Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mišrią kaltę, aiškinimo ir taikymo tais atvejais, kai yra padaromas tyčinis nusikaltimas, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariai atsakingų asmenų tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, kai vienas iš bendraskolių įgyvendina regreso teisę į kitą bendraskolį (bendraskolius), padariusį tyčinį nusikaltimą, taip pat dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos sampratą, aiškinimo ir taikymo

Baudžiamoji byla Nr. 2K-164-719/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16415-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Colagena“ civilinį ieškinį atsakovams S. V. ir A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mišrią kaltę, aiškinimo ir taikymo tais atvejais, kai yra padaromas tyčinis nusikaltimas, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariai atsakingų asmenų tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, kai vienas iš bendraskolių įgyvendina regreso teisę į kitą bendraskolį (bendraskolius), padariusį tyčinį nusikaltimą, taip pat dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos sampratą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje prašė iš atsakovų solidariai priteisti 121 640,46 Eur turtinės žalos, 100 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-383/2021 S. V. ir A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio („Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas“) 1 dalį, 168 straipsnio („Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas“) 1 dalį, 181 straipsnio („Turto prievartavimas“) 3 dalį, 1981 straipsnio („Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos“) 1 dalį, 1982 straipsnio („Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis“) 1 dalį. Nuosprendžiu civiliniams ieškovams – nukentėjusiems fiziniams asmenims – solidariai iš nuteistųjų priteistas neturtinės žalos atlyginimas; civilinei ieškovei UAB „Colagena“ (buvęs pavadinimas UAB „Grožio chirurgija“; toliau – ir klinika) priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 7 d. nutartimi, be kitų sprendimų, panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria ieškovės UAB,,Colagena“ ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir solidariai iš A. M. bei S. V. ieškovei UAB „Colagena“ priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – ieškovei UAB „Colagena“ pripažinta teisė į ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5. Ieškovė turtinės žalos reikalavimą grindė tuo, kad dėl A. M. ir S. V. neteisėtų veiksmų ji patyrė tiesiogines išlaidas, susijusias su nusikalstamos veikos pasekmių likvidavimu ir tolesnio duomenų pasisavinimo užkardymu. Ieškovė nurodė patyrusi išlaidas teisės konsultantams, viešųjų ryšių specialistams, technines ir organizacines priemones įgyvendinusiems subjektams, informacinių technologijų sistemų tyrimą atlikusiems subjektams. Be to, klinika buvo atsakove civilinėse bylose ir, priimtiems teismų procesiniams sprendimams įsiteisėjus, sumokėjo pacientams priteistą atlyginti žalą. Kadangi šiose civilinėse bylose klinika atlygino žalą, atsiradusią dėl atsakovų nusikalstamos veikos, šias sumas (iš viso 37 572,42 Eur) regreso tvarka ji prašė priteisti iš atsakovų.

6. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė grindė tuo, kad nusikalstama veika, kurią padarė atsakovai, yra pavojinga, jos atgarsis visuomenėje ir žiniasklaidoje buvo didelis. Nusikalstamos veikos metu buvo pavogti apie 24 tūkstančių klinikos pacientų duomenys, dalis jų buvo paviešinta. Ieškovei padaryta neturtinė žala pasireiškė atsiradusiais nepatogumais, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimu. Pavogus ir vėliau paviešinus klinikos pacientų ypatingus asmens duomenis, buvo sumenkintas klinikos, kaip vienos seniausių ir žinomiausių plastikos chirurgijos paslaugų teikėjos, prestižas, patikimumas, ji sulaukė ypač neigiamo tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos dėmesio ir pasmerkimo dėl ypač jautrios informacijos paviešinimo. Viešoje erdvėje paskleisti duomenys suformavo neigiamą verslo partnerių ir visuomenės nuomonę, sudarė įspūdį, kad ieškovė yra nepatikima medicinos paslaugų teikėja.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinės ieškovės UAB „Colagena“ ieškinį patenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 41 051 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kiti ieškinio reikalavimai atmesti.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų išnagrinėtose civilinėse bylose yra nustatytas prejudicinis faktas, jog ieškovė netinkamai tvarkė pacientų duomenis, todėl nusprendė, kad ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas pagal jos pateiktas sąskaitas faktūras už išlaidas apmokant paslaugų, kurias ji patyrė dėl atsakovų nusikaltimų, kainą turi būti sumažintas pusiau (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl to, kad ieškovei žalos atlyginimas turėtų būti priteistas į žalos atlyginimo sumą neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad galimybė susigrąžinti PVM yra šalies teisė, o atsakovų argumentai, kad PVM neturėtų būti priteisiamas, nes mokėtojas gali šį mokestį susigrąžinti, yra paremti tik prielaidomis apie ateityje iš mokestinių teisinių santykių galinčias atsirasti teises, kuriomis PVM mokėtojas nebūtinai pasinaudos. Siekiant nustatyti, ar asmuo galės pasinaudoti PVM atskaita, reikia nustatyti, ar asmuo turi tokią teisę pagal įstatymą: ar jis yra PVM mokėtojas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 57 straipsnis); ar įsigytos PVM apmokestintos prekės ir paslaugos panaudotos tokiai veiklai, kai leidžiama PVM atskaita (PVMĮ 58 straipsnis); ar asmuo laikėsi PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą reikalavimų, nustatytų PVMĮ 64 straipsnyje. Be to, PVMĮ nustato PVM atskaitos tikslinimo institutą, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (PVMĮ 65–70 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė jai suteiktų paslaugų kainą apmokėjo kartu su PVM, todėl pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų visą jos sumokėtą sumą. Teismas apskaičiavo, kad, pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, žalos dydis sudaro 19 968,63 Eur.

10. Dėl pacientams iš UAB „Colagena“ priteisto žalos atlyginimo civilinėse bylose ir ieškovės regreso teisės įgyvendinimo teismas nurodė, kad įstatymas suteikia regreso teisę asmeniui, atlyginusiam kelių asmenų bendrai padarytą žalą, o pacientams žalos atlyginimas iš UAB „Colagena“ yra priteistas kaip iš asmens, dėl kurio aplaidumo ir nerūpestingumo buvo sudarytos prielaidos tretiesiems asmenims lengvai ir greitai, be didelių pastangų pasisavinti UAB „Colagena“ turėtus pacientų asmens duomenis ir jų kūno dalių nuotraukas. Teismas konstatavo, kad ieškovės nerūpestingumas nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų, nes būtent atsakovams atliekant nusikalstamus veiksmus ieškovės pacientų asmens duomenys buvo pavogti ir paviešinti internete, už jų pašalinimą buvo reikalaujama pinigų, todėl priteistina nesumažinta regreso suma. Teismas nurodė, kad iš atsakovų ieškovei solidariai priteistina įrodyta ir ieškovės realiai pacientams išmokėta 21 082,42 Eur regreso suma.

11. Teismas, apibendrindamas ieškovės reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovės įrodytas žalos dydis sudaro 41 051,05 Eur (19 968,63 Eur tiesioginės išlaidos plius 21 082,42 Eur regresinis reikalavimas). Šią sumą, nesant galimybės nustatyti kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais ši žala ieškovei buvo padaryta, teismas iš atsakovų priteisė solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

12. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovų padaryta neturtinė žala pasireiškė kaip ieškovės dėl jų neteisėtų veiksmų patirti nepatogumai ir reputacijos pablogėjimas. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovė neturtinę žalą patyrė ir dėl atsakovų naudoto psichologinio smurto bei grasinimų paviešinti itin jautrius ieškovės pacientų, taip pat konfidencialius įmonės finansinius ir ekonominius duomenis. Teismas nusprendė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, jos dydį įvertino 10 000 Eur.

13. Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, 2025 m. kovo 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteisto žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeitė – sumažino ieškovei priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 39 370,74 Eur, perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų argumentus dėl ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų išlaidų priežastinio ryšio su atsakovų nusikalstamais veiksmais, sutiko su atsakovų argumentu, kad skundžiamu teismo sprendimu ieškovės nuostoliams nepagrįstai priskirtos išlaidos už raštų Seimo komitetams dėl kompetentingų valstybinio valdymo ir teisėsaugos institucijų gebėjimų užkardyti didelio masto kibernetinius nusikaltimus rengimą (iš viso 7.30 val., 2017 m. birželio 5 d. sąskaita faktūra, serija LIN, Nr. 8002447), nes priežastinis ryšys tarp šių išlaidų ir atsakovų padaryto nusikaltimo nenustatytas. Be to, teisėjų kolegija ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas aritmetines klaidas, apskaičiuojant ieškovei priteistinos žalos atlyginimą pagal advokatų kontoros „Glimstedt“ išrašytas sąskaitas faktūras. Dėl žalos dydžio pagal kitas sąskaitas faktūras teisėjų kolegija pažeidimų nenustatė.

15. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo taikyto koeficiento, mažinant ieškovei priteistą žalos atlyginimą, nurodė, kad ieškovė taip pat yra kalta dėl žalos atsiradimo, nes tinkamai neįvykdė pareigos užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir taip sudarė sąlygas atsakovams pavogti ir paviešinti jos pacientų duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl žalos atsiradimo yra tiek ieškovės, tiek atsakovų kaltės, todėl yra pagrindas ieškovės patirtus nuostolius sumažinti per pusę, nes kiekvienos iš šalių padaryti pažeidimai pagal sunkumą vertintini panašiai, nors ir yra skirtingo pobūdžio.

16. Vertindama argumentus dėl PVM įskaitymo į priteistiną žalos atlyginimą, teisėjų kolegija nurodė, kad apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis, antai ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai, ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos, ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui. Be to, mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, kaip antai mokestinės nepriemokos išieškojimo tikslingumas ir kt. Taigi, bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu paprastai iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad, pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, ieškovei iš atsakovų priteistina 18 829,53 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo suma.

17. Pasisakydama dėl ieškovės regreso teisės, teisėjų kolegija nurodė, kad nustatytas ne tik pačios ieškovės, kaip asmens duomenų tvarkytojos, neteisėtų veiksmų faktas (dėl ieškovės nerūpestingumo buvo sudarytos sąlygos atsakovams pasisavinti jos turėtus asmens duomenis, jų kūno dalių nuotraukas), bet ir atsakovų kaltė tokius duomenis neteisėtai pasisavinus, juos viešinus. Teisėjų kolegija pritarė atsakovų argumentams, kad ir pati ieškovė kalta dėl žalos atsiradimo – tai yra nustatytas prejudicinis faktas, todėl, priešingai pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais atsisakyta mažinti ieškovei regreso tvarka priteistino žalos atlyginimo dydį, teisėjų kolegija nusprendė, kad visos atsakomybės už patirtas išlaidas perkėlimas vien tik atsakovams ne tik nėra teisingas, bet ir pašalina pačios ieškovės atsakomybę. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovei regreso tvarka priteistą sumą mažino dėl paties juridinio asmens nerūpestingumo iki 10 541,21 Eur (21 082,42 Eur / 2).

18. Vertindama ieškovei priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės patirta neturtinė žala dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pasireiškė ieškovės patirtais nepatogumais ir reputacijos pablogėjimu. Ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų turėjo realių nepatogumų, susijusių su vardo sumenkinimu, teigiamo vertinimo sumažėjimu, o atsakovų dėstomi argumentai, kad ieškovė nepatogumų nepatyrė, toliau plėtojo verslą, yra bendro pobūdžio, nesudarantys pagrindo abejoti ieškovės pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais grindžiant ieškovės neturtinę žalą. Ieškovė specializavosi plastinės ir estetinės chirurgijos srityse, buvo viena iš pirmųjų įmonių, teikiančių plastikos chirurgijos paslaugas šalyje. Įmonės pavadinimas buvo gerai žinomas prekių ženklas. Nekyla abejonių, kad daugiau kaip 24 tūkstančių klinikos pacientų asmens duomenų pasisavinimas, dalies jų paskelbimas viešojoje erdvėje, dėl to kilęs didelis susidomėjimas visuomenėje ir žiniasklaidoje iš dalies galėjo sumažinti ieškovės ryšius su klientais ir partneriais, lemti jos teigiamo vertinimo sumažėjimą, vardo sumenkinimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu atsakovas S. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.282 straipsnio 1 dalį. Ieškovė pati savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl taikytinas ex injuria jus non oritur principas – iš neteisės teisė nekyla. Ieškovės aplaidus elgesys buvo būtinoji sąlyga žalai atsirasti, todėl paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas sudaro pagrindą mažinti arba visiškai atmesti reikalavimą priteisti žalos atlyginimą. Teismai šiuo aspektu neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk2LTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-196-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-196-421/2023">e3K-3-196-421/2023</a> patvirtintų aplinkybių, kad pati ieškovė atliko neteisėtus veiksmus – neužtikrino pacientų duomenų apsaugos.

19.2. Teismai pažeidė CK 6.280 ir 6.281 straipsnių nuostatas, nes regreso tvarka priteisė iš atsakovų sumas visa apimtimi. Ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti tą žalos dalį, kuri kilo dėl jos pačios aplaidumo, todėl teismai privalėjo įvertinti klinikos ir nuteistųjų kaltės proporcijas.

19.3. Teismų priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas įrodymais ir aiškiai per didelis – nebuvo įvertinta, ar visos pateiktos sąskaitos faktūros tikrai susijusios būtent su atsakovų padaryta nusikalstama veika. Nusikaltimas neįpareigojo ieškovės samdyti brangiausių paslaugų teikėjų, o sąskaitų turinys neįrodo, kad paslaugos buvo būtinos būtent dėl nusikaltimo.

19.4. Teismai pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką žalos atlyginimo principą, nes nusprendė į priteistiną sumą įskaityti PVM. Tikėtina, kad ieškovė šį mokestį susigrąžino iš biudžeto – visos kaip PVM mokėtojos registruotos įmonės privalo teikti PVM deklaracijas ir jose nurodyti visas gautas PVM sąskaitas faktūras. Įmonės sumokėtas PVM yra arba įskaitomas iš mokėtino PVM, arba grąžinamas iš biudžeto, jei per ataskaitinį laikotarpį susidaro PVM permoka.

19.5. Juridinis asmuo negali patirti tokių pačių išgyvenimų kaip fizinis asmuo. Teismas nustatė nepagrįstą neturtinės žalos dydį – abstrakčiai nusprendė dėl suprastėjusios reputacijos, tačiau nepateikė jokių empirinių duomenų apie klientų skaičiaus sumažėjimą, verslo partnerių nutrauktus kontaktus ir pan. Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonės veikla ne sustojo, o netgi augo.

20. Atsiliepimas į kasacinį skundą teisme nebuvo gautas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

21. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys yra perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis), todėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos apibrėžiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsniu. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a> 19 punktą).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas kasaciniame skunde kelia šiuos teisės aiškinimo ir taikymo klausimus: pirma, dėl nukentėjusio asmens kaltės vertinimo reiškiant reikalavimą atlyginti tyčiniu nusikaltimu padarytą žalą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis); antra, dėl turtinės žalos sampratos – PVM įtraukimo į ieškovei priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnis; 6.251 straipsnis); trečia, dėl solidariojo bendraskolio (objektyvusis bendrininkavimas) regreso teisės į nusikaltimą padariusį bendraskolį įgyvendinimo (CK 6.9 straipsnis, 6.279 straipsnio 4 dalis; 6.280 straipsnio 2 dalis); ketvirta, dėl neturtinės žalos, padarytos juridiniam asmeniui, sampratos (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

23. Kasaciniame skunde taip pat teikiami argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio – atsakovo vertinimu, teismai nenustatė, kurios konkrečios ieškovės patirtos išlaidos yra nusikalstamų veikų padarinys, o kurios – ne, dėl to ieškovei priteisė per didelį turtinės žalos atlyginimą. Be to, atsakovo vertinimu, ieškovei taip pat priteistas nepagrįstai didelis neturtinės žalos atlyginimas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad žalos dydis yra fakto klausimas, todėl jis kasaciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą, t. y. tik teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417/2014">3K-3-417/2014</a>; 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA4LTMxMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-108-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-108-313/2021">e3K-3-108-313/2021</a>, 147 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2023">e3K-3-42-684/2023</a>, 41 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodo, kad nenustatinės konkretaus ieškovės patirto žalos dydžio, o atsakys tik į tuos atsakovo kasacinio skundo argumentus, kuriais keliami pirmiau išvardinti teisės taikymo ir aiškinimo klausimai.

Dėl nuo tyčinio nusikaltimo nukentėjusio asmens kaltės vertinimo sprendžiant žalos atlyginimo klausimą

24. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) turtinė ir (ar) neturtinė žala (CK 6.249 ir 6.250 straipsniai); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos (CK 6.247 straipsnis); 4) žalą padariusio asmens kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.248 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymas gali sutapti ir su kitų įstatyme nustatytų atsakomybės rūšių taikymu. Pavyzdžiui, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, gali būti taikoma tiek baudžiamoji, tiek civilinė atsakomybė, jeigu yra nustatomos visos šių atsakomybės rūšių taikymo sąlygos. Tokios situacijos gali susiklostyti ir asmeniui padarius administracinį ar tarnybinį nusižengimą, jeigu šiais veiksmais taip pat yra padaroma žala kitam (nukentėjusiam) asmeniui.

25. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, prievolė atlyginti žalą atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Baudžiamojoje teisėje veiksmų neteisėtumas suprantamas siauriau – baudžiamoji atsakomybė kyla tik už konkrečių baudžiamajame įstatyme nustatytų veiksmų atlikimą arba neatlikimą. Tai, be kita ko, reiškia, kad atlikus veiksmus, už kuriuos yra baudžiama pagal baudžiamąjį įstatymą, civilinės atsakomybės taikymo prasme taip pat yra nustatomi neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

26. Minėta, kad civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti, be kita ko, reikia nustatyti neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltę (išskyrus atsakomybės be kaltės atvejus) (CK 6.248 straipsnis). Kaltė civilinėje teisėje pasireiškia tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnis 2 dalis), tačiau, priešingai nuo baudžiamojoje teisėje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos, civilinėje teisėje taikoma skolininko kaltės prezumpcija (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Be to, civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, nėra pateikiamos kaltės formų sąvokos – pastarosios yra plėtojamos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTctMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257-248/2020">3K-3-257-248/2020</a> 27 punktą; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTQyMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-421/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-421/2021">e3K-3-164-421/2021</a> 34 punktą). Vis dėlto tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje teisėje taikomos kaltės formos savo esme yra panašios, t. y. jomis siekiama nustatyti asmens santykį ir suvokimą apie atliekamus neteisėtus veiksmus, todėl tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo prasme konstatuojama nusikaltimą padariusio asmens tyčia, civilinės atsakomybės prasme skolininkas taip pat bus laikomas veikęs tyčia (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovai įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje yra pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 167 straipsnio („Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas“) 1 dalį, 168 straipsnio („Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas“) 1 dalį, 181 straipsnio („Turto prievartavimas“) 3 dalį, 1981 straipsnio („Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos“) 1 dalį, 1982 straipsnio („Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis“) 1 dalį, t. y. nuosprendyje nustatyti tiek atsakovų neteisėti veiksmai, tiek jų kaltės forma – tyčia (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

28. Atsakovas neteisėtų veiksmų ir kaltės (tyčios) fakto kasaciniame skunde neginčija, tačiau nurodo, kad sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio turi būti atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo kaltę (CK 6.282 straipsnis). Atsakovas pažymi, kad civiline tvarka nagrinėtose bylose dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo yra konstatuoti ir pačios ieškovės neteisėti veiksmai – netinkamas pacientų asmens duomenų tvarkymas.

29. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ši norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju ir įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNjg0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-684/2023">e3K-3-60-684/2023</a> 42 punktą).

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atsakomybė CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti mažinama tik esant nukentėjusiojo tyčiai arba dideliam neatsargumui, o paprasto neatsargumo atveju kaltininko atsakomybės mažinimas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTQyMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-421/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-421/2021">e3K-3-164-421/2021</a> 33–34 punktus). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, būtent atsakovas, siekdamas, kad jo atsakomybė būtų sumažinta dėl nukentėjusio asmens kaltės, turi įrodinėti ne tik kreditoriaus kaltės faktą, bet ir konkrečią kreditoriaus kaltės formą (CPK 178 straipsnis).

31. Tuo tarpu dėl skolininko kaltės formos kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors civilinei atsakomybei atsirasti skolininko kaltės forma paprastai reikšmės neturi, tačiau ji yra svarbi sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo klausimus – kuo švelnesnė kaltės forma, tuo platesnė teismo teisė nuostolių atlyginimo dydį mažinti, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODQtODIzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-84-823/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-84-823/2025">e3K-3-84-823/2025</a>, 29 punktas).

32. Taigi, būtent kaltės formos yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, teismui sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas taikyti mišrios kaltės institutą, įtvirtintą CK 6.282 straipsnyje, ir atitinkamai šiuo pagrindu mažinti žalą padariusio asmens atsakomybės dydį. Tais atvejais, kai žalą padaręs asmuo veikė nusikalstama tyčia (BK 15 straipsnis), o nukentėjęs asmuo neturėjo ketinimo sukelti žalą, CK 6.282 straipsnio nuostatos netaikytinos, t. y. tyčinį nusikaltimą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis neturėtų būti mažinama motyvuojant nukentėjusio asmens kalte. Toks aiškinimas atspindi įstatymo leidėjo valią, įtvirtintą ir, be kita ko, aptariamo straipsnio 3 dalyje, kuri nesuteikia teismui diskrecijos mažinti priteisiamo žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į sunkią žalą padariusio asmens finansinę padėtį, tais atvejais, kai žala padaroma tyčia. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuoti tyčiniai atsakovų nusikalstami veiksmai, kurie lėmė žalos atsiradimą.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo patirtą turtinę žalą įrodinėjo kaip tiesioginius nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) už paslaugų kainą, kurią ji sumokėjo, siekdama suvaldyti dėl nusikalstamų veikų kilusius padarinius (išlaidos advokatams už teisines paslaugas, išlaidos viešųjų ryšių specialistams, išlaidos IT specialistams ir kt.), ir kaip regreso sumą atlyginus pacientams dėl duomenų nutekinimo padarytą žalą (CK 6.9 straipsnis, 6.279 straipsnio 4 dalis, 6.280 straipsnio 2 dalis). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl tiesioginių išlaidų atlyginimo, taikė atsakomybės proporciją lygiomis dalimis (kiekvienai šaliai po 50 proc.), motyvuodamas tuo, kad dėl kilusios žalos yra tiek ieškovės, tiek atsakovų kaltės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad teismai nagrinėjamu atveju neįvertino aplinkybės, jog žala buvo padaryta atsakovų įvykdytu tyčiniu nusikaltimu, o nukentėjusioji nors ir nebuvo pakankamai rūpestinga, tačiau neturėjo ketinimo sukelti žalą. Dėl to teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priėmė nepagrįstą sprendimą.

34. CPK 353 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo ar nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju.

35. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį apskundė tik atsakovas S. V., o ieškovė jai priteisto žalos atlyginimo dydžio neginčijo ir kasacinio skundo neteikė. Atsižvelgdama į tai, kad nėra nukentėjusio asmens skundo, o kasacinį skundą padavė tik atsakovas S. V., teisėjų kolegija nusprendžia dėl šios bylos dalies taikyti CPK 353 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę ir šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą, taip užtikrindama, kad skundą pateikusiam asmeniui nebūtų priimtas blogesnis nei skundžiamas sprendimas. Kadangi atsakovams dėl jiems taikomos solidariosios atsakomybės yra taikomos privalomojo procesinio bendrininkavimo taisyklės (CPK 44 straipsnio 3 dalis), tai sprendimas dėl atsakovo A. M. taip pat paliekamas nepakeistas.

Dėl turtinės žalos sampratos tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo sumoka pridėtinės vertės mokestį

36. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismai nepagrįstai ieškovės patirtą tiesioginį nuostolį skaičiavo į jį įtraukdami ieškovės sumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Atsakovas nurodo, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl, sumokėjusi už jai suteiktas paslaugas, ji šį mokestį susigrąžino iš valstybės biudžeto. Atsakovo vertinimu, neatskaičius PVM iš ieškovei priteisto žalos atlyginimo dydžio, buvo pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas.

37. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

38. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Visiškas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY2LTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-266-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-266-611/2018">e3K-3-266-611/2018</a> 52 punktą; 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODctNzAxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-87-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-87-701/2019">e3K-3-87-701/2019</a> 53 punktą ir šiuose punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato PVMĮ (žr. šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį). Šis įstatymas, be kitų šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių, nustato ir PVM atskaitos sąlygas (PVMĮ 57–64 straipsniai). PVMĮ 57 straipsnio 1 dalyje išvardinti teisę į PVM atskaitą turintys asmenys, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti.

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai PVM mokėtojas mokestį susigrąžina, jį įtraukdamas į PVM atskaitą, susigrąžintas mokestis neturėtų būti laikomas turtiniu praradimu ir priteisiamas iš sutartį nutraukusios šalies, nes priešingu atveju tai galėtų reikšti nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita. Tokių aplinkybių nustatymas yra esminis sprendžiant šalių ginčą dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo, tačiau šis klausimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM3LTQwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-137-403/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-137-403/2021">e3K-3-137-403/2021</a>, 41 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad galimybė susigrąžinti PVM yra šalies teisė, o ne pareiga, o atsakovai, įrodinėdami pagrindą ieškovei priteisiamą žalos atlyginimo dydį mažinti jos sumokėta PVM suma, savo argumentus grindė tik prielaidomis apie ateityje iš mokestinių teisinių santykių galimai atsirasiančias ieškovės teises. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu iškreiptų apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą. Remdamiesi šiais argumentais teismai netenkino atsakovų prašymo ieškovės įrodinėjamą nuostolio sumą mažinti jos apmokėta PVM suma.

42. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, pažymi, kad šioje byloje nebuvo nustatytas faktas, jog ieškovė yra pasinaudojusi teise į PVM atskaitą, t. y. šį mokestį yra susigrąžinusi. Šį faktą pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, turėjo įrodyti atsakovai (CPK 178 straipsnis), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė PVM atskaitos teise realiai pasinaudojo. Kadangi PVM atskaitymas yra asmens teisė, o ne pareiga (PVMĮ 57 straipsnio 3 dalis), o byloje nėra nustatyta faktų, patvirtinančių, kad ieškovė šia teise pasinaudojo, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios bylos dalies paliekama nepakeista.

Dėl solidariai atsakingų asmenų objektyviojo bendrininkavimo atveju atgręžtinių reikalavimų, kai vienas iš bendrininkų žalą padaro tyčiniu nusikaltimu

43. Kasaciniame skunde, be kita ko, kvestionuojama ieškovės regreso teisė, t. y. teigiama, kad žala, kurią ieškovė atlygino pacientams civilinėse bylose, yra išimtinai ieškovės atsakomybė. Atsakovas teigia, kad teismai ieškovei regreso sumas priteisė visa apimtimi, nevertindami dalinės atsakomybės taisyklių. Atsakovo vertinimu, ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti tą žalos dalį, kuri kilo dėl jos pačios aplaidumo tvarkant pacientų asmens duomenis.

44. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę, skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk3LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-297-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-297-611/2021">e3K-3-297-611/2021</a>, 18 punktas).

45. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kai žala padaroma kelių asmenų veiksmais, skiriamas objektyvusis ir subjektyvusis bendrininkavimas. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjktMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429-313/2015">3K-3-429-313/2015</a>; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMyLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-232-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-232-611/2019">e3K-3-232-611/2019</a>, 41 punktas).

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk2LTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-196-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-196-421/2023">e3K-3-196-421/2023</a> konstatuota, kad ieškovės UAB „Colagena“ neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, t. y. jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą užtikrinti pacientų duomenų apsaugą, tretiesiems asmenims nebūtų buvusi sudaryta galimybė atlikti neteisėtus veiksmus šiuos duomenis pasisavinant ir dalį jų paviešinant (nutarties 26 punktas). Taigi, įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi konstatuotas ieškovės ir atsakovų objektyvusis bendrininkavimas ir žalos, padarytos tretiesiems asmenims (klinikos pacientams), nedalomumas.

47. Kita vertus, bendraskolių prievolės kreditoriui solidarumas nereiškia, kad bendraskolius sieja tarpusavio solidarioji prievolė. Solidarumas sieja tik kreditorių ir skolininką, o įvykdyta solidarioji prievolė pasibaigia, todėl buvusius solidariuosius skolininkus sieja jau ne solidarioji, o dalinė prievolė. Bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai reglamentuojami CK 6.9 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk3LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-297-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-297-611/2021">e3K-3-297-611/2021</a>, 23 punktas).

48. Šioje CK 6.9 straipsnio normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiai, kaip jau minėta pirmiau, grindžiami dalinės, o ne solidariosios prievolės principais. Be to, minėtoje normoje yra įtvirtinta prezumpcija, kad visų bendraskolių dalys yra lygios, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad minėta prezumpcija gali būti nuginčijama. Tokios prezumpcijos netaikymo atvejus pagal minėtą normą gali nustatyti ir įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk3LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-297-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-297-611/2021">e3K-3-297-611/2021</a>, 24 punktas).

49. Minėtos CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraskolių lygių dalių prezumpcijos išimtis yra įtvirtinta CK 6.279 straipsnio 2 dalyje, nurodančioje, jog, nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita. CK 6.280 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, jog atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Vertinant CK 6.6, 6.9, 6.279 ir 6.280 straipsnių normas sistemiškai, darytina išvada, kad kai skolininkų solidarioji pareiga kreditoriui pripažįstama pagal CK 6.279 straipsnį, skolininkų tarpusavio atgręžtiniams reikalavimams turi būti taikomos CK 6.279 straipsnio 2 dalies ir 6.280 straipsnio 2 dalies normos, t. y. bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai sprendžiami, atsižvelgiant į kiekvieno iš bendraskolių kaltę, jos formą, skolininko atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir kitas skolininko kaltės dydžiui galinčias turėti reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk3LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-297-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-297-611/2021">e3K-3-297-611/2021</a>, 25–26 punktai). Tai, be kita ko, reiškia, kad bendraskolių atgręžtinio reikalavimo lygių dalių prezumpcija nėra taikoma ir tais atvejais, kai skiriasi objektyviųjų bendrininkų neteisėtų veiksmų ir kaltės pobūdis, t. y. kai vienas iš jų veikė tyčia, be to, nusikalstamais veiksmais, o kitas – neatsargiai, neturėdamas ketinimo sukelti žalą.

50. Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl ieškovės regresinio reikalavimo apimties, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ir nustatytas ieškovės nerūpestingumas, sudaręs sąlygas atsakovams pavogti ieškovės pacientų duomenis, be atsakovų nusikalstamų veiksmų žala apskritai nebūtų kilusi, todėl atsakovų reikalavimas mažinti jų atsakomybės dalį pagal ieškovės regresinį reikalavimą atmestas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos atsakomybės perkėlimas tik atsakovams nėra teisingas ir pašalina ieškovės atsakomybę, todėl teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ieškovei atlygintina žalos dalis mažintina iki 10 541,21 Eur (21 082,42 Eur / 2).

51. Kaip jau minėta, tyčia žalą siekusio sukelti asmens civilinės atsakomybės ribos neturėtų būti siaurinamos (nutarties 32 punktas). Kai vienas iš bendrininkų (tačiau kartu ir nukentėjusysis) nesiekė sukelti žalos, o kitas bendrininkas tyčiniais nusikalstamais veiksmais siekė sukelti žalą, tokia bendrininkų vidaus situacija aiškinama analogiškai kaip ir CK 6.282 straipsnio 1 dalis, t. y. kai žala nukentėjusiems tretiesiems asmenims jau yra atlyginta ir nustatomos bendraskolių tarpusavio prievolės, tyčia nusikalstamais veiksmais prieš kitą bendraskolį veikęs asmuo pripažįstamas atsakingu už visą žalą. Toks bendraskolių dalių paskirstymas nepaneigia ieškovės atsakomybės tretiesiems asmenims (ji ir toliau yra laikoma atsakinga tretiesiems asmenims – klinikos pacientams), tačiau užtikrina tai, kad atsakomybė už žalą tenka tam asmeniui, kuris turėjo tikslą sukelti žalą ir buvo pagrindinis žalos atsiradimą nulėmęs veiksnys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien ieškovės neatsargumo nebūtų pakakę žalai kilti, todėl vidiniuose bendrininkų santykiuose pagrįsta pripažinti, kad už visą kilusią žalą yra atsakingi būtent tyčinius nusikalstamus veiksmus atlikę asmenys.

52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad objektyviojo bendrininkavimo atveju prioritetas teikiamas nukentėjusių trečiųjų asmenų teisei į žalos atlyginimą (nutarties 44 punktas), tad konstatavus priežastinį ryšį tarp neatsargaus bendrininko, kuriam buvo padarytas nusikaltimas, neteisėtų veiksmų ir tretiesiems asmenims kilusios žalos, šiam kyla pareiga solidariai su tyčia veikusiais asmenimis atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Vis dėlto vidiniuose bendrininkų santykiuose tyčia nusikaltimą padariusių asmenų atsakomybės mažinimas motyvuojant nukentėjusiojo kalte neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų – atlyginęs žalą tretiesiems asmenims nukentėjęs nuo nusikaltimo bendrininkas neturėtų likti atsakingas dar ir nusikaltimą padariusiems asmenims.

53. Pažymėtina ir tai, kad dėl padarytų asmens duomenų apsaugos pažeidimų yra baudžiama administracine tvarka (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo IV skirsnis), todėl apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad, ieškovei priteisus visą regreso sumą, būtų panaikinta jos atsakomybė, yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovės atsakomybės klausimas sprendžiamas ne jos vidiniuose santykiuose su nusikaltimą padariusiais asmenimis (atgręžtinė prievolė), o įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – administracine tvarka skiriant baudas už asmens duomenų tvarkymo apsaugos pažeidimus ir civiline tvarka priteisiant žalos atlyginimą klinikos pacientams.

54. Minėta, skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ieškovei priteistina regreso suma dalytina lygiomis dalimis, t. y. konstatuota, kad ieškovė įgijo teisę į 10 541,21 Eur regreso sumą (skundžiamos nutarties 57 ir 68 punktai) ir 18 829,53 Eur tiesioginių išlaidų sumą (skundžiamos nutarties 68 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi ištaisiusius rašymo apsirikimą ieškovei iš viso priteistas 29 370,74 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus motyvus dėl CPK 353 straipsnio taikymo (nutarties 34–35 punktai) ir dėl ieškovės regreso teisės apimties, nusprendžia ir šią skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą, neblogindama kasacinį skundą pateikusio asmens teisinės padėties (CPK 353 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nuo nusikaltimo nukentėjusiam juridiniam asmeniui

55. Kasaciniame skunde atsakovas pažymi, kad juridinis asmuo negali patirti tokių pat išgyvenimų kaip fizinis asmuo. Atsakovo vertinimu, byloje nebuvo nustatyta, kad dėl padaryto nusikaltimo sumažėjo ieškovės klientų skaičius ar kad realiai būtų suprastėjusi ieškovės reputacija. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis.

56. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

57. Nurodytas teisinis reglamentavimas neišskiria subjektų, kuriems atlyginama neturtinė žala, rato, t. y. neturtinės žalos atlyginimo institutas nėra apribotas tik fiziniais asmenimis, todėl nors ir sutiktina su atsakovo teiginiu, kad juridinis asmuo negali patirti tokių pat išgyvenimų kaip žmogus, vien tai nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

58. Plėtodamas teisminę praktiką dėl saviraiškos laisvės ribų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens dalykinė reputacija sietina su jo vykdomos veiklos sėkme, o dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo patirta neturtinė žala – su neigiamomis pasekmėmis, kurios atsirado dėl sumažėjusių ar netgi prarastų galimybių juridiniam asmeniui vykdyti savo veiklą taip, kaip ją galėjo vykdyti iki dalykinės reputacijos pažeidimo. Juridinio asmens atveju dalykinės reputacijos pažeidimas neigiamą įtaką gali daryti ir pasitikėjimo tokio asmens vykdoma veikla pokyčiais, tačiau tokio pobūdžio įtakai įrodyti paprastai nėra tiesioginių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNC00MDMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-4-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-4-403/2025">e3K-7-4-403/2025</a>, 78 punktas).

59. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai yra konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas. Teismas turi atsižvelgti į faktinius atsakovo neteisėtų veiksmų padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Be to, būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį – juridiniam asmeniui, kurio veikla yra niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu, pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2014">3K-3-371/2014</a>; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNC00MDMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-4-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-4-403/2025">e3K-7-4-403/2025</a>, 80 punktas).

60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo bylose suformuluotos taisyklės (CK 2.24 straipsnio 8 dalis) mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjamoje byloje. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo ieškovei, turi būti atsižvelgiama į atsakovų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kaltės formą, kilusius padarinius ieškovės vykdomai veiklai bei jos reputacijai ir į pasitikėjimo ieškovės veikla pokyčius po atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų.

61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reputacijos pablogėjimą grindė įvairiomis viešojoje erdvėje pasirodžiusiomis publikacijomis apie pavogtus ieškovės pacientų asmens duomenis. Teismas vertino, kad dėl atsakovų veiksmų ir viešojoje erdvėje pasirodžiusių publikacijų galėjo sumažėti ieškovės ryšiai su klientais bei verslo partneriais. Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams pritarė, pabrėždamas, kad daugiau kaip 24 tūkstančių klinikos pacientų asmens duomenų pasisavinimas ir dėl to kilęs didelis susidomėjimas visuomenėje ir žiniasklaidoje neabejotinai nulėmė ieškovės teigiamo vertinimo sumažėjimą, jos vardo sumenkimą.

62. Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje pateiktais motyvais ir atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovės atžvilgiu buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, taip pat į tai, kad viešojoje erdvėje ilgą laiką buvo publikuojami neigiamo pobūdžio straipsniai apie ieškovę, ieškovės siūlomas specifines plastikos chirurgijos paslaugas ir itin jautrius pavogtus ir paviešintus dalies pacientų duomenis, nusprendžia, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį ir tinkamai atsižvelgė į visus neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbius kriterijus. Priešingai nei teigia atsakovas, ginčui dėl neturtinės žalos padarymo išspręsti negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-342/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-342/2010">3K-3-342/2010</a>; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNC00MDMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-4-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-4-403/2025">e3K-7-4-403/2025</a>, 68 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų argumentais dėl ieškovei priteisto 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo ir konstatuoja, kad tokia išvada neprieštarauja teisingumo principui, yra laikytina pagrįsta, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 353 straipsnis; 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Ieškovė atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė ir bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme nepatyrė, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis). Kasacinis teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė, todėl šios išlaidos taip pat nėra skirstomos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Dalia Vasarienė