Dėl žemės sklypo pardavimo kainos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-140/2011

Teisminio proceso Nr. 22-56-3-01541-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.5; 45.10 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dorvina“ dėl žemės sklypo pardavimo kainos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalių ginčas kilo dėl asmens, laimėjusio valstybei nuosavybės teise priklausiusio pastato ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo viešą aukcioną, prievolės sumokėti žemės sklypo kainą.

Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dorvina“ 536 520 Lt žemės sklypo pardavimo kainą, 22 951,50 Lt delspinigių, 12,70 proc. metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 19 d. vyko viešas aukcionas, kuriame buvo parduodamas privatizavimo objektas, t. y. 3193,72 kv. m ploto dviejų aukštų mūrinis pastatas (kareivinės), ir jam priskirtas 0,4307 ha žemės sklypas Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 327; aukcioną laimėjusiu paskelbtas atsakovas UAB „Dorvina“, pasiūlęs didžiausią kainą – 715 000 Lt, iš jų – 178 750 Lt už pastatą ir 536 250 Lt už žemės sklypą; 2009 m. sausio 27 d. sudaryta pastato (kareivinių) pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Privatizavimo sutartis). Šios sutarties 7 punkte atsakovas įsipareigojo, kai visiškai atsiskaitys už pastatą, per 30 dienų sumokėti visą žemės sklypo kainą, t. y. 536 250 Lt, ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; šis įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 2009 m. vasario 26 d., tačiau atsakovas jo neįvykdė, nurodęs, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos pritrūko lėšų sutartai žemės sklypo kainai sumokėti. Ieškovo teigimu, atsakovas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl iš jo priteistina aukcione parduoto žemės sklypo kaina – 536 250 Lt, delspinigiai už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d. (už 214 dienų) – 22 951,50 Lt, be to, 12,70 proc. dydžio procesinės palūkanos, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes ginčo šalių sandoris sudarytas komercinėmis sąlygomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad šalių 2009 m. sausio 27 d. sudarytos Privatizavimo sutarties 7 punktas atitinka visus preliminariosios sutarties požymius: iš jo turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti aukcione įsigytam pastatui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį šiame susitarime iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); susitarimas sudarytas rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); jame nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (per 30 dienų po to, kai bus sumokėta už pastatą) (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Aukcione įsigyto pastato kaina atsakovo sumokėta 2009 m. sausio 26 d., todėl 30 dienų terminas avansui už žemės sklypą sumokėti ir pirkimo–pardavimo sutarčiai pasirašyti baigėsi 2009 m. vasario 25 d. Teismas sprendė, kad, šalims iki 2009 m. vasario 25 d. nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal 2009 m. sausio 27 d. sutartį (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), taigi atsakovas neturi pareigos sumokėti ieškovui visą žemės sklypo kainą. Atmetęs pagrindinį reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinį, t. y. priteisti delspinigius.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo dalį ieškinio patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 536 250 Lt žemės sklypo kainą, 22 951,50 Lt delspinigių ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. spalio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.1. punktą, perleidžiant privatizavimo objektą, kartu turi būti parduodamas ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju Privatizavimo programoje, patvirtintoje Privatizavimo komisijos 2008 m. spalio 24 d. sprendimu, privatizuojamam viešo aukciono būdu objektui – 3193,72 kv. m ploto dviejų aukštų mūriniam pastatui (kareivinėms) – buvo priskirtas 0,4307 ha žemės sklypas, nustatyta pastato ir žemės sklypo pradinė pardavimo kaina – 600 000 Lt (iš jų žemės sklypo – 450 000 Lt); nurodyta, kad aukciono laimėtojas objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybėn, o žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma VĮ Valstybės turto fonde. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis aukciono būdu laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu (CK 6.421 straipsnio 1 dalis); nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, paskelbus atsakovą aukciono laimėtoju, jam buvo parduotas ne tik pastatas (kareivinės), bet ir šiam pastatui priskirtas 0,4307 ha žemės sklypas; atsakovas sumokėjo tik už pastatą, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja sumokėti 536 250 Lt už žemės sklypą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja delspinigių, nes pagal šalių pasirašytos Privatizavimo sutarties 7 punktą, uždelsęs sumokėti šiame punkte nustatytu terminu, iki visiško prievolės įvykdymo atsakovas įsipareigojo mokėti už kiekvieną uždelstą dieną 0,02 proc. delspinigius. Ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 12,70 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo teisėjų kolegija atmetė, nurodžiusi, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas netaikytinas ginčui, kilusiam iš privatizavimo santykių, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc., procesines palūkanas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutarties sudarymo momento. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.421 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutarties įsigaliojimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. CK 6.159 straipsnyje nustatyta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.421 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, tai per dešimt dienų nuo pardavimo pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti įstatymų reikalaujamos formos sutartį. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad aukciono būdu sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti, kol jos nepatvirtina notaras arba teismas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo, kuriame yra atsakovo aukcione įsigytas pastatas, pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis nepatvirtinta nei notaro, nei teismo, todėl negalioja, taigi ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas vykdytų negaliojančią sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino sutarties sudarymo ir galiojimo kategorijas, nepagrįstai laikė ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį savaime galiojančia ir vykdytina, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006, pateikto išaiškinimo, kad, aiškinant CK 6.421 straipsnio nuostatas pažodžiui (lot. ad litteram), galima daryti išvadą, jog nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas. Pacituotoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti aukciono būdu sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia ir įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui patalpas; bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad sutartis sudaryta ir ją patvirtino. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas neprašė pripažinti sutartį galiojančia, bet reikalavo, kad atsakovas ją vykdytų ir sumokėtų žemės sklypo kainą. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai aiškindamas aukciono būdu sudarytos sutarties galiojimą, pakeitė įstatymo nustatytą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties formą ir sukūrė netinkamą precedentą, t. y. atleido sandorio šalis nuo pareigos, įvykus aukcionui, sudaryti ir įforminti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to apeliacinio teismo sprendimas priteisti iš atsakovo žemės sklypo kainą negaliojančios sutarties pagrindu yra neteisėtas.

2. Dėl ieškinio ribų peržengimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Ieškinio dalykas buvo reikalavimas priteisti iš atsakovo žemės sklypo kainą, delspinigius ir palūkanas; ieškinio pagrindu nurodyta 2009 m. sausio 27 d. pastato (kareivinių) pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas, konstatuodamas, kad kai atsakovas buvo paskelbtas aukciono laimėtoju, jam buvo parduotas ne tik nurodytas pastatas, bet ir šiam pastatui skirtas žemės sklypas, pakeitė ieškinio pagrindą, nes ieškovo reikalautą žemės sklypo kainą priteisė ne ieškinyje nurodytos 2009 m. sausio 27 d. pastato (kareivinių) pirkimo–pardavimo sutarties, bet 2008 m. lapkričio 19 d. aukciono būdu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Be to, teismas, pripažindamas, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta aukciono būdu, yra galiojanti nuo aukciono laimėtojo paskelbimo CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, netiesioginiai patvirtino, kad sudaryta įstatymo reikalaujamos formos neturinti sutartis, nors ieškovas to neprašė. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nepatvirtinta šalių sudaryta žemės pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau skundžiamo sprendimo teisiniai padariniai (priteista žemės sklypo kaina ir delspinigiai) akivaizdžiai rodo, kad teismas patvirtino nurodytą sutartį.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023, kuriuo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklės, 2.1 punkte nustatyta, kad, perleidžiant privatizavimo objektą, kartu turi būti parduodamas ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn. Pagal Taisyklių 25, 26 punktų nuostatas privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartyje įrašoma, kad pirkėjas per trisdešimt dienų nuo to momento, kai sumoka visas pagal šią sutartį priklausančias mokėti sumas (kainą, palūkanas ir delspinigius), privalo sumokėti visą žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui, kainą į Turto fondo nurodytą sąskaitą ir pasirašyti šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas šalių pasirašomas per tris darbo dienas nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nurodytu teisiniu reglamentavimu nustatytos specialios valstybinės žemės sklypų pardavimo sąlygos ir tvarka. Tai yra imperatyvieji reikalavimai, kurių privalo laikytis visi privatizavimo proceso dalyviai. Pagal nurodytas Taisykles ieškovas įpareigotas sudaryti privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis atskirais dokumentais dėl to, kad skirtingai skirstomos pardavus nurodytus objektus gaunamos lėšos.

2. Pagal CK 6.421 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas. Nagrinėjamu atveju, kai atsakovas pasiūlė aukcione didžiausią kainą už parduodamus pastatą ir jam priskirtą žemės sklypą bei buvo paskelbtas aukciono laimėtoju, nurodytų objektų pirkimo–pardavimo sandoris laikomas sudarytu, todėl atsakovas privalo įvykdyti jo prisiimtus įsipareigojimus – sumokėti žemės sklypo kainą ir pasirašyti šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas turi teisę reikalauti įvykdyti šią prievolę natūra (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.422 straipsnio 1 dalis). Be to, šalys 2009 m. sausio 27 d. pasirašė privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje išdėstyti visi pagrindiniai privatizavimo programos duomenys bei sąlygos; sutarties 7 punkte nustatyta atsakovo pareiga sumokėti visą žemės sklypo kainą. Ši sutartis patvirtinta notaro. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą įvykdyti nurodytą prievolę.

3. Apeliacinis teismas neperžengė ieškinio ribų ir nepažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas priėmė sprendimą pagal ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes ir nepriteisė ieškovui to, ko jis neprašė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmens, laimėjusio valstybei nuosavybės teise priklausiusio pastato ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo viešą aukcioną, prievolės sumokėti žemės sklypo kainą

Nagrinėjamos bylos šalių ginčas kilo iš valstybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu teisinių santykių, konkrečiai – dėl kasatoriaus (atsakovo), laimėjusio valstybei nuosavybės teise priklausiusio pastato ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo viešą aukcioną, pareigos sumokėti žemės sklypo kainą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnio 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, reiškiančiu, kad sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Vienas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdų – turto privatizavimas pagal įstatymus (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad privatizavimas yra valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius. Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį privatizavimo sandoriu laikoma remiantis šiuo įstatymu sudaryta sutartis, pagal kurią valstybės ar savivaldybės privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas – sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Privatizavimo sandoriai sudaromi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta specialia tvarka.

Vienas iš valstybės turto privatizavimo būdų – turto pardavimas viešame aukcione (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį viešas aukcionas – tai privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Viešame aukcione parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, privatizavimo objektas – tai akcijos ir kitas turtas, kuris viešosios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą. Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems objektams ir įrenginiams, pardavimo, nuomos ar kitokio perleidimo tvarką nustato žemės santykius reglamentuojantys teisės aktai. Taigi žemės sklypas, teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas tam tikram privatizavimo objektui, pats savaime nepripažįstamas privatizavimo objektu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3-95/2011).

Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.1. punkte nustatyta, kad, perleidžiant privatizavimo objektą, kartu turi būti parduodamas ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn. Privatizavimo objekto privatizavimo sąlyga, nustatanti, ar jam priskirtas žemės sklypas parduodamas, ar tik nuomojamas, nurodoma privatizavimo objekto privatizavimo programoje. Pagal nurodytu Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 25 punktą, kai pagal teisės aktus privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas gali būti perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn ir tai buvo nurodyta objekto privatizavimo programoje, privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartyje įrašoma, kad pirkėjas per trisdešimt dienų nuo to momento, kai sumoka visas pagal šią sutartį priklausančias mokėti sumas (kainą, palūkanas ir delspinigius), privalo sumokėti visą žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui, kainą į Turto fondo nurodytą sąskaitą ir pasirašyti privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; už laiku nesumokėtą žemės sklypo kainą pirkėjas privalo sumokėti į Turto fondo nurodytą sąskaitą delspinigius – 0,02 proc. laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas per tris darbo dienas nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti įrašyta sąlyga, jog ši sutartis nutraukiama, nutraukus privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad privatizavimo objekto (pastato) ir jam priskirto žemės sklypo privatizavimo programoje, patvirtintoje Privatizavimo komisijos 2008 m. spalio 24 d. sprendimu ir paskelbtoje Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (360), buvo nurodytos visos esminės šio valstybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu sąlygos: parduodamas 3193,72 kv. m ploto dviejų aukštų mūrinis pastatas (kareivinės) ir jam priskirtas 0,4307 ha žemės sklypas; bendra pastato ir žemės sklypo pradinė pardavimo kaina – 600 000 Lt (iš jų žemės sklypo – 450 000 Lt); išskirta privatizavimo sąlyga, kad aukciono laimėtojas objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybėn, o žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma VĮ Valstybės turto fonde. Kasatorius 2008 m. lapkričio 17 d. paraiškoje dalyvauti privatizavimo viešame aukcione įsipareigojo, jeigu bus pripažintas aukciono laimėtoju, sumokėti už privatizavimo objektą 715 000 Lt. Pripažinus kasatorių 2008 m. lapkričio 19 d. įvykusio viešo aukciono laimėtoju, šalys pagal pirkėjo paraiškos ir privatizavimo programos sąlygas 2009 m. sausio 27 d. pasirašė privatizavimo objekto (pastato) pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties 2 punkte pardavėjas įsipareigojo perduoti, o pirkėjas – priimti nuosavybėn pastatą, o dėl jam priskirto žemės sklypo sudaryti šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka atskirą pirkimo–pardavimo sutartį; 4 punkte nurodyta, kad visa privatizavimo objekto ir žemės sklypo kaina – 715 000 Lt, iš jų 178 750 Lt už pastatą ir 536 250 Lt už žemės sklypą. Privatizavimo sutarties 7 punkte pirkėjas, t. y. kasatorius, įsipareigojo, kai sumokės visą pastato kainą, per trisdešimt dienų sumokėti visą žemės sklypo kainą, t. y. 536 250 Lt, ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; šis įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 2009 m. vasario 26 d., tačiau atsakovas jo neįvykdė, nurodęs, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos pritrūko lėšų sutartai žemės sklypo kainai sumokėti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad kai nėra įstatymo nustatyta forma sudarytos privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas (kasatorius) vykdytų negaliojančią sutartį, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, neteisingai aiškindamas CK 6.421 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai pripažino ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį savaime galiojančia ir, tenkindamas ieškinį, priteisė ieškovui šio žemės sklypo kainą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.419 straipsnio 3 dalį valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui–pardavimui aukciono būdu CK XXIII skyriaus dvyliktojo skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kitų įstatymų nenustatyta ko kita. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui taikomos CK nuostatos, jeigu šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip. Nurodytas įstatymas nereglamentuoja privatizavimo objektams priskirtų valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutarties sudarymo momento, todėl apeliacinės instancijos teismas teisėtai vadovavosi CK XXIII skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų pardavimą aukciono būdu (CK 6.419 straipsnio 3 dalis).

CK 6.421 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutarties sudarymo momentą, 1 dalyje nustatyta, kad tokia sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Įrašas aukciono vedėjo registre apie pasiūlymą ir laimėtojo pavardė (pavadinimas) yra sutarties sudarymo įrodymas (CK 6.421 straipsnio 2 dalis). CK 6.421 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, tai per dešimt dienų nuo pardavimo pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti įstatymų reikalaujamos formos sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006, aiškinant CK 6.421 straipsnio nuostatas, nurodyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas aukciono būdu pripažįstamas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad kai daiktas parduodamas aukciono būdu, pagrindinės pirkimo–pardavimo sąlygos nustatomos aukciono sąlygose, ir šios teisiškai saisto tiek pirkėją, tiek pardavėją. Nagrinėjamu atveju kasatorius, padavęs paraišką dalyvauti pastato ir jam priskirto žemės sklypo privatizavimo viešame aukcione, sutiko su privatizavimo programoje nustatytomis esminėmis privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sąlygomis, tarp jų ir ta, kad aukciono laimėtojas objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybėn. Viešo aukciono komisijai nustačius, kad kasatorius pasiūlė didžiausią kainą ir 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu paskelbus jį aukciono laimėtoju, įvyko privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimas–pardavimas, kurį reikėjo įforminti įstatymo nustatyta forma. Minėta, kad 2009 m. sausio 27 d. ginčo šalys pasirašė privatizavimo objekto – pastato – pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 7 punkte kasatorius įsipareigojo, sumokėjęs visą pastato kainą, per trisdešimt dienų sumokėti visą žemės sklypo kainą ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo įsigijimas nuosavybėn buvo viena iš privatizavimo viešo aukciono būdu sąlygų, ir, paskelbus kasatorių aukciono laimėtoju, šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta (CK 6.421 straipsnio 1 dalis). Šio sandorio įforminimas ir žemės sklypo kainos sumokėjimas Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 patvirtintose Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta tvarka yra sutartiniai pirkėjo įsipareigojimai, atsiradę privatizavimo sandorio pagrindu, įtvirtinti, be kita ko, šalių pasirašytos 2009 m. sausio 27 d. privatizavimo objekto (pastato) pirkimo–pardavimo sutarties sąlygose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai kasatorius neįvykdė nurodytų sutartinių įsipareigojimų, ieškovas įgijo teisę reikalauti įvykdyti sutartinę piniginę prievolę – sumokėti privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo kainą – natūra (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų kasatoriaus argumentai, kad ieškovo reikalavimas priteisti ginčo žemės sklypo pardavimo kainą reiškia reikalavimą vykdyti negaliojančią sutartį, yra teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs reikalavimą priteisti iš kasatoriaus šio žemės sklypo kainą, kartu atleido sandorio šalis nuo pareigos įforminti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Minėta, kad Privatizavimo sutarties 7 punkte kasatorius įsipareigojo ne tik per tam tikrą terminą sumokėti žemės sklypo kainą, bet ir pasirašyti šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. įforminti šio nekilnojamojo daikto pirkimą–pardavimą įstatymo reikalaujama forma. Tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas (pardavėjas) pareiškė tik reikalavimą dėl kasatoriaus neįvykdytos prievolės sumokėti aukcione įsigyto žemės sklypo kainą, neatleidžia šalių nuo pareigos įforminti aukciono būdu privatizuoto valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įstatymų reikalaujama forma.

Dėl ieškinio ribų peržengimo nagrinėjamu atveju

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje nurodyti ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas, t. y. ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui (atsakovams) ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus šio Kodekso nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo (kasatoriaus) žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui ir parduoto viešame aukcione, kainą, delspinigius ir palūkanas; ieškinio pagrindu nurodytos privatizavimo objekto – pastato (kareivinių) 2009 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias pirkėjas įsipareigojo, kai visiškai atsiskaitys už pastatą, sumokėti ir jam priskirto žemės sklypo kainą bei pasirašyti šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, paskelbus atsakovą (kasatorių) aukciono laimėtoju, jam buvo parduotas ne tik pastatas, bet ir jam priskirtas žemės sklypas, reiškia ieškinio pagrindo keitimą, nes ieškinio pagrindu buvo nurodyta 2009 m. sausio 27 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis, o ne 2008 m. lapkričio 19 d. įvykęs aukcionas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2009 m. sausio 27 d. privatizavimo sutartimi įformintas valstybės turto privatizavimas viešo aukciono būdu. 2008 m. lapkričio 19 d. įvykusiame viešame aukcione pagal privatizavimo programą buvo parduodamas ne tik privatizavimo objektas – pastatas, bet ir jam priskirtas žemės sklypas. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo kainą, teisiškai kvalifikavo pirkimo–pardavimo viešo aukciono būdu pagrindu susiklostančius santykius, nereiškia ieškinio pagrindo keitimo.

Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, paskelbus atsakovą (kasatorių) viešo aukciono laimėtoju, reiškia netiesioginį sutarties, nesudarytos įstatymo reikalaujama forma, patvirtinimą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis), nors ieškovas to neprašė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendė tik dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo (kasatoriaus) privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo kainą, taip įpareigojant jį vykdyti piniginę prievolę, atsiradusią valstybės turto privatizavimo aukciono būdu teisinių santykių pagrindu, natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Kasatorius pripažįsta, kad apskųsto sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra teismo išvados dėl ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo.

Dėl nurodytų motyvų kasatoriaus argumentai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo kasaciniam teisme išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 33,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. kovo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Dorvina“ (juridinio asmens kodas 135567545) į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) 33,60 Lt (trisdešimt tris litus 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė