2K-162-654/2025
1-01-2-00028-2019-6
2025-12-16
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
baudžiamoji byla
Baudžiamoji byla Nr. 2K-162-654/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.2; 2.1.2.4; 2.1.2.6; 2.1.6.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.15.3.2; 2.3.2.2.13; 2.8.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui (Zdzislav Tuliševski),
nuteistiesiems R. B., G. B. (G. B.) ir jų (taip pat ir nuteistojo D. Č.) gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,
nuteistiesiems J. J., A. O., A. G., M. N., R. J., jų (taip pat ir nuteistojo T. G.) gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,
nuteistojo M. N. gynėjui advokatui Tomui Kaminskui,
nuteistajam E. M., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,
nuteistajam E. Me., jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,
nuteistajam T. Ga., jo gynėjai advokatei Indrei Lukoševičei,
nuteistajam G. J., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,
nuteistojo M. L. gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,
Baudžiamoji byla Nr. 2K-162-654/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.2; 2.1.2.4; 2.1.2.6; 2.1.6.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.15.3.2; 2.3.2.2.13; 2.8.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui (Zdzislav Tuliševski),
nuteistiesiems R. B., G. B. (G. B.) ir jų (taip pat ir nuteistojo D. Č.) gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,
nuteistiesiems J. J., A. O., A. G., M. N., R. J., jų (taip pat ir nuteistojo T. G.) gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,
nuteistojo M. N. gynėjui advokatui Tomui Kaminskui,
nuteistajam E. M., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,
nuteistajam E. Me., jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,
nuteistajam T. Ga., jo gynėjai advokatei Indrei Lukoševičei,
nuteistajam G. J., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,
nuteistojo M. L. gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,
viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistojo J. J. gynėjo advokato Kristupo Ašmio, nuteistojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio, nuteistojo A. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio, nuteistojo M. N. gynėjo advokato Kristupo Ašmio, nuteistojo R. J. gynėjo advokato Kristupo Ašmio, nuteistojo E. M. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono, nuteistojo E. Me., nuteistojo T. Ga. ir jo gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės, nuteistojo G. J., nuteistojo D. Č. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistojo M. L. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio, nuteistojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu:
G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (pasikėsinimas sužaloti du asmenis) ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (M. P. sužalojimas pavojingu būdu) – penkerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
G. J. dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas K. B. laisvės atėmimas panaudojant fizinį smurtą, nesunkus jo sveikatos sutrikdymas ir disponavimas šaunamaisiais ginklais) ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (A. P. turto bei dokumentų pagrobimas panaudojant fizinį smurtą) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, jam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
G. B. dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas K. B. laisvės atėmimas panaudojant fizinį smurtą, nesunkus jo sveikatos sutrikdymas ir disponavimas šaunamaisiais ginklais), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (sunkus M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos piliečio paso suklastojimas ir panaudojimas), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (A. N. (A. N.) didelės vertės turto plėšimas, panaudojant šaunamąjį ginklą) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
T. G. dėl kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (disponavimas šaunamuoju ginklu K. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju), 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (sunkus M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (A. P. turto bei dokumentų pagrobimas panaudojant fizinį smurtą) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
D. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą – ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
D. Č. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (A. P. turto bei dokumentų pagrobimas panaudojant fizinį smurtą) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, šias bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus taip pat ir su Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kylio žemės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
A. J. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (sunkus M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus – penkerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą – šešerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šias bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus taip pat ir su Norvegijos Karalystės Haldeno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
E. M. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (sunkus M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – trejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus penkerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą – šešerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
T. Ga. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus penkerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą – šešerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba mokytis ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
E. Me. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.
M. L. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (sunkus M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
R. B. dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas K. B. laisvės atėmimas panaudojant fizinį smurtą, nesunkus jo sveikatos sutrikdymas), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (sunkus M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
G. Ž. dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas K. B. laisvės atėmimas panaudojant fizinį smurtą, nesunkus jo sveikatos sutrikdymas), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (sunkus M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
N. V. dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (A. N. didelės vertės turto plėšimas, panaudojant šaunamąjį ginklą) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Iš nuteistųjų A. G., E. M. ir E. Me. solidariai nukentėjusiajam A. P. priteista 5300 Eur turtinei žalai bei 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys dėl 21 500 Eur turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu:
Panaikinta Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalis, kuria G. J. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.), taip pat pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. P.) ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. J. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, G. J. paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. J. paskirta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. B. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.), taip pat pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį M. P. ir R. M.), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš R. M.) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį M. P.) – devynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. B. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) – ši nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę nepakeistą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, G. B. paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. B. paskirta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. G. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. P.), taip pat pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį K. B.), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį K. B.) – trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. G. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.) – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. G. paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. G. paskirta subendrinta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria D. Č. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. P.), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: D. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. Č. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.) – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmė. D. Č. inkriminuotos veikos, kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (nusikalstama veika prieš R. M.), BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį M. P.), perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš R. M.) ir paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį M. P.) – devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. Č. paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria D. Č. paskirta subendrinta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. J. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.) – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmė. A. J. inkriminuota veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, A. J. paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus taip pat ir su Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kylio žemės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta šešerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. O. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.) – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – trejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. O. inkriminuotos veikos, kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį M. P. ir R. M.), perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš R. M.) ir paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį M. P.) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, A. O. paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus taip pat ir su Norvegijos Karalystės Haldeno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta devynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. O. paskirta subendrinta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. M. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį M. P. ir R. M.), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš R. M.) šešerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį M. P.) – septynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. M. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.) – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – trejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. E. M. inkriminuotos veikos, kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. P.), perkvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. M. paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. M. paskirta subendrinta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.) – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 253 straipsnio 1 dalį. M. N. paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas, taip pat galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. N. paskirta subendrinta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. J. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.) – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 253 straipsnio 1 dalį ir J. J. paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas, taip pat subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria J. J. paskirta subendrinta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. J. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš R. M.) ir paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį M. P.) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. J. paskirtas bausmes apėmus, paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. J. paskirta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. Ga. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš R. M.) ir paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį M. P.) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. Ga. paskirtas bausmes apėmus, paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. Ga. paskirta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. G. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. G. paskirtas bausmes apėmus, paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. G. paskirta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), A. G. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. Me. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. Me. paskirtas bausmes apėmus, paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. Me. paskirta bausmė sušvelninta dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, taip pat nuosprendžio dalis, kuria E. Me. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, E. Me. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki penkerių metų dviejų mėnesių.
Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. L. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį M. P. ir R. M.), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš R. M.) šešerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį M. P.) – septynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, M. L. paskirtas bausmes apėmus, paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. B. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį K. B.), taip pat pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį M. P. ir R. M.), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš R. M.) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį M. P.) – devynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253² straipsnio 1 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. B. paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo A. P. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo: iš nuteistųjų G. J., D. Č., T. G., A. G., E. M. ir E. Me. solidariai nukentėjusiajam A. P. priteista 1312,02 Eur turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį K. B.
1. G. J., R. B., G. B., T. G., D. Č., A. J., A. O., M. N., E. M. ir J. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizatoriai G. J., R. B., G. B., T. G., D. Č., A. J. ir vykdytojai A. O., M. N., E. M., J. J., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, G. J., R. B., G. B., T. G., D. Č., A. J., turėdami tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti su kita Kaune veikiančia nusikalstama grupuote, o A. O., M. N., E. M., J. J., asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, turėdami tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veikos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, grupuotės lyderių nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą daryti nusikaltimus veikiant su kita Kaune veikiančia nusikalstama grupuote, neteisėtai atėmė K. B. laisvę, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą kankindami ir itin žiauriai, neturėdami leidimo, disponavo šaunamaisiais ginklais, būtent: 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie jo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką veikiant nebe su T. G., G. J., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o su kita Kauno miesto nusikalstama grupuote. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste. T. G. nurodė A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. B., R. B., A. J., D. Č., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, ir nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti veikiant su kita Kauno mieste veikiančia nusikalstama grupuote. A. O. ir A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, Karaliaus Mindaugo g., Kaune, susitiko su D. Č. ir A. J., pastarieji paskyrė A. O., A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, M. N., E. M., J. J. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, būti atsakingus už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikomą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930–1933 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, vakare, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, M. N., E. M., J. J., A. O. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, A. O. vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į vietą, esančią Ašigalio gatvėje, Kaune, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdinčius ir pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ prie vairo, E. M., J. J. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turimo 7,62 mm kalibro pistoleto TT Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą TT į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, o tuo pačiu metu E. M., J. J., M. N. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, į jį įsėdo ir A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, paskui visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė šiam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Piliuonos g., Kaune, netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3–4 smūgius, laužtuvais – ne mažiau kaip 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 24 smūgius į galvą, veidą, rankas, kojas, tokiu būdu padarė K. B. žaizdų nosies nugarėlėje bei jos šone, galvos plaukuotojoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršinių žaizdų kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimų dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodinių kraujosruvų apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą, kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinių ir pjautinių sužalojimų kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušdami K. B., jie perdavė jam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, tada įkėlė K. B. į automobilį ir, nuvežę prie T. Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, E. M., J. J., M. N. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo, 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930–1933 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), šį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir su jų žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi apeliacinis procesas išteisintajam G. Ž. nutrauktas dėl jo mirties.
Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį M. P. ir R. M.
3. G. J., D. Č., R. B., G. B., A. O., R. J., T. Ga., M. L. ir E. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį už tai, kad, 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus G. J. giminaitį E. B. ir apie tai sužinojus G. J., siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, G. J., D. Č., G. B. ir R. B. organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., D. Č., G. B. ir R. B. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio K. Baršausko g. 66A, Kaune, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, A. O., R. J., T. Ga., E. M. ir M. L., nurodė šiems vykti į Nyderlandų Karalystę ir Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, M. P. sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą, esančią Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. Ga. kelionių išlaidoms padengti davė 3000 Eur; nurodė T. Ga. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ 80 modelio.38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabanda. 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., vykdydami G. J., D. Č., G. B. ir R. B. nurodymus, M. L., E. M. bei dar du asmenys, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, automobiliu „VW Passat“, o A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, A. O., R. J. ir T. Ga. automobiliu „VW Golf Plus“ Kaune, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo vykdymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ 80 modelio.38 „Special“ kalibro revolverius ir ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo, gabeno juos iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją, kontrabanda pergabeno juos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikdami muitinės kontrolei ir jos išvengdami – slėpdami automobilyje „VW Golf Plus“, pergabeno juos per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi padaryti nusikaltimą. A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, A. O., R. J., T. Ga., M. L., E. M. ir dar du asmenys, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdų, drabužių, avalynės, kepurių, iš šių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti jų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimui padaryti laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti, t. y. rengėsi padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu. Tačiau atlikę stebėjimą ir nustatę, kad R. M. nėra kartu su M. P., nusikaltimo R. M. nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių ir toliau tęsė nukentėjusiojo M. P. stebėjimą. Atlikto stebėjimo metu nustatę, kad įsiveržimas į M. P. butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. turėjo būti užpultas gatvėje. Šiam planui įgyvendinti pakako mažesnio vykdytojų skaičiaus, todėl E. M., M. L. bei dar du asmenys, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, ten išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą, A. Z. ir T. Ga. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančio M. P. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančio M. P., jį gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakarą A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, A. O., R. J. ir T. Ga., persirengę specialiai nusikaltimui padaryti įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur Scheppingstraat g. Nr. 60 pastatė automobilį ir veikė pagal sutartą planą. A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, ir T. Ga. stovėjo Goeverneurlaan ir De Genestetlaan gatvių sankryžoje ir stebėjo Goeverneurlaan 424 g. esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ 80 modelio.38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais.38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. Jan Wapstraat gatvėje. 2011 m. liepos 7 d. apie 1.00 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio Goeverneurlaan 424 g., Hagos mieste, laiptinės ir einant link Jan Wapstraat gatvėje stovinčio automobilio, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, ir T. Ga. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. Jan Wapstraat gatvėje, Hagos mieste, iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis kartus į prisiartinantį M. P. ir padarė nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinių sužalojimų, o jų kanalų eigoje – pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimų, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ 80 modelio.38 „Special“ kalibro revolverius – iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos mieste. Grįžę į Roterdamo miestą, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, T. Ga., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, ir A. O., grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiskaitė R. B. ir G. B., šie padėkojo už atliktą darbą.
4. Pirmosios instancijos teismas T. G. ir A. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) išteisino, apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko galioti.
Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį A. P.
5. G. J., T. G., D. Č., E. Me., A. G. ir E. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) už tai, kad G. J., T. G., D. Č., kaip organizatoriai, ir E. Me., A. G. ir E. M., kaip vykdytojai, veikdami organizuota grupe, kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės A. Z., apiplėšė A. P. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, būtent: 2011 metų lapkričio mėnesį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), ten T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą ir pateikė duomenis apie tai, jog A. P. naudojasi pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimui padaryti T. G. leido A. Z. naudotis juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. Me. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Siekdami suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalyti vaidmenis, G. J. ir D. Č. 2011 metų lapkričio mėnesį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, jo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant jo daiktus, laikrodį ir grandinėlę. 2011 m. lapkričio antroje pusėje, iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. Me., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo, esančio L. Ivinskio g. 47, Kaune, automobilį „VW Golf IV“, uždėję ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmę kaukes, radijo stoteles, nuvyko prie A. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. Me., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotelę, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotele buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese prie restorano „Portofino“, Savanorių pr. 404, Kaune, esančią aikštelę, kur nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. Me. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20.00–21.30 val., E. M. pranešus per radijo ryšį, kad A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „Portofino“ ir, nešdamasis sportinį krepšį, ateina link namų laiptinės, A. Z., E. Me. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, puolė A. P. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės. A. Z. su E. Me. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. Me. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl to A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. Me. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau, neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, kurio vertė 100 Eur, sportbačius „Nike“, kurių vertė 100 Eur, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, kurių bendra vertė 500 Eur, bevertį rankšluostį, odinę rankinę „Armani“, kurios vertė 200 Eur, ir joje esančią bevertę piniginę bei ne mažiau kaip 1800 Lt (521,31 Eur), A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilizatoriumi, kurių vertė 1400,28 Lt (405,55 Eur), bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. A. Z., E. M., A. G. ir E. Me., automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Krantinės g., Kaune, pasidalijo lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį ir rankinę su juose esančiais daiktais, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą, esantį L. Ivinskio g. 47, Kaune. Apie atliktą užduotį A. Z. informavo G. J., vėliau – T. G., šie abu padėkojo už atliktą darbą.
Dėl nukentėjusiojo A. N. plėšimo
6. Pirmosios instancijos teismas G. B. ir N. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusysis A. N.) išteisino, apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko galioti. Dėl šios dalies kasacinis skundas nepaduotas.
Dėl dokumento suklastojimo ir panaudojimo
7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai A. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, o G. B. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisino. Ši dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir panaudojimo bei suklastoto dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo
8. G. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, žinodamas, jog ne mažesnės kaip 30 550 Eur vertės automobilis „Porsche Macan“ (originalus identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2016 m. liepos 20–21 d. pagrobtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo šį didelės vertės automobilį ir naudojosi juo, kol 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu automobilis „Porsche Macan“ buvo paimtas policijos pareigūnų. Siekdamas sudaryti sąlygas netrukdomai ir saugiai naudotis žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu – automobiliu „Porsche Macan“, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, jis laikė prie savęs ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei naudojo žinomai suklastotą dokumentą – Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą 77 38 Nr. (duomenys neskelbtini) su jame žinomai įrašytais neteisingais automobilio ir jo savininko duomenimis – automobilio „Porsche Macan“ suklastotu identifikaciniu numeriu VIN (duomenys neskelbtini) ir automobilio savininku L. G. V. (L. G. V.), kol šis žinomai suklastotas dokumentas 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino G. J., G. B. ir R. B. vaidmenį organizuojant nusikalstamas veikas prieš K. B. ir nepagrįstai juos išteisino pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 253 straipsnio 1 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino T. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, duodamas nurodymą, T. G. suprato, jog A. Z. ir A. O. veiks pagal kitų lyderių nurodymus, jį tenkino visos neapibrėžtos ir nedetalizuotos kitų organizuotos grupės narių sumanytos ir realizuotos bendro sumanymo sąlygos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. J., G. B., R. B. ir T. G. išteisinimo ir dėl šios dalies priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas patikslino kaltinime nurodytą vietą, kurioje buvo užpulti K. B. ir P. R., ir laiką, kada nuteistieji atvyko į K. B. paėmimo vietą.
10. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2025 m. vasario 1 d., po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, įsigaliojo BK pakeitimai, turintys reikšmės nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 25 straipsnio 4 dalį. Naujoji šio straipsnio redakcija nustato, kad asmenų veikimas organizuota grupe galimas tik susitarus iš anksto, ir nebeliko galimo susitarimo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tai lengvina asmenų teisinę padėtį, todėl taikė naują BK 25 straipsnio 4 dalies redakciją, be kita ko, pasisakydama, ar kiekvienu konkrečiu atveju tarp organizuotos grupės narių buvo nustatytas išankstinis susitarimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pagal naujos redakcijos BK 146 straipsnio 2 dalį, nustatyta nauja galima skirti bausmės rūšis – laisvės apribojimas, o tai lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl G. J., R. B., G. B., T. G., D. Č., A. J., A. O., M. N., E. M. ir J. J. veiksmus, atitinkančius BK 146 straipsnio 2 dalies požymius, perkvalifikavo pagal naująją šio straipsnio redakciją.
11. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino G. B. ir R. B. vaidmenį organizuojant, o E. M. ir M. L. vaidmenį vykdant nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiuosius M. P. ir R. M. ir nepagrįstai juos išteisino pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų G. J., D. Č., A. O., R. J. ir T. Ga. veiksmus, padarant nusikalstamas veikas prieš R. M., kvalifikavo kaip pasikėsinimą. Teismas pažymėjo, kad objektyviųjų R. M. sužalojimo požymių įgyvendinimas nebuvo pradėtas, šio tikslo buvo atsisakyta dėl nuo asmenų valios nepriklausančių aplinkybių, todėl G. J., D. Č., G. B., R. B., A. O., T. Ga., R. J., M. L. ir E. M. veiksmus įvertino kaip rengimąsi sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. B., R. B., E. M. ir M. L. išteisinimo ir dėl šios dalies priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas juos kaltais pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų G. J., D. Č., A. O., R. J. ir T. Ga. veiksmus perkvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus.
12. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino G. J., D. Č. ir T. G. vaidmenį organizuojant nukentėjusiojo A. P. plėšimą ir nepagrįstai juos išteisino pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistųjų A. G., E. Me. ir E. M. veiksmus įvykdant nukentėjusiojo A. P. plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, aiškiai liudijančius, jog šio nusikaltimo motyvas nebuvo nei nukentėjusiojo turto užvaldymas, nei koks nors asmeninis tiesiogiai užpuolime dalyvavusių asmenų interesas – tai buvo nusikalstamos grupuotės lyderių nurodymas sumušti A. P. ir atimti iš jo turimą auksinį laikrodį, kuris buvo tapęs tam tikro ginčo objektu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. J., D. Č. ir T. G. išteisinimo ir dėl šios dalies priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas juos kaltais pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų A. G., E. Me. ir E. M. veiksmus perkvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pagal naujos redakcijos BK 302 straipsnio 1 dalį, galimos skirti laisvės atėmimo bausmės maksimali riba buvo sumažinta nuo šešerių iki ketverių metų, nustatant ir naują už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą galimą skirti bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismas padarė išvadą, kad tai lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl nuteistųjų veiksmus, atitinkančius BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, perkvalifikavo pagal naująją šio straipsnio redakciją.
13. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nusprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių G. B. veiksmus perduodant savo pasą A. J. ar leidžiančių spręsti, kad A. J. pasą gavo iš G. B. ir su jo žinia, tačiau šių aplinkybių iš nuteistajam A. J. pateikto kaltinimo nepašalino ir, aprašydamas įrodytomis pripažintas šios nusikalstamos veikos aplinkybes, jas paliko nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Teisėjų kolegija šią klaidą ištaisė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog A. J. pakeitė G. B. Lietuvos Respublikos piliečio paso pirminio turinio rekvizitus ir pats jį suklastojo. Todėl šią aplinkybę teisėjų kolegija patikslino. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal naujos redakcijos BK 300 straipsnio 2 dalį, už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos naujos galimos skirti bausmių rūšys – bauda ir laisvės apribojimas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tai lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl nuteistojo A. J. veiksmus, atitinkančius BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, perkvalifikavo pagal naująją šio straipsnio redakciją.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog G. B. įgijo didelės vertės turtą ir naudojosi juo, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, taip pat laikė žinomai suklastotą dokumentą ir juo naudojosi, tačiau šio dokumento įgijimas jam inkriminuotas nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje greta kitų šios nusikalstamos veikos alternatyviųjų požymių nėra nustatytas žinomai suklastoto dokumento įgijimo požymis, todėl G. B. negalėjo būti nuteistas už tokius veiksmus, kurie baudžiamajame įstatyme nenustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pašalino šį požymį iš teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos požymių aprašymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal naujos redakcijos BK 300 straipsnio 1 dalį už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos naujos galimos skirti bausmių rūšys – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tai lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl G. B. veiksmus, atitinkančius BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, perkvalifikavo pagal naująją šio straipsnio redakciją.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo išsprendė bausmių, paskirtų nuteistiesiems už atskirus nusikaltimus, ir galutinės bausmės paskyrimo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų asmenybes, iš dalies sutiko su prokuroro argumentais dėl nuteistiesiems G. J., D. Č., T. G., G. B., A. J., A. O., E. M., M. N., J. J., R. J., T. Ga., A. G. ir E. Me. paskirtų per švelnių ir neteisingų bausmių bei pirmosios instancijos teismo nepagrįstų išvadų, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu ir bausmių švelninimu dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Teisėjų kolegija neįžvelgė nepateisinamo bylos vilkinimo ir įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo, taip pat neįžvelgė pagrindo nuteistiesiems taikyti kompensuojamąsias priemones, t. y. dėl proceso trukmės švelninti jiems paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi kiekvieną nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes atskirai, taip pat neįžvelgė galimybės atidėti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo, be kita ko, net ir pasikeitus BK 75 straipsnio nuostatoms po 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nusikalstamas veikas prieš nukentėjusįjį A. P. padariusių nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jie padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl dalies nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir kitų nuosprendžiu netinkamai išspręstų klausimų (neteisingai išspręsto civilinio ieškinio; neįskaityto sulaikymo ir suėmimo laiko ir kt.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų patenkino nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį, kurį pats nukentėjusysis pripažino kaip klaidingą, ir nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiojo prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra 5300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad toks teismo sprendimas yra neteisingas, todėl jį pakeitė pagal byloje jau nustatytas aplinkybes, kitus byloje esančius įrodymus ir paties nukentėjusiojo pirminius parodymus tiek, kiek jie atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nukentėjusysis patyrė 1312,02 Eur turtinę žalą, šios žalos atlyginimą, įvertinęs šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, priteisė solidariai iš nuteistųjų G. J., T. G., D. Č., A. G., E. Me. ir E. M..
III. Kasacinių skundų argumentai
17. Nuteistasis G. J. kasaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį bei 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 253 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu trylikai metų, ir baudžiamąją bylą G. J. nutraukti.
18. Kasaciniu skundu nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis pateiktais alternatyviais prašymais prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti kasatoriaus veiką į BK 189 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. B. apeliacinis skundas dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies atmestas, ir šią baudžiamosios bylos dalį kasatoriui nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. B. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 253 straipsnio l dalį (nusikalstamos veikos prieš K. B.), pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (rengimasis sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą ir M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu), ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais: pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis pakeičiant tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniu skundu.
19. Kasaciniu skundu nuteistasis D. Č. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis pateiktais alternatyviais prašymais prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (M. P. sužalojimo ir pasikėsinimo sužaloti R. M. epizodas), BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (K. B. sužalojimo epizodas), panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria D. Č. apeliacinis skundas dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies atmestas, ir šią baudžiamosios bylos dalį kasatoriui nutraukti; 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. Č. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. P.), ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kadangi kasatorius prieš nukentėjusįjį A. P. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių; 3) pripažinti proceso trukmę pernelyg ilga ir sušvelninti kasatoriui skirtą bausmę bei pripažinti, kad kasatorius yra atlikęs jam skirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
20. Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, priimtą dėl kasatoriaus R. B., ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. B. buvo išteisintas dėl jam pateiktų kaltinimų, be pakeitimų.
21. Kasaciniu skundu nuteistojo T. G. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius.
22. Kasaciniu skundu nuteistojo A. O. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: a) išteisinti A. O. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (sunkus M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu); b) perkvalifikuoti nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 146 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 253 straipsnio 1 dalies (neteisėtas K. B. laisvės atėmimas panaudojant fizinį smurtą, nesunkus jo sveikatos sutrikdymas) į BK 146 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį; c) paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.
23. Kasaciniu skundu nuteistojo J. J. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę arba atidėti jos vykdymą.
24. Kasaciniu skundu nuteistojo R. J. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir išteisinti R. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (sunkus M. P. sveikatos sutrikdymas visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu).
25. Kasaciniu skundu nuteistojo M. N. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę arba atidėti jos vykdymą.
26. Kasaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę arba atidėti jos vykdymą.
27. Kasaciniu skundu nuteistasis E. Me. prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. Me. nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; 2) pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sumažinti E. Me. paskirtą subendrintą bausmę ir, atsižvelgiant į faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, laiką nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., laikyti E. Me. atlikusiu bausmę; 3) jei būtų konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nusikalstamos veikos buvo įvykdytos veikiant organizuota grupe: a) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria už nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, E. Me. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir už šį nusikaltimą jam skirti mažesnę bausmę, ją apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį; b) pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti, atsižvelgiant į E. Me. faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, laiką nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., ir, pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius.
28. Nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas kasaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis E. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. M. būtų išteisintas, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pripažinus kaltu – skirti bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.
29. Nuteistasis T. Ga. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė kasaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir T. Ga. dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 25 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 253 straipsnio 1 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, išteisinti arba T. Ga. paskirti švelnesnę bausmę, arba jos vykdymą atidėti.
30. Nuteistojo M. L. gynėjas advokatas K. Jonaitis kasaciniame skunde prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir palikti galioti be pakeitimų pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo M. L. buvo išteisintas, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
31. Nuteistasis G. J., nuteistieji G. B., D. Č., R. B. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis, nuteistųjų T. G., A. O., J. J., R. J., M. N. ir A. G. gynėjas advokatas K. Ašmys, nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas, nuteistojo M. L. gynėjas advokatas K. Jonaitis kasaciniuose skunduose nurodo, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo esmingai pažeistos baudžiamojo proceso taisyklės, skirtos teisiamo asmens garantijoms į nešališką teismą užtikrinti, o apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismo nešališkumą aiškinančios teismų praktikos.
31.1. Baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinti nušalinimo pagrindai), kadangi į teisėjų kolegijos sudėtį įėjo ir teisėja Jūratė Jakubonienė, anksčiau nagrinėjusi proceso dalyvių skundus ir priėmusi aštuonis procesinius sprendimus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo nepagrįstai išskirta ši baudžiamoji byla. Teisėja J. Jakubonienė šiuos procesinius sprendimus priėmė toje pačioje byloje.
31.2. BPK nėra aiškių kriterijų, kada ikiteisminiai tyrimai gali būti atskirti, tačiau reikėtų vadovautis BPK įtvirtintu principu, pagal kurį, siekiant greitesnio proceso, galima tyrimus atskirti, bet to daryti nederėtų, jeigu atskiri procesai galėtų neigiamai paveikti tyrimo išsamumą. Šiuo atveju abi bylas sieja ta pati įrodomų visuma, tie patys kaltinamieji ir liudytojai. Todėl šių baudžiamųjų bylų išskyrimas buvo neleistinas ir prieštaravo baudžiamojo proceso išsamumo principui. Bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygos vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298-976/2018">2K-298-976/2018</a>, 2K-221-942/2020). Dirbtinis baudžiamųjų bylų išskyrimas prieštaravo ir pačių prokurorų veiklos vidiniam teisiniam reguliavimui – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1-20 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl nusikalstamų veikų tyrimo sujungimo ir atskyrimo. Šių rekomendacijų 7.4 papunktyje nurodoma, kad atskyrimas galimas tada, kai yra būtina ne tik greitesniam, bet ir išsamesniam veikų ištyrimui. Atskirti ikiteisminius tyrimus nebuvo rekomenduojama pagal Rekomendacijų 6.1 ir 6.2 papunkčius. Baudžiamųjų bylų išskyrimas buvo skirtas kuo ilgesniam suėmimo taikymui įtariamiesiems, nes šios kardomosios priemonės taikymo trukmė apribota tik ikiteisminio tyrimo metu (BPK 127 straipsnio 2 dalis), o byloje artėjo pusantrų metų kardomojo kalinimo riba, kada įtariamiesiems būtų reikėję skirti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
31.3. Kasacinės instancijos teismo požiūris į panašias situacijas kyla iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos, kad aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau procese yra priėmęs su ta pačia nusikalstama veika susijusių sprendimų, savaime negali būti traktuojama kaip aplinkybė, pateisinanti baiminimąsi dėl jo nešališkumo trūkumo, kad tokiu atveju yra svarbus atitinkamų sprendimų pobūdis. Tuo atveju, jeigu teisėjas anksčiau baudžiamajame procese yra priėmęs tik formalius procesinio pobūdžio sprendimus, kuriuos priimant nepateikiamas įrodymų vertinimas ir neišreiškiama pozicija dėl kaltinamojo kaltumo (bylos esmės), nešališkumo trūkumo problemų nekyla. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, jog, garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme, būtina, kad bylą nagrinėtų teisėjas, dėl kaltinamojo nepriėmęs sprendimų, kuriuose būtų pasisakęs dėl įtarimų pagrįstumo, duomenų (įrodymų) vertinimo ir pan. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nekyla abejonių, jog, užtikrinant asmens teisę į nešališką teismą, negalimas teisėjo dalyvavimas procese, jeigu jis sprendė klausimus dėl kardomųjų priemonių skyrimo (jų terminų tęsimo), procesinių prievartos priemonių sankcionavimo ar nagrinėjo proceso dalyvių skundus dėl minėtų asmens teises apribojančių priemonių pagrįstumo, nes kiekvienu atveju spręsdamas šiuos klausimus teisėjas pirmiausia turi įvertinti įtarimų pagrįstumą bei duomenų jiems pagrįsti pakankamumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>).
31.4. Teisėja J. Jakubonienė procesiniuose sprendimuose ne tik pasisakė dėl duomenų pakankamumo, bet ir vertino pateiktų kaltinimų pobūdį, sunkumą, inkriminuotų veikų pavojingumą, skaičių ir pan. Prieštaraudama jai pareikštam nušalinimui, teismo posėdyje teisėja pareiškė, kad sprendė skundus šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, nežinodama šios bylos aplinkybių ir kaltinimo. Tokia pozicija yra neteisinga, kadangi duomenys apie bylų išskyrimą sudaro abiejų baudžiamųjų bylų, anksčiau sudariusių bendrą visumą, medžiagą. Kiti du tos pačios teisėjų kolegijos nariai 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nušalinimą nepagrįstai atmetė, taip nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MC02NDgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-60-648/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-60-648/2024">2K-7-60-648/2024</a> pateiktų išaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininko išsakyti samprotavimai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nebeliks teisėjų, galinčių nagrinėti baudžiamąsias bylas, nepriskirtini prie teisinių argumentų. Neretai šis teismas baudžiamosioms byloms nagrinėti pasitelkia ir Civilinių bylų skyriaus teisėjus. Juo labiau kad viso proceso metu Lietuvos apeliaciniame teisme dalyvavo ir pakaitinė teisėja.
31.5. Teisėja J. Jakubonienė Lietuvos apeliaciniame teisme, kaip teisėjų kolegijos narė, yra priėmusi 2024 m. liepos 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-449/2024, kuria visa teisėjų kolegijos sudėtis nusišalino, atsižvelgdama į kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MC02NDgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-60-648/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-60-648/2024">2K-7-60-648/2024</a> pateiktus išaiškinimus. Ir vienu, ir kitu atveju skirtingos to paties teismo teisėjų kolegijos (į kurias įėjo ir teisėja J. Jakubonienė) išskirtose baudžiamosiose bylose jau buvo išreikšta procesiškai reikšminga nuomonė dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalį, parodymų teisinės reikšmės. Tokios nutartys nėra procesiškai neutralios. Be to, teisėjos procesinė elgsena, kai ji pripažino kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MC02NDgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-60-648/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-60-648/2024">2K-7-60-648/2024</a> išaiškinimų teisinę reikšmę ir iki jai šioje baudžiamojoje byloje pareikšto nušalinimo priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-449/2024, o šioje baudžiamojoje byloje elgėsi priešingai, yra prieštaringa ir netoleruotina bei vertintina būtent teisėjos ir visos teisėjų kolegijos šališkumo linkme.
31.6. Apeliacinės instancijos teisme skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėjų kolegija nesilaikė teismo nešališkumo reikalavimo, kuris laikytinas viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
32. Nuteistasis G. J., nuteistieji G. B., D. Č., R. B. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis, nuteistųjų T. G., A. O., J. J., R. J., M. N., A. G. gynėjas advokatas K. Ašmys, nuteistasis E. Me., nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas, nuteistojo M. L. gynėjas advokatas K. Jonaitis kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 256 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą teisme, pažeidimą.
32.1. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pagal naujos redakcijos BK 146 straipsnio 2 dalį už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta nauja galima skirti bausmės rūšis – laisvės apribojimas, o tai lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl nuteistųjų veiksmus, atitinkančius BK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, perkvalifikavo pagal naująją šio straipsnio redakciją, tačiau pakeisdamas veikos kvalifikavimą nesilaikė BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir procedūrų.
32.2. BK 25 straipsnio 4 dalies pakeitimu buvo pakeistas esminis organizuotos grupės požymis – būtinasis reikalavimas, pripažįstant bendrininkus veikus organizuota grupe, yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamas veikas. Toks įstatymo pakeitimas reikalauja visiškai kitokių nusikalstamų veikų požymių įrodinėjimo, o ne tik švelninančios nuteistųjų padėties konstatavimo. Todėl šioje byloje reikėjo atnaujinti įrodymų tyrimą dėl nuteistųjų teisinės padėties pasikeitimo (pasunkinimo ar palengvinimo) ir kaltinimo keitimo bei išsiaiškinti ne tik tai, ar apskritai yra duomenų, kad nuteistieji prisidėjo prie nusikalstamų veikų įvykdymo, bet ir tai, ar pakanka byloje informacijos apie išankstinį jų susitarimą, taip pat ar tikrai esamas įstatymo pakeitimas yra švelninantis, o gal nuteistieji visai neveikė organizuota grupe, nes jos sąvoka pasikeitė. Teismas nepagrįstai atmetė gynėjo prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir iš naujo aplinkybių netyrė. Kasatoriai nesutinka su skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 107–122 punktuose pateiktais tiek materialiosios teisės, tiek BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, užuot pakeitęs kaltinime nurodytą teisinę kvalifikaciją, kaip to reikalauja BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos, perkvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 4 dalį. Tai faktiškai reiškia nuteistųjų teisinės padėties pasunkinimą, kadangi taip apeliacinės instancijos teismas, neįrodinėdamas ir nesudarydamas galimybės nuo tokio teisiškai reikšmingo požymio gintis, preziumavo išankstinį bendrininkų susitarimą.
32.3. Naujas nusikalstamą veiką apibūdinantis požymis kaltinime nebuvo nurodytas, jį pagrindžiantys duomenys nebuvo renkami, o nuteistieji nuo tokio kaltinimo nesigynė. Gynyba pagal tokį naują požymį būtų buvusi kitokia – gynyba būtų turėjusi galimybę ginčyti išankstinį bendrininkų susitarimą, užduoti klausimų apeliacinės instancijos teisme apklaustam liudytojui A. Z., be to, būtų reiškusi prašymus šaukti kitus liudytojus ar nukentėjusiuosius, užduoti klausimų kitiems toje pačioje baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims, teikti paaiškinimus, rodančius, kad jokio išankstinio susitarimo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas išankstinį bendrininkų susitarimą, skundžiamą dalį pagrindė motyvu, kad liudytojas A. Z. buvo apklaustas teisme, tad nuteistieji ir jų gynėjai turėjo galimybę jam užduoti klausimų, pateikti dėl šių aplinkybių savo paaiškinimus ir naudotis kitomis gynybos priemonėmis. Tačiau, apklausiant kaip liudytoją A. Z., tiek nuteistieji, tiek gynyba neturėjo galimybės ir poreikio užduoti jam klausimų dėl išankstinio bendrininkų susitarimo, nes tokio susitarimo kaltinimas ir neįrodinėjo.
32.4. Nors organizuotos grupės samprata aktuali visoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių nuteistieji yra pripažinti kaltais ir nuteisti, tačiau ypatingą reikšmę ši samprata įgyja dėl dalies, kurioje kasatoriai yra pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (veika prieš nukentėjusįjį A. P.). Apeliacinės instancijos teismas analizavo baudžiamojo įstatymo pasikeitimą tik BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijos požiūriu (skundžiamo nuosprendžio 254 punktas), tačiau dėl organizuotos grupės sampratos pasikeitimo nepasisakė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, neįvertino ir nepagrįstai netaikė BK 25 straipsnio 4 dalies nuostatų, naujai apibrėžiančių organizuotos grupės požymius. BK 25 straipsnio 4 dalies pakeitimas lengvina nuteistųjų padėtį, todėl turėjo būti taikomas kvalifikuojant visas nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 3 straipsnio 2 dalis), o to nepadaręs apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.
32.5. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje iš esmės pripažinęs, kad naujoji BK 25 straipsnio 4 dalies redakcija yra aktuali vertinant nuteistųjų veiksmus, naujo būtinojo organizuotos grupės požymio nutiestiesiems neinkriminavo, naujo kaltinimo BPK nustatyta tvarka nesuformulavo, netyrė šios naujos esminės faktinės aplinkybės, šiuo aspektu nesudarė gynybai galimybės gintis ir skundžiamame nuosprendyje neatskleidė šio organizuotos grupės požymio. Taip apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė ir BPK 256 straipsnio nuostatas bei suvaržė nuteistųjų teisę į gynybą.
33. Nuteistieji G. B., D. Č., R. B. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis, nuteistųjų T. G., A. O., J. J., R. J., M. N. ir A. G. gynėjas advokatas K. Ašmys, nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas, nuteistasis T. Ga. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė, nuteistojo M. L. gynėjas advokatas K. Jonaitis kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimo formas.
33.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, sukurdamas naują, baudžiamajame įstatyme nenurodytą bendrininkavimo formą – nusikalstamą grupuotę. Tokia bendrininkavimo forma, kurią sukūrė apeliacinės instancijos teismas ir kokios nenurodo BK 25 straipsnis, yra neleistina, esmingai pažeidžia ne tik teisės principą nullum crimen sine lege (nėra tokio nusikaltimo, kuris nebūtų nurodytas įstatyme), bet ir nuteistųjų teisę į gynybą.
33.2. Nuteistasis T. Ga. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai nustatė bendrininkavimo formą (BK 25 straipsnis) konstatavę, jog T. Ga. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nėra surinkta duomenų apie tvirtus, besitęsiančius T. Ga. nusikalstamus ryšius, kad T. Ga. būtų tapatinęsis su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Teismai pripažino, jog T. Ga. veikė kaip vykdytojas tik darant vieną nusikalstamą veiką, tačiau vien tai neleidžia konstatuoti organizuotai grupei būdingo aukštesnio (nei bendrininkų grupei) organizuotumo lygio. Nuteistasis niekada nepriklausė organizuotai grupei. Vien tai, kad T. Ga. pažinojo kitus nuteistuosius, neleidžia daryti išvados, jog jis priklausė organizuotai grupei. Teismai neargumentavo, kokiu pagrindu pripažino, kad T. Ga. priklauso organizuotai grupei, kiek laiko joje dalyvavo, koks buvo jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas, bei kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kad T. Ga. priklausė organizuotai grupei ir buvo jos narys, todėl jam turi būti panaikintas kaltinimas, jog jis dalyvavo organizuotos grupės veikloje.
34. Nuteistieji G. B., D. Č., R. B. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis, nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas ir nuteistojo M. L. gynėjas advokatas K. Jonaitis kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, ir pažeidė baudžiamosios teisės principus lex benignior retro agit (švelninantis įstatymas galioja atgaline tvarka) ir nullum crimen sine lege.
34.1. Byloje aktualūs BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatų pakeitimai, nustatantys galimą švelnesnės bausmės skyrimą ar bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į šiuos pasikeitimus neatsižvelgė, nors įstatymo nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, išlieka aktualios ir aukštesnės instancijos teismuose.
34.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose. Netaikydamas tokio reguliavimo, apeliacinės instancijos teismas itin reikšmingai pasunkino kasatorių padėtį, kadangi BPK 362¹ straipsnio teikiamomis galimybėmis kasatoriai nebegalės pasinaudoti. Tai reiškia faktinį apeliacinės instancijos teismo atsisakymą vykdyti teisingumą ir reikšmingai pažeidžia vieną iš esminių kaltinamojo (nuteistojo) teisių – teisę į tinkamą apeliacinį procesą.
34.3. Esmine apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo klaida laikytina ir tai, kad šis teismas, konstatavęs, jog naujos redakcijos BK 146 straipsnio 2 dalis ir BK 302 straipsnio 1 dalis lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, ir jų nusikalstamas veikas perkvalifikavęs pagal naująją šių straipsnių redakciją, toliau skundžiamame nuosprendyje nusprendė šių straipsnių redakcijos nebenurodyti. Toks motyvas reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, netgi pripažindamas, kad naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakė.
34.4. Esminis teisės principo nullum crimen sine lege pažeidimas padarytas pripažįstant nuteistuosius G. B., E. M. ir M. L. kaltais pagal BK 253² straipsnio 1 dalį. Ši BK norma įsigaliojo tik įstatymų leidėjui priėmus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.), taigi, gerokai vėliau nei galimai padarytos nusikalstamos veikos.
34.5. Žemesnės instancijos teismai padarė esminę klaidą, taikydami G. B. ne tą BK 189 straipsnio 2 dalies redakciją, ir be pagrindo apsunkino jo teisinę padėtį. Pagal kasatoriui inkriminuotas aplinkybes, jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. Inkriminuotos veikos metu galiojo BK 189 straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, kurios 2 dalies sankcija nustatė griežčiausią galimą bausmę – ketverių metų laisvės atėmimą, o vėlesne 2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo redakcija straipsnio sankcija buvo sugriežtinta iki maksimalios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, taikant ne tos redakcijos baudžiamąjį įstatymą, buvo padarytas esminis materialiosios baudžiamosios teisės pažeidimas.
35. Nuteistasis G. J., nuteistieji G. B., D. Č., R. B. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis, nuteistųjų T. G., A. O., J. J., R. J., M. N. gynėjas advokatas K. Ašmys, nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas, nuteistojo M. L. gynėjas advokatas K. Jonaitis, nuteistasis T. Ga. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė kasaciniuose skunduose nurodo, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami nuteistiesiems apkaltinamuosius nuosprendžius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius.
35.1. Teismai nesugretino byloje esančių duomenų visumos, tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, tinkamai neišsprendė įrodymų sąsajumo, pakankamumo ir patikimumo klausimų, vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų, visas abejones ir prielaidas vertino nuteistųjų nenaudai, nebuvo pakankamai aktyvūs ir nesiėmė visų įmanomų priemonių esminėms bylos aplinkybėms nustatyti bei nepagrįstai atsisakė apklausti nuteistųjų prašomus liudytojus. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų. Taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpciją, in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) ir rungtyniškumo principus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
35.2. Šioje baudžiamojoje byloje iš esmės vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiama nuteistųjų kaltė, yra nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto liudytojo A. Z. parodymai. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuojama, kad toks asmuo anksčiau buvo nusikalstamų veikų vykdymo bendrininkas, o liudytoju tapo tik todėl, kad buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to jis yra toks proceso dalyvis, kurio parodymai turi būti vertinami labai atidžiai, turi būti tikrinama, ar jie nėra vieninteliai tokie, ar yra patvirtinami kitais bylos duomenimis. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008); kad vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>).
35.3. Kasatoriai mano, kad teismų argumentai, jog A. Z. parodymais remiamasi tik tiek, kiek jie yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nėra pagrįsti. Teismai, vertindami A. Z. parodymus, neatsižvelgė nei į jo procesinę padėtį, nei į parodymų nuoseklumą ir atitiktį kitai bylos medžiagai. Liudytojo A. Z. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nenuoseklūs. Jis daug kartų buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir ne kartą teismuose, apklausiamas vis papildė parodymus, juos išplėsdamas, nurodydamas naujas kaltinimui naudingas aplinkybes, daugiau asmenų įtraukdamas į nusikaltimo padarymo organizavimą ir vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo ignoruoti šio fakto, todėl konstatavo, kad liudytojo A. Z. parodymai visų apklausų metu nebuvo identiški. Teismas ėmėsi teisinti liudytoją bei parodymų kaitą ir pažymėjo, kad liudytojo parodymų apimtis keitėsi priklausomai nuo jam užduodamų klausimų pobūdžio ir masto, jo nurodytos aplinkybės buvo papildomos, paaiškinamos ir tikslinamos. Galima manyti, kad apklausas vykdę pareigūnai apklausų kryptį rinkosi ne atsitiktinai, o bet kokiomis priemonėmis stengėsi pasunkinti nuteistųjų padėtį. Teismai neatkreipė dėmesio į šias aplinkybes ir apsiribojo formaliu liudytojo pateiktos informacijos vertinimu. Byloje nėra liudytojo A. Z. parodymus patvirtinančių duomenų ir yra duomenų, leidžiančių abejoti jo parodymais. Nuteistuosius teisinančius parodymus pateikė liudytojas A. K., dėl to teismams iškilo būtinybė dar atidžiau tikrinti A. Z. parodymus.
35.4. A. Z., duodamas parodymus, turi akivaizdų interesą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jis prisipažino, jog darė labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau A. Z. iš teisėsaugos institucijų gavo lengvatų, nes jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis. A. Z. turi interesą dalį atsakomybės perkelti kitiems ir teigti, kad jo vykdytas veikas organizavo ir koordinavo kiti asmenys, sumenkinti savo indėlį vykdant nusikalstamą veiką ir palengvinti savo teisinę atsakomybę arba jos išvengti.
35.5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuojama, kad liudytojo A. Z. parodymai yra patikimi vien dėl to, jog jis pasakojo ne tik apie kitų asmenų vykdytas nusikalstamas veikas, bet ir apie savo paties padarytus nusikaltimus. Tačiau tai neturi lemiamos reikšmės, nes pasakojimas apie savo nusikalstamą veiklą yra viena iš sąlygų norint būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį. Įrodomosios A. Z. parodymų reikšmės nedidina ir teisėjų kolegijos nuoroda į tai, kad 2017 m. liepos 24 d. pareiškimu jis savanoriškai ir nieko neverčiamas kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininką, kad parodymus davė nežinodamas, jog bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks liudytojo parodymų patikimumo motyvas neįtikina, nes kasatoriai netiki, kad A. Z. tik 2017 m. liepos 24 d. pasirodė Lietuvos kriminalinės policijos biure, kad prieš tai nevyko derybos dėl tam tikro imuniteto ir t. t. Tai patvirtina aplinkybė, kad A. Z. nebuvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės, jis nebuvo sulaikytas, jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kaip kitiems šioje byloje nuteistiems asmenims. Taigi, dar ikiteisminio tyrimo pradžioje A. Z. buvo suteiktos privilegijos, šiomis jis naudojosi ir nenorėjo jų prarasti dėl asmeninės naudos.
35.6. Tai, kad A. Z. parodymais negalima besąlygiškai tikėti, parodo ir kaltintojų nutraukti ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo pradėti A. Z. parodymų pagrindu. Kauno apygardos prokuratūra 2022 m. birželio 22 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą K., N., R., G., M., O. dėl 2013 m., 2014 m. ir 2017 m. įvykdytų vagysčių, kur A. Z. buvo pagrindinis liudytojas. Prokuratūra konstatavo, kad A. Z. parodymų nepakanka kaltei grįsti, nes daugiau jų niekas nepatvirtina. A. Z. parodymų nepatikimumo faktas buvo konstatuotas ir Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-420/2023, kur nurodyta, jog teismas negali besąlygiškai tikėti ir remtis vien A. Z. parodymais, be to, jų nepatvirtina jokie kiti duomenys.
35.7. Vertinant A. Z. parodymų teisėtumą, neturi teisinės reikšmės faktas, kad prokuroro nutarimas atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės yra patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-495/2023">2K-236-495/2023</a> išaiškino, kad tokio asmens parodymai turi būti įvertinti BPK 20 straipsnio 4 dalies aspektu, sprendžiant dėl kitam kaltinamajam pateiktų kaltinimų pagrįstumo. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimus kitoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-689/2020">2K-61-689/2020</a>.
35.8. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį asmenys dauguma atvejų sutinka duoti bet kokius parodymus, jei paliekamas jų turtas. Taip jie gali išvengti ne tik baudžiamosios atsakomybės, bet jiems paliekamas nusikalstamu būdu įgytas turtas, nereikia grąžinti skolų. Teismas tinkamai neįvertino A. Z. parodymų turinio ir asmenybės, jo kriminalinės praeities, priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo besąlygiškai tikima jo parodymais. A. Z. pagrindinis motyvas duoti kaltinimui naudingus ir neteisingus parodymus buvo jo noras išsaugoti turtą. Byloje yra informacijos apie A. Z. turtinį interesą, apie norą išsaugoti pinigus ar turtą, kurio jis niekaip negalėjo įgyti ir turėti legaliomis pajamomis. Jeigu A. Z. būtų teisiamas ir nuteistas, iš jo būtų konfiskuotas nusikalstamu būdu gautas turtas. To suvokimas galėjo būti viena iš priežasčių duoti kaltinamuosius parodymus ir tikėtis, jog teisėsaugos institucijos nekels klausimo dėl turto. Tai leidžia manyti, kad teisėsaugos institucija taip atsidėkojo už A. Z. bendradarbiavimą. Be to, teismai neteisingai konstatavo, kad A. Z. neturi turtinio motyvo apkalbėti kitus asmenis.
35.9. Nuteistasis T. Ga. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė motyvuoja, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. apklausiamas kaip specialusis liudytojas A. Z. parodė, jog prie prekybos centro „Molas“ Nyderlandų Karalystėje daryti nusikaltimą nurodymus davė G. J. ir D. Č.. 2019 m. sausio 25 d. jis teigė, kad nurodytoje vietoje nurodymus davė G. J., D. Č. ir G. Ž.. 2019 m. gegužės 13 d. jis teigė, kad nurodymus sužaloti M. P. ir R. M. davė G. J., D. Č., G. Ž. ir broliai B.. 2019 m. gegužės 17 d. A. Z. išplėtė savo parodymus ir nurodė, kad G. J. tik bendrais bruožais nurodė sumušti M. P. ir R. M., o D. Č. liepė stipriai sumušti R. – nupjauti ausį, peršauti stuburą, kad liktų neįgalus. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. nurodė, kad T. Ga. pirmą kartą pamatė prie prekybos centro „Molas“ ir tą pačią dieną gavo nurodymą išvykti į Nyderlandų Karalystę. Teisminio nagrinėjimo metu A. Z. pakeitė parodymus ir nurodė, kad prieš išvykstant į Nyderlandų Karalystę buvo 3–4 susitikimai, kuriuose dalyvavo T. Ga., ir tik tuomet jis gavęs nurodymus vykti į Nyderlandų Karalystę. Be to, A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė kaltinimui svarbių aplinkybių prieš išvykimą į Nyderlandų Karalystę, pavyzdžiui, apie tai, kad M. P. ir R. M. buvo ieškomi Kaune. Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo parodymus ir kelti klausimą, kodėl A. Z. neatskleidė pareigūnams nusikalstamų veiksmų, susijusių su M. P. ir R. M. paieška Kaune.
35.10. Nuteistasis G. J. motyvuoja, kad apygardos teismas, paremdamas išvadas liudytojo A. Z. parodymais, nuosprendyje nurodė, jog jo parodymus iš dalies patvirtino nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas (buvęs įtariamasis) H. B.. Tačiau liudytojas kalbėjo apie tai, kad G. J. buvo atvykęs į Panemunėje esantį paplūdimį, kuriame buvo žaidžiamas tinklinis, ir kalbėjo, kad M. P. bei R. M. įžeidė jo svainį E. B. ir kad tuos žmones reikia pamokyti, po to visi nusprendė juos surasti ir tą vakarą ieškojo, bet nerado. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nei kaltinamajame akte, nei patikslintame kaltinime G. J. nebuvo inkriminuota, jog Panemunės paplūdimyje jis organizavo nusikalstamų veikų vykdymą. Pagal kaltinimą, jo vaidmuo prasidėjo ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., kai jis pakvietė kitus asmenis į susitikimą prie prekybos centro „Molas“. Lygiai tokios pat aplinkybės nurodytos apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Parodymus apie susitikimą davė A. Z., o jo teiginių nepatvirtino susitikimo dalyviai: A. O., R. J., T. Ga., E. M., E. Ma. bei M. L..
35.11. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas traukti G. J. baudžiamojon atsakomybėn, liudytojo A. Z. parodymus reikėjo vertinti pagal tai, ar juose nuosekliai G. J. įvardijamas kaip asmuo, subūręs organizuotą grupę, kuri turėjo atlikti nuosprendyje išvardytas nusikalstamas veikas, o ne pagal tai, kad apskritai yra gana daug duomenų, bylojančių, jog Nyderlandų Karalystėje, Hagoje, panaudojant šaunamuosius ginklus, buvo sunkiai sužalotas M. P. ir pasikėsinta sužaloti R. M.. Teismas A. Z. parodymų sąsajumo aspektu nevertino.
35.12. Nuteistieji G. B., R. B. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo esminio baudžiamosios teisės principo in dubio pro reo, motyvuodamas, kad nepagrįsta pervertinti ar sureikšminti aplinkybes, jog liudytojas A. Z., papasakodamas apie jų, kaip lyderių, dalyvavimą susitikimuose planuojant nusikaltimus, neįvardijo konkrečių R. B. ir G. B. duotų nurodymų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog kasatorių veika prieš R. M. atitinka ne pasikėsinimo, o rengimosi sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą požymius. Toks pripažinimas yra netinkamas organizuotos grupės požymio aiškinimo ir subjektyviųjų veikos požymių prasme, nes bet koks kasatorių dalyvavimas kuriuose nors vėlesniuose susitikimuose su nusikalstamų veikų vykdytojais niekaip negali būti pripažintas turinčiu rengimosi požymių, kadangi objektyviajai rengimosi pusei būdingi visiškai kitokie veiksmai, neturintys nieko bendro su „ataskaitos priėmimu“, kai nusikalstama veika jau yra padaryta kaip baigtas nusikaltimas ar baigtas pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas galimą kasatorių žinojimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nepagrįstai sutapatina su tokių veikų organizavimu.
35.13. Nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas motyvuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas E. M. kaltu dėl nusikalstamų veikų prieš M. P. ir R. M., nepagrįstai konstatavo išankstinį susitarimą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas A. Z. nurodė, kad antrasis ekipažas, kuriame buvo E. M., M. L. ir kiti, apie šaunamuosius ginklus nieko nežinojo ir nebuvo informuoti, nebuvo susitarta ir nuspręsta, kaip ir kokiu būdu bus bandoma susidoroti su M. P. ar R. M., buvo pasakyta, kad jie nereikalingi ir gali važiuoti į Lietuvą. Vien A. Z., kaip tinkamo ir patikimo liudytojo, parodymai šiame epizode patvirtina, kad jokio išankstinio susitarimo tarp asmenų nebuvo, nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tik prielaidomis, konstatavo, kad šiame epizode dalyvavo ir E. M..
35.14. Nuteistojo M. L. gynėjas advokatas K. Jonaitis argumentuoja, kad byloje nebuvo ginčo, jog išpuolio prieš R. M. ir M. P. metu M. L. nebuvo Nyderlandų Karalystėje ir jis nedalyvavo pasikėsinant. Vienintelis asmuo, kuris nurodė, kad M. L. dalyvavo planuojant išpuolį prieš R. M. ir M. P. ir žinojo apie šaunamųjų ginklų ir šovinių įsigijimą ir jų gabenimą iki Hagos miesto, yra A. Z.. Be A. Z. parodymų, byloje nėra kitų duomenų, kuriuos teismas galėtų pripažinti įrodymais, patvirtinančiais, kad M. L. būtų dalyvavęs planuojant išpuolį, žinojęs apie šaunamųjų ginklų įsigijimą ar jų gabenimą per Lietuvos valstybės sieną ir Europos Sąjungos valstybių teritorijas.
35.15. Be A. Z. pasakojimų, byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. L. būtų dalyvavęs planuojant išpuolį, kad jis būtų prisilietęs prie šiame užpuolime panaudotų šaunamųjų ginklų ar šovinių ar juos gabenęs per Lietuvos valstybės sieną ir kitų valstybių teritorijas. Nyderlandų Karalystės teismo ekspertizės instituto išvados to irgi nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, vertinant M. L. ir E. M. vaidmenį pagal nuoseklius liudytojo A. Z. parodymus, jam, A. O., T. Ga., R. J., M. L. ir E. M. dviem automobilių ekipažais atvykus į Nyderlandų Karalystę, pirmiausia buvo siekiama surasti M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą, vėliau jėga įsiveržti į ją ir ten juos sužaloti. Tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
35.16. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Z. savo pareiškimą apie norą papasakoti apie kamuolinių nusikalstamą gaują ir savo paties padarytus nusikaltimus surašė 2017 m. liepos 24 d., o užregistravo Lietuvos kriminalinės policijos biure 2017 m. liepos 25 d. (1 t., b. l. 58). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. Z. patvirtino, kad šį pareiškimą jis surašė gerai apgalvojęs. Savo pareiškime nurodydamas gaujos veikimo laikotarpį nuo 2006 m. iki dabar, A. Z. išvardijo 36 gaujos narius pagal jų vardus ir pavardes ir papildomai nurodė 9 asmenis pagal jų pravardes. Tarp jų A. Z. nenurodė M. L. nei pagal vardą ar pavardę, nei pravarde „L.“. A. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 11 kartų ir tik 4-oje apklausoje (2017 m. rugpjūčio 29 d.) A. Z. prisiminė L. (10 t., b. l. 55–63), nepaaiškindamas tokio savo užsimiršimo motyvų. Tokios aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą apie nuoseklius A. Z. parodymus.
35.17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis A. Z. parodymais, laikė įrodyta, kad, vykdami į Hagą, E. M. ir M. L. neteisėtai automobilyje „VW Golf Plus“ esančioje slėptuvėje per Lietuvos valstybės sieną ir kitų valstybių teritorijas gabeno šaunamuosius ginklus. A. Z. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. sausio 25 d. apklausų metu nurodė, kad šaunamuosius ginklus ir pinigų kelionei turėjo jiems duoti G. J.. Tada jau buvo pasakyta, kad pinigai kelionei, adresas ir ginklai perduoti T. Ga. ir R. J. (10 t., b. l. 59, 100). M. L. niekur nėra minimas.
35.18. A. Z. teigė, kad šie ginklai buvo vežami ir laikomi „VW Golf Plus“ automobilyje, kuriuo į Hagą vyko A. Z., A. O., T. Ga. ir R. J.. Byloje nėra duomenų, kad M. L. būtų važiavęs „VW Golf Plus“ automobiliu ar kad būtų žinojęs apie šiame automobilyje įrengtą slėptuvę, kad M. L. būtų dalyvavęs įsigyjant revolverius, kad E. M. ir M. L. matė ginklus pas T. Ga. ir R. J., kad žinojo, jog jie paslėpti slėptuvėse ir vežami per valstybės sieną. A. Z. apie ginklų galimą panaudojimą ir jų galimą perdavimą išgirdo iš G. J., o pats ginklus pamatė tik Nyderlandų Karalystėje, Hagoje, kai ginklai buvo nugabenti ir išimti iš slėptuvių prieš pat nusikaltimą, kai E. M. ir M. L. Nyderlandų Karalystėje jau nebebuvo.
35.19. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad M. L. veika prieš R. M. atitinka ne pasikėsinimo, o rengimosi sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą požymius. Tokia teismo išvada yra netinkama tiek organizuotos grupės, tiek subjektyviųjų veikos požymių prasme, nes M. L. dalyvavimas vėlesniuose susitikimuose su nusikalstamų veikų vykdytojais negali būti pripažintas turinčiu rengimosi požymių.
35.20. Nuteistųjų T. G., A. O., J. J., R. J., M. N. gynėjas advokatas K. Ašmys argumentuoja, kad nuteistasis T. G. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje ir buvo paleistas 2011 m. birželio 17 d., todėl negalėjo dalyvauti padarant nusikalstamas veikas prieš M. P. ir R. M.. Teismai nebuvo pakankamai aktyvūs dėl tiesioginio įvykio liudytojo P. R. ir nukentėjusiojo M. P., kurie vengė dalyvauti procese, paieškos ir apklausos teisme. Nors skundžiamuose nuosprendžiuose nurodyta, kad buvo atlikti visi įmanomi veiksmai, kad jie būtų iškviesti į apklausą, tačiau teismai nepagrįstai atmetė gynybos prašymą paskelbti oficialią liudytojo ir nukentėjusiojo paiešką, kaip tai nustatyta teisės aktuose. Be to, teismai pažeidė rungtyniškumo principą, atsisakydami apklausti nuteistųjų prašomus liudytojus E. Mo., E. K., R. S. ir M. Š..
35.21. Nuteistasis G. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas K. B. epizode jį išteisino, o apeliacinės instancijos teismas pripažino kaltu, nors tokiam sprendimui nebuvo nei teisinių, nei faktinių prielaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikslinusi faktines aplinkybes, G. J. įvardijo kaip vieną iš organizatorių, kuris, veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti veikiant su kita Kaune veikiančia nusikalstama grupuote, neteisėtai atėmė K. B. laisvę, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais.
35.22. Dėstydama nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, teisėjų kolegija nurodė, kad apie K. B. ketinimą buvo pranešta ne G. J., o kitiems asmenims, ne G. J. nurodė A. Z. susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais, liepė stipriai sumušti K. B., paskyrė atsakingus asmenis už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti šaunamąjį ginklą, pavedė surasti K. B., atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, jog niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali. Nors nuosprendyje rašoma, kad, vykdydami ir G. J. nurodymą, vykdytojai, mušdami K. B., perdavė jam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad niekas į kitą gaują pereiti negali, tačiau iš konstatuojamosios nuosprendžio dalies nematyti, kada ir kam tokį pavedimą davė G. J..
35.23. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teisėjų kolegijai įtaką turėjo žinojimas, jog kitoje baudžiamojoje byloje G. J. yra kaltinamas dėl nusikalstamo susivienijimo. Tuo tarpu šioje byloje G. J. buvo kaltinamas nusikalstamas veikas daręs organizuota grupe. Todėl šioje byloje buvo svarbu jo veiksmus analizuoti per tokio kaltinimo prizmę ir nesiremti kitoje byloje vartojamais teiginiais apie hierarchiją, sambūrio struktūrą, bendrą kasą, elgesio taisykles bei jų laikymosi kontrolę ir pan. Nebuvo korektiška šioje byloje rašyti apie nusikalstamą kamuolinių grupuotę arba jos lyderius.
35.24. G. J. vaidmuo baudžiamojoje byloje buvo traktuojamas kaip bendrininko, todėl kaltinimas privalėjo pateikti abejonių nekeliančius įrodymus, kad jis prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo, juolab kad kaltinimas buvo grindžiamas prielaida, jog jis dalyvavo ne kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, o kaip asmuo, veikęs organizuota grupe. Net ir iš A. Z. parodymų nebuvo galimybių nustatyti, ką tokio G. J. padarė, kas leistų atskleisti jo, kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmenį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, prieš nuspręsdamas G. J. pripažinti kaltu, turėjo konstatuoti, kada ir kaip jis subūrė organizuotą grupę nusikaltimams K. B. įvykdyti, kaip jis parinko vykdytojus ir paskirstė vaidmenis. Šioje byloje tokie požymiai G. J. veiksmuose nebuvo nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, jog buvo nusikalstamas kamuolinių sambūris, G. J. buvo to sambūrio vienas iš vadovų, todėl nesigilino į detales dėl organizuotos grupės atsiradimo aplinkybių. Teismas nenustatė, kokie įrodymai patvirtina G. J. inkriminuotos konkrečios nusikalstamos veikos požymius, ar požymiai yra nustatytuose nuteistojo veiksmuose.
35.25. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino asmenų veikimą prieš K. B. su kitais kaltinimais. Negali būti pripažintas pagrįstu ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvas, kad broliai G. B. ir R. B. savo dalyvavimu sprendė dėl K. B. pamokymo ir nubaudimo, be to, koordinavo savo veiksmus su kitais detalius nurodymus įgyvendinant nusikalstamą sumanymą davusiais grupės lyderiais, palaikė jų veiksmus ir skatino juos veikti. 185-ame skundžiamo nuosprendžio punkte kasatoriaus kaltė pagrindžiama ir tuo, kad, liudytojo teigimu, G. B. ir R. B. dalyvavo susitikimuose, juose, antrindami kitiems grupuotės narių duodamiems nurodymams, kalbėjo, patarinėjo ir gestikuliavo rankomis, tačiau tokie liudytojo parodymai niekaip nepatvirtina išankstinio susitarimo. Atsitiktinį kasatoriaus dalyvavimą vėlesniuose susitikimuose, kuriuose dalyvavo ir kiti asmenys, galimai ir turintys ką nors bendra su K. B. ar kitų asmenų sužalojimu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta aktyviu dalyvavimu, tačiau antrinimas kitų asmenų išsakomoms frazėms, kalbėjimas ar patarinėjimas nesudaro būtinųjų veikos objektyviųjų požymių ir nepagrindžia buvus išankstinį bendrininkų susitarimą. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginiai dėl „ataskaitos priėmimo“ iš A. Z. ir A. O. negali patvirtinti buvus išankstinį bendrininkų susitarimą.
35.26. Nuteistasis G. J. nurodo, kad nukentėjusiojo A. P. epizode yra daug prieštaringos informacijos apie nusikalstamų veiksmų priežastis ir motyvus, ir jie nebuvo pašalinti. Pirmosios instancijos teismas dėl to G. J. išteisino, o apeliacinės instancijos teismas laikė, kad byloje užtenka įrodymų, ir konstatavo, jog jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą. Tačiau iš teismų nustatytų aplinkybių kasatoriui aišku, kad G. J. su šiuo nusikaltimu nėra susijęs. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje rašo apie grupuotę, apie grupuotės lyderius, apie grupuotėje buvusį vaidmenų pasiskirstymą, apie vykdytojų suvokimą, kad jie vykdo nusikalstamos grupuotės, su kuria save tapatina, lyderių nurodymą. Tačiau, norint asmenį pripažinti kaltu, privalu nustatyti visus tai veikai būdingus nusikaltimo sudėties požymius, o ne apsiriboti bendro pobūdžio frazėmis. Byloje buvo privalu nustatyti, ar iš tiesų G. J. šiam nusikaltimui padaryti subūrė organizuotą grupę, organizavo nukentėjusiojo turto ir dokumentų užvaldymą plėšimo būdu, ypač kai baudžiamosios teisės teorijoje žinoma vykdytojo eksceso sąvoka. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad A. P. atveju buvo veikiama organizuota grupe. Tai, ką nustatė teismai, leidžia galvoti, kad A. P. turto ir dokumentų plėšimo atveju nereikėjo nei aukšto organizuotumo lygio ar specifinės koordinacijos, nei kažkokio vaidmenų pasiskirstymo, nei iš anksto sugalvoto nusikaltimo mechanizmo.
35.27. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo pripažino nusikalstamais tokius kasatoriaus veiksmus, kurie negali būti pripažinti aktyviais ir sudarančiais subjektyviuosius tiek BK 189 straipsnio 2 dalies, tiek BK 300 straipsnio 1 dalies požymius. Teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimo bylos duomenis patikrinti atliekant BPK nustatytus veiksmus: nebuvo atlikti jokie veiksmai, siekiant paneigti G. B. parodymus apie jo ryšius su automobilį jam pardavusiu asmeniu, nebuvo gauta jokių duomenų, kad automobilį jis gavo iš kitų asmenų, vykdančių automobilių vagystes Vokietijoje, ar būtų bendravęs su asmenimis, kurie galėtų pagaminti Rusijos Federacijos notaro išduotą įgaliojimą, Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą ir automobilio valstybinius numerius. Vien suklastoto automobilio registracijos pažymėjimo radimo faktas nepatvirtina nei BK 300 straipsnio 1 dalyje, nei BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymo, kadangi patys dokumentai yra pernelyg panašūs į tikrus, kad vidutinio išsilavinimo ir vidutinio pastabumo asmuo galėtų atskirti netikrus dokumentus nuo tikrų. Nors automobilio „Porsche Macan“ savininkas L. G. V. teisme nebuvo apklaustas, tačiau nepaneigtos aplinkybės, kad asmuo tokiu vardu ir pavarde yra. Kasatorius nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad G. B. turėjo galimybę paaiškinti, kada, kur ir iš ko jis įsigijo automobilį, tačiau to nepadarė. Tačiau teisė tylėti, kaip ir teisė duoti parodymus, negali būti siejama su kuria nors baudžiamojo proceso stadija. Tai, kad įtariamasis nepasinaudojo teise teikti parodymus iš karto po pranešimo apie įtarimą jam įteikimo, niekaip negali reikšti įtariamojo (kaltinamojo) parodymų nepatikimumo ar juo labiau įrodyti tokio asmens kaltę.
35.28. G. B. nebuvo kaltinamas veikęs bendrininkų grupe su L. G. V., byloje nebuvo tinkamai patikrinta kasatoriaus versija dėl jo bendravimo su A. K.; nėra duomenų, kad Rusijos Federacijos notaro išduotas įgaliojimas G. B. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. G. V. leido trejus metus G. B. disponuoti automobiliu be teisės perįgalioti, būtų netikras ar juo labiau kasatorius būtų žinojęs apie automobilio „Porsche Macan“ identifikacinio numerio pakeitimą bei L. G. V. veiksmus Rusijos Federacijoje. L. G. V. veiksmai priežastiniu ryšiu niekaip nėra susiję su kasatoriaus tyčiniais veiksmais ir jokiu būdu negalėjo būti pripažinti sudarančiais nusikalstamų veikų požymius. Tokios aplinkybės, kaip kasatoriaus žinojimas apie L. G. V. veiksmus, turėjo būti įrodinėjamos, tačiau teismų buvo preziumuotos. Kaltės preziumavimas yra ir skundžiamos nuosprendžio dalies pagrindimas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. birželio 5 d. specialisto išvada, nepatvirtinančia, jog du valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklai būtų suklastoti arba brokuoti. Kaltės preziumavimas pasireiškė ir apeliacinės instancijos teismo atsisakymu tikrinti A. K. ir L. G. V. tarpusavio ryšį. Taip nenustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo buvo konvertuotos į preziumuotą ryšio tarp A. K. ir L. G. V. nebuvimą, o tai yra esminė tiek įrodinėjimo proceso, tiek ir skundžiamos nuosprendžio dalies surašymo klaida.
36. Nuteistasis G. J., nuteistieji G. B., D. Č., R. B. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis, nuteistųjų T. G., A. O., J. J., R. J., M. N., A. G. gynėjas advokatas K. Ašmys, nuteistasis E. Me., nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas, nuteistasis T. Ga. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria procesas nuteistiesiems buvo pripažintas pernelyg ilgu ir dėl to jiems sumažintos bausmės, padarė esminį BPK 44 straipsnio 5 dalies ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, suvaržiusį kaltinamiesiems garantuojamą teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.
36.1. EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-677/2015">2K-147-677/2015</a>, 2K-337-489/2017 ir kt.), o paprastai ji vertinama kaip teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas ir gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu. Proceso trukmė konkretaus asmens atžvilgiu negali būti vertinama selektyviai – personalizuotas baudžiamasis persekiojimas konkretaus asmens atžvilgiu turi būti vertinamas kaip visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas proceso trukmės pagrįstumą, skaičiuoja ir apeliacinio proceso trukmę, ir kasacinio proceso trukmę iki kasacinės nutarties priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg5LTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-189-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-189-1073/2019">2K-189-1073/2019</a> ir kt.). EŽTT praktikoje nurodoma, kad ilgesnė negu įprastai proceso trukmė gali būti pateisinama tik tuomet, kai valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą ir imasi visų savo turimų pagrįstų priemonių, kad procesas būtų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje (EŽTT 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lenkiją, peticijos Nr. 7708/12, par. 41).
36.2. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad baudžiamasis procesas užtruko pernelyg ilgai. Jis buvo paveiktas nepakankamai operatyvių nacionalinių institucijų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Todėl visiems nuteistiesiems pagrįstai buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmės sušvelnintos. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad viso proceso trukmė buvo tikrai ilga, nesilaikė teismų praktikoje nustatytų bausmės švelninimo kriterijų, todėl nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir konstatavo, jog visas procesas buvo organizuojamas rūpestingai, nevilkinant baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nesant nepateisinamo delsimo.
36.3. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino baudžiamųjų bylų sujungimo ir išskyrimo ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių, taip pat to, kad nuo nuteistiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo praėjo itin ilgas laiko tarpas – beveik 15 metų, per kurį dalis asmenų jokių nusikalstamų veikų nepadarė, ir kad nuteistiesiems ilgą laiką buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
36.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė ir dėl ilgos suėmimo trukmės, kuri yra itin reikšmingas kriterijus. Suėmimo trukmė patenka į EŽTT praktikoje nurodomą kriterijų – taikomų suvaržymų mastą kaip labiausiai varžanti teisiamo asmens teises, o argumentas, esą suėmimo trukmė įskaičiuojama į paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, šiame kontekste yra nepateisinamas. Nuteistasis G. J. pažymi, kad dėl kardomojo kalinimo jis neteko darbo, ilgą laiką negalėjo dalyvauti nepilnamečio sūnaus auklėjime. Nepatogumų jis taip pat patyrė dėl taikomos intensyvios priežiūros, kuri pagal savo pobūdį faktiškai prilygsta kriminalinei bausmei – laisvės apribojimui. Pagal intensyvios priežiūros sąlygas jis privalėjo nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės. Be to, jis daug metų serga sunkia (duomenys neskelbtini) liga. Dėl šios ligos 2009 m. jam buvo (duomenys neskelbtini), ir tokios būklės žmogui daugiau nei ketverius metus teko laiką leisti kalėjimo sąlygomis. Medikai jam diagnozavo (duomenys neskelbtini), dėl kurio būtina tęsti reguliarų ligos kontrolės monitoringą ir laikytis gydytojų rekomendacijų. Viena iš tokių rekomendacijų – kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Laikytis tokios rekomendacijos G. J. negalėjo dėl draudimo jam nutolti nuo namo daugiau nei 30 metrų. Taigi, dėl taikytų griežtų procesinės prievartos priemonių G. J. pajuto ilgalaikes neigiamas pasekmes. Beveik ketverius metus besitęsęs bylos nagrinėjimas apygardos teisme taip pat darė neigiamą poveikį emocinei būsenai.
36.5. Šios baudžiamosios bylos proceso trukmės negalima pripažinti atitinkančia greito ir operatyvaus proceso reikalavimų. Net ir vertinant laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, baudžiamojo proceso trukmė vis tiek yra nepateisinamai ilga. Apeliacinės instancijos teismas, neigdamas pernelyg ilgą proceso trukmę, bando teisinti ikiteisminio tyrimo institucijos neveikimą ir pateisinti teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, nors tokia motyvacija yra išeinanti iš kriterijų, pripažintų reikšmingais, nustatant šį teisiškai reikšmingą požymį, ribų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino tik atskiras proceso stadijas proceso trukmės priimtinumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas dirbtinai pavėlino baudžiamojo proceso pradžios laiką, akcentuodamas tik išskirtą ikiteisminį tyrimą, kuriame 2019 m. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui bei nagrinėjama šiame atskirame procese. Vis dėlto, kaip buvo pagrįstai nurodęs ir pirmosios instancijos teismas, ikiteisminiai tyrimai dar 2010–2011 m. buvo pradėti atskirose baudžiamosiose bylose, šios vėliau buvo sujungtos į vieną tyrimą Nr. 23-1-00696-10, o dar vėliau (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iš pagrindinės itin didelės apimties baudžiamosios bylos buvo išskirta dalis bylos dėl šiame procese nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Nuteistasis E. Me. pažymi, kad personalizuotas baudžiamasis procesas prieš jį vyksta nuo jo sulaikymo 2019 m. balandžio 23 d., t. y. tęsiasi jau daugiau nei šešerius metus. Nors bylos apimtis yra nemaža, tačiau E. Me. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu tik dėl dviejų nusikalstamų veikų, sudarančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nei E. Me. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nei kitos šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu ir nuteistųjų veikimo būdu nėra sudėtingos.
36.6. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę lėmė gynybos teikti prašymai ar skundai dėl kardomųjų priemonių taikymo, prašymai dėl įrodymų tyrimo, dalies kaltinamųjų pasirinkta gynybos taktika parodymus pirmą kartą duoti tik teisme, yra nepagrįsti. Tai yra įprasti byloje atliekami procesiniai ir įrodymų tyrimo veiksmai, gynybai sąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis ir teismui siekiant išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti bylą. Šioje byloje nebuvo atliekami išskirtiniai, neįprasti įrodymų tyrimo veiksmai, kurie galėtų pateisinti tokią ilgą proceso trukmę. Tai, kad gynyba, naudodamasi savo teise, prašo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nepaneigia teismo prievolės užtikrinti proceso organizavimą taip, kad jis nepažeistų kaltinamųjų teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, ir negali pateisinti itin ilgos proceso trukmės. Tai, kad kaltinamieji ir jų gynėjai skundė teismo nutartis pratęsti suėmimo terminą, irgi negali būti vertinama kaip neteisėtas gynybos veiksmas ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, juolab dalis skundų buvo patenkinta.
36.7. Kitos apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės (proceso dalyvių užimtumas, liudytojų, nukentėjusiųjų neatvykimas į posėdžius, COVID-19 pandemija), turėjusios įtakos bylos nagrinėjimo trukmei, taip pat negali paneigti nuteistųjų teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Nuteistųjų padėtis negali būti pabloginta dėl to, kad laiku nebuvo sukurta tinkama teisinė ir techninė bazė, leidžianti nagrinėti baudžiamąsias bylas nuotoliniu būdu, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, taikant vaizdo ir garso konferencijas. Byloje nėra duomenų, kad tokią proceso trukmę lėmė nuteistųjų ar gynybos elgesys, todėl itin ilgo bylos nagrinėjimo pasekmės negali būti perkeltos nuteistiesiems ir jų teisių suvaržymo nekompensuojant.
36.8. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad, atsižvelgiant į bylos apimtį, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, trukęs pusantrų metų, nelaikytinas itin ilgu. Pirmasis teismo posėdis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo suorganizuotas tik po devynių mėnesių nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas atsakomybę už proceso trukmę perkėlė nuteistiesiems, nurodydamas, kad tokį proceso organizavimą lėmė gynėjų užimtumas, tačiau teismas yra už proceso organizavimą atsakingas subjektas ir tai, kaip jis geba užtikrinti proceso dalyvių dalyvavimą jame, negali reikšti nuteistojo teisės į procesą per įmanomai trumpiausią laiką nepaisymo.
36.9. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, kurioje buvo vertinamas proceso trukmės priimtinumas. Pavyzdžiui, nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, konstatuota, jog bylos procesas iki kasacinės nutarties priėmimo truko beveik aštuonerius metus. EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje tokia trukmė laikoma labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta byla buvo pripažinta sudėtinga ir didelės apimties, ji buvo dvigubai didesnė nei dėl kasatorių nagrinėjama byla (joje buvo 32 kaltinamieji, veikė ginkluotu susivienijimu, bylos medžiagą sudarė 138 tomai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apimtis – 480 puslapių). Nepaisant to, kasacinės instancijos teismas pripažino, jog procesas byloje truko pernelyg ilgai. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg5LTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-189-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-189-1073/2019">2K-189-1073/2019</a> konstatuota, jog byla dėl nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikaltimų buvo išskirtinai didelė ir sudėtinga, tačiau net ir joje bendra proceso trukmė – 7,5 metų iki kasacinio proceso pabaigos – negali būti pateisinama. Nurodytoje byloje nuteisti 13 asmenų dėl virš 30 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo. Remdamasis bylos trukme kaip išskirtine aplinkybe, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinio teismo sprendimas pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti bausmes 6 asmenims, nuteistiems pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nuo 12 metų iki 6 metų laisvės atėmimo yra teisėtas ir pagrįstas.
36.10. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą ir paminėtą kasacinės instancijos teismo praktiką, kasaciniuose skunduose daroma išvada, kad prieš nuteistuosius vykstantis baudžiamasis procesas laikytinas pernelyg ilgu ir neatitinkančiu asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl proceso trukmę lėmusių aplinkybių negali būti vertinami kaip pakankamai pagrįsti ar pateisinantys tokios ilgos trukmės procesą. Nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant proceso trukmė galėtų būti laikoma pagrįsta. Todėl nepagrįstai ilga proceso trukmė vertintina kaip esminis kaltinamųjų teisės į bylos išnagrinėjimą per trumpiausią įmanomą laiką pažeidimas, o nuteistiesiems taikytinas šio pažeidimo tinkamiausias kompensacinis mechanizmas – paskirtos bausmės švelninimas. Taigi, nepripažindamas pernelyg ilgos proceso trukmės, apeliacinės instancijos teismas aiškiai suklydo ir be pagrindo pakeitė teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.
37. Nuteistasis G. J., nuteistieji G. B., D. Č., R. B. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis, nuteistųjų R. J., A. G. gynėjas advokatas K. Ašmys, nuteistasis E. Me., nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas, nuteistasis T. Ga. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.
37.1. Nuteistasis G. J. nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmes, nesivadovavo teismų praktika, kurioje pažymima, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo BK 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Tokią išvadą dar labiau sustiprina apeliacinės instancijos teismo sprendimas tokio dydžio bausmes skirti už nusikaltimus, kurie įvykdyti daugiau nei prieš keturiolika metų ir kuriuose nėra turtinių reikalavimų. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, neturėtų būti sureikšminamas faktas, kad G. J. anksčiau buvo teistas, kadangi teistumai yra seni.
37.2. Nuteistieji G. B., D. Č., R. B. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis nurodo, kad jiems paskirtos per griežtos bausmės. Kasatoriai yra neteisti, charakterizuojami teigiamai, todėl jiems galėtų būti taikomos tiek ankstesnės redakcijos, tiek ir dabartinės redakcijos BK bendrosios dalies normos – BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios švelnesnės nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės rūšies parinkimą, taip pat ir visišką ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.
37.3. Nuteistasis D. Č. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis nurodo, kad bausmės skyrimo klaida padaryta skiriant kasatoriui bausmę už BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus veikimą organizuota grupe pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau tai pažeidžia BK 60 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kadangi organizuotos grupės požymis yra įtrauktas į BK 180 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Be to, kasatoriui už šios nusikalstamos veikos padarymą skirta artima maksimaliai laisvės atėmimo bausmė, nors ir pats apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 346 punkte pripažino, kad aktuali yra nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.
37.4. Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas K. Ašmys pažymi, kad R. J. bendravimo su kitais organizuotos grupės nariais nebuvo, jis buvo kaltinamas tik vienkartinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu. Tai rodo mažesnį nuteistojo pavojingumą. R. J. gyvena su sunkiai sergančia motina, yra vienintelis galintis jai padėti ir ją slaugyti. Todėl realios ir ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas apsunkintų ne tik sergančios nuteistojo motinos gyvenimą, bet ir pažeistų viešąjį interesą, kurio tikslas apima ne tik asmens nubaudimą.
37.5. Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas K. Ašmys pažymi, kad pagal naujos redakcijos BK 302 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą galimos skirti laisvės atėmimo bausmės maksimali riba buvo sumažinta nuo šešerių iki ketverių metų, nustatant ir naują galimą skirti bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o tai lengvina nuteistojo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nusikalstamas veikas prieš A. P. padariusių nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jie padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai, kad nusikaltimas padarytas prieš 15 metų, ilga proceso trukmė, savanaudiškumo nebuvimas, pasikeitęs teisinis reguliavimas leidžia spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nesušvelnindamas nuteistajam A. G. paskirtos bausmės, priėmė nepagrįstą sprendimą ir padarė teisės aiškinimo bei taikymo klaidą.
37.6. Nuteistasis E. Me. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir jam paskyrė neindividualizuotą bei teisingumo principui ir bausmės tikslams prieštaraujančią bausmę. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, E. Me. iš tiesų buvo teistas ne šešis, o penkis kartus, o visi ankstesni teistumai yra už nusikalstamas veikas, padarytas iki šioje byloje nagrinėjamos veikos, t. y. beveik prieš keturiolika metų. Kalbant apie nusikalstamą veiką, už kurią kasatorius buvo nuteistas po šioje byloje pripažintos veikos padarymo, tai nuosprendis buvo priimtas 2016 m. kovo 17 d. Už šią veiką E. Me. paskirta bauda, kurią nuteistasis sumokėjo tą pačią dieną. Taigi, nuo paskutinio kasatoriaus teistumo praėjo daugiau nei devyneri metai, nuo pačios veikos įvykdymo praėjo trylika su puse metų. Per šį itin ilgą laikotarpį E. Me. nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Ilgas laiko tarpas nuo nusikaltimo įvykdymo iki bausmės paskyrimo mažina bausmės poveikį, jos aktualumą ir tikslingumą, ir šis veiksnys turėjo būti įvertintas kaip esminė bausmės individualizavimo aplinkybė, turinti tiesioginę reikšmę teisingumo principo įgyvendinimui skiriant bausmę kasatoriui. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikoje formuluojamų taisyklių dėl bausmės skyrimo, kai nuo nusikalstamos veikos įvykdymo yra praėjęs ilgas laikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-57-1073/2024, 2K-1-813/2025 ir kt.). Nors nurodomose bylose asmenys buvo nuteisti už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau atsižvelgiant į situaciją, susijusią su proceso organizavimu, nuteistojo vaidmeniu padarant nusikalstamą veiką, jo elgesiu per šį dešimtmetį, nurodytos kasacinės jurisprudencijos nuostatos taikytinos ir šiuo atveju.
37.7. Be to, E. Me. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo šiurkštūs – jie daugiausia susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teismas privalėjo įvertinti kasatoriaus gyvenimo pokyčius: jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors yra nevedęs, tačiau su partnere augina dvi mažametes dukteris, yra įgijęs dvi skirtingas profesijas, pagal individualią veiklą vykdo statybos darbus ir gauna teisėtas pajamas. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, akivaizdžiai liudija apie reikšmingą kasatoriaus gyvenimo būdo pokytį. Šie duomenys rodo, kad E. Me. nesivadovauja kriminalinėmis nuostatomis, nevykdo nusikaltimų, o atvirkščiai – laikosi visuomenėje priimtinų elgesio normų ir teisės reikalavimų bei savo elgesiu neabejotinai įrodė, jog nėra pavojingas visuomenei tiek, kad jį reikėtų izoliuoti skiriant tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas neįvertino, kokią įtaką ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turės ne tik pačiam nuteistajam, kuris bus išstumtas iš visuomenės gyvenimo, bet ir jo šeimai, ypač mažamečiams vaikams. E. Me. faktinei sutuoktinei E. Č. dėl diagnozuotos ligos nuolat pasikartoja (duomenys neskelbtini), šie priepuoliai itin apsunkina jos gyvenimo kokybę ir galimybes vienai rūpintis jų mažametėmis dukterimis, iš kurių viena irgi turi sveikatos problemų. Dukteris į ugdymo įstaigas vežioja ir iš jų pasiima tik E. Me., nes jo faktinė sutuoktinė dėl ligos vairuoti negali. E. Me. uždirba šeimai pragyventi reikalingas pajamas, o jo faktinė sutuoktinė dėl ligos nedirba ir darbo pajamų negauna. Ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas turės itin skaudžių pasekmių E. Me. šeimai ir mažamečiams vaikams, šeima neteks pragyventi ir mažametėms dukterims išlaikyti būtinų pajamų, bus esmingai sutrikdytas jų gyvenimas. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, E. Me. taikytinas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas.
37.8. Nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas nurodo, kad nuteistajam buvo paskirtos pernelyg griežtos bausmės. E. M. buvo kaltinamas ir nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2010–2011 metais, t. y. prieš 14–15 metų. Per visą laikotarpį nuo 2010–2011 metų iki šios dienos jis nebuvo padaręs kokių nors nusikalstamų veikų, jam nėra ir nebuvo priimtas joks apkaltinamasis teismo nuosprendis. E. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sukūrė šeimą, augina tris nepilnamečius vaikus, yra saistomais tvirtais socialiniais ryšiais. Jam nuo 2019 m. balandžio 14 d. buvo taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, užstatas. Per visą šį laikotarpį nebuvo kardomųjų priemonių taikymo sąlygų pažeidimų, jis visada atvykdavo į teismo posėdžius ir laikydavosi nustatytos tvarkos. Šios aplinkybės E. M. charakterizuoja teigiamai ir rodo jo pastangas keisti gyvenimo būdą, todėl galėtų būti taikomos tiek ankstesnės redakcijos, tiek ir dabartinės redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios švelnesnės nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės rūšies parinkimą, taip pat ir visišką ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.
37.9. Nuteistasis T. Ga. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė nurodo, kad nuteistajam paskirtos bausmės yra per griežtos, jos neproporcingos ir neindividualizuotos, o BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas galima pasiekti T. Ga. paskyrus švelnesnes bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, motyvavo tuo, kad T. Ga. teistas tris kartus, taip pat ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Be to, jau po byloje nagrinėjamų įvykių Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu T. Ga. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo metu visi buvę nuteistojo teistumai jau išnykę, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog jų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti apie nuteistojo polinkį nusikalsti.
37.10. Nors T. Ga. ir buvo teistas, tačiau visi teistumai yra išnykę, o nusikalstamos veikos buvo padarytos daugiau nei prieš 10 metų. T. Ga. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo šiurkštūs – jie daugiausia susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Taigi, ankstesni teistumai, skiriant bausmę, negalėjo būti vertinami vien formaliai. Teismas privalėjo atsižvelgti į nuo jų praėjusį reikšmingą laiko tarpą ir šiame kontekste įvertinti kasatoriaus gyvenimo pokyčius: jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba ir gauna pajamų. Šios aplinkybės liudija apie reikšmingą T. Ga. gyvenimo būdo pokytį. T. Ga. nesivadovauja kriminalinėmis nuostatomis, nevykdo nusikaltimų, bet priešingai – laikosi visuomenėje priimtinų elgesio normų ir teisės reikalavimų ir savo elgesiu neabejotinai įrodė, kad nėra pavojingas visuomenei tiek, kad jį reikėtų izoliuoti, skiriant tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę.
37.11. Nuteistieji G. B., D. Č. ir jų gynėjas advokatas V. Sirvydis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nevisiškai įskaitė į galutinę skiriamą bausmę visą kasatoriams taikyto suėmimo laiką. Skundžiamuose nuosprendžiuose nurodoma, kad G. B. ir D. Č. išbuvo suimti iki 2022 m. gegužės 15 d., tačiau tai yra netiesa, kadangi kasatoriai iš tiesų buvo suimti iki 2023 m. liepos 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMTY1LTEwNzYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-165-1076/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-165-1076/2022">1S-165-1076/2022</a> 11 punkte pasisakyta: „<...> susipažinus su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir dėl jos pateikto skundo argumentais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10 G. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiama. Prokuroro 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 ir su G. B. paskirta kardomąja priemone – suėmimu perduotas Kauno apygardos teismui (baudžiamoji byla Nr. 1-19-317/2022). Kauno apygardos teismui 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi pratęsus G. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi šį terminą sutrumpino iki vieno mėnesio, konstatavęs, kad jau ilgiau negu ketverius metus taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas šiuo metu tampa neproporcingas tiems kaltinimams, kurie pareikšti G. B. šioje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-19-317/2022), ir pratęstą suėmimo terminą sutrumpino iki tokio, kurio pakaktų išspręsti atitinkamus ne tik šios (baudžiamoji byla Nr. 1-19-317/2022), bet ir dar vienos (pagrindinės) baudžiamosios bylos (Nr. 1-273-1049/2022), kuriose kaltinamas G. B., organizacinius klausimus, sprendžiant klausimą dėl komplekso švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo, taip pat sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės ar priemonių paskyrimo kitoje jau teismui perduotoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-273-1049/2022).“ Be to, šioje nutartyje nurodyta: „<...> teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. B. kardomoji priemonė jau taikoma ilgą laiką – virš ketvertų metų; skunde gynėjas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad nors abi bylos formaliai nagrinėjamos atskirai, tačiau suėmimo proporcingumo požiūriu negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįskaitydamas kasatoriams viso jų suėmimo laiko, padarė esminę BK 66 straipsnio 1 dalies taikymo klaidą.
37.12. Nuteistasis T. Ga. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, neįskaitydamas į T. Ga. paskirtą bausmę jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko, pažeidė BK 66 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir T. Ga. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitė laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neįskaitė į paskirtą laisvės atėmimo bausmę T. Ga. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko. Nėra žinomi tokio apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai, nes teismas dėl jų nepasisakė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas BK nuostatas, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę neįskaitė laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. vasario 7 d., todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas.
38. Nuteistasis G. J., nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo pažeidimą, nes netaikė ankstesnės redakcijos BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nuostatų.
38.1. Nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą; laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Nors nuo 2020 m. liepos 1 d. ši nuostata buvo pripažinta netekusia galios, tačiau ji turėjo būti taikoma nuteistiesiems, o apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas yra nuteistiesiems palankesnis, nes jame buvo nustatytos trys bausmės atlikimo vietos ir kalėjimas tebuvo viena iš galimų terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų. Pagal vėliau įsigaliojusį teisinį reguliavimą, nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą, pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a>). Taigi, po to, kai BK 50 straipsnio 3 dalis nustojo galioti, iš teismo buvo atimta teisė nuspręsti, kur kaltininkas turėtų atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.
38.2. G. J. privalo bausmę atlikti uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, nes, pagal BVK 33 straipsnio 1 dalį, į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Palyginus uždaro tipo bausmės atlikimo vietose paprastojoje grupėje esančias bausmės atlikimo sąlygas su ankstesnėje BVK redakcijoje aprašytomis sąlygomis, kurios taikomos kalėjime, matyti, jog uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nustatytos sąlygos praktiškai prilygsta kalėjimo sąlygoms. Dėl šios priežasties teismas, remdamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turėjo pareigą taikyti G. J. palankesnes ankstesnės redakcijos BK 50 straipsnio nuostatas.
38.3. Apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl ankstesnės redakcijos BK 50 straipsnio taikymo, tačiau tai nereiškia, jog šis klausimas negalėtų būti nagrinėjamas kasacinės instancijos teisme, kadangi apeliaciniame skunde buvo suformuluotas maksimalus reikalavimas – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Toks reikalavimo pobūdis suponuoja išvadą, kad aukštesnysis teismas turėjo apsvarstyti ir BK 50 straipsnio taikymo klausimą. Be to, apeliacinio skundo pobūdžiui įtakos turėjo ir faktas, jog po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio G. J. nereikėjo atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes apygardos teismas konstatavo, kad jis jau buvo atlikęs jam skirtą bausmę.
38.4. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis pažymi, kad kasatorius laikomas neteistu, nes paskutinis apkaltinamasis nuosprendis kasatoriui priimtas 2006 m. sausio mėn. Taigi, atsižvelgus į kasatorių gerai apibūdinančius duomenis – darbo patirtį, socialinius ryšius, amžių, sveikatos būklę, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo asmenybė yra tokia, kuriai taisyti būtų privalu parinkti griežčiausią iš įmanomų laisvės atėmimo vietų, o tai atsitiktų, jeigu kasatoriui būtų taikomas dabartinis BVK teisinis reguliavimas, pagal kurį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta vien dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmės savaime priskiriama uždaro tipo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietai.
39. Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas K. Ašmys ir nuteistojo E. M. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Žemesnės instancijos teismai netinkamai išsprendė nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, jei padarant nusikaltimą dalyvavo keli asmenys, pagal civilinį ieškinį žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš visų kaltų asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai keli asmenys veikė bendrai ir jų veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Nors asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai nebūtinai panaikina civilinę atsakomybę už padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime neatleidžia nuo civilinės atsakomybės, nes civilinė atsakomybė grindžiama CK nuostatomis. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties ar savigynos. Padarant nusikalstamą veiką prieš A. P., dalyvavo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. Z.. Jis pripažino savo kaltę, tačiau civilinės atsakomybės pasekmių jam dėl to nekilo. Byloje nebuvo nustatyta CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų netaikyti A. Z. civilinės atsakomybės arba atleisti jį nuo jos. Todėl nukentėjusiajam A. P. žalos atlyginimas turėjo būti priteistas ne tik iš nuteistųjų, bet ir iš A. Z.. To nepadarydami, teismai nepagrįstai pasunkino nuteistųjų padėtį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio, nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio, nuteistojo J. J. gynėjo advokato K. Ašmio, nuteistojo A. O. gynėjo advokato K. Ašmio, nuteistojo A. G. gynėjo advokato K. Ašmio, nuteistojo M. N. gynėjo advokato K. Ašmio, nuteistojo R. J. gynėjo advokato K. Ašmio, nuteistojo E. M. gynėjo advokato L. S. Bagdono, nuteistojo E. Me., nuteistojo T. Ga. ir jo gynėjos advokatės I. Lukoševičės, nuteistojo G. J., nuteistojo D. Č. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio, nuteistojo M. L. gynėjo advokato K. Jonaičio, nuteistojo T. G. gynėjo advokato K. Ašmio kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryta esminių BPK pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o 3 dalyje nustatyta, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasaciniuose skunduose yra nurodyta daug ir įvairių argumentų, tačiau apskundimą ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus reglamentuojančios normos reiškia, kad abstraktūs kasacinių skundų argumentai, argumentai, kurie nesusieti su kasatoriaus prašymu, savo įvykių versijos pateikimas nesiremiant byloje ištirtais įrodymais, išvados, padarytos akivaizdžiai neteisingai interpretuojant nustatytas faktines aplinkybes ar įstatymą, motyvai, aiškiai nesusieti su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu ar esminių BPK nuostatų pažeidimu, nebus nagrinėjami.
11. Šios normos taip pat reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus ar nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-7-173/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-7-82-699/2018). Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.).
12. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniuose skunduose nurodyti klausimai dėl BK 50 straipsnio taikymo nebuvo skųsti apeliaciniu skundu ar nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, todėl teisėjų kolegijos nebus nagrinėjami.
Dėl teisės į nešališką apeliacinės instancijos teismą užtikrinimo
13. Kasaciniuose skunduose keliamas apeliacinės instancijos teismo šališkumo klausimas. Lietuvos apeliaciniame teisme šiai baudžiamajai bylai nagrinėti buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija ir į jos sudėtį buvo paskirta teisėja Jūratė Jakubonienė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. B. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis, nuteistojo E. M. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas, nuteistieji G. J., D. Č., G. B. ir M. N. pareiškė teisėjai J. Jakubonienei nušalinimą, nes ji anksčiau nagrinėjo skundus, kuriais buvo skundžiamos žemesniųjų teismų nutartys dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino ir kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo. 2024 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pareikštas nušalinimas buvo atmestas.
14. Kasaciniuose skunduose kasatoriai nurodė, kad ši byla, kurią teisėja J. Jakubonienė nagrinėjo apeliacine tvarka, ir kita byla, kurioje teisėja J. Jakubonienė nagrinėjo skundus BPK X dalyje nustatyta tvarka, yra viena ir ta pati byla, todėl, pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ji negalėjo nagrinėti bylos apeliacine tvarka; nagrinėdama skundus teisėja pasisakė dėl duomenų pakankamumo, vertino pateiktų kaltinimų sunkumą, inkriminuotų veikų skaičių; duomenys apie bylos išskyrimą sudaro abiejų baudžiamųjų bylų, anksčiau sudariusių bendrą visumą, pagrindą; baudžiamoji byla buvo neleistinai ir dirbtinai išskirta, nes išskyrimas buvo reikalingas tik tam, kad būtų tęsiamas nuteistiesiems kardomosios priemonės suėmimo terminas. Kaip precedentą sprendžiant šioje byloje susidariusią situaciją kasatoriai nurodo kasacine tvarka išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MC02NDgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-60-648/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-60-648/2024">2K-7-60-648/2024</a>. Kasatorių teigimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo užtikrinta nuteistųjų teisė į nepriklausomą ir nešališką apeliacinės instancijos teismą. Kasacinės instancijos teismas su šiais kasaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nesutinka.
15. Teismo nešališkumo reikalavimas laikytinas viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, taip pat asmens teisių užtikrinimo baudžiamajame procese vienu iš pagrindų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė įtvirtinta ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviams, o kartu ir visuomenei būtų suteikiama pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo (teisėjo) šališkumo, neturi būti prielaidų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog teismas (teisėjas) yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi, ir realių faktų, kurie keltų pagrįstų abejonių, kad bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu ar yra tendencingas.
16. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismo (teisėjo) nešališkumas vertinamas dviem glaudžiai tarpusavyje susijusiais aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-5-976/2020, 2K-101-303/2020; EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).
17. Vertinant teisėjo nešališkumą subjektyviuoju aspektu, yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Be to, sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad teismo sudėtis stokoja nešališkumo, dėl jo stokos besiskundžiančių asmenų nuomonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamą reikšmę turi tai, ar šis baiminimasis gali būti vertinamas kaip objektyviai pagrįstas (EŽTT 2021 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Meng prieš Vokietiją, peticijos Nr. 1128/17; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019, 2K-39-788/2021).
18. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau procese, be kita ko, ikiteisminio tyrimo stadijoje, yra priėmęs su ta pačia nusikalstama veika susijusių sprendimų, savaime negali būti traktuojama kaip aplinkybė, pateisinanti baiminimąsi dėl jo nešališkumo trūkumo; šiuo atveju yra svarbus atitinkamų sprendimų pobūdis (EŽTT Didžiosios kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Marguš prieš Kroatiją, peticijos Nr. 4455/10). Tuo atveju, jeigu teisėjas anksčiau baudžiamajame procese yra priėmęs procesinio pobūdžio sprendimų, kuriuos priimant nepateikiamas įrodymų vertinimas ir neišreiškiama pozicija dėl kaltinamojo kaltumo (bylos esmės), nešališkumo trūkumo problemų nekyla (EŽTT 1996 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Bulut prieš Austriją, peticijos Nr. 17358/90; 2008 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Gómez de Liano y Botella prieš Ispaniją, peticijos Nr. 21369/04; 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Marguš prieš Kroatiją, peticijos Nr. 4455/10).
19. BPK 58 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimo ir kartu teisės į nešališką teismą užtikrinimo pagrindus, 1 ir 2 dalyse pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Kasatoriai grindžia teisės į nešališką apeliacinės instancijos teismą pažeidimą BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tos pačios bylos, jeigu jis nusprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Tokiu atveju teisėjas nuo bylos nagrinėjimo privalo nusišalinti. Šio nušalinimo (nusišalinimo) pagrindo paskirtis garantuoti, kad bylos nenagrinėtų ir teismo baigiamojo akto nepriimtų teisėjas, kuris gali turėti byloje išankstinę nuomonę, nes anksčiau jau dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su ta pačia nusikalstama veika.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymo kontekste yra pakartojęs EŽTT sprendimų motyvus, kad draudimas nagrinėti tą pačią bylą, kurioje teisėjas nagrinėjo proceso dalyvių skundus, pirmiausia suprantamas kaip reikalavimas, kad teisėjas anksčiau (nagrinėdamas skundus) nebūtų priėmęs sprendimų, kuriuose būtų pasisakęs dėl asmens kaltumo, bylos duomenų (įrodymų) vertinimo ar išreiškęs poziciją dėl bylos baigties. Tokiu atveju yra svarbus priimtų ankstesnių sprendimų pobūdis, jų turinys. Nešališkumo reikalavimo pažeidimas šiuo pagrindu konstatuojamas remiantis iš esmės ne formaliais kriterijais, o teisėjo procesinių sprendimų, priimtų nagrinėjant proceso dalyvių skundus, esme, pobūdžiu bei sąsajomis (ar jų nebuvimu) su nagrinėjamoje byloje spręstinais asmens kaltumo, įrodymų vertinimo ir kitais bylos baigčiai svarbiais klausimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-222/2017, 2K-143-628/2021). Taigi, garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme, būtina, kad bylą nagrinėtų teisėjas, nepriėmęs procesinių sprendimų, kuriuose išreiškiama kaltinamųjų teisinei padėčiai reikšminga pozicija. Vien tai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau (pvz., ikiteisminio tyrimo metu) yra priėmęs su ta pačia byla susijusių procesinių sprendimų, nėra aplinkybė, savaime pagrindžianti teisėjo pareigą nusišalinti remiantis BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-788/2024).
21. Spręsdamas teisėjos J. Jakubonienės nušalinimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas dėl visų nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo įtariami šioje byloje nuteisti asmenys, buvo vykdomas ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10. 2019 m. rugpjūčio 26 d. iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 ir 2019 m. spalio 4 d. jis buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui (pirmosios instancijos bylos Nr. 1-19-317/2022, apeliacinės instancijos bylos Nr. 1A-17-1020/2024, kasacinės instancijos bylos Nr. 2K-162-654/2025). Šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėja J. Jakubonienė buvo teisėjų kolegijos nare. 2021 m. liepos 23 d. nutarimu prokuroras iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskyrė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00032-21, o 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskyrė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00038-21. 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu prokuroras ikiteisminius tyrimus Nr. 01-2-00032-21 ir 01-2-00038-21 sujungė ir paliko ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00032-21. Ši baudžiamoji byla 2022 m. kovo 18 d. buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui ir šiuo metu yra nagrinėjama jame (bylos Nr. 1-17-1049-2025). Ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00696-10 tęsiamas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje. Teisėja J. Jakubonienė dabar Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-1049-2025 nagrinėjo dviejų rūšių proceso dalyvių skundus – dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ir kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo.
22. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tos pačios bylos, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Kaip išplaukia iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, tos pačios bylos požymis BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra aiškinamas dviem aspektais – bylų išskyrimu BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 234 straipsnio 4 dalies ar 254 straipsnio 1 dalies pagrindu ir sąsajomis tarp skirtingose bylose kaltinamų asmenų, jose nagrinėjamų kaltinimų turinio ir jose esančių įrodymų.
23. BPK 170 straipsnyje yra nustatyti prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą. BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo. Toks prokuroro sprendimas pats savaime negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis BPK. Atskirti ikiteisminiai tyrimai yra laikomi skirtingais tyrimais, o išskirtos bylos teisme – skirtingomis bylomis, jos tiriamos ar nagrinėjamos atskirai ir negalima laikyti, kad atskirai atliekamas ikiteisminis tyrimas ar teisme atskirai nagrinėjamos bylos yra tas pats tyrimas ar ta pati byla. Vadovaujantis vien tapačiais subjektais (įtariamaisiais, kaltinamaisiais) ar galimų atskirų byloje esančių duomenų tapatumu, savaime negalima laikyti, kad atskirai atliekamas ikiteisminis tyrimas ar teisme atskirai nagrinėjamos bylos dėl konkrečių nusikalstamų veikų yra tas pats tyrimas ar ta pati byla. Kitoks aiškinimas prieštarautų tyrimų ar bylų atskyrimo tikslams ir prasmei. Prokuroro nutarimu, siekiant greitesnio bylos išnagrinėjimo, iš pagrindinės bylos buvo išskirta ši byla, o kitu prokuroro nutarimu buvo išskirta kita byla, kuri šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Tokia situacija aiškiai rodo, kad šios dvi bylos yra ne ta pati byla. Teisėja J. Jakubonienė neatliko jokių procesinių veiksmų tuo metu, kai visos nusikalstamos veikos buvo tiriamos vienoje byloje, o dalyvavo dviejose atskirtose bylose – vienoje dalyvavo nagrinėjant apeliacinius skundus, o kitoje nagrinėjo proceso dalyvių skundus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo.
24. Vien tik išvada, kad teisėjas priėmė sprendimus ne toje pačioje byloje, tais atvejais, kai bylos yra atskirtos, ne visada gali pašalinti abejones dėl galimo teismo šališkumo. Sprendžiant klausimą dėl teisėjo galimybės nagrinėti atskirtas bylas, svarbus ne tik formalus bylų atskyrimo klausimas. Kaip nurodyta EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, svarbu ir tai, ar teisėjas dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su ta pačia nusikalstama veika, svarbi teisėjo procesinių sprendimų, priimtų nagrinėjant proceso dalyvių skundus, esmė, pobūdis bei sąsajos (ar jų nebuvimas) su nagrinėjamoje byloje spręstinais asmens kaltumo, įrodymų vertinimo ir kitais bylos baigčiai svarbiais klausimais. Nagrinėjimo teisme ribos parodo, ar teisėjas gali dalyvauti kitoje byloje, susijusioje su tais pačiais asmenimis. Svarbu, kad teisėjas nenagrinėtų baudžiamosios bylos dėl tokių kaltinimų padarius nusikalstamą veiką, dėl kurių duomenų pakankamumo jis pasisakė nagrinėdamas įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavęs procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėdamas proceso dalyvių skundus, kad teisėjas neišsakytų savo nuomonės dėl duomenų, kurie vėliau naudojami byloje asmens kaltei pagrįsti, vertinimo.
25. Spręsdamas teisėjos J. Jakubonienės nušalinimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi aktualia tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek EŽTT jurisprudencija. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad, nepaisant dalies tų pačių proceso dalyvių, Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nagrinėjama dėl kitų nusikalstamų veikų, nesusijusių su šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-17-1049/2025, kurioje teisėja J. Jakubonienė nagrinėjo proceso dalyvių skundus, ir šios bylos nagrinėjimo ribos yra skirtingos.
26. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo nutartis, kurias priimant teisėjų kolegijoje dalyvavo teisėja J. Jakubonienė, ir nurodė, kad teisėja nevertino Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje asmenims pateiktų kaltinimų pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų tokiems kaltinimams pagrįsti ir šioje baudžiamojoje byloje nuteistų ir (ar) išteisintų asmenų atliktų veiksmų. Nagrinėjant skundus priimtose nutartyse buvo pasisakyta tik dėl kitoje byloje esamų kaltinimų pagrįstumo nurodant, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamieji padarė nusikalstamas veikas, ir išvardijant tokius duomenis. Nutartyse netgi yra pasisakyta, kad teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti (dėl kitoje byloje pateiktų kaltinimų) jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu; aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimų; visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Patikrinus nutartis matyti, kad nagrinėdama skundus teisėjų kolegija, vykdydama BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apsiribojo nutartyse tik išvardydama duomenis, leidžiančius manyti, kad įtariamieji padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinami kitoje byloje, detaliai jų neanalizavo ir išsamesnio tokių duomenų vertinimo nepateikė. Kasaciniuose skunduose cituojamose 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNjgtNDc4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-68-478/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-68-478/2023">1S-68-478/2023</a>, 2022 m. spalio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjkyLTQ3OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-292-478/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-292-478/2022">1S-292-478/2022</a> ir kitose nutartyse, kurias priimant dalyvavo teisėja J. Jakubonienė, yra pasisakoma tik apie kitoje byloje nagrinėjamas ir joje sprendimams priimti svarbias aplinkybes bei motyvus, tačiau nekalbama apie šios bylos aplinkybes. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama skundus dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių terminų pratęsimo, neišėjo už įstatymo reikalavimų ribų ir šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų ar įrodymų joms pagrįsti nevertino. Tai rodo, kad teisėja J. Jakubonienė, nagrinėdama šią baudžiamąją bylą, neturėjo išankstinio nusistatymo ir BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas pažeistas nebuvo.
27. Kasaciniuose skunduose yra cituojama 2024 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-60-648/2022, nurodant, kad joje išdėstyti motyvai yra svarbūs šioje byloje ir rodo teisėjos J. Jakubonienės šališkumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-7-60-648/2022, teismo šališkumo aspektu yra nagrinėjamos dvi situacijos – kai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirtą bylą teisėjų kolegijoje dalyvavo teisėjas, kuris ikiteisminio tyrimo metu kitoje byloje nagrinėjo apelianto bendrininko gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo bendrininkui, ir kai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijoje dalyvavo teisėjai, kurie išskirtoje byloje apeliacine tvarka nagrinėjo bendrininko baudžiamąją bylą ir priėmė nutartį. Nutartyje teisėjų kolegija pasisakė, kad teisėjas, ikiteisminio tyrimo metu teisėjų kolegijoje nagrinėdamas apelianto bendrininko gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl jo priimdamas sprendimą, nevertino su apeliantu siejamų įtarimų pagrįstumo ir kartu tyrimo metu surinktų duomenų tokiems įtarimams pagrįsti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pažeistos imperatyvios BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos. Dėl antrosios situacijos teisėjų kolegija nustatė BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi bendrininkų baudžiamąją bylą, padarydama išvadas dėl faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių įrodytumo ir veikų teisinio kvalifikavimo, faktiškai iš dalies pasisakė ir dėl asmens, kuris nebuvo teisiamas toje byloje, kaltumo. Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl jos išvados neturi reikšmės šioje byloje daromoms išvadoms.
Dėl BK 3 straipsnio, 25 straipsnio 4 dalies bei BPK 256 straipsnio taikymo
28. Kasaciniuose skunduose nurodyta, kad dėl BK 25 straipsnio pakeitimo apeliacinės instancijos teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įvykdyti BPK 256 straipsnio reikalavimus dėl kaltinimo keitimo, o to nepadarius buvo pažeista teisė į gynybą.
29. BK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o 2 dalis nustato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuris visiškai nebenumato buvusios nusikaltimo sudėties arba susiaurina nusikaltimo sudėtį, nustatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos.
30. BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (2024 m. kovo 14 d. įstatymo redakcija). Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šios dvi organizuotos grupės sąvoką pateikiančios BK 25 straipsnio redakcijos skiriasi tuo, kaip jose apibūdinamas laikas, kada bendrininkai turi susitarti dėl bendro veikimo. Ankstesnioji redakcija nustatė reikalavimą susitarti „bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje“, o dabar galiojanti redakcija reikalauja susitarti „iš anksto“.
31. BK nustato tris nusikaltimo padarymo stadijas – rengimąsi, pasikėsinimą ir nusikaltimo (pa)darymą. Anksčiausia galima nusikaltimo darymo stadija jau yra siejama su konkrečiu į sėkmingą nusikaltimo padarymą nukreiptų veiksmų atlikimu – priemonių ir įrankių suieškojimu ar pritaikymu, veikimo plano sudarymu, bendrininkų telkimu arba kitokių tyčinį nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymu. Tai reiškia, kad bendrininkai jau iki paruošiamųjų veiksmų pradžios gali susitarti daryti nusikaltimą ir jau daromi konkretūs paruošiamieji veiksmai, o tai rodo, kad, galiojus ankstesnei BK 25 straipsnio 3 dalies redakcijai, bendrininkai galėjo susitarti dėl bendro nusikaltimo darymo ir iki rengimosi stadijos. Teismų praktikoje aiškinant organizuotos grupės požymį buvo pasisakoma, kad organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, 2K-1-719/2020, 2K-30-788/2023, 2K-149-648/2023 ir kt.).
32. Dabar galiojanti BK 25 straipsnio 4 dalies redakcija nurodo, kad asmenys turi iš anksto susitarti daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. BK 25 straipsnio 4 dalies redakcijoje esantis požymis „iš anksto“ apibūdina laiką iki įvykio, kuris, pagal sudėties prasmę, yra nusikaltimo darymo pradžia. Šis požymis reiškia asmenų susitarimą bet kuriuo laiku iki nusikaltimo darymo pradžios. Taigi, tiek anksčiau galiojusios BK 25 straipsnio 3 dalies, tiek dabar galiojančios BK 25 straipsnio 4 dalies sudėčių, apibūdinančių veikimą organizuota grupe, analizė veda prie išvados, kad abi sudėtys susitarimo laiką apibrėžia ir kaip bet kokį laiką iki nusikaltimo darymo pradžios. Šioje byloje aktualus abiejų sudėčių turinys yra vienodas ir nereikalauja įrodinėti kokių nors papildomų ar kitokių požymių.
33. BPK 255 straipsnyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.
34. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams.
35. BPK 256 straipsnis nustato taisykles, kaip turi elgtis prokuroras, nukentėjusysis ar teismas, nustatęs, kad reikia pakeisti kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. BPK 256 straipsnis iš esmės nėra skirtas ir nereguliuoja situacijos, kai pasikeičia įstatymas. Tokiu atveju, remiantis BK 3 straipsniu, teismui reikia nuspręsti, ar naujasis įstatymas turi grįžtamąją galią, ar jis yra taikytinas byloje teisiamam asmeniui.
36. Kasacinių skundų kontekste sprendžiant, ar nuteistiesiems pagrįstai inkriminuotas organizuotos grupės požymis, atsižvelgus į pasikeitusią BK 25 straipsnio 4 dalies redakciją, svarbu, ar išankstinį bendrininkų susitarimą rodančios aplinkybės buvo nurodytos jiems pateiktame kaltinime ir ar jos teismo yra nustatytos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias nuteistųjų susitarimo aplinkybes:
36.1. T. G., D. Č., A. J., A. O., M. N., E. M. ir J. J. susitarimas dėl nusikalstamos veikos prieš K. B. aprašytas taip: 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie jo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o su kita Kauno miesto nusikalstama grupuote. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste. T. G. nurodė A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. B., R. B., A. J., D. Č., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, ir nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti veikiant su kita Kauno mieste veikiančia nusikalstama grupuote. Nusikalstama veika padaryta 2010 m. rugsėjo 21 d.
36.2. G. J., D. Č., T. Ga., R. J., A. O., E. M., E. Ma., M. L. ir A. Z. susitarimas dėl nusikalstamos veikos prieš M. P. ir R. M. aprašytas taip: 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus G. J. giminaitį E. B. ir apie tai sužinojus G. J., siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, G. J., D. Č., G. B. ir R. B. organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., D. Č., G. B. ir R. B. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio K. Baršausko g. 66A, Kaune, A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, A. O., R. J., T. Ga., E. M. ir M. L., nurodė šiems vykti į Nyderlandų Karalystę ir Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, M. P. sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą, esančią Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. Ga. kelionių išlaidoms padengti davė 3000 Eur; nurodė T. Ga. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ 80 modelio.38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabanda. Nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val.
36.3. A. G., E. M., E. Me. ir A. Z. veiksmai nusikalstamoje veikoje prieš A. P. aprašyti taip: 2011 metų lapkričio mėnesį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), ten T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą ir pateikė duomenis apie tai, jog A. P. naudojasi pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimui padaryti T. G. leido A. Z. naudotis juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. Me. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Siekdami suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalyti vaidmenis, G. J. ir D. Č. 2011 metų lapkričio mėnesį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, jo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant jo daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Nusikalstama veika padaryta 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20.00–21.30 val.
37. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, išankstinis bendrininkų susitarimas yra atskleistas ir aiškus. Kasatoriai nėra teisūs argumentuodami, kad apeliacinės instancijos teismas tokio susitarimo nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji jau prieš tai, kai buvo daromas pirmas nusikaltimas, buvo susibūrę į organizuotą grupę, – nustatė tai, ką ir reikėjo nustatyti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį. Nei iš kasacinių skundų argumentų, nei iš teismų sprendimų nematyti, kad dėl įstatymo pasikeitimo reikėtų nustatyti kokias nors kitokias faktines aplinkybes ar kitokius organizuotos grupės požymius. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 106–122 punktuose nurodė BK 25 straipsnio 4 dalies taikymo motyvus, taip pat motyvavo ir išankstinio susitarimo požymį. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad visi nuteistieji veikė iš anksto savo veiksmus suderinusia, aiškią hierarchiją turėjusia grupe asmenų su jos lyderiais ir kitais dalyviais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 3 straipsnio nuostatas, tačiau, neatlikęs BPK 256 straipsnyje nustatytų veiksmų, BPK pažeidimų nepadarė.
38. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pasunkino nuteistųjų padėtį, kadangi jie BPK 362¹ straipsnyje nustatytu procesu dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarkos negalės pasinaudoti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 19.5 punkte teismas svarsto, kaip reikia pasielgti situacijoje, kai teismas yra išėjęs priimti sprendimo, tačiau yra pasikeitęs byloje taikytinas įstatymas. Teismas nurodė, kad paprastai tokia situacija sprendžiama BPK 362¹ straipsnio tvarka, tačiau toliau teismas nurodė, kad teismų praktikoje, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka bei nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, gali įvertinti naujojo baudžiamojo įstatymo nuostatas ir jas pritaikyti, jei yra to pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-240-788/2023 ir 2K-166-495/2023, priimtos, kai nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pataisos, kurios lengvino nuteistojo teisinę padėtį, ir kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, pritaikė naujas baudžiamojo įstatymo nuostatas). Tiek iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios, tiek rezoliucinės dalių matyti, kad apeliacinės instancijos teismas svarstė BK 3 straipsnio nuostatų taikymą ir esant pagrindui taikė švelnesnį įstatymą, ir kadangi BK 3 straipsnis apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo taikytas, kasatoriams neteks naudotis BPK 362¹ straipsnyje nustatytu procesu.
39. Kasaciniuose skunduose yra nurodyta, kad esminis teisės principo nullum crimen sine lege pažeidimas padarytas pripažįstant E. M., G. B., D. Č. ir M. L. kaltais pagal BK 253² straipsnio 1 dalį, nes ši Baudžiamojo kodekso norma įsigaliojo tik nuo 2023 m. birželio 1 d., t. y. gerokai vėliau nei galimai padarytos veikos, kurių padarymu jie pripažinti kaltais. Išties, BK 253² straipsnis Baudžiamajame kodekse atsirado 2023 m. balandžio 27 d. priėmus įstatymą Nr. XIV-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.). Jis nustato atsakomybę tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes. Tačiau tokia nusikalstamos veikos sudėtis nėra nauja. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 199 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), nustačiusi atsakomybę už tokius pat veiksmus, tačiau BK 253² straipsnio 1 dalyje nustačius švelnesnę sankciją, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal naująją įstatymo redakciją ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nepadaryta.
40. Nuteistojo G. B. ir jo gynėjo skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes G. B. veiksmus kvalifikavo pagal dabar galiojančią BK 189 straipsnio 2 dalies redakciją ir tokiu būdu be pagrindo apsunkino kasatoriaus teisinę padėtį. G. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad įgijo ir nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. naudojosi didelės vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu. Inkriminuotos veikos padarymo metu galiojo 2007 m. birželio 28 d. BK 189 straipsnio redakcija, šio straipsnio 2 dalies sankcija nustatė griežčiausią galimą bausmę – ketverių metų laisvės atėmimą, o 2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo redakcija straipsnio sankcija buvo sugriežtinta iki maksimalios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės.
41. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta nuteistajam G. B. taikyta BK 189 straipsnio 2 dalies redakcija. Po G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo 2018 m. balandžio 17 d. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo BK 189 straipsnis buvo keičiamas du kartus. 2020 m. lapkričio 5 d. įstatymu Nr. XIII-3350 buvo pakeista BK 189 straipsnio 2 dalies sudėtis papildant ją nauju požymiu, straipsnio sankcijoje išplečiant galimų paskirti bausmių sąrašą ir padidinant galimos skirti laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą. Teismui nusprendus už šios nusikalstamos veikos padarymą skirti G. B. laisvės atėmimo bausmę, toks įstatymas yra sunkinantis jo atsakomybę ir negali būti taikomas. 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymu Nr. XIV-699 buvo pakeista BK 189 straipsnio 2 dalis, ji papildyta nauju požymiu, kuris G. B. neinkriminuotas, ir šis pakeitimas jo teisinei padėčiai jokios įtakos neturi. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad naujesnės BK 189 straipsnio 2 dalies nuostatos yra sunkinančios G. B. padėtį, tačiau atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvą, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą G. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui, ir pagal tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra artima ne naujesnės, o nusikalstamos veikos metu galiojusios 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 BK 189 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nusprendė, kad faktiškai G. B. buvo pritaikyta pastaroji įstatymo redakcija. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įstatymo redakcijos nenurodymas yra pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumas, tačiau šis pažeidimas yra ištaisytas, apeliacinės instancijos teismui nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodžius, kad G. B. nuteistas pagal 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijos BK 189 straipsnio 2 dalį.
42. Kasatoriai ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimą, kai teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad, perkvalifikuodamas nuteistųjų veikas pagal naująją BK redakciją, toliau nuosprendyje jos nenurodys. Kasatorių vertinimu, toks motyvas reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, netgi pripažindamas, kad naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakė. Pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu. Kai asmuo nuteisiamas ne pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią įstatymo redakciją, nuosprendyje nurodoma, kokią baudžiamojo įstatymo redakciją teismas taiko. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog naujasis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikydamas aktualią įstatymo redakciją, pagrįstai nenurodė sprendimo priėmimo metu galiojančio baudžiamojo įstatymo redakcijos.
43. Kasaciniuose skunduose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas sukūrė naują bendrininkavimo formą – nusikalstamą grupuotę. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje daugelyje vietų apie bendrai veikusius bendrininkus kalbama juos įvardijant nusikalstama grupuote. Teismas nuosprendžio 122 punkte nurodė šio termino vartojimo priežastis – visi nusikalstamas veikas organizavę ir padarę asmenys save siejo su grupuote, kurią liudytojai A. Z., B. M. ir E. P. įvardijo kaip kamuolinių grupuotę, turinčią tikslą daryti nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegija tokią asmenų grupę nuosprendyje įvardijo nusikalstama grupuote (bendrąja prasme), jos nesiedama su BK 25 straipsnyje įtvirtintomis bendrininkavimo formomis ar juo labiau su pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu. Motyvuodamas nuteistųjų veiksmų kvalifikavimą nuosprendžio 106–122 punktuose teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistieji veikė susibūrę į organizuotą grupę, ir nuteisė juos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį. Nuosprendžio kontekste bendrąja prasme apibūdinimo „nusikalstama grupuotė“ vartojimas nesukūrė naujos bendrininkavimo formos ir nereiškia netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo
44. Kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojo A. Z. parodymus įvertino kaip patikimus įrodymus. A. Z. negalima laikyti neutraliu proceso dalyviu, nes jo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, jis buvo suinteresuotas duoti tokius parodymus, kad pats išvengtų baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, iš teisėsaugos institucijų gavo lengvatų, turėjo turtinį interesą išsaugoti pinigus ir turtus, kurių jis negalėjo įgyti ir turėti legaliomis pajamomis. Byloje nėra jokių liudytojo A. Z. parodymus patvirtinančių duomenų. Šie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.
45. Pagal BPK, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Nors BPK nenustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas, parodymams ir jų vertinimui, kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, formuluojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant tokių asmenų parodymus. Kasacinės instancijos teismas yra paaiškinęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus; vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-171-1073/2018, 2K-78-648/2020); teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9-976/2020, 2K-167-303/2022, 2K-83-719/2024). Šioje byloje teismai, vertindami liudytojo A. Z. parodymus, pirmiau nurodytus kasacinės instancijos teismo praktikoje ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptartoje, nagrinėjamai bylai aktualioje EŽTT jurisprudencijoje (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 30–31 punktai) suformuluotus kriterijus taikė tinkamai.
46. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis nereikalauja, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti būtų išnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir atliekami visi įmanomi tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a> ir kt.). Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a>, 2K-214-976/2023 ir kt.).
47. Kaip matyti iš skundžiamų teismų nuosprendžių, teismai išsamiai išanalizavo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį A. Z. parodymus, atsižvelgė į jo procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jo parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais ir rėmėsi jais tiek, kiek jie atitiko šiais įrodymais nustatytas aplinkybes.
48. Teismai nenustatė, jog už parodymų davimą A. Z. būtų buvę siūloma ar žadama procesinių privilegijų ar lengvatų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. Z. buvo nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu – nuo A. Z. pareiškimo dienos praėjus beveik dvejiems metams ir tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Sprendžiant iš A. Z. 2017 m. liepos 24 d. pareiškime nurodytų aplinkybių, ne galimybė būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, o baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos ar net gyvybės paskatino A. Z. kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą. A. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keliolika kartų, turėdamas ir įtariamojo procesinį statusą, parodymus davė ne tik apie kitus asmenis bei jų dalyvavimą padarant šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamus nusikaltimus, bet ir apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas. Parodymus jis davė ne tik kad nežinodamas, kad bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir nebandydamas nuslėpti ar sumenkinti savo vaidmens darant nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. Z. nesinaudojo procesinėmis privilegijomis ar lengvatomis.
49. Nuosprendžiuose atlikta byloje surinktų duomenų analizė rodo, kad A. Z. parodymai buvo nuoseklūs, konkretūs ir patikimi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad kai kurie neesminiai šių parodymų netikslumai gali būti paaiškinami tuo, jog nuo įvykių buvo praėjęs labai ilgas laiko tarpas, t. y. pirmoji A. Z. apklausa vyko po įvykių praėjus 6–7 metams, o pirmosios instancijos teismo posėdyje jis buvo apklaustas dar vėliau, po įvykių praėjus net 9–10 metų. Be to, remiantis A. Z. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatomos ne tik šioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos, bet ir kitos, jis buvo apklausiamas keliolika kartų, todėl suprantama, kad liudytojo parodymų turiniui įtakos turėjo ir užduodamų klausimų kontekstas – tam tikras nagrinėjamų įvykių detales jis patikslino pagal teisme jam užduotus konkrečius proceso dalyvių klausimus. Tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas abejoti liudytojo parodymų patikimumu, ypač kai teismai nustatė, kad A. Z. parodymai dėl esminių aplinkybių – nagrinėjamų veikų pobūdžio, laiko, vietos, panaudotų priemonių, šiuos veiksmus atlikusių asmenų ir kt. – buvo nuoseklūs ir neprieštaringi bei sutapo tarpusavyje. A. Z. parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, kurių vertinimo motyvai pateikti skundžiamuose nuosprendžiuose, pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo 39–40 punktuose. Taigi savo išvadas teismai grindė ne vien liudytojo A. Z. parodymais, bet ir byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma. Abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus ir pateikę išsamius motyvus (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 55–56 puslapiai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 42–48 punktai), pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad, duodamas parodymus apie savo ir kitų nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, liudytojas A. Z. dėl turtinių motyvų būtų suinteresuotas apkalbėti pastaruosius. A. Z. parodymų patikimumo nepaneigia kasacinių skundų argumentai dėl Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio išvadų, nes toks argumentas nėra objektyvus, jis yra klaidinantis. Jame nepasisakoma, kaip reikėtų vertinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendį, kuriuo panaikintas Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis.
50. Kasatoriai argumentuoja, kad vienintelis liudytojas, galėjęs paneigti A. Z. parodymus, buvo M. P., tačiau teismai nebuvo pakankamai aktyvūs siekdami apklausti nukentėjusįjį M. P., kuris vengė dalyvauti procese, o teismai nedėjo visų pastangų, kad M. P. būtų pristatytas į teismą ir apklaustas. Panašiais argumentais grindžiamas teismo neaktyvumas, rungtyniškumo principo ir teisės į gynybą pažeidimas dėl E. Mo., E. K., R. S., M. Š. ir P. R. apklausos.
51. Iš apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 16 d. vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonę, jų prašymus tenkino iš dalies ir nusprendė atlikti įrodymų tyrimą. Teismas pavedė prokurorui pabandyti surasti M. P. ir P. R., nustatyti jų buvimo, gyvenamąsias ar darbo vietas, išnaudojant visų registrų ir užsienio valstybių duomenis, o prašymo apklausti E. Mo., E. K., R. S. ir M. Š. gynėjų nurodytais motyvais, kad jie paaiškintų, ką jiems pasakojo A. Z. apie pasitarimus, jų dalyvius ir pan., netenkino.
52. 2024 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu prokuroras pateikė nustatytus duomenis apie M. P. ir P. R.. Kito posėdžio metu teisėjų kolegija nusprendė gynėjų prašymo dėl M. P. ir P. R. paieškos netenkinti, nes paieškos veiksmai yra susiję ir su tam tikra prievarta bei žmogaus teisių suvaržymais, todėl paieškos procesiniai veiksmai atliekami tik dėl įtariamojo ir kaltinamojo (BPK 142 straipsnio 3 dalis), o skelbti liudytojų ir nukentėjusiųjų paiešką teismas neturi teisės. 2024 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu prokuroras informavo, kad vykdydamas teismo pavedimą parašė raštą Kriminalinės policijos biurui su nurodymu gauti atsakymus į teismo užduotus klausimus, tačiau atsakymo dar neturi. Teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 26 d. posėdžio metu, įvertinusi prokurorui pavestos paieškos rezultatus, išklausiusi proceso dalyvių nuomonę, nutarė tęsti bylos nagrinėjimą ir nedaryti pertraukos ieškant M. P. ir P. R.. Teismas paaiškino, kad šių žmonių buvo aktyviai ieškoma nuo nusikaltimo padarymo 2010–2011 metais, taip pat buvo ieškoma nuo 2017 metų gavus naujos informacijos, pasitelkiant tiek prokuratūrą, tiek kriminalinę policiją, tiek ir kitas institucijas, be kita ko, ir užsienio valstybėse, tačiau jokie rezultatai dėl jų buvimo vietos ar kontaktinių duomenų nebuvo gauti. Nukentėjusysis M. P. buvo apklaustas Nyderlanduose ir visi proceso dalyviai yra susipažinę su jo parodymais. Be to, yra žinoma, kad Nyderlanduose M. P. bandė prisistatyti kitu vardu, teigė, kad jį užpuolusius asmenis matė tik su kaukėmis. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad tolesni procesiniai veiksmai tęsiant šių asmenų paieškas būtų netikslingi, jų atlikimas vilkintų bylos nagrinėjimą ir jokių rezultatų neduotų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas vertins byloje surinktus įrodymus ir spręs, ar jie yra pakankami kaltinimo ar gynėjų pozicijoms pagrįsti. Teismas priminė proceso dalyviams, kad, teismui gavus duomenis iš asmenų registrų apie M. P. ir P. R. gyvenamąsias vietas Lietuvos Respublikoje, prokurorui buvo pavesta patikrinti šią informaciją ir šie veiksmai buvo atlikti, tarnybiniu pranešimu informuojant teismą, kad turimais adresais M. P. ir P. R. negyvena. Nors proceso dalyviai kritiškai vertino teismo bandymą susisiekti su P. R. jo nurodytu telefono numeriu, kėlė abejonių dėl tarnybinio pranešimo turinio, tačiau byloje yra įrodymai apie neegzistuojantį elektroninio pašto adresą. Teismas nusprendė, kad šių asmenų paieška vilkintų bylos nagrinėjimą ir negali tęstis be pabaigos.
53. Įvertinusi šias aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai apie teismo pasyvumą siekiant surasti ir apklausti asmenis yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo konstatuoti rungimosi principo ir teisės į gynybą pažeidimų. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų, teisėjų kolegija dėjo pastangas, kad surastų ir apklaustų M. P. ir P. R., tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti nepavyko, o dėl kitų asmenų, netenkindama gynybos prašymo, nurodė tokio sprendimo motyvus.
54. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir atliko nevisapusišką įrodymų vertinimą: padarė klaidų dėl duomenų turinio, nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, tinkamai neišsprendė įrodymų sąsajumo, pakankamumo, patikimumo klausimų, be to, nepateikė išsamių ir pagrįstų argumentų, pagrindžiančių sprendimuose daromas išvadas, pažeidė nekaltumo prezumpciją ir kt. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė sprendimų turiniui keliamų reikalavimų pažeidimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.
55. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Ši nuostata reiškia, kad įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie yra surinkti laikantis BPK bei kitų duomenų rinkimą reglamentuojančių teisės aktų. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese. Teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-895/2020">2K-81-895/2020</a>, 2K-119-303/2021, 2K-138-594/2025 ir kt.).
56. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas neįtvirtina taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2024, 2K-62-648/2025 ir kt.).
57. Teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų, turėjusių įtakos teismų sprendimų teisėtumui, tirdami ir vertindami įrodymus šioje byloje, teismai nepadarė.
58. Iš bylą nagrinėjusių teismų sprendimų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir dėl šios dalies priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, kurios sudaro pagrindą nuteistuosius pripažinti kaltais, taip pat išdėstė motyvus, kuriais kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 65–168 puslapiai). Kasaciniuose skunduose nurodyti BPK nuostatų pažeidimai yra grindžiami atskirų įrodymų vertinimo kvestionavimu, nesutikimu su apeliacinės ir pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jų įrodomosios reikšmės ir pakankamumo. Tačiau skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai išnagrinėjo kasatorių ginčijamas faktines aplinkybes, reikšmingas kvalifikuojant nuteistųjų veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, ir pagal prokuroro apeliacinį skundą, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, dėl bylai reikšmingų faktų padarė kitokias išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 19.1–19.5 papunkčiai). Teismas išsamiai išnagrinėjo, aptarė ir įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, neteikdamas nė vienam įrodymų šaltiniui išskirtinės reikšmės, ir išdėstė aiškius bei nuoseklius motyvus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl G. J., G. B., R. B., T. G., D. Č., E. M. ir M. L. išteisinimo už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat dėl ko pripažįsta teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų D. Č., A. J., T. G., A. O., M. N. ir E. M. kaltės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (veikos prieš nukentėjusįjį K. B.); nuteistųjų G. J., D. Č., A. O., R. J., T. Ga. kaltės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį (veikos prieš nukentėjusįjį M. P.); nuteistojo G. B. kaltės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
59. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo visi byloje esantys įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, taip pat susiejus į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje pateiktos išsamios ir motyvuotos atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo išvados, išdėstyti teismo argumentai, kuriais įrodymais remiamasi, o kurie atmetami, nurodyti išvadas pagrindžiantys motyvai. Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, išvada dėl asmenų, be kita ko, ir nuteistųjų (kaltinamųjų), parodymų patikimumo teismo sprendime buvo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Toks parodymų vertinimas atitinka BPK nustatytus reikalavimus, teismų praktikoje suformuluotas taisykles ir nuteistųjų teisių nepažeidžia.
60. Nuteistojo E. M. gynėjo advokato L. S. Bagdono kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojo A. Z. parodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, kadangi, priešingai nei nusprendė šios instancijos teismas, pats A. Z. paneigė galimą bendravykdžių išankstinį susitarimą, nes nurodė, kad nuteistieji E. M., M. L. bei kiti apie kontrabanda gabentus šaunamuosius ginklus nieko nežinojo, be to, nebuvo susitarta ir nuspręsta, kaip ir kokiu būdu bus bandoma susidoroti su M. P. ar R. M.. Papildant šiuos argumentus, nuteistojo M. L. gynėjo advokato K. Jonaičio, nuteistojo G. J., nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio, nuteistojo T. Ga. gynėjos advokatės I. Lukoševičės kasaciniuose skunduose nurodoma, kad liudytojo A. Z. parodymai nebuvo nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Tačiau šie kasatorių argumentai dėl įrodymų vertinimo klaidų nėra pagrįsti. Teisėjų kolegija pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai dėl liudytojo A. Z. parodymų patikimumo. Be to, kasatorių argumentai yra pagrįsti liudytojo parodymų, o kartu ir kitų byloje esančių įrodymų sava interpretacija bei vertinimu, nurodant, kaip teismai šiuos įrodymus turėjo vertinti, kokias aplinkybes jų pagrindu turėjo nustatyti ir kokias išvadas turėjo padaryti. Tačiau proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-243-387/2023, 2K-71-976/2025 ir kt.).
61. Atskleisdamas nuteistųjų išankstinį susitarimą, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išdėstė ir išanalizavo liudytojo A. Z. parodymų turinį. Teismas esminių prieštaravimų jo parodymuose nenustatė ir išanalizavęs bei sugretinęs byloje ištirtus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad visi organizuotos grupės nariai į Nyderlandų Karalystę kartu vyko tiksliai žinodami iš organizatorių gauto nurodymo detales – kokiu būdu turi būti sužaloti asmenys, kad tam tikslui reikia panaudoti šaunamuosius ginklus, kad šie ginklai bus perduoti Lietuvoje ir bendravykdžių bus gabenami į Nyderlandų Karalystę, ir pan. Taip bus įvykdytas bendras sumanymas kartu su kitais asmenimis sužaloti M. P. ir R. M.. Teismas, nustatydamas kasatorių ginčijamas bylai reikšmingas aplinkybes, kad, vykdydami bendrą sumanymą, nuteistieji aiškiai suvokė, jog išankstiniam planui įgyventi jiems bus reikalingas šaunamasis ginklas, kuris organizuotos grupės nariams bus perduotas Lietuvoje ir bus gabenamas į Nyderlandų Karalystę, neapsiribojo liudytojo A. Z. parodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas patikrino šio įrodymo patikimumą, vertindamas liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis, Nyderlandų Karalystėje netrukus po įvykio apklaustų liudytojų parodymus, liudytojų H. B., B. M. bei E. P. parodymus. Teismas nusprendė, kad A. Z. parodymai ne tik atitinka nagrinėjamų įvykių seką, bet ir sutampa su objektyviais bylos duomenimis. Priešingai kasatorių argumentams, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, perteikiant aiškią liudytojų parodymų esmę, o ne atskiras dalis, išdėstyti aiškūs motyvai ir dėl to, kodėl gynybos iškeltos versijos atmetamos.
62. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad kasacine tvarka apskųstose teismų sprendimų dalyse atliktas įrodymų vertinimas trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, o kasatorių keliamos abejonės dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ar jų sąsajumo yra nepagrįstos. Teismai, vertindami liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, laikėsi teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Taigi esminių, su įrodymų vertinimu susijusių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, byloje nepadaryta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies bei 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies taikymo
63. Kasaciniuose skunduose, remiantis tiek Konvencijos 5 straipsnio 3 dalimi, tiek 6 straipsnio 1 dalimi, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, proceso trukmę įvertinęs kaip per ilgą, pagrįstai sumažino nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Kasatoriai motyvuoja, kad nuo padarytų nusikalstamų veikų praėjęs laikas, ilga nuteistiesiems taikyto suėmimo trukmė, ilgas procesas teisme lemia nuteistųjų teisės į greitą procesą pažeidimą, todėl kaip jų teisių pažeidimo kompensacija jiems turėtų būti mažinamas paskirtos bausmės terminas. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, netinkamai įvertino situaciją.
64. Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis <...> turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Šią Konvencijos nuostatą pakartoja BPK 44 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 1 straipsnio 1 dalis kaip vieną iš proceso principų nustato proceso operatyvumo principą. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nustato valstybei pareigą organizuoti savo teismines sistemas taip, kad jų teismai galėtų įvykdyti kiekvieną šios nuostatos reikalavimą (Abdoella prieš Nyderlandus, 1992, § 24; Dobbertin prieš Prancūziją, 1993, § 44).
65. Nustatant sulaikymo iki bylos nagrinėjimo teisme trukmę pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, toks laikotarpis prasideda nuo dienos, kai kaltinamasis paimamas į areštinę (suimamas), ir baigiasi tą dieną, kai yra nustatomas (patvirtinamas) kaltinimas, net jei tai padaro tik pirmosios instancijos teismas (žr., pavyzdžiui, Selahattin Demirta? prieš Turkiją (Nr. 2) [GC], 2020, § 290; Štvrteck? prieš Slovakiją, 2018, § 55; Solmaz prieš Turkiją, 2007, §§ 23–24; Kalashnikov prieš Rusiją, 2002, § 110; Wemhoff prieš Vokietiją, 1968, § 9). Baudžiamosiose bylose laikotarpis, kuriam taikoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, apima visą nagrinėjamą procesą (König prieš Vokietiją, 1978, § 98), įskaitant apeliacinį procesą (Delcourt prieš Belgiją, 1970, §§ 25–26; König prieš Vokietiją, 1978, § 98; V. prieš Jungtinę Karalystę [GC], 1999, § 109).
66. Asmens teisių pažeidimas dėl baudžiamojo proceso trukmės siejamas ne su savaime proceso ilgumu, o su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje ar 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 1 straipsnyje ir 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, 2K-7/2010, 2K-87-942/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-208-976/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg5LTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-189-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-189-1073/2019">2K-189-1073/2019</a>). Vertinamas visas bylos kontekstas, tikrinama, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai. Tai yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, o jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017). Laikinas baudžiamojo proceso sustabdymas maždaug trijų mėnesių laikotarpiui dėl išskirtinių aplinkybių, susijusių su COVID-19 pandemija, atitinka ypatingo stropumo pareigą, kai procesas buvo aktyviai vykdomas tiek prieš, tiek po to, kai buvo įvestos skubios (nepaprastosios padėties) priemonės (Fenech prieš Maltą (sprendimas dėl priimtinumo), 2021, § 96).
67. Baudžiamojo proceso trukmės poveikis kaltinamojo teisėms paprastai pripažįstamas itin reikšmingu (negatyviu) tais atvejais, kai jis proceso metu yra suimtas. EŽTT, aiškindamas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pabrėžia iš jų išplaukiančią kompetentingų nacionalinių institucijų pareigą parodyti ypatingą stropumą (angl. special diligence) baudžiamajame procese prieš suimtą kaltinamąjį (pvz., 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje Lisovskij prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36249/14; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-208-976/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg5LTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-189-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-189-1073/2019">2K-189-1073/2019</a>). Vertindamas, ar „ypatingo stropumo“ reikalavimo laikytasi, teismas, inter alia (be kita ko), turi atsižvelgti į bendrą bylos sudėtingumą, bet kokius nepateisinamo delsimo laikotarpius ir priemones, kurių valdžios institucijos ėmėsi procesui paspartinti, siekdamos užtikrinti, kad bendra suėmimo trukmė išliktų „pagrįsta“ (žr. 2012 m. gegužės 29 d. EŽTT sprendimą byloje Suslov prieš Rusiją, peticijos Nr. 2366/07, § 93, ir jame nurodytas bylas). Nors labai ilgi suėmimo laikotarpiai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, teismas yra pabrėžęs, kad šiems laikotarpiams pagrįsti paprastai reikia išskirtinių aplinkybių (žr. 2014 m. liepos 22 d. EŽTT sprendimą byloje Bulatović prieš Juodkalniją, peticijos Nr. 67320/10, § 143, ir jame nurodytas bylas).
68. Pagal teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius.
69. Visų pirma teisėjų kolegija nustato, kad proceso trukmė nuteistiesiems skaičiuotina nuo jų laikinojo sulaikymo dienos – G. J., G. B., T. G., D. Č., A. O., E. M., M. N., R. J., T. Ga., A. G. ir R. B. nuo 2018 m. balandžio 17 d., M. N. ir J. J. nuo 2018 m. lapkričio 14 d., E. Me. nuo 2019 m. balandžio 23 d. Iki laikinojo sulaikymo nuteistieji apie vykdomą ikiteisminį tyrimą nieko nežinojo, jokių ribojimų nepatyrė ir gyveno savo įprastą gyvenimą. Po laikinojo sulaikymo nuteistiesiems buvo paskirtos kardomosios priemonės ir jie buvo suimti: G. J. iki 2022 m. gegužės 17 d., G. B. iki 2022 m. gegužės 15 d., T. G. iki 2022 m. gegužės 17 d., D. Č. iki 2022 m. gegužės 17 d., A. O. iki 2021 m. liepos 17 d., R. B. iki 2021 m. gegužės 4 d., E. M. iki 2019 m. balandžio 14 d., J. J. iki 2019 m. gegužės 13 d., T. Ga. iki 2019 m. vasario 7 d., M. N., A. G. ir R. J. iki 2019 m. balandžio 15 d. Vėliau nuteistiesiems suėmimas buvo pakeistas kitomis kardomosiomis priemonėmis. G. J., G. B., T. G. ir D. Č. buvo suimti kiek daugiau nei ketverius metus, A. O. ir R. B. – daugiau kaip trejus metus, kiti nuteistieji suimti išbuvo apie vienerius metus.
70. 2019 m. spalio 4 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2023 m. rugsėjo 29 d., apeliacinės instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2025 m. kovo 4 d., o kasacinės instancijos teismas nutartį paskelbė 2025 m. gruodžio 16 d. Taigi, prieš G. J., G. B., T. G., D. Č., E. M., M. N., R. J., T. Ga., A. G. ir R. B. procesas vyko septynerius metus septynis mėnesius 29 dienas, prieš M. N. ir J. J. procesas vyko septynerius metus vieną mėnesį 2 dienas, o prieš E. Me. – šešerius metus septynis mėnesius 23 dienas.
71. Šioje byloje buvo nagrinėjamos didelės 17 asmenų organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos. Nors byla buvo nagrinėjama pagal 13 Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių ir 2 bendrosios dalies straipsnius, tačiau buvo nagrinėjami 6 įvykiai: nusikaltimai K. B.; M. P. ir R. M.; A. P.; A. N.; G. B. vardu išduoto paso suklastojimas; nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir panaudojimas bei dokumentų suklastojimas. Didesnis nuteistųjų skaičius dalyvavo padarant tris nusikaltimus: nusikaltime K. B. dalyvavo trylika asmenų, nusikaltime M. P. ir R. M. dalyvavo trylika asmenų, o nusikaltime A. P. dalyvavo septyni asmenys. Dėl nusikaltimo A. N. buvo apkaltinti du asmenys, dėl G. B. vardu išduoto paso suklastojimo buvo apkaltinti du asmenys, o nuteistas vienas, o dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir panaudojimo bei dokumentų suklastojimo buvo apkaltintas ir nuteistas vienas G. B.. Vertindama visų nusikalstamų veikų sudėtingumą, teisėjų kolegija nevertina jų kaip labai sudėtingų – K. B. ir M. P. atvejais tai buvo vieno žmogaus užpuolimas siekiant juos sužaloti, o A. P. ir A. N. atvejais tai buvo vieno žmogaus užpuolimas siekiant pagrobti jų turtą. M. P. atveju nusikaltimo nagrinėjimą sunkino tai, kad nusikaltimas padarytas užsienio valstybėje ir dalis įrodymų buvo gauta iš Nyderlandų Karalystės, tačiau įrodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti pakankamai greitai ir bylą nagrinėjant teisme papildomų tyrimo veiksmų užsienio valstybėse daryti nereikėjo. G. B. paso suklastojimo ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir panaudojimo atvejais kaltinimų apimtis nebuvo didelė.
72. Kauno apygardos teismui buvo perduota 64 tomų baudžiamoji byla, o ją nagrinėjant teisme byla išaugo iki 94 tomų, tačiau didesnę reikšmę turi ne bylos tomų skaičius, o tirtinų įrodymų kiekis. Kauno apygardos teismas, tirdamas prieš K. B. padarytą nusikalstamą veiką, apklausė 11 liudytojų, prieš M. P. padarytą nusikalstamą veiką – 12 liudytojų, prieš A. P. – nukentėjusįjį ir 4 liudytojus, prieš A. N. – nukentėjusįjį ir 3 liudytojus, o dėl nusikaltimų dėl G. B. paso suklastojimo ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir panaudojimo liudytojai apklausti nebuvo. Kai kuriais atvejais tie patys liudytojai buvo apklausti dėl kelių nusikalstamų veikų. Byloje yra daug rašytinių įrodymų, tačiau teismo posėdžiuose jie papildomai tirti nebuvo.
73. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pripažino, kad procesas prieš nuteistuosius, taip pat ir procesas pirmosios instancijos teisme, buvo pernelyg ilgas. Teismas nurodė, kad toks ilgas baudžiamasis procesas vyko iš esmės ne dėl kaltinamųjų kaltės ar dėl jų neatsakingo elgesio bei kryptingo proceso vilkinimo veiksmų, o daugiausia dėl nacionalinių teisinių institucijų nepakankamų veiksmų baudžiamajam procesui pagreitinti. Nusikaltimai, kuriais kaltinti kaltinamieji ir dėl kurių kai kurie iš jų pripažintini kaltais šioje byloje, nebuvo tokie sudėtingi, ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo tokios didelės apimties, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas tokį ilgą laikotarpį, o kai kurie iš kaltinamųjų būtų suimti ikiteisminio tyrimo metu beveik maksimalų įstatyme nurodytą laiką, t. y. beveik 18 mėnesių. Ne dėl suimtų ir nesuimtų kaltinamųjų elgesio bei kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – kaltinamųjų bei jų gynėjų ligų, gynėjų bei teismo užimtumo kitose baudžiamosiose bylose, valstybėje nustatytų apribojimų nagrinėti bylas dėl COVID epidemijos, kitų objektyvių priežasčių procesas pirmosios instancijos teisme vyko ilgą laiką – beveik ketverius metus. Apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo savo paties proceso vertinimą.
74. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas buvo suplanavęs ir su proceso dalyviais suderinęs 87 posėdžius, iš jų 31 posėdis įvyko. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo gauta 2019 m. spalio 4 d., 2019 m. lapkričio 8 d. buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o pirmasis posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 16 d. Pirmasis posėdis buvo atidėtas dėl nukentėjusiųjų ir dalies gynėjų neatvykimo, tačiau posėdyje buvo suderintas kitų posėdžių laikas, iki 2020 m. birželio pabaigos buvo suderinta 16 posėdžių. Nuo 2020 m. kovo 16 d. valstybėje įvedus karantiną dėl COVID-19 ligos, šie posėdžiai neįvyko, o procesas byloje buvo tęsiamas nuo 2020 m. birželio 22 d. Tęsiamas procesas prasidėjo labai aktyviai ir laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 2 d. iki liepos 27 d. įvyko 8 posėdžiai, šių posėdžių metu apklausti nukentėjusysis A. P. ir 13 liudytojų, iš jų tris posėdžius vyko pagrindinio liudytojo šioje byloje A. Z. apklausa. Tačiau nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. (9 mėnesiai) neįvyko nė vienas iš 15 suplanuotų posėdžių. Šiuo laikotarpiu daugelis nuteistųjų buvo suimti. 2021 m. balandžio 27 d., gegužės 7 d. ir gegužės 25 d. įvykusiuose posėdžiuose buvo apklausti 8 liudytojai, spręstas klausimas dėl papildomų įrodymų tyrimo ir šis laikotarpis procese vėl buvo aktyvus. Kiti trys posėdžiai įvyko laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. ir juose buvo apklausti 5 liudytojai. 2022 m. kovo 14 d. teismo posėdyje teismas pradėjo kaltinamųjų apklausą, tačiau per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 14 d. įvyko du posėdžiai (2021 m. spalio 1 d. ir 2022 m. sausio 11 d.), kuriuose įrodymų tyrimo veiksmai atliekami nebuvo (pertraukos laikas – 5 mėnesiai 13 dienų). Kai teismas pradėjo kaltinamųjų apklausą, ji vyko pakankamai intensyviai ir laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. įvyko 6 posėdžiai. Tačiau vėliau laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. (pertraukos laikas – 4 mėnesiai 9 dienos) neįvyko nė vienas posėdis. Nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. birželio 22 d. teismas dirbo pakankamai intensyviai ir per šį 9 mėnesių laikotarpį įvyko 14 posėdžių. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo laikotarpių, kai teismas nepateisinamai ilgai neatliko jokių veiksmų, o priemonės, kurių teismas ėmėsi, nebuvo pakankamai efektyvios.
75. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2023 m. lapkričio 22 d., o pirmasis posėdis buvo surengtas 2023 m. gruodžio 21 d. Šis posėdis įvyko gerokai anksčiau nei pirmosios instancijos teismo paskirtas posėdžio laikas ir buvo skirtas organizaciniams klausimams išspręsti bei pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme. Parengiamajame posėdyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jis sudarė elektroninį advokatų užimtumo kalendorių ir iš jo bei iš advokatų pateiktų užimtumo grafikų nusprendė, kad bylą pradėti nagrinėti galima rugsėjo 4 d. Taigi, pirmasis apeliacinės instancijos teismo posėdis įvyko praėjus 9 mėnesiams 13 dienų nuo bylos gavimo teisme. Parengiamajame posėdyje teismas suderino 15 posėdžių datas ir paskelbė nuosprendį 2025 m. kovo 4 d. Iš viso procesas apeliacinės instancijos teisme truko vienerius metus tris mėnesius 10 dienų.
76. Šie duomenys rodo, kad, nagrinėjant šią bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, susidariusios ilgos pertraukos tarp posėdžių, netgi atsižvelgiant į advokatų ir teisėjų užimtumą, buvo aiškiai per ilgos. Juolab kad pirmosios instancijos teismas jau pripažino, kad baudžiamasis procesas, kuriame kai kuriems kaltinamiesiems taikomas suėmimas, vyksta per ilgai. Ypač svarbu, kad laikotarpiais nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. (pertraukos laikas – 9 mėnesiai) ir nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 14 d. (pertraukos laikas – 5 mėnesiai 13 dienų) posėdžiai nevyko, o didžioji dalis nuteistųjų buvo suimti. Objektyvūs veiksniai – bylos sudėtingumas ir apimtis, apeliacinių skundų skaičius, teismų atliktas įrodymų tyrimas, neišvengiami proceso organizavimo sunkumai esant dideliam proceso dalyvių skaičiui, kitos objektyvios priežastys – tik iš dalies pateisino ilgą proceso trukmę. Nors teismai dėjo pastangas siekdami tinkamai organizuoti procesą, planuoti posėdžių grafiką, o posėdžių datų skyrimui turėjo įtakos gynėjų užimtumas kitose bylose, vis dėlto galiausiai nepavyko užtikrinti optimalios bylos nagrinėjimo trukmės, o atsakomybė už tai šiuo konkrečiu atveju tenka valstybei, kuri pagal Konvenciją yra įpareigota organizuoti savo teismų sistemą taip, kad ji atitiktų Konvencijos reikalavimus ir būtų pajėgi juos įgyvendinti. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo teismuose trukmė buvo pernelyg ilga, nes nebuvo paisoma pirmiau nurodytos ypatingo stropumo pareigos, organizuojant tiek suimtų, tiek vėliau iš suėmimo paleistų asmenų bylos procesą, ir kad tokia ilga proceso trukmė nagrinėjamoje byloje nėra pateisinama.
77. Kaip minėta, tinkamas kompensacijos, patyrus pernelyg ilgą proceso trukmę, būdas yra nuteistiesiems paskirtų bausmių mažinimas. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad procesas vyko pernelyg ilgai, kaip kompensaciją sumažino nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžius. Apeliacinės instancijos teismas, paneigęs pernelyg ilgą proceso trukmę, šią kompensaciją panaikino. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pernelyg ilgo proceso ir veiksmai kompensuojant teisių pažeidimą buvo tinkami, nuteistiesiems paskirtos bausmės mažintinos tokia pat dalimi, kokia buvo sumažintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. A. J., M. L. ir R. B., kuriems pirmosios instancijos teismas nemažino bausmės dėl pernelyg ilgo proceso, bausmės laikas mažinamas 6 mėnesiais.
Dėl BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 61 straipsnio taikymo
78. Kasaciniuose skunduose kasatoriai nurodo, kad, skiriant bausmes nuteistiesiems, nebuvo laikomasi BK nuostatų, reglamentuojančių bausmių skyrimą. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-7-38-1073/2023). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302-489/2019, 2K-157-976/2022, 2K-165-976/2022).
79. Teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teisingos bausmės paskyrimas neatsiejamai susijęs ir su bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-78-648/2020 ir kt.). Be to, bausmės individualizavimą gali veikti ir kitos aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, yra reikšmingos teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023).
80. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi kasacinius skundus, daro išvadą, kad teismai, parinkdami ir skirdami nuteistiesiems bausmes, tinkamai taikė bausmių skyrimą reguliuojančias BK normas ir tinkamai motyvavo individualizuotų bausmių skyrimą nuteistiesiems. Kasaciniuose skunduose, motyvuojant neteisingai paskirtas bausmes, nurodomos aplinkybės, į kurias apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė: praėjęs ilgas laikas nuo nusikaltimų padarymo, ankstesnių teistumų nebuvimas, asmeninės, šeiminės ar sveikatos problemos, šeimos narių sveikatos problemos, sunkios ilgalaikio laisvės atėmimo pasekmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, labai detaliai išnagrinėjo ir nuosprendžio 168–179 ir 187–224 lapuose išdėstė tiek bausmės rūšies, tiek jos termino parinkimo motyvus. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės įvertintos tinkamai, nesuteikiant nė vienai iš jų prioritetinės reikšmės. Švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, rodančių, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-719/2022">2K-179-719/2022</a>, 2K-221-976/2023 ir kt.). Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, taip pat jų nėra nurodyta ir kasaciniuose skunduose. Pavienių aplinkybių, kurias sureikšmina kasatoriai, neįvertinimas arba neaptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime nėra pagrindas mažinti nuteistiesiems bausmių terminus. Apeliacinės instancijos teismas svarstė BK 75 straipsnio taikymo galimybę ir nuosprendžio 383–386 punktuose nurodė motyvus, lėmusius sprendimą neatidėti bausmės vykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuosprendžio 381 punkte apsvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, tačiau taip pat nerado motyvų taikyti šios baudžiamojo įstatymo nuostatos. Kasacinių skundų motyvai nerodo, kad skiriant nuteistiesiems bausmes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir nelemia kitokio sprendimo.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 60 straipsnio 2 dalies taikymo
81. Kasaciniuose skunduose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino nuteistuosius dėl A. P. turto plėšimo kaltais pagal BK 180 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jie apiplėšė A. P. dalyvaudami organizuotoje grupėje, ir pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta organizuota grupe, o tai pažeidžia BK 60 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tokie kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
82. Apeliacinės instancijos teismas pripažino G. J., T. G., D. Č., A. G., E. Me. ir E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką prieš A. P. jie padarė veikdami organizuota grupe (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 352 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veiką padarė organizuota grupė. G. J., T. G., D. Č., A. G., E. Me. ir E. M. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį dėl to, kad dalyvaudami organizuotoje grupėje, panaudodami fizinį smurtą ar grasindami tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdami galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Taigi organizuotos grupės požymis nuteistiesiems inkriminuotas du kartus – kaip BK 180 straipsnio 3 dalies kvalifikuojantis požymis ir kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikinama. Tačiau tai nesudaro pagrindo švelninti už šią veiką nuteistiesiems paskirtų bausmių. Nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nei jos pavojingumo vertinimo tai nekeičia. Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pakankamai išsamiai aptartų nusikalstamą veiką ir nuteistųjų asmenybes apibūdinančių aplinkybių visumą nėra pagrindo spręsti, kad jiems už šią veiką paskirtos individualizuotos bausmės yra neteisingos.
Dėl BK 39¹ straipsnio, BPK 111 ir 115 straipsnių taikymo
83. Kasaciniuose skunduose kasatoriai nurodė, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai išsprendė A. P. civilinį ieškinį, kadangi A. P. padarytame nusikaltime dalyvavo ir A. Z., tačiau nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo teismai iš jo nepriteisė. Tokie motyvai reiškia, kad A. Z. byloje turėjo dalyvauti civilinio atsakovo statusu ir iš jo turėjo būti priteistas nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas.
84. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu A. Z. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, tarp jų ir apie A. P. turto plėšimą. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. turėjo įtariamojo statusą. Vėliau, ikiteisminio tyrimo pabaigoje, A. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Atleidus A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, įtariamojo procesinis statusas jam buvo panaikintas ir jis byloje tapo liudytoju. Bylą nagrinėjant teisme, A. Z. davė parodymus kaip liudytojas.
85. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas priteisiamas iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Tokie asmenys byloje paprastai turi tiek kaltinamojo, tiek civilinio atsakovo statusą. Kaltinamasis atskiru procesiniu sprendimu civiliniu atsakovu neįvardijamas, tačiau kiti asmenys, iš kurių gali būti priteistas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, turi būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teisėjo ar teismo nutartimi. Tai susiję su jų dalyvavimu procese ir BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisių įgyvendinimu. Negali būti priteistas žalos atlyginimas iš asmens, kuris apie tokią galimybę nežino ir procese nedalyvavo.
86. Kaip minėta, kaltinamieji atskiru procesiniu sprendimu civiliniais atsakovais neįvardijami, pranešus jiems apie įtarimą, kartu jie tampa ir civiliniais atsakovais. BPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kaltinamųjų, civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Akivaizdu, kad A. Z. nepatenka į BPK 111 straipsnyje nurodytų asmenų tarpą. Tačiau galimas žalos atlyginimo reikalavimas iš jo kyla BK 39¹ straipsnio pagrindu. BK 39¹ straipsnyje nustatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei, teroristinei grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Būtinos atleidimo nuo atsakomybės šiuo pagrindu sąlygos yra tai, kad asmuo dalyvavo organizuotai grupei darant nusikalstamas veikas ir prisipažino dalyvavęs darant tokias nusikalstamas veikas. Esant BK 39¹ straipsnio sąlygoms, ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, jis patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tokiu teismo sprendimu nustatoma, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, o tokiu atveju jam kyla BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi, iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, galima priteisti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.
87. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teisėjo ar teismo nutartimi visi asmenys, iš kurių gali būti priteistas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, turi būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai. Neįtraukus asmens į bylą, negalima iš jo priteisti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. A. Z. nebuvo įtrauktas į bylą kaip civilinis atsakovas ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas iš jo nebuvo priteistas. Šią bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose, kasatoriai (jie kelia šį klausimą savo kasaciniuose skunduose) neprašė įtraukti A. Z. į bylą kaip civilinio atsakovo, teismai tokio klausimo nesprendė, A. Z. šioje byloje kaip civilinis atsakovas nedalyvavo ir nežinojo, kad iš jo gali būti priteistas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 110 straipsnio 2 dalyje nustatytomis teisėmis nesinaudojo, todėl A. P. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas iš A. Z. negali būti priteistas. Be to, vienas iš baudžiamojo proceso tikslų yra atlyginti civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą žalą, o šioje byloje nukentėjusiajam A. P. yra priteistas žalos atlyginimas iš kitų nusikalstamą veiką padariusių asmenų, šią žalą jie turi atlyginti solidariai.
88. Sprendžiant šį klausimą, svarbu tai, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Šiuo atveju nukentėjusiojo skundas, kad jam žalos atlyginimas iš A. Z. nebuvo priteistas, byloje nebuvo pateiktas. Kita vertus, jeigu visų nuostolių atlyginimas išieškomas, pvz., iš vieno solidariojo skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Tai reiškia, kad nuteistieji, kaip solidarieji skolininkai atlyginę nukentėjusiajam žalą už nusikaltimo bendrininką, dėl šio klausimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Dėl BK 66 straipsnio taikymo
89. Kasaciniuose skunduose kasatoriai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas G. B. ir D. Č. neteisingai įskaitė, o T. Ga. neįskaitė jų laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko.
90. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas, privalo juos įskaityti į paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija patikrino kasacinių skundų motyvus ir nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įskaitė į G. B. ir D. Č. bausmę jų laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, todėl BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai.
90.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad laikinasis sulaikymas ir suėmimas G. B. buvo taikyti nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. gegužės 15 d. Paskutinį kartą suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas G. B. buvo svarstomas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo. 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMTM5LTQ0OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-139-449/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-139-449/2022">1S-139-449/2022</a> Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi 3 mėnesiams jam pratęstas suėmimo terminas buvo sutrumpintas iki 1 mėnesio, šis terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. balandžio 15 d., taigi, suėmimo terminas baigėsi 2022 m. gegužės 15 d.
90.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad laikinasis sulaikymas ir suėmimas D. Č. buvo taikyti nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. Paskutinį kartą suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas D. Č. buvo svarstomas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo. 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMTQwLTg3MC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-140-870/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-140-870/2022">1S-140-870/2022</a> Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi 3 mėnesiams jam pratęstas suėmimo terminas buvo sutrumpintas iki 1 mėnesio, šis terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. balandžio 17 d., taigi, suėmimo terminas baigėsi 2022 m. gegužės 17 d.
91. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs T. Ga. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 253² straipsnio 1 dalį, paskyrė jam galutinę penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Apeliacinės instancijos teismas dėl T. Ga. nuteisimo pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių, tačiau kita Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalis liko nepakeista, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas įskaityti į T. Ga. bausmę jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. vasario 7 d. liko galioti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti.
G. J. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki dvylikos metų vieno mėnesio.
G. B. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki dešimties metų šešių mėnesių.
T. G. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki devynerių metų šešių mėnesių.
D. Č. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki vienuolikos metų vieno mėnesio.
A. J. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki šešerių metų trejų mėnesių.
A. O. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki aštuonerių metų šešių mėnesių.
E. M. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki aštuonerių metų šešių mėnesių.
M. N. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki dvejų metų šešių mėnesių.
J. J. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki dvejų metų šešių mėnesių.
R. J. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki septynerių metų šešių mėnesių.
T. Ga. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki septynerių metų šešių mėnesių.
A. G. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki penkerių metų šešių mėnesių.
E. Me. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki ketverių metų aštuonių mėnesių.
M. L. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki šešerių metų šešių mėnesių.
R. B. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki devynerių metų šešių mėnesių.
Kitų Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalių nekeisti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alenas Piesliakas
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Skaitykite visą bylą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Padėkite mums pagerinti duomenų kokybę
Dėkojame už pagalbą gerinant duomenų kokybę. Peržiūrėsime Jūsų pranešimą ir imsimės reikiamų veiksmų.
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.