Baudžiamoji byla Nr. 2K-175-495/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00499-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.29.1.1; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,
vertėjai Joanai Rudzianec,
nukentėjusiajai O. K., jos atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,
išteisintajai T. B., jos gynėjai advokatei Linai Alksnienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio, nukentėjusiosios O. K. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu T. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 21 MGL (1050 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. B. paskirta galutinė bausmė – 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš nuteistosios T. B. priteista nukentėjusiajai O. K. 753 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: T. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios O. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinius skundus tenkinti, nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, išteisintosios ir jos gynėjos advokatės, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad suklastojo, laikė ir panaudojo savo asmeniniams tikslams realizuoti tikrus dokumentus. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: T. B. 2022 m. birželio 25 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdama Lietuvos pašto Jašiūnų pašto skyriuje, esančiame Šalčininkų rajone, Jašiūnų miestelyje, M. Balinskio g. 2, suklastojo UAB „Ignitis“ 2022 m. birželio 25 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. XXX ir UAB „Ignitis“ sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros, įrašydama šiuose dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. savo ranka įrašė klientės O. K. (savo dukters) anketinius duomenis – vardą, pavardę ir pasirašė savo dukters netikru parašu.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad T. B. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Todėl apkaltinamąjį nuosprendį šis teismas panaikino ir T. B. išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas L. Žuklys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir T. B. išteisino. Šis teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, prioritetinę reikšmę suteikė T. B. parodymams ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Tokie esminiai BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.
3.2. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad T. B., suklastodama tikrus dokumentus, neteisėtai įgijo teisę savarankiškai mokėti už tiekiamą elektros energiją. Todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio išvada, kad T. B. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kuris galėtų ir turėtų užtraukti jai baudžiamąją atsakomybę, nepagrįsta ir pažeidžia principo ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) užtikrinimą. Be kita to, T. B. jai inkriminuotus veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat vertino kaip atitinkančius šio nusikaltimo sudėties požymius, nes, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šią veiką prašė pripažinti mažareikšme.
4. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį be pakeitimų. Taip pat prašo priteisti jai (O. K.) patirtų visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nusprendį, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.
4.2. T. B. inkriminuota veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį negali būti vertinama kaip nepavojinga ar formali, nes jos neteisėti veiksmai pažeidė nukentėjusiosios teises (t. y. nukentėjusiosios vardu buvo tiekiama elektra, formuojamos sąskaitos, neteisėtai naudojami jos asmens duomenys rinkodaros tikslais, dėl to ji neteko galimybės laisvai disponuoti savo civilinėmis teisėmis ir pan.), suklaidino paslaugų teikėją UAB „Ignitis“, taip pat sukėlė pavojų teisinei tvarkai, dokumentų patikimumui ir civilinių santykių stabilumui. Be to, T. B. nusikalstami veiksmai buvo sąmoningi ir tiesiogiai nukreipti į asmeninės naudos gavimą.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai T. B. inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pavojingumą siejo tik su tiesioginių materialinių nuostolių ar teisinių pasekmių atsiradimu, nors šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir padarinių nereikalauja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2019). Be to, apeliacinės instancijos teismas šios veikos pavojingumo neįvertino kitais dviem esminiais aspektais, susijusiais su asmens duomenų apsaugos užtikrinimo reikalavimais bei juridinio asmens UAB „Ignitis“ teisėtais interesais.
4.4. T. B., suklastodama, t. y. įrašydama nukentėjusiosios anketinius duomenis ir už ją pasirašydama, UAB „Ignitis“ sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/697 (toliau – BDAR) 4 straipsnio 11 punkto, 6 straipsnio 1 dalies a punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nukentėjusiosios O. K. asmens duomenys rinkodaros tikslais buvo naudojami neteisėtai. Be to, T. B., pateikdama suklastotus dokumentus UAB „Ignitis“, sudarė prielaidas bendrovei negauti pradėtų teikti paslaugų apmokėjimo ar būti įtrauktai į ginčus su trečiuoju asmeniu; taip pat pažeisti BDAR reikalavimus dėl neteisėtai panaudotų ir saugomų melagingų asmens duomenų ir už tai gauti didelę baudą (BDAR 83 straipsnio 5 dalis).
4.5. T. B. veika ne tik formaliai atitiko BK 300 straipsnio 1 dalies požymius, bet ir sukėlė realų pavojų tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, taip pat viešajai tvarkai, dokumentų patikimumui, asmens duomenų apsaugai ir civilinių santykių stabilumui.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo L. Žuklio ir nukentėjusiosios O. K. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
6. Byloje kilęs ginčas dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo. Kasatoriai teigia, kad T. B. atlikti veiksmai – tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir į UAB „Ignitis“ sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros – negali būti vertinami kaip nepavojingi, nes tokie veiksmai sukėlė teisiškai reikšmingų pasekmių ir pažeidė nukentėjusiosios teises. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais kasacinių skundų argumentais.
7. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad BK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, kad nusikalstama veika turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir būti pavojinga.
8. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEzLTUxMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-213-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-213-511/2023">2K-213-511/2023</a>, 2K-40-813/2025 ir kt.).
9. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, kita vertus, kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytomis veikomis kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Jos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingų pasekmių ir pažeidė asmenų teises ar interesus. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230-697/2017, 2K-198-689/2019, 2K-83-648/2020, 2K-173-387/2022, 2K-90-1073/2023, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEzLTUxMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-213-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-213-511/2023">2K-213-511/2023</a>, 2K-36-387/2025 ir kt.).
10. Tais atvejais, kai veika (pvz., dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-251/2013">2K-7-251/2013</a>, 2K-331/2014, 2K-16-648-2020, 2K-7-66-788/2022 ir kt.). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. B. 2022 m. birželio 25 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje O. K. vardu su UAB „Ignitis“, bei UAB „Ignitis“ sutikime dėl tiesioginės rinkodaros įrašė nukentėjusiosios vardą bei pavardę ir už ją pasirašė šiuose dokumentuose. Abiejų instancijų teismai skirtingai sprendė dėl T. B. atliktų veiksmų pavojingumo.
12. Pirmosios instancijos teismas T. B. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus ir konstatavo, kad ji neteisėtai suklastojo tikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo savo asmeniniams tikslams įgyvendinti. Tačiau šios instancijos teismas, pripažindamas T. B. kalta ir nuteisdamas ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje neišdėstė jokių veikos teisinio vertinimo argumentų. Tai rodo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį T. B. atliktų veiksmų pavojingumas visiškai nebuvo vertinamas BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu.
13. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad T. B. inkriminuota veika nesudaro pagrindo jai taikyti baudžiamąją atsakomybę, nustatytą už tyčinį tikro dokumento suklastojimą, laikymą ir panaudojimą. Darydamas tokią išvadą, teismas nustatė, kad byloje nustatytais veiksmais ji nepadarė realios žalos nei teisinės apyvartos patikimumui ir funkcionalumui, nei teisinių santykių dalyviams, t. y. nei nukentėjusiajai O. K., nei UAB „Ignitis“, be kita ko, jos atlikti veiksmai nesukėlė pavojaus, kad tokia žala kils.
14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas atliko byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir tinkamai, laikydamasis kasacinio teismo praktikos, taikė BK 300 straipsnio 1 dalį.
15. Sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje aktualios pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties klastojimas bei jos realizavimas neabejotinai patenka į BK 300 straipsnio reguliavimo sritį, tačiau, sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, būtina įvertinti, kokie duomenys buvo klastojami, kokia jų teisinė reikšmė, atsižvelgiant į jų paskirtį, tokių duomenų įrašymo tikslą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad T. B. veiksmus lėmė susidariusi faktinė situacija, kai jai ir jos dukteriai O. K. (laikinai gyvenančiai užsienyje), naudojantis bendra namų valda, buvo būtina nustatytu terminu pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir sudaryti naują elektros tiekimo sutartį. Tačiau O. K. nustatytu terminu į Lietuvą negrįžo ir sutarties nesudarė, taip pat kitaip nesprendė situacijos, susijusios su elektros energijos tiekėjo pasirinkimu. Taigi, T. B., siekdama laiku įgyvendinti reikalavimą dėl elektros tiekėjo pasirinkimo ir tokiu būdu užtikrinti tolesnį elektros tiekimą namų valdai, nesiekė išvengti kokių nors pareigų vykdymo ar nepagrįstai sukurti pareigas kitam asmeniui (dukteriai), t. y. jos veiksmai nebuvo nukreipti į BK 300 straipsnio ginamų vertybių tyčinį pažeidimą. O. K., sužinojusi, jog jos motina T. B. jos (O. K.) vardu sudarė elektros pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį bei davė sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros, jokių pretenzijų dėl elektros tiekimo ir atsiskaitymų už ją nepareiškė. Be kita ko, turėdama teisinę galimybę, jos vardu pasirašytos sutarties su UAB „Ignitis“ nenutraukė, sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros taip pat neatšaukė. Namų valdoje įrengus dar vieną elektros skaitiklį, O. K. ir T. B. iki šiol individualiai moka už savo namų ūkiuose suvartotą elektrą. Byloje nenustatyta, kad dėl T. B. dukters vardu pasirašytos sutarties O. K. ar UAB „Ignitis“ patyrė turtinę žalą. Kartu pažymėtina, kad iš civilinio ieškinio turinio matyti, jog nukentėjusioji turtinės žalos jai atsiradimą sieja ne su T. B. inkriminuota veika, t. y. elektros energijos tiekimo sutarties sudarymu bei sutikimu dėl tiesioginės rinkodaros, o su jos pačios inicijuotame baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. B. padaryti įrašai – O. K. anketinių duomenų įrašymas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų sutartyje bei jos pasirašymas vietoj O. K. – nesiekia baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo laipsnio.
17. Atkreiptinas kasatorės nukentėjusiosios O. K. dėmesys, kad iš byloje pateikto UAB „Ignitis“ sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros turinio matyti, jog šio sutikimo tikslas – klientui pateikti tik asmeninius pasiūlymus ar paklausti jo nuomonės apie suteiktų paslaugų kokybę, o ne jo asmeniniais duomenimis disponuoti kitais rinkodaros tikslais. Be kita to, šį duotą sutikimą kasatorė be jokių teisinių padarinių gali bet kuriuo metu atšaukti, nes nesutikimas su tiesioginės rinkodaros teikimu neturi jokios įtakos elektros pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties vykdymui. Taigi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad vien suklastotas asmens sutikimas dėl tiesioginės rinkodaros paprastai nelaikomas dokumento klastojimu BK 300 straipsnio prasme, nes toks sutikimas neturi savarankiškos teisinės reikšmės kaip juridines pasekmes sukeliantis dokumentas.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir pagrįstai išteisino T. B., nenustatęs BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių (veikos pavojingumo). Todėl tenkinti prokuroro ir nukentėjusiosios O. K. kasacinius skundus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Dėl išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti atlyginimo
19. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Bylą nagrinėjant kasacine žodinio proceso tvarka, išteisintosios T. B. gynėja advokatė L. Alksnienė pateikė prašymą atlyginti išteisintosios turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas kasacinės instancijos teisme. Advokatė taip pat pateikė tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus (2025 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą), iš kurių turinio matyti, kad advokatės L. Alksnienės paslaugų išlaidos dėl T. B. gynybos kasacinės instancijos teisme sudarė 363 Eur.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro ir nukentėjusiosios O. K. kasacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl, palikus galioti išteisinamąjį nuosprendį, turi būti atlygintos.
22. Be to, bylą nagrinėjant kasacine žodinio proceso tvarka, nukentėjusiosios O. K. atstovas advokatas E. Bušmovičius taip pat pateikė prašymą iš T. B. išieškoti 1000 Eur nukentėjusiosios turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimą. Tačiau tenkinti šio prašymo nėra teisinio pagrindo, nes, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šia nutartimi paliekamas galioti T. B. priimtas išteisinamasis nusprendis, todėl priteisti iš išteisintosios nukentėjusiosios kasacinės instancijos teisme turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio ir nukentėjusiosios O. K. kasacinius skundus atmesti.
Priteisti T. B. 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
