Civilinė byla Nr. 3K-3-142/2011
Procesinio sprendimo kategorija 96.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. atstovo pagal įgaliojimą J. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gelžbetonis“ dėl socialinio draudimo išmokos priteisimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimą ir apeliacinio proceso nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovės atstovas pagal įgaliojimą kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu ir priteisti ieškovei iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 103 700 Lt draudimo išmoką; pripažinti, kad ieškovė turėjo teisę į sūnaus R. P. išlaikymą ir priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus ieškovei išlaikymą po 200 Lt per mėnesį periodinių išmokų; priteisti iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ 24 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės atstovo pagal įgaliojimą apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 18 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal šios ieškovės vardu paduotą apeliacinį skundą. Kolegija, nustačiusi, kad ieškovė I. Š. įgaliojo savo sūnų J. Š. atstovauti ieškovės interesams visose teismo įstaigose visose nagrinėjamoje civilinėse bylose; ieškovės vardu apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo pasirašė ir pateikė teismui J. Š., nurodė, jog pagal CPK 56 straipsnio 1 dalį J. Š., veikdamas pagal motinos (ieškovės) I. Š. išduotą įgaliojimą, neturėjo teisės pasirašyti apeliacinio skundo ir jį pateikti apeliacinės instancijos teismui, nes atstovavimo fiziniam asmeniui mastas ribojamas nurodytų proceso teisės normų; J. Š. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinusių, jog jis turėjo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios aplinkybės buvo nustatytos apeliacinės instancijos teisme, pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį nutraukė apeliacinį procesą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ apeliacinį skundą, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovės I. Š. atstovas pagal įgaliojimą J. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, neteisingai aiškino CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, nes kasatorius buvo sudaręs atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose sutartį su advokatu, kuris ir atstovavo kasatoriui kaip šio motinos atstovui pagal įgaliojimą. Kasatorės atstovo teigimu, įstatyme neįtvirtinta reikalavimo, kad apeliacinį skundą turi pasirašyti atstovaujamojo atstovas ir šiam atstovaujantis advokatas. Aiškinant CPK 37 straipsnio 2 dalį ir 305 straipsnį, ieškovo atstovas, veikdamas pagal įgaliojime nustatytas ribas, turi teisę apeliacine tvarka apskųsti teismo sprendimą ir apeliacinį skundą pasirašyti už atstovaujamąjį. Kauno apygardos teismas priėmė kasatorės atstovo pasirašytą apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė atstovaujamojo asmens teisę apskųsti neteisėtą teismo sprendimą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje nurodyta, kad CPK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta išlyga, jog atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, t. y. ir neturintys teisinio išsilavinimo, jeigu jie atstovauja kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais, turinčiais jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; ši įstatymų leidėjo padaryta išlyga pateisinama tuo, kad advokato ar advokato padėjėjo, t. y. kvalifikuotų teisininkų, dalyvavimas užtikrins tinkamą procesinį atstovavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-406/2006). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnis), o itin svarbiems atstovaujamojo teisių požiūriu procesiniams veiksmams atlikti (pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį dokumentą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą atnaujinti procesą) suteikiami įgalinimai turi būti atskirai aptarti įgaliojime (CPK 59 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009). Dėl to kasatorės atstovas turėjo teisę atstovauti ieškovei ir jos vardu atlikti veiksmus, išvardytus įgaliojime, taip pat apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartį nutraukti apeliacinį procesą. Jis nurodo, kad apeliacinis procesas dėl ieškovės apeliacinio skundo buvo nutrauktas pagrįstai, nes apeliacinio skundo nepasirašė apeliantė ir jos advokatas. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį kasatorės atstovas galėjo atlikti įgaliojime išvardytus veiksmus tik kartu su advokatu, todėl apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė šią kasaciniame skunde ginčijamą proceso teisės normą. Kasaciniame skunde nurodyta teismų praktika šiame ginče neaktuali, nes nurodytose nutartyse kasacijos dalykas buvo teisė atsisakyti apeliacinio skundo, o nagrinėjamas ginčas kilo dėl teisės atstovauti asmeniui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliami procesinio atstovavimo institutą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių asmens, galinčio būti teisme atstovu pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis), taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl fizinių asmenų atstovavimo teisme
CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad tokio skundo negali paduoti bet koks kitas asmuo, jeigu jis pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo.
CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Taigi visų CPK 37 straipsnio 2 dalyje išvardytų dalyvaujančių byloje asmenų sąraše yra ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovai.
CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK normose, reglamentuojančiose atstovavimą teisme, neatskleistas dalyvaujančio byloje asmens atstovo sąvokos turinys, tačiau iš CPK normų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, darytina išvada, kad atstovu gali būti tik fizinis asmuo (asmenys), atitinkantis CPK nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nustatytas savanoriškas sutartinis atstovavimas, kai ieškovei pagal įgaliojimą atstovavo jos sūnus J. Š., neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo.
CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamoje byloje aktualus šio straipsnio 4 punktas, kuriame nustatyta, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Ši įstatymo norma reiškia, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiem juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.
Paprastai atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Šią įstatymo normą sistemiškai aiškinant su pirmiau išdėstyta CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, darytina išvada, kad tuo atveju, kai atstovu pagal pavedimą teisme yra advokatas ir (ar) advokatų padėjėjas, kartu pagal pavedimą atstovauti asmeniui teisme gali bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokinio (sugyventinio) santykiai, ar jis turi aukštąjį universitetinį, ar jo neturi. Šiuo atveju yra laisvas dalyvaujančio byloje asmens pasirinkimas, koks kitas asmuo jam gali atstovauti kartu su advokatu ir (ar) advokatų padėjėju.
Dėl J. Š. teisės būti atstovu teisme pagal pavedimą
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinį skundą pasirašė ieškovės I. Š. atstovas pagal įgaliojimą jos sūnus J. Š. Taigi motinai atstovaujantis sūnus atitiko vieną CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą reikalavimą – yra atstovaujamosios artimasis giminaitis (CK 3.130 straipsnio 1 dalis, 3.132 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad atstovas J. Š. nepateikė teismui įrodymų apie jo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi ieškovės I. Š. atstovas pagal įgaliojimą J. Š. neatitiko kito CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo, todėl pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir šio straipsnio 2 dalį savarankiškai negalėjo atstovauti teisme savo motinai. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad J. Š. buvo tinkamas ieškovės I. Š. atstovas paduodant apeliacinį skundą, nepasirašytą advokato, o pasirašytą tik J. Š.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad J. Š. veikė pagal motinos pavedimą, kurios išduotame įgaliojime išvardytos jam suteiktos teisės. Nors įgaliojime ribojamas perįgaliojimas, tačiau iš įgaliojimo teisių apimties, susijusios su bylos vedimu teisme, darytina išvada, kad J. Š. teisė sudaryti su advokatu atstovavimo sutartį nebuvo apribota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. S. v. Z. S., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009, konstatavo, kad atstovavimo sutarties su advokatu sudarymas yra veiksmas, susijęs su pavedimo atstovauti teisme vykdymu, šis veiksmas atitinka atstovaujamojo interesus ir procesinės teisės atstovavimo instituto tikslus, nes juo siekiama užtikrinti kvalifikuotą ir tinkamą atstovavimą. Atstovavimo sutarties su advokatu sudarymas nereiškia perįgaliojimo. Nagrinėjamoje byloje situacija yra analogiška nurodytai bylai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti kitokios išvados tuo atveju, kai atstovo pagal pavedimą procesiniai veiksmai yra dėl ieškinio padavimo ir atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo. Kasacinis teismas taip pat konstatuoja, kad atstovas pagal pavedimą savarankiškai negali įgyvendinti atstovaujamojo teisės paduoti apeliacinį skundą (CPK 305 straipsnis).
Byloje yra duomenų, kad ieškovė I. Š. ir jos atstovai J. Š. bei advokatas V. M. dalyvavo 2009 m. vasario 9 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (T. 1. b. l. 43). Ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei vėliau neišreiškė nesutikimo dėl to, kad jai atstovavo advokatas V. M., su kuriuo jos sūnus J. Š. sudarė atstovavimo sutartį. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė advokatą pripažino tinkamu jos atstovu.
Dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo apeliacinės instancijos teisme
CPK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką aiškindamas, kad tuo atveju, kai ieškovas nepasirašo ieškinio ar (ir) apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas privalo priimti nutartį ir nustatyti terminą nurodytiems trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. H. L., notarė L. Š., bylos Nr. 3K-3-672/2006; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A., I. A., R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Žalvaris“, bylos Nr. 3K-3-26/2010).
Pažymėtina, kad dėl apeliacinio skundo padavimo ir jo pasirašymo trūkumų šalinimo normų taikymo ne kartą yra pasisakęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-380/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Stora Enso Timber“ v. UAB,,Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/2010). Šiose nutartyse atskirojo skundo trūkumų šalinimo praktika formuojama remiantis tuo, kad trūkumų šalinimu užtikrinamas asmens teisės kreiptis apeliacine tvarka į aukštesnės instancijos teismą tinkamas įgyvendinimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, neatsižvelgė į nurodytą įstatyminį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, todėl šio teismo priimta nutartis naikintina.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasaciniame teisme patirta 49,28 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
