Dėl žalos atlyginimo

Nr. DOK-4314

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01245-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 9 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rukma“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rukma“ ieškinį atsakovams N. Č. ir H. R. dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) imperatyvias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įmonės nemokumo proceso inicijavimo ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, todėl padarė nemotyvuotas, nepagrįstas išvadas, nenagrinėjęs ir nevertinęs atsakovų, kaip juridinio asmens dalyvių veiksmų solidarios civilinės atsakomybės taikymo CK 2.70 straipsnio 9 dalies kontekste. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu, kuriuo remiantis darytina išvada, jog ieškovas neturi įrodinėti atsakovo nesąžiningų veiksmų, kurie buvo nukreipti konkrečiai į ieškovo teisių pažeidimą, o turi įrodyti atsakovo nesąžiningus veiksmus, kurie nulėmė įmonės likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas formaliai konstatavęs, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo byloje pareikštas CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu, skundžiamoje nutartyje daro išvadas pagal teismų praktiką, kuri suformuota dėl juridinio asmens dalyviui individualios civilinės atsakomybės taikymo CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

2. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas atsakovams N. Č. ir H. R., tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl atsakovei N. Č. civilinės atsakomybės taikymo, o dėl ieškinio reikalavimo H. R. atžvilgiu pasisakyta nebuvo. Kadangi atsakovas H. R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas, esant ieškovo prašymui, turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimo už akių atsakovo H. R. atžvilgiu nepriėmė, dėl nurodytos proceso teisės normos taikymo nepasisakė ir nepriėmė nutarties dėl atsisakymo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimo nutartyje nepasisakė. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, 2025 m. birželio 6 d. gavęs atsakovės N. Č. atstovo pranešimą dėl papildomų duomenų apie atsakovo H. R. mirtį 2025 m. gegužės 3 d. prijungimo prie bylos, turėjo sustabdyti bylą, kol būtų išspręstas klausimas dėl materialiųjų teisių perėmimo, tačiau į šį pranešimą nebuvo atsižvelgta ir byla nebuvo sustabdyta.

3. Teismai netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovų sąžiningumu, sprendime padarytų išvadų CK 2.70 straipsnio 9 dalies normos taikymo kontekste nemotyvavo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Rukma“ (j. a. k. 124131945) 68 (šešiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 8 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 3581, kodas ZO98766.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas