Dėl lėšų grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-147/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.5; 106.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims AB DnB NORD bankui, S. G., dėl lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje byloje keliami ieškinio faktinio pagrindo ir teisinės santykių kvalifikacijos, niekinius sandorius reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė N. S. prašė priteisti iš atsakovo A. G. 55 000 Lt kaip be pagrindo gautas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 55 000 Lt reikalavimui užtikrinti nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 165,95 kv. m bendro ploto gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2006 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą kaip paskolą pervedė 55 000 Lt, kurią suteikti prašė jos sūnus A. S. ir atsakovas šio verslui plėtoti. Atskira rašytinė paskolos sutartis dėl šios sumos nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad analogiški pinigų pervedimai, kuriuos tam pačiam atsakovui atliko ieškovės sūnus A. S., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-319/2009, buvo pripažinti nesukūrusiais paskolinių teisinių santykių, ieškovė patikslino ieškinio teisinį pagrindą, nurodydama, kad pinigus atsakovas gavo be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 55 000 Lt kaip be pagrindo gautas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nustatė priverstinę hipoteką atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 165,95 kv. m bendro ploto gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 55 000 Lt reikalavimams užtikrinti.

Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalis siejo verslo santykiai, ar ieškovei buvo žinoma, kad ieškovės sūnus ir atsakovas plėtoja bendrą verslą. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovės pervesti jam pinigai yra 2006 m. birželio 16 d. sudarytos atsakovo ir A. S. sutarties pagrindu atsakovui suteiktos 150 000 Lt paskolos dalis. Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatyta, kad sudarant 2006 m. birželio 16 d. sutartį atsakovas iš ieškovės sūnaus gavo 150 000 Lt. Teismų nustatytos aplinkybės iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Teismas laikė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovė, pervesdama pinigus bankiniu pavedimu, suklydo nurodydama mokėjimo paskirtį – „sąskaitos papildymas“, tačiau tikėdama, jog ji atsakovui suteikia paskolą. Dėl to šalių teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip dovanojimas ar parama verslui. Byloje nustatyta, kad atsakovas turtą gavo realiai. Ieškovė įrodė CK 6.237 straipsnyje nustatytas sąlygas, kada turtas yra pripažintinas kaip įgytas be pagrindo, todėl atsakovui atsirado pareiga grąžinti ieškovei pinigus.

Teismas sprendė, kad, tenkinant ieškinį dėl 55 000 Lt priteisimo iš atsakovo, ieškovės reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką yra pagrįstas (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 6 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, remiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika, teisių ir pareigų, atsirandančių gavus turto be pagrindo, prigimtis yra nesutartinė ir neįstatyminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010; kt.). Ieškovės teigimu, atsakovo prievolė grąžinti pinigus atsirado iš paskolos sandorio (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnio 1 dalis), kurį ji sudarė dėl suklydimo ar apgaulės, todėl jos nurodomos faktinės bylos aplinkybės paneigia galimybę išsiieškoti perduotas lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą. Sandorio sąlygų įrodinėjimas nėra šios bylos dalykas, nes ieškovė reiškia ieškinį atsakovui ne dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet dėl to, kad atsakovas lėšas gavo be pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Ieškovei nurodžius pinigų perdavimo teisinį pagrindą – šalių susitarimą, kuris pateisina pinigų gavimą, jos nurodytas ieškinio pagrindas – turto įgijimas be pagrindo – įrodymais nepatvirtintas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytą pinigų sumą kaip įgytą be pagrindo neatitinka CPK 263 straipsnyje nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų.

Pagal kasacinio teismo praktiką teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010). Šioje byloje ieškovės teisės galėtų būti ginamos per sandorių nuginčijimo institutą, tačiau tokio ieškinio reikalavimo ji nėra pareiškusi. Advokato atstovaujama ieškovė žinojo savo teises ir pareigas, įtvirtintas CPK 42 straipsnyje, tarp jų – ir teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 243 straipsnis). Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. S. Z., bylos Nr. 3K-3-489/2003; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-518/2007). Pirmosios instancijos teisme ieškovei nepakeitus ieškinio dalyko, apeliacinės instancijos teismas, kvalifikavęs pareikštus reikalavimus pagal faktinį jų pagrindą, negali nuspręsti dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 55 000 Lt teisėtumo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti šalių santykius ir taikyti reikiamą teisės normą. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė teismui įstatyme nustatytos pareigos - tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas, nesutikdamas su ieškinyje nurodytu teisinių santykių kvalifikavimu, tokią pareigą turėjo įvykdyti ex officio – pagal nustatytas aplinkybes teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir taikyti tą teisės normą, kuri šiuo atveju taikytina. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad, esant pareikštam ieškovės reikalavimui CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra saistomas ieškinyje nurodyto ieškinio dalyko ir pagrindo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. U. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-474/2009, kurioje nurodoma priešinga pozicija. Galiojantys įstatymai ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti tik faktinį, bet ne juridinį pagrindą. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Tauro bankas v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005; kt.). Teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiantis asmuo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas atmesti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal S. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; kt.).

2. Dėl teismo pareigos konstatuoti niekinio sandorio sudarymo faktą. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Tokiu atveju, kai reikalavimo dalyku esantis turtas yra gautas sandorio pagrindu, pripažinus tokį sandorį negaliojančiu (nuginčijus ar konstatavus, kad jis niekinis) ab initio, taikomos CK šeštosios knygos X skyriuje įtvirtintos restitucijos taisyklės; šie sandorio pripažinimo negaliojančiu padariniai tiesiogiai įtvirtinti įstatyme (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis). CK šeštosios knygos XX skyriaus taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui.

Ieškovės nuomone, tais atvejais, kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą. Konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisinius padarinius teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009). Ieškovės teigimu, ji su atsakovu, 2006 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą pervesdama 55 000 Lt, sudarė paskolos sandorį, kuris pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį turėjo būti rašytinės formos. Sandoris neatitiko šių reikalavimų, todėl laikytinas niekiniu sandoriu, kuriam yra taikomi niekinio sandorio teisiniai padariniai. Priimdamas skundžiamą sprendimą ir nustatęs tokį faktinį ieškinio pagrindą, teismas privalėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius, t. y. restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovo 55 000 Lt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė lėšas jam pervedė pagrįstai, t. y. perduodama turtą nesuklydo, prieš ją nebuvo naudota prievarta, ji nebuvo apgauta. Turto, kurį ieškovė perdavė savanoriškai, suvokdama neturinti jokios pareigos tą daryti, negalima išreikalauti (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą. Jeigu viena šalis patyrė nuostolių dėl savo pačios kaltės, o kita šalis atitinkamai praturtėjo, nėra pagrindo taikyti CK 6.242 straipsnį, nes šalis buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Pagal CK 6.242 straipsnį asmuo turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų, tačiau kai praturtėta atsitiktinai dėl to, kad ieškovas veikė savo rizika, ieškinys negali būti tenkinamas.

Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010) sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu. Šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo 55 000 Lt, šiam neginčijant pinigų gavimo fakto, bet teigiant, jog jie perduoti neatlygintinai. Nagrinėjant bylą atsakovas nurodė, kad ieškovės sūnus A. S. ir atsakovas ilgą laiką palaikė draugiškus santykius; pinigus ieškovė sūnaus prašymu suteikė kaip finansinę paramą atsakovo verslui be šio įpareigojimo ar įsipareigojimo pinigus grąžinti ieškovei. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas.

2. Dėl ieškovo pareigos nurodyti ieškinio pagrindą. Ieškovė nurodyto ieškinio pagrindo – turto įgijimo be pagrindo – neįrodė. Ieškovė turėjo ginčyti, jos manymu, buvusio paskolos sandorio teisėtumą (CK 1.90, 1.91 straipsniai). Tinkamas ieškinio reikalavimo suformulavimas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai paskolos santykiai, nes jis niekada neįsipareigojo ieškovei grąžinti 55 000 Lt. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pinigus duoti atsakovui ieškovę prašė ir grąžinti žadėjo ieškovės sūnus. Atsakovo nuomone, rašytinės formos paskolos sutartiniuose santykiuose nesilaikymas nedaro sandorio niekinio, o tik atima teisę ginčo šalims remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio sudarymo ar įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio faktinio pagrindo ir teisinės santykių kvalifikacijos

Bet kurio asmens kreipimosi į teismą tikslas yra siekis, kad būtų apginta šio asmens (įstatymo nustatytais atvejais ir kitų asmenų) pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad teismas galėtų suinteresuoto asmens atitinkamą prašymą išnagrinėti ir išspręsti, šis prašymas turi būti pateiktas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatyme detaliai reglamentuotas suinteresuoto asmens – ieškovo kreipimasis į teismą, t. y. ieškinio turinys. Ieškinys, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų šių dokumentų formai ir turiniui, turi atitikti ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (causa petendi; causa materialis; causa actionis). Pastarosios ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Telegausa“ v. UAB,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Taigi tam, kad tinkamai kvalifikuotų šalis siejančius teisinius santykius, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo – išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies – atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus (audiatur et altera pars).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, rėmėsi išimtinai ieškovės pozicija, o ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovės teisės galėtų būti ginamos per sandorių nuginčijimo institutą, tuo tarpu ieškovė tokio ieškinio pareiškimo nėra pateikusi. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pradinio ieškinio, kuris buvo suformuluotas kaip ieškinys dėl skolos priteisimo (T. 1, b. l. 3-4), tiek patikslinto ieškinio, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo be pagrindo gautas lėšas (T. 1, b. l. 78-80), faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, iš esmės sutampa. Jau minėta, kad bet kuriuo atveju pareiga nustatyti šalis siejančių teisinių santykių juridinę kvalifikaciją tenka teismui. Ieškovei nurodant, kad ji 55 000 Lt į atsakovo asmeninę sąskaitą pervedė atsakovo prašymu (bei tarpininkaujant ieškovės sūnui) kaip paskolą, nesant šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties, tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui svarbią reikšmę turi atsakovo pozicija, kuri nagrinėjamos bylos atveju yra prieštaringa. Pažymėtina, kad atsakovas yra teigęs, jog ginčijami 55 000 Lt yra jam (atsakovui) ieškovės sūnaus A. S. 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutarties pagrindu suteiktos 150 000 Lt paskolos dalis. Tačiau šis argumentas paneigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (žr. Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-920209-260/2007, peržiūrėtą tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka), todėl jo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Toliau atsakovas nurodo (taip pat ir atsiliepime į kasacinį skundą), kad sūnaus prašymu ieškovė suteikė finansinę paramą atsakovo verslui be šio įsipareigojimo pinigus grąžinti ieškovei, o ginčo šalių sutartiniai paskolos santykiai nesaisto. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta ne tik ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, bet ir atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovui tenka pareiga įrodyti savo teiginį, kad ieškovės bankiniu pavedimu jam į asmeninę sąskaitą pervesta ginčo suma yra negrąžintina parama.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta (ir šalys to neginčija), kad reikalavimo dalyku esantys 55 000 Lt ieškovės atsakovui buvo perduoti ieškovės valia, o atsakovas šią pinigų sumą priėmė. Jau minėtu įsiteisėjusiu kitoje civilinėje byloje teismo sprendimu konstatuota, kad ginčo suma nėra kitos paskolos sutarties dalykas. Nenustatyta ir to, kad ginčo dalykas būtų paskola (CK 6.870 straipsnis) ar parama (CK 6.476 straipsnis). Šalių ginčas vyksta tik dėl to, kokia buvo jų valia pinigų perdavimo metu – ar pinigai perduoti neatlygintinai, ar turės būti grąžinti. Tai iš esmės reiškia, kad buvo sudaryta šalių sutartis, o iš jos atsirado ir atitinkamos tarpusavio prievolės. Šalių paaiškinimai ir pinigų perdavimo aplinkybės, taip pat kitoje civilinėje byloje konstatuota ir šioje nutartyje jau aptarta aplinkybė patvirtina, kad šalių nesaistė paskoliniai santykiai. Nenustatyta ir neatlygintinų paramos teisinių santykių. Paramai (CK 6.476 straipsnis) taikomi dovanojimo sutarties formai nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos didesnei kaip penkiasdešimt tūkstančių litų sumai sutartis privalo būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Aptartų aplinkybių visetas įgalina konstatuoti, kad šalių sudarytas sandoris yra niekinis, o jo padarinius reikia spręsti pagal restitucijos taisykles (CPK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Tokią kasacinio teismo teisėjų kolegijos poziciją patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir nepateikus juridinio ginčijamų teisinių santykių kvalifikavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2006 m. gegužės 15 d. šalių sudaryta pinigų perdavimo sutartis yra niekinė, todėl taikant restituciją atsakovas turi grąžinti niekinio sandorio pagrindu gautas lėšas ieškovei (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai lemia poreikį panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau patenkindamas ieškovės reikalavimą priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti iš esmės nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

Kasacinio teismo teisėjų kolegijai nusprendus tenkinti kasacinį skundą, iš atsakovo priteistina ieškovei jos sumokėta žyminio mokesčio už kasacinį skundą dalis – 500 Lt, o 1150 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kuriuos mokėjimo ieškovė buvo atleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi priimant jos kasacinį skundą, priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistina 2500 Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis; teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.12 punktas). Kadangi naikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, tai perskirstytinos ir byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – ieškovei iš atsakovo priteistina 1000 Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 69,53 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinį skundą tenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei N. S. 500 (penkis šimtus) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 1150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei N. S. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. G. į valstybės biudžetą 69,53 Lt (šešiasdešimt devynis Lt 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Vincas Verseckas