminti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo R. P. gynėja kasaciniame skunde nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepranešus gynybai apie galimybę perkvalifikuoti veiką, buvo suvaržytos galimybės gintis nuo tokio pakeisto kaltinimo.

23. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016). Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kita vertus, tokiu atveju apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Svarbu ir tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaltinimo keitimas į blogąją pusę nesilaikant minėtų reikalavimų kasacinėje praktikoje laikytinas esminiu BPK pažeidimu.

24. Lietuvos teismų praktikoje taip pat ne kartą yra pasisakyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų. Jei kaltinimas keičiamas ir kaltinimo apimtis nėra vien tik siaurinama, jam turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-228/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-228/2008">2K-7-228/2008</a>, 2K-P-36/2010, 2K-7-330/2011, 2K-551/2011, 2K-614/2011, 2K-651/2012 ir kt.).

25. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pakeitė ne faktines kaltinimo aplinkybes, bet jų teisinį vertinimą, t. y. pašalino iš kaltinimo narkotinių medžiagų laikymo požymį (susiaurino kaltinimą), o pagaminimo veiką perkvalifikavo į pasikėsinimą gaminti. Šie pakeitimai yra palankūs nuteistiesiems ir jų teisinės padėties nepablogino. Kita vertus, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas buvo padarytas neįspėjus gynybos iš anksto. Tokiais atvejais tokio pažeidimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują kvalifikavimą fakto ir teisės aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016).

26. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta asmens teisė į teisingą procesą baudžiamojoje byloje; šio straipsnio 3 dalies a punkte garantuojama kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą, o b punkte – teisė turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose bylose dėl gynybos teisių pažeidimo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo kontekste nurodoma, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, jog reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikalstamą veiką baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra oficialiai pranešta apie pateikiamo jam kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą (pvz., 1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25444/94; 2002 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Sipavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 49093/99; 2018 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Drassich prieš Italiją (Nr. 2), peticijos Nr. 65173/09). EŽTT nuosekliai laikosi pozicijos, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį šių veikų vertinimą. Ši informacija turi būti išsami. Analizuojamos Konvencijos nuostatos apimtis konkrečiu atveju turi būti įvertinta atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamą bendresnę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose visiškos, išsamios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai vertinti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti. Be to, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktai yra tarpusavyje susiję, ir teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą turi būti svarstoma atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasirengti savo gynybai. Taikydamas nurodytus principus konkrečiose jam pateiktose situacijose, EŽTT nuosekliai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. Šiuo atveju lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Konvencijai turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis – t. y. ar, bendriausia prasme, gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia (2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Seliverstov prieš Rusiją, peticijos Nr. 19692/02).

27. Išnagrinėjusi R. P. gynėjos kasacinio skundo argumentą dėl procesinio pažeidimo perkvalifikuojant nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos neįvykdymas, t. y. nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę, esant konkrečiai šioje byloje susidariusiai procesinei situacijai, iš esmės nesuvaržė kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie kaltinami, ir jų galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo, taigi nepažeidė teisingo proceso nuostatų. Tokią išvadą teisėjų kolegija pagrindžia šiais argumentais:

27.1. Pirma, sprendimas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką buvo nulemtas pačių nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose ir teismo posėdyje išsakytų argumentų, kad veika atskleista dar nepradėjus gaminti narkotines medžiagas.

27.2. Antra, pagal kaltinamąjį aktą nuteistieji buvo kaltinami ne tik baigtu nusikaltimu, numatytu BK 260 straipsnio 3 dalyje, bet ir pasikėsinimu jį padaryti, tačiau pirmosios instancijos teismas pašalino šį kaltinimą kaip perteklinį. Taigi toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas nebuvo gynybai visiškai netikėtas.

27.3. Trečia, savo nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktu nusikalstamos veikos kvalifikavimu nuteistieji ir jų gynėjai turėjo galimybę ginčyti kasaciniuose skunduose, kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo priimti ir perduoti nagrinėti kasacine tvarka.

27.4. Ketvirta, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas buvo susijęs tik su jos padarymo stadijos patikslinimu, o ne BK straipsnio ir jo dalies, pagal kurią buvo kaltinami kaltinamieji, pakeitimu. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamųjų gynyba šioje byloje iš esmės būtų buvusi kitokia, jeigu jiems būtų tekę apeliacinės instancijos teisme gintis nuo kaltinimo pasikėsinimu gaminti narkotines medžiagas.

27.5. Penkta, kasaciniuose skunduose apskritai ginčijamas BK 260 straipsnio 3 dalies taikymas, tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.

28. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartas procesinis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

29. Kartu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įgyvendindama vienodos teismų praktikos formavimo tikslus, pažymi, kad pagal nustatytas aplinkybes R. Š. ir R. P. nusikalstama veika apeliacinės instancijos teismo perkvalifikuota iš baigto nusikaltimo į pasikėsinimą nepagrįstai. Pirmiau jau minėta, kad byloje nustatyti faktai (kai kanapių auginimo vietoje rastas labai didelis jau nuskintų kanapių augalų kiekis) teismų praktikoje kvalifikuojami kaip kanapių auginimo (BK 265 straipsnio 1 dalis) ir baigto BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo (gaminimo ir laikymo) sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-185/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-185/2010">2K-185/2010</a>, 2K-554/2013, 2K-521/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452-788/2016">2K-452-788/2016</a>, 2K-237-689/2018). Pagal nustatytas bylos aplinkybes gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje patalpoje rasta labai didelis kanapių augalų, kurie identifikuoti kaip narkotinės medžiagos, kiekis. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas pašalinti iš kaltinimo šių narkotinių medžiagų laikymo aplinkybę ir kvalifikuoti nusikalstamą veiką kaip pasikėsinimą gaminti narkotines medžiagas neatitinka aktualios teismų praktikos. Be to, šios instancijos teismo nuosprendyje yra argumentavimo prieštaravimų: viena vertus, daroma išvada, kad iš dalies auginamų kanapių narkotinės medžiagos nebuvo pradėtos gaminti, kita vertus, teigiama, kad vyko jų gamybos procesas. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš baigto nusikaltimo į pasikėsinimą nebuvo būtinas ir nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama kaip baigtas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gaminimas ir laikymas. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo nusikalstama veika būtų perkvalifikuota atgal į baigtą nusikaltimą, pablogintų nuteistųjų teisinę padėtį, o kasacinio skundo, kuriame būtų prašoma tai padaryti, nepaduota, todėl nėra ir teisinio pagrindo atitinkamai keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įtvirtintas nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas, nors ir nėra visiškai tikslus, nenutolsta nuo pirminio kaltinimo esmės ir neiškreipia bendro bylos turinio, todėl gali būti paliktas galioti.

Dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies ir 386 straipsnio 3 dalies reikalavimų

30. Nuteistojo R. P. gynėjos kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, neišnagrinėjo nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentų dėl jo nepagrįsto nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsti.

31. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu dėl šios veikos R. P. buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas kasacine tvarka nebuvo apskųstas. Kasacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. Š. ir nuteistojo R. P. gynėjos kasacinius skundus ir būtent pagal šiuos skundus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo išnagrinėjusi bylą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacinės instancijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu išsprendė klausimus dėl nuteistųjų padarytų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, tačiau visiškai nepasisakė dėl nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentų dėl neteisingo BK 259 straipsnio 1 dalies taikymo ir šio klausimo neišsprendė, taigi formaliai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. P. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, kad taip buvo pažeistas non reformatio in peius principas, įtvirtintas BPK 320 straipsnio 4 dalyje bei 386 straipsnio 3 dalyje ir draudžiantis teismui, nesant atitinkamo prašymo, bloginti kaltinamojo teisinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti neapskųstą sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų padarinių – asmens padėtis negali būti pabloginama. Šio principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose, kai procesas tęsiasi paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-733/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-733/2007">2K-733/2007</a>, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015).

32. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir formaliai paliko galioti R. P. nuteisimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau, iš naujo bendrindamas R. P. paskirtas bausmes, pagal šį BK straipsnį pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nebendrino, taigi galutinei bausmei minėtas non reformatio in peius principo pažeidimas įtakos neturėjo. Dėl to kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, taisydama padarytą procesinį pažeidimą (BPK 320 straipsnio 4 dalis, 386 straipsnio 3 dalis), laiko pakankamu sprendimą panaikinti teismų nuosprendžių dalį dėl R. P. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.

Dėl paskirtų bausmių

33. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), arba esant visoms BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas turi teisę (bet ne pareigą) paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. Kasaciniuose skunde pateikti argumentai nepagrindžia išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems bausmes už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų auginimu ir gaminimu, nesilaikė įstatymo nustatytų reikalavimų, nesivadovavo teisingumo principu ir paskyrė pernelyg griežtas bausmes. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių nuteistųjų asmenybių ir jų padarytų nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumą ir realų pagrindą skirti švelnesnes bausmes, negu nustatyta inkriminuotų BK straipsnių sankcijose. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, abiejų instancijų teismai teisingai ir tinkamai aiškino bei įvertino tiek bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), tiek BK 54 straipsnio 2, 3 dalių ir 61 straipsnio nuostatas ir paskyrė įstatymo reikalavimus atitinkančias bausmes.

34. Kasatoriaus R. Š. teiginys, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą taikyti jam sutrumpintą įrodymų tyrimą ir pagal BK 64(1) straipsnio 1 dalį trečdaliu sumažinti bausmę, deklaratyvus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo visų būtinų sąlygų taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes vienas iš nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų yra labai sunkus, be to, vienas iš bendrininkų (R. P.) nepripažino savo kaltės, taigi, remiantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, toks nuteistojo prašymas negalėjo būti tenkinamas.

35. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal abiejų kasatorių skunduose nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog skiriant bausmes nuteistiesiems R. Š. ir R. P. nesilaikyta įstatymo reikalavimų.

Dėl nusikalstamos veikos aprašymo patikslinimo

36. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašant R. P. ir R. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad 389 vnt. kanapių augalų jie augino specialiai įrengtose patalpose, esančiose dviejuose gyvenamuosiuose namuose ((duomenys neskelbtini)). Tačiau kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (57 punkte) naujai aprašant BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybes klaidingai nurodyta tik viena kanapių augalų auginimo vieta, t. y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tai techninio pobūdžio klaida. Todėl šis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio punktas patikslintinas, nurodant ir kitą kanapių augalų auginimo vietą, t. y. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžius pakeisti.

Panaikinti šių teismų nuosprendžių dalis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šią bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyti, kad R. Š. ir R. P. pradėtų gaminti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurios 2014 m. spalio 9 d. rastos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), labai didelis kiekis yra 3531,004 g.

Patikslinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio nustatomosios dalies 57 punkte nurodytą BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo vietą, t. y. kad R. P. ir R. Š. didelį kiekį – 389 vnt. – kanapių augalų neteisėtai augino gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtose patalpose.

Kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas