V. R. pagal BK 25 str. 2 d., 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-117-387/2025 Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00007-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.5; 2.4.7; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai,

išteisintosios V. R. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

išteisintojo D. J. gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,

išteisintosios R. P. gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei (nuotoliniu būdu),

išteisintajai M. Z., jos gynėjui advokatui Gvidui Byčiui (nuotoliniu būdu),

išteisintajam P. A. ir jo gynėjai advokatei Liucijai Jankoitei,

civilinės ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Laurynui Samoškai (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu:

V. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse arba savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams.

D. J. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse arba savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams.

R. P. nuteista pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse arba savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams.

M. Z. nuteista pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse arba savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams.

A. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti (tęsti darbą).

P. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti (tęsti darbą).

S. B., padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojos J. B. atsakomybėn vieneriems metams šešiems mėnesiams, ir byla jam nutraukta.

Civilinei ieškovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) iš V. R., D. J., R. P., M. Z., A. S., P. A. ir S. B. solidariai priteistas 206 019 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis: V. R., D. J., R. P., M. Z., A. S., P. A. ir S. B. išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, už kurias jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų ir (ar) jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. R., D. J., R. P., M. Z., S. B., A. S., P. A., kurie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti, o S. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustačius, kad:

1.1. valstybės tarnautojai – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė V. R., Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas D. J., Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausioji specialistė M. Z., valstybės tarnautojui prilyginta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausioji inžinierė R. P., žinodami, kad 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartimi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir Ministerija) Jurbarko rajono savivaldybės administracijai Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbų atlikimo išlaidoms kompensuoti numatė skirti valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją, žinodami, kad didesnės dalies 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartimi įsipareigotų nurodytų aikštyno atnaujinimo darbų rangovė UAB „V.“ neatliko ir faktinių 232 000 Eur išlaidų nepatyrė, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą šią numatytą tikslinę paramą (dotaciją) gauti neteisėtu būdu, pažeisdami jos išmokėjimo tvarką, piktnaudžiavo savo turimais įgaliojimais.

1.2. V. R., D. J., M. Z. ir R. P. palenkus ir taip į nusikalstamos veikos darymą įtraukus kitus nusikalstamos veikos tikslams pasiekti būtinus asmenis – techninę aikštyno darbų priežiūrą atliekantį valstybės tarnautojui prilygintą asmenį S. B., UAB „V.“ darbuotojus – P. A. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, pasirašydami tyčia suklastojo tikrus dokumentus, kuriuose imituojamas aikštyno atnaujinimo darbų atlikimas ir pabaigimas už 232 000 Eur. Minėtus dokumentus jie tyčia panaudojo pateikdami Ministerijai. Taip Ministerijos darbuotojus dėl realiai patirtų išlaidų sąmoningai suklaidinus, Ministerijai išmokėjus numatytas skirti lėšas, Administracija apgaule gavo 232 000 Eur tikslinę paramą (dotaciją).

1.3. Administracijai gavus šią didesnę nei 400 MGL dydžio tikslinę paramą (dotaciją), V. R., D. J., M. Z. ir R. P., veikdami bendrininkų grupe, panaudojo gautą dotaciją ne pagal paskirtį ir ne pagal nustatytą tvarką, t. y. nesiimdami priemonių įsitikinti UAB „V.“ finansine padėtimi ir galimybe įvykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nepareikalavę, kad bendrovė oficialiai įsipareigotų panaudoti gaunamas lėšas pagal paskirtį – aikštynui atnaujinti – ir pagrįstų šį savo įsipareigojimą pervedamos pinigų sumos dydžiui adekvačia garantija ar trečiųjų asmenų laidavimu, sąmoningai pažeisdami finansavimo sutarties nuostatas ir dėl to numatydami, kad dėl jų sutarto bendro tyčinio veikimo gali atsirasti didelė žala Administracijai ar Ministerijai, bendrais veiksmais pervedė gautas lėšas faktiškai jų neatlikusiai ir išlaidų nepatyrusiai UAB „V.“.

1.4. Pastaroji bendrovė, nesant nustatytų draudimų, gautas lėšas panaudojo bendrovės apyvartoje ir, neįvykdžiusi rangos sutartyje numatytų darbų iki jų numatyto galutinio termino, 2019 m. spalio 12 d. bankrutavo. Dėl tokių V. R., D. J., M. Z., R. P., S. B., A. S. tyčinių veiksmų Ministerijos reikalavimu Administracija privalomai grąžino ne pagal paskirtį panaudotas 206 019,00 Eur lėšas Ministerijai, nes po lėšų pervedimo UAB „V.“ atliko tik 14 981 Eur vertės darbų, dėl to buvo padaryta didelė turtinė ir didelė neturtinė žala Ministerijai ir Administracijai.

2. Nusikalstamų veikų, kurių padarymu asmenys buvo kaltinami, aplinkybės detaliai aprašytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 2–10 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1–14 punktuose.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. R., D. J., R. P., M. Z., A. S., P. A. ir S. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad jie nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nurodydamas tokius argumentus:

3.1. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos asmenys, atsakingi už 2018 m. kovo 2 d. sudarytą finansavimo sutartį, veikė teisėtai ir pagal sutartyje nurodytas sąlygas.

3.2. Didelių projektų finansavimo reglamentavimas sukuria situacijas, kai gaunantys finansavimą subjektai privalo ne tik užtikrinti tinkamą projekto vykdymą, bet ir balansuoti ant ribos dėl finansavimo praradimo metų pabaigoje, neatsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus. Jurbarko rajono savivaldybės administracija, pasirašiusi 2018 m. spalio 2 d. statybų rangos sutartį, pagal kurią susitarta atlikti numatytus darbus per dvylika mėnesių, privalėjo panaudoti gautą finansavimą iki 2018 m. pabaigos. Metų pabaigoje buvo per vėlu spręsti dėl finansavimo perkėlimo į kitus metus, o nepanaudotų lėšų grąžinimas negalėjo užtikrinti finansavimo skyrimo tolesniems darbams užtikrinti.

3.3. Buvo pasirašyta reali statybų rangos sutartis, pagal ją buvo vykdomi aikštyno atnaujinimo darbai, kurių tęstinumui buvo būtinas finansavimas. Būtinybė panaudoti skiriamą finansavimą iki metų pabaigos, sklandžiai vykdomi darbai nekėlė asmenims abejonių dėl būtinybės pasirašyti dokumentus ir užtikrinti projekto finansavimo tęstinumą, jie nesuprato, jog pasirašomi dokumentai yra galimai neteisingi, todėl jų veiksmuose nėra tiesioginės tyčios klastoti dokumentus. Asmenys, pasirašydami dokumentus dėl aikštyno atnaujinimo darbų, neturėjo jokio kito tikslo (pasisavinti pinigų savo reikmėms ir pan.). Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad V. R., D. J., R. P., M. Z., P. A., S. B. ir A. S. žinojo ir suprato, jog pasirašytuose dokumentuose nurodytos neteisingos aplinkybės.

3.4. Asmenų veiksmuose nėra nusikaltimo, nurodyto BK 206 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – panaudojimo ne pagal paskirtį, nes lėšos buvo naudotos pagal sutartyje nurodytą paskirtį. O nenustačius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, konstatavus, kad nebuvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, nebuvo BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būtinojo apgaulės požymio.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Guliavičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, ir padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad nustatytos aplinkybės nepatvirtina būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikalstamos veikos požymio – tiesioginės tyčios V. R., D. J., R. P., M. Z., S. B., A. S., P. A. veiksmuose. O tai lėmė išteisinimą ir dėl kitų pateiktų kaltinimų.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, nors nuosprendžio 31–166 punktuose išdėstė apklaustų asmenų parodymų turinį, išvardijo rašytinius įrodymus, tačiau juos vertino selektyviai ir fragmentiškai, o dėl didžiosios dalies jų visiškai nepasisakė. Šis teismas įrodymus vertino išimtinai išteisintųjų naudai, esmines ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas faktines aplinkybes ignoravo, dėl to padarė neteisingas išvadas.

4.3. Sutiktina, kad BK 300 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, bet nesutiktina, kad V. R., D. J., R. P., M. Z., A. S., P. A. ir S. B. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Pagal teismų praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan.

4.4. Visiškai nesuprantama, kokie bylos duomenys lėmė teismo išvadą dėl A. S. ir S. B. parodymų, kad jiems inkriminuotus veiksmus atliko dėl R. P., D. J., P. A. daryto psichologinio spaudimo, atmetimo. Šie jų parodymai iš esmės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs.

4.5. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad nors apeliacinės instancijos teismas dar kartą apklausė civilinės ieškovės atstovą, A. S., P. A., S. B., V. R., G. V., T. D., O. V., savo išvadų, išdėstytų išteisinamajame nuosprendyje, nepagrindė išsamia įrodymų visumos analize ir neišdėstė motyvų, kuriais vadovaudamasis vienus įrodymus jis atmetė, o kitų – ne. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Šis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas, naujame nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Įrodymai kaip visuma gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų įvertinamas atskirai, pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje, 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų. O pirmosios instancijos teismas, remdamasis išnagrinėtų faktinių duomenų visetu, motyvuotai nurodė, kuriuos ir kodėl bylos duomenis jis atmeta ir kuriais remiasi. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados buvo paremtos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir todėl jo naikinti nebuvo pagrindo.

4.6. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas T. D. nurodė, jog Administracijos pateikti dotacijai gauti dokumentai, dėl kurių asmenims buvo pateikti kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, buvo tvarkingi, nesukėlė jokių įtarimų net ir po 2019 m. Ministerijai atsiųsto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rašto, dar kartą patikrinus pateiktus dokumentus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Vien tai, kad Administracijos pateikti dokumentai savo kiekiu ir forma atitiko visus reikalavimus, jokiu būdu nesuteikia pagrindo daryti išvadą apie jų turinio teisingumą. Atsakingi Ministerijos darbuotojai vertino tik pateiktos informacijos turinį, patys apžiūrėti aikštyno atnaujinimo darbų nebuvo nuvykę, todėl tai, kad Ministerijos darbuotojams įtarimų nekilo dėl pateiktų dokumentų, negali būti pagrindas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vėlesni Administracijos veiksmai – dalies dotacijos grąžinimas Ministerijai, aikštyno atnaujinimo darbams atlikti panaudotos lėšos, skirtos kitiems svarbiems objektams finansuoti, rodo, jog Ministerijai pateiktų dokumentų dėl atliktų darbų turinys neatitiko realios situacijos, nes priešingu atveju gautos dotacijos Administracija nebūtų grąžinusi.

4.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pasirašius 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartį dalis aikštyno atnaujinimo darbų buvo atlikta, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai duomenys, teismo eksperto išvada, ekspertų paaiškinimai neabejotinai patvirtina, jog 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktuose, 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo akte, 2018 m. lapkričio mėn. pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę nurodyti aikštyno atnaujinimo darbai nebuvo atlikti. Tai, kad dalis aikštyno atnaujinimo darbų buvo pradėti pagal 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartį, negali būti pagrindas pripažinti, jog atnaujinimo darbai galėjo būti sėkmingai baigti, o Administracijos atsakingi asmenys veikė teisėtai.

4.8. Toliau kasatorius detaliai aptaria V. R., D. J., M. Z., R. P., S. B., A. S., P. A. parodymus, nurodydamas, kad iš R. P., M. Z., S. B., A. S. parodymų matyti, jog dar prieš parengiant ir pasirašant dokumentus (aktus, pažymas) visi V. R. 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu sudarytos komisijos nariai žinojo, kad 232 000 Eur vertės aikštyno atnaujinimo darbai nėra atlikti. Be to, R. P., M. Z. ir A. S. parodymai patvirtina, kad jiems buvo žinoma, jog iki finansavimo sutarties įvykdymo termino, t. y. 2018 metų pabaigos, numatytų darbų, atsižvelgus į artėjantį žiemos sezoną, nebuvo realiai įmanoma įvykdyti, ir visi pasirašę aktus apie tai puikiai žinojo, atitinkamus dokumentus jie pasirašė ir taip juos suklastojo. Nors V. R., duodama parodymus, neigė žinojusi apie neatliktus darbus, o pateiktus dokumentus patvirtindavo, nes juos buvo pasirašę visi atsakingi asmenys, sudarytos komisijos nariais pasitikėjo, tačiau tokius jos parodymus paneigia R. P. parodymai, kad apie tai, jog visi darbai yra neatlikti, ji nurodė V. R.. Tai patvirtina, kad V. R., veikdama kartu su kitais asmenimis, juos klastojo. Taip pat R. P. ir M. Z. duoti parodymai patvirtina, kad D. J. jas įtikinėjo pasirašyti aktus, pažymas, nors realiai nurodyti darbai atlikti nebuvo. Priešingu atveju Administracija pagal finansavimo sutartį būtų praradusi 232 000 Eur finansavimą, nes aikštynui atnaujinti skirtą finansavimą reikėjo panaudoti iki 2018 m. gruodžio 4 d. Aplinkybę apie pinigų grąžinimą į valstybės biudžetą apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir apklausiami liudytojai – Ministerijos darbuotojai G. V. ir T. D..

4.9. S. B. ir A. S. taip pat nurodė, kad iniciatyva klastoti tikrus dokumentus kilo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovams – D. J., R. P., M. Z.. Kaip matyti iš S. B. ir A. S. parodymų, jie puikiai suprato, kad aktų ir pažymų, kuriuose būtų fiksuoti neatlikti darbai, tikslas – neprarasti Savivaldybei numatyto finansavimo. Be to, S. B., siekdamas save apsaugoti, girdint D. J. ir R. P., reikalavo garantinio rašto. Dėl garantinio rašto, pasak R. P., D. J. ėjo kalbėtis pas V. R.. Visa tai neabejotinai patvirtina, kad išteisintieji suprato, jog daro pavojingą veiką – dokumentų, kuriais bus patvirtinti didelės vertės neatlikti statybos darbai, klastojimą, ir norėjo taip elgtis. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas R. P., M. Z., S. B., A. S. parodymus ignoravo ir nuosprendyje dėl jų vertinimo iš esmės nepasisakė.

4.10. Iš P. A. parodymų, jo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis savo kaltės nepripažino viso proceso metu. Tačiau tai laikytina jo gynybine versija, kurią paneigia nuoseklūs A. S. parodymai, taip pat ir rašytiniai bylos duomenys. P. A. nebuvo tik pasyvus darbų atlikimo aikštyne stebėtojas, nes iš jo susirašinėjimo elektroniniais laiškais su V. P., A. S., kartais su R. P. turinio matyti, kad jis nuo rangos sutarties sudarymo momento aktyviai dalyvavo organizuojant aikštyno rekonstrukcijos darbus. Byloje esantis susirašinėjimas su bendrovės darbuotojais leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad P. A. puikiai žinojo apie stadione atliekamų darbų eigą, problemas, be to, bendrovės vardu sudarinėjo ir atskiras sutartis su kitais tiekėjais dėl darbų atlikimo stadione. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad P. A. žinojo, jog UAB „V.“ 2018 m. gruodžio mėn. 232 000 Eur vertės darbų nebuvo atlikusi ir faktiškai negalėjo atlikti. Nors statybos rangos sutartį 2018 m. spalio 2 d. pasirašė UAB „V.“ tuometinis direktorius V. P., tačiau P. A. nuo 2018 m. lapkričio 3 d. buvo paskirtas UAB „V.“ direktoriumi. Todėl nėra pagrindo abejoti A. S. parodymais, kad P. A. priėmė sprendimą pasirašyti aktus ir pažymas, kuriuose būtų užfiksuoti neatlikti darbai, nes kitų vadovų, galinčių jam duoti atitinkamus nurodymus 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn., bendrovėje nebuvo, o savarankiškai A. S. tokių sprendimų negalėjo priimti. Be to, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, P. A. kaip laikinasis UAB „V.“ direktorius 2018 m. lapkričio 19–20 d. pasirašė 58 000 Eur vertės darbų priėmimo aktą dėl pirminių darbų pagal sutartį su Savivaldybe – ataskaitinis laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. Šios aplinkybės jis neneigia. Nors P. A. neigia išrašęs 232 000 Eur sumos PVM sąskaitą, tačiau iš susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. laišką su PVM sąskaita išsiuntė A. S. ir D. L., o 2018 m. lapkričio 28 d. išsiuntė A. S. atnaujintą sąskaitą. Tiek šios aplinkybės, tiek ir A. S. parodymai patvirtina, kad P. A. apie išrašomą sąskaitą žinojo, prie jos paleidimo į apyvartą prisidėjo aktyviais veiksmais ir žinodamas, kad sąskaitoje užfiksuotas darbų atlikimas yra imituotas, ją pagamino ir perdavė A. S..

4.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino V. R. parodymus. R. P. kategoriškai tvirtino, kad aplinkybės apie neatliktus darbus buvo žinomos ir V. R.. Kad jai šios aplinkybės buvo žinomos, patvirtina ir vėlesnis elgesys. Tokias aukštas pareigas einanti valstybės tarnautoja, 2019 m. pradžioje sužinojusi, kad 232 000 Eur sumokėti UAB „V.“ pagal komisijos narių patvirtintus darbų atlikimo faktą pagrindžiančius dokumentus, kaip Administracijos direktorė būtų nedelsdama inicijavusi tarnybinį patikrinimą ar kreipusis į teisėsaugos institucijas. V. R. elgesys, t. y. nereagavimas į 2019 m. pavasarį paaiškėjusią situaciją, rodo tik tai, kad ji pati žinojo, toleravo ir pritarė tokiems jai pavaldiems valstybės tarnautojams ir veikė, siekdama neprarasti finansavimo.

4.12. D. J. kaltę, be R. P. ir M. Z. parodymų, patvirtina ir jo statusas – jis buvo darbo grupės rangos sutarties vykdymui ir kontrolei užtikrinti pirmininkas, taigi jis negalėjo nežinoti finansavimo sutarties su Ministerija aplinkybių. Juolab kad aikštyno atnaujinimo projektas Jurbarko rajono savivaldybei nebuvo eilinis projektas. 2018 m. tai buvo vienas didžiausių, jei ne pats didžiausias, Jurbarko rajono savivaldybės projektų. Be to, Administracijos direktorė buvo pasirašiusi 232 000 Eur finansavimo sutartį, pagal kurią Savivaldybės biudžete buvo numatyti 232 000 Eur statybai, o 58 000 Eur, kuriais Savivaldybė turėjo prisidėti prie statybos, buvo iš anksto pasiskolinti iš banko. Tad ir šiuo aspektu V. R. ir D. J. paaiškinimai, kad jie nesureikšmino statybos, praktiškai nesigilino apie jos baigtumą ar net nenusimanė apie statybą, kaip teigė D. J., yra tik bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

4.13. Pažymėtina ir tai, kad pagal rangos (statybos rangos) sutartį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 4 dalis). Darbų, kurie nėra atlikti, nurodymas atliktų darbų akte reiškia šio akto suklastojimą ir tokia veika atitinka nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Atliktų darbų aktų pasirašymas sukelia teisinių pasekmių rangos (statybos rangos) sutarties šalims – jų pagrindu išrašoma PVM sąskaita užsakovui (Jurbarko rajono savivaldybės administracijai) ir apmokami pinigai rangovui. Būtent to visi Savivaldybės tarnautojai ir siekė, nes vieni iš pagrindinių dokumentų, reikalingų pagal finansavimo sutartį numatytai dotacijai ar paramai gauti, buvo darbų perdavimo aktai ir PVM sąskaita faktūra. Taigi visi asmenys, būdami valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, taip pat P. A. ir A. S., veikę statybų versle ir turėję pakankamai ženklią patirtį šioje srityje, be kita ko, įgyvendindami ir viešuosius projektus, puikiai suprato, kad darbų aktų ir pažymų suklastojimas bei panaudojimas lems ir PVM sąskaitos išrašymą užsakovui, atitinkamai ir Savivaldybės pareigą ją apmokėti per nustatytą rangos sutartyje terminą. Taigi visi be išimties išteisintieji suvokė, kad 232 000 Eur suma, panaudojus suklastotus dokumentus, nustatytais terminais bus pervesta UAB „V.“. Taip pat pažymėtina, kad jokie avansiniai mokėjimai pagal rangos sutartį nebuvo galimi, todėl jų suklastojimas ir panaudojimas nėra tik formalus dalykas, nes dėl to Administracijai kilo teisinės pasekmės – sumokėti suklastotuose dokumentuose nurodytą 232 000 Eur sumą UAB „V.“.

4.14. Nors išteisintieji tvirtino nesiekę sukelti turtinės ar neturtinės žalos Savivaldybei, nes numatytus darbus ketinta atlikti vėliau, tačiau bendrovė tapo nemoki, vis dėlto tai nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Būtent išteisintųjų nusikalstami veiksmai (darbų atlikimo imitavimas pagal suklastotus dokumentus ir jų panaudojimas) buvo pagrindinė sąlyga, dėsningai sukėlusi pavojingus padarinius – didelę turtinę ir neturtinę žalą Savivaldybei. Taigi V. R., D. J., M. Z., A. S., P. A. ir S. B. veiksmai turi visus būtinuosius BK 300 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jų veiksmai kvalifikuoti teisingai, o kaltė konstatuota pagrįstai.

4.15. Nors apeliacinės instancijos teismas suabejojo skiriamos dotacijos panaudojimo tvarka, akcentuodamas tai, kad rangos sutartis su UAB „V.“ buvo pasirašyta tik 2018 m. spalio 2 d., tačiau pažymėtina, jog finansavimo sutartis buvo pasirašyta kur kas anksčiau, tai yra 2018 m. kovo 20 d. Minėtą sutartį pasirašė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atsakingi asmenys, įskaitant ir V. R.. Matant, kad viešųjų pirkimų procesas užtrunka ilgą laiką, buvo galimybė kreiptis į Ministeriją ir spręsti skiriamo finansavimo perkėlimo į kitus metus klausimą. Tačiau Administracija tuo nepasinaudojo, o priėmė sprendimą bet kokiomis priemonėmis dotaciją gauti 2018 m.

4.16. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad kaltinime nurodyti dokumentai iš esmės atitiko tikrovę, V. R., D. J., M. Z. ir R. P. buvo išteisinti ir pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada yra nepagrįsta.

4.17. 2018 m. kovo 20 d. buvo pasirašyta finansavimo sutartis tarp Ministerijos ir Administracijos, pagal šią sutartį aikštyno atnaujinimo darbų finansavimui numatyta skirti 232 000 Eur pagal Ministerijos patvirtintą finansavimo sąmatą, ir ja Administracija įsipareigojo skirti lėšas nurodytiems darbams vykdyti pagal finansavimo sąmatą, valstybės biudžeto lėšas panaudoti racionaliai ir taupiai, pavedimą įvykdyti iki 2018 m. gruodžio 5 d. Šią sutartį pasirašė Ministerijos kancleris T. D., Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė V. R., Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja R. V., Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas E. S., Finansų skyriaus vedėja A. S., Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė O. V., Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. G.. Tiek iš šios sutarties, tiek ir 2018 m sausio 5 d. Ministerijos rašto matyti, kad Administracijai buvo detaliai išaiškina gaunamo finansavimo panaudojimo tvarka ir kad skiriamos lėšos turi būti panaudotos iki 2018 m. gruodžio 5 d. Nors Administracijos darbuotojai, duodami parodymus, menkino savo žinias apie sutarties vykdymo sąlygas, tačiau akivaizdu, kad jie puikiai žinojo apie tai, jog skirta dotacija turi būti panaudota iki 2018 m. gruodžio 5 d., nes dokumentus apie realiai neatliktus darbus jie pateikė iki šio termino.

4.18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai aptarti bylos duomenys patvirtina, kad V. R., D. J., R. P., M. Z. suklastojo dokumentus, tariamai patvirtinančius darbų atlikimą, siekdami neprarasti projektui įgyvendinti numatytos valstybės 232 000 Eur paramos. Visi išteisintieji žinojo, kad suklastoti dokumentai reikalingi ne darbų atlikimui imituoti, o kad jie būtų pateikti Švietimo ministerijai, kad ši pervestų projektui įgyvendinti (aikštyno rekonstrukcijai) skirtus pinigus Savivaldybei. Pirmosios instancijos teismo nustatyti valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, nors jie visi, išskyrus V. R., nebuvo atsakingi už finansavimo sutarties vykdymą, tačiau savo bendrais veiksmais klastodami darbų įvykdymą pagrindžiančius dokumentus ir žinodami, kad jie bus pateikiami Švietimo ministerijai, siekiant gauti tikslinę paramą, per V. R. juos panaudoję apgaule gavo Jurbarko rajono savivaldybės naudai 232 000 Eur tikslinę paramą (dotaciją). Tai, kad tikslinę paramą jie gavo ne savo, o Savivaldybės naudai, jų veikos kvalifikavimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį nekeičia, nes jie faktiškai atstovavo Savivaldybei ir veikė jos naudai. Būtent suklastotų dokumentų pateikimas turėjo lemiamą reikšmę Ministerijai pervesti numatytą skirti dotaciją. Visa tai patvirtina, kad dotacija buvo gauta panaudojant apgaulę, nes priešingu atveju Ministerija, žinodama, jog pateiktuose dokumentuose nurodyti darbai realiai nėra atlikti, dotacijos nebūtų skyrusi.

4.19. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, Administracijai gavus šią didesnę nei 400 MGL dydžio tikslinę paramą (dotaciją), V. R., D. J., M. Z. ir R. P., veikdami bendrininkų grupe, ją panaudojo ne pagal paskirtį ir ne pagal nustatytą tvarką. Byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad dotacija skiriama už atliktus aikštyno atnaujinimo darbus, kurie realiai nebuvo atlikti. Išteisintieji, žinodami apie 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutarties sąlygas, jų nesilaikė, nes gautą dotaciją UAB „V.“ pervedė už realiai neatliktus darbus. Be to, nebuvo imtasi jokių priemonių, siekiant įsitikinti UAB „V.“ finansine padėtimi ir galimybe įvykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nepareikalauta, kad rangovė oficialiai įsipareigotų panaudoti gaunamas lėšas pagal paskirtį ir pagrįstų šį savo įsipareigojimą pervedamos pinigų sumos dydžiui adekvačia garantija ar trečiųjų asmenų laidavimu. O tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad Administracijos darbuotojai, sąmoningai pažeisdami 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutarties nuostatas ir dėl to numatydami, kad dėl jų sutarto bendro tyčinio veikimo gali atsirasti didelė žala Administracijai ar Ministerijai, bendrais veiksmais pervedė gautas lėšas faktiškai jų neatlikusiai ir išlaidų nepatyrusiai UAB „V.“. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. R., D. J., M. Z. ir R. P. nuteisė pagal BK 206 straipsnio 1 dalį.

4.20. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. R., D. J., R. P., M. Z. ir S. B. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, o A. S. ir P. A. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad išteisintųjų veiksmai buvo nukreipti ne prieš valstybės interesus, o jų siekis buvo atvirkštinis – tęsti visuomenei naudingo projekto plėtojimą, gauti šio projekto finansavimą sporto aikštynui atnaujinti, kas akivaizdžiai atitinka visuomenės interesą, tačiau valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, kurių veiklą griežtai reglamentuoja teisės aktai, kilnūs siekiai negali būti pateisinami, kai yra įgyvendinami nusikalstamais veiksmais. Be to, su tokia argumentacija nėra pagrindo sutikti, nes ji neparemta išsamiu byloje surinktų įrodymų vertinimu. V. R., D. J., M. Z., S. B., būdami valstybės tarnautojai, o R. P. būdama jam prilygintas asmuo, eidami valstybės tarnyboje atsakingas pareigas, žinodami, kokias pareigas jie eina ir už ką yra atsakingi, suvokdami, kad taip negalima elgtis, padedami A. S. ir P. A., piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, visi bendrai suklastojo tikrus dokumentus, juos pateikė Ministerijai, dėl to Administracija gavo 232 000 Eur tikslinę dotaciją ir ją panaudojo ne pagal paskirtį – pervedė rangovei UAB „V.“ už tariamai atliktus darbus, kurie iš tikrųjų nebuvo atlikti ir apie tai visi kaltinamieji žinojo, todėl visi jų veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai. Dėl tokių tyčinių veiksmų buvo padaryta ne tik turtinė žala Administracijai, kuri buvo priversta grąžinti Ministerijai perverstus pinigus, bet ir neturtinė žala Administracijai, Jurbarko rajono savivaldybės bendruomenei, Švietimo ir mokslo ministerijai.

4.21. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl netinkamo bendrininkavimo instituto taikymo. Iš suformuluotų kaltinimų ir pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad buvo nurodyti kiekvieno išteisintojo ir asmenų, kurie nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, atlikti veiksmai, indėlis, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog asmenys veikė bendrininkų grupe. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl asmenų bendrininkavimo, tačiau savo išvadų neargumentavo, apsiribojo tik bendro pobūdžio išvada. Tai dar kartą patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje, 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

6. Baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, kurio paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNTk0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-594/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-594/2023">2K-50-594/2023</a>). Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir, vadovaudamasis įstatymu, priimti teisėtą bei pagrįstą, BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą (nuosprendį ar nutartį) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-3-648/2021). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, pagal teismų praktiką, apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Šios instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai nustatytų pareigų tinkamai neatliko, tačiau byla teisingai gali būti išspręsta ir apeliacinės instancijos teisme, todėl prokuroro kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, o išteisinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant jam keliamus turinio reikalavimus. Šis teismas, vertindamas įrodymus, dalį jų vertino atsietai, nesusiedamas į visumą, padarė tarpusavyje prieštaraujančias išvadas, neatsakė į esminius apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas privalo nurodyti nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis), tačiau to šioje byloje nepadarė. Tokie pažeidimai yra esminiai, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą: apklausė civilinės ieškovės atstovą, liudytojus, nuteistuosius A. S., P. A., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą S. B. (nuosprendžio 166 punkto 1–12 papunkčiai). Vis dėlto šis teismas, spręsdamas dėl asmenų baudžiamosios atsakomybės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, aiškiai nenurodė, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir nustatydamas tiesą byloje reikšmingais nelaiko kitų įrodymų. Šis teismas visus baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis pagal visus jiems inkriminuotus BK straipsnius išteisino iš esmės vadovaudamasis tuo, kad jų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios darant nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas asmenis pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, iš esmės rėmėsi prieštaringais argumentais: teigė, kad nė vienas nuteistas asmuo nežinojo ir nesuprato, jog dokumentuose nurodyti darbai neatlikti, taip pat kritikavo ydingą didelių projektų finansavimo praktiką, dokumentų pasirašymą siejo su projekto tęstinumu ir sėkmingu įgyvendinimu ateityje, kartu tarsi pateisindamas patį klastojimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad svarbu nustatyti, ar dokumentus pasirašę asmenys galėjo suprasti, jog klastoja dokumentus ir savo parašais dokumentuose patvirtina neegzistuojančias aplinkybes, tačiau, tik fragmentiškai įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad V. R., D. J., R. P., M. Z. ir P. A., neturėdami statybinio išsilavinimo ir specialių žinių, taip pat nevykdami į objektą, neturėjo galimybės realiai suvokti atliktų ir neatliktų darbų masto. Teismo vertinimu, asmenys, pasirašydami atliktų darbų aktus, kurių pagrindu buvo gautas finansavimas projektui toliau plėtoti, nesuprato, kad pasirašo suklastotus dokumentus, ir negalėjo suprasti, kad plėtojamas projektas bus nesėkmingas. Priešingai, teismo vertinimu, pasirašant dokumentus, buvo siekiama sėkmingai tęsti ir įgyvendinti projektą, o tam buvo būtinas finansavimo tęstinumas.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu visi asmenys buvo pripažinti kaltais, jog suklastojo dokumentus, juose fiksuodami darbus kaip atliktus, nors faktiškai aktuose nurodyti darbai nebuvo padaryti. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, tačiau jos tinkamai nepagrindė. Šis teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis jis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Štai M. Z., kurios parodymus pagrindžia ir kiti įrodymai, nuosekliai teigė, kad tiek ji, tiek kiti asmenys žinojo, jog aktuose nurodyti darbai realiai nebuvo atlikti. Tas pats pasakytina ir apie A. S. bei S. B. parodymų vertinimą, nes apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl šių dviejų asmenų, iš esmės pripažinusių savo kaltę, kaltės klausimo neginčijusių apeliacine tvarka (S. B. skunde kėlė klausimą dėl civilinio ieškinio išsprendimo, o A. S. išvis neskundė apkaltinamojo nuosprendžio), tarpusavyje sutampantys parodymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais dokumentų klastojimo faktą. Tai akivaizdžiai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

11. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl dokumentų klastojimo yra prieštaringos, paneigiančios viena kitą, todėl toks argumentavimas negali būti pripažintas tinkamu. Viena vertus, teismas teigia, kad asmenys nesuprato pasirašantys dokumentus, kuriuose nurodomas klaidingas faktas. Kita vertus, šis teismas nurodo, kad Savivaldybė 2019 m. birželio 28 d. teikė visuomenei informaciją apie vykusį pasitarimą dėl stadiono tvarkymo rangos darbų, kad UAB „V.“ naujoji direktorė įsipareigojo atlikti visus darbus pagal 2018 m. spalio 2 d. rangos sutartį, kartu pripažindamas, jog 2018 metų atliktų darbų aktuose nurodyti darbai faktiškai nebuvo atlikti. Tik tiksliai nustačius įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes galima tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog asmenys (ar dalis jų) neturėjo tikslo sukelti didelę žalą, t. y. neveikė tiesiogine tyčia, turėjo pagrindą svarstyti dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kartu vertindamas ir veikos pavojingumą, tačiau to nepadarė. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl projektų finansavimo reglamentavimo ydingumo, dėl būtinybės pasirašyti dokumentus, siekiant užtikrinti projekto tęstinumą, nagrinėjamu atveju galėtų būti reikšmingi svarstant dėl asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar švelnesnės bausmės skyrimo.

12. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs asmenis kaip nepadariusius nusikalstamų veikų, kartu nurodė, jog neįrodyta, kad V. R., D. J., R. P., M. Z., P. A., S. B. ir A. S. žinojo ir suprato, jog pasirašytuose dokumentuose nurodytos neteisingos aplinkybės. Taigi teismo padarytos išvados yra prieštaraujančios tarpusavyje – viena vertus, teigiama, kad neįrodyta, kita vertus, teigiama, kad nepadaryta nusikalstama veika. Šie du išteisinimo pagrindai savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis yra skirtingi.

13. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pasirinko ydingą argumentavimo būdą pasisakydamas ir dėl BK 228 straipsnio taikymo. Skundžiamo nuosprendžio 201 punkte nurodoma, kad asmenų veiksmai buvo nukreipti ne prieš valstybės interesus, o siekis buvo atvirkštinis – toliau plėtoti visuomenei naudingą projektą, gauti šio projekto finansavimą – atnaujinti sporto aikštyną, tai atitinka visuomenės interesą. Todėl teismui nekilo abejonių, kad asmenų veiksmuose nebuvo tyčios veikti prieš valstybės interesus ar padaryti jai žalos.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir visuomenei naudingų tikslų siekimas nėra galimas pasitelkiant neteisėtas priemones. Todėl teismas motyvuotai, paisydamas įstatymo ir teismų praktikoje formuluojamų taisyklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025), privalo nustatyti, ar padaryti priešingi teisei veiksmai, ar padaryta turtinė ar neturtinė žala, ar ši žala didelė, kokių asmenų ir kokie konkretūs veiksmai lėmė šių padarinių atsiradimą.

15. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas asmenis dėl piktnaudžiavimo, tai tiesiogiai siejo su teismo nustatytu faktu, kad šie asmenys dokumentų nesuklastojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai skirtingos veikos, atsakomybė už kurias nustatyta skirtinguose BK straipsniuose. Jeigu asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba ar viršydamas įgaliojimus (BK 228 straipsnis), klastoja dokumentus, jo veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, nurodytų BK 228 ir 300 straipsniuose, sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023). Tačiau nusikaltimai, nustatyti BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, yra skirtingo pobūdžio, savarankiškos nusikalstamos veikos, ir didelės žalos požymis, esantis BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir šis požymis, esantis BK 228 straipsnio 1 dalyje, negali būti tapatinami. Didelė žala dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 3 dalis) atveju ir didelė žala padarius piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnio 1 dalis) pagal savo turinį nėra tapačios sąvokos. Pažymėtina, kad tokį šių sąvokų turinio skirtumą lemia ir skirtingi šių nusikalstamų veikų objektai – dokumentų suklastojimu kėsinamasi į normalią dokumentų apyvartą, o piktnaudžiavimu yra kėsinamasi į valstybės tarnybos autoritetą, viešuosius interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turi vadovautis teismų praktikoje formuluojamomis taisyklėmis dėl BK 206 ir 207 straipsnių taikymo. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, kai asmens nusikalstami veiksmai pasireiškia tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimu apgaule (BK 207 straipsnio 1, 2 dalys), tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką norma (BK 206 straipsnio 1, 3 dalys) netaikytina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-92-697/2024). Taigi, esant pagrindui, būtina nustatyti, kuris straipsnis inkriminuotas pagrįstai, ar visi pinigai buvo gauti apgaule, ar pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį (ne pagal nustatytą tvarką), ar visi pinigai (ar dalis jų) panaudoti ne pagal paskirtį (ne pagal nustatytą tvarką) ir kt.

17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrininkavimo instituto, nuosprendžio 195 punkte nurodė, kad asmenys, pasirašydami dokumentus, atliko savo profesinę pareigą, o byloje nėra duomenų apie jų susitarimą ar bendrą tyčią veikti nusikalstamai. Taigi sutiktina su prokuroro teiginiais, kad teismas daromų išvadų neargumentavo ir apsiribojo tik bendro pobūdžio išvada (tai, beje, pasakytina ir apie pirmosios instancijos teismo nuosprendį), o tai neatitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka civilinis ieškinys turi būti sprendžiamas BPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Priėmęs (palikęs galioti) apkaltinamąjį nuosprendį, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti visas aplinkybes ir pateikti išsamius motyvus dėl priimamo sprendimo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas turi itin atidžiai įvertinti galimybę patenkinti Savivaldybės pareikšto civilinio ieškinio dalies reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

19. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdama tiek į prokuroro kasaciniame skunde dėstomus teiginius, tiek posėdžio metu išsakytus gynybos argumentus, konstatuoja, kad iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtina ne tik pašalinti šioje nutartyje nurodytus trūkumus, bet ir kruopščiai patikrinti kiekvienam asmeniui kaltinamajame akte suformuluotus kaltinimus, atsižvelgiant į jų eitas pareigas bei teisės aktuose apibrėžtas funkcijas, o kartu ir tinkamai atskleisti bendrininkavimo instituto esmę ir prasmę.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

20. Nuteistojo D. J. gynėjas advokatas O. Šibkovas teismo posėdžio metu prašė priteisti D. J. bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kartu su prašymu jis pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimą patvirtinančius duomenis, iš kurių matyti, kad D. J. už teisinių paslaugų teikimą šioje byloje O. Šibkovui sumokėjo 1210 Eur.

21. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Nagrinėjamu atveju, tenkinus prokuroro skundą iš dalies, apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra panaikinamas, baudžiamoji byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atitinkamai D. J., įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra apkaltinamasis, nelaikytinas išteisintuoju. Šioje baudžiamojoje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo priteisti jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, todėl prašymas paliekamas nenagrinėtas. Dėl šio prašymo iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų nuspręsti apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio nuostatomis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Palikti nenagrinėtą D. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo prašymą priteisti D. J. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Sigita Jokimaitė

Algimantas Valantinas