Baudžiamoji byla Nr. 2K-102-628/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19416-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.1.2.11; 2.1.7.3; 2.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškauko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
nuteistajam V. J.,
civilinio ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Vygaudui Čekanauskui,
viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžiu V. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Civilinių ieškovų Kultūros paveldo departamento ir BVšĮ Siaurojo geležinkelio klubo bankroto administratorės UAB „Baklis“ civiliniai ieškiniai atmesti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, patenkinus Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Mociškienės apeliacinį skundą, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:
V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį –150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 420 MGL (21 000 Eur) dydžio bauda.
Kultūros paveldo departamento 62 258,14 Eur civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir ši suma priteista iš V. J. valstybei.
BVšĮ Siaurojo geležinkelio klubo bankroto administratorės UAB „Baklis“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. J. 2059,96 Eur.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, taip pat civilinio ieškovo atstovo, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. J. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 30 d., Pasvalio r., Meškalaukio kaimo apylinkėse, nuo Joniškėlio apie 3–4 km, Lepšynės miške, sugadino nacionalinės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės Siaurojo geležinkelio komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 21898), Siaurojo geležinkelio komplekso Panevėžio ruože (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 21899), ruože Pušalotas–Joniškėlis, nuo Joniškėlio apie 3–4 km į pietus, Lepšynės miške, Meškalaukio kaimo apylinkėse, iš viso 210 metrų bėgių (dviejuose siaurojo geležinkelio ruožuose, kurių bendras ilgis yra 105 metrai), t. y. supjaustė bėgius – 100 metrų bėgių (50 metrų siaurojo geležinkelio ruože) 80–140 cm dalimis ir 110 metrų bėgių (55 metrų siaurojo geležinkelio ruože) 100–120 cm dalimis – ir paliko gulėti ant siaurojo geležinkelio vėžės bei išardė apie 36 metrus siaurojo geležinkelio vėžės, taip padarydamas Kultūros paveldo departamentui turtinę 62 258,14 Eur žalą, ir pagrobė svetimą, BVšĮ Siaurojo geležinkelio klubui (administratorė UAB „Baklis“) priklausantį turtą – kultūrinės reikšmės turinčią vertybę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 21899) – 72 metrus siaurojo geležinkelio bėgių, 725,00 Eur vertės.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai, atsietai nuo kitų bylos duomenų, t. y. nevertino jų kaip visumos ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Todėl šis teismas nepagrįstai V. J. priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
3. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes už V. J. padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, įvertino šių nusikaltimų sunkumą (apysunkis ir sunkus). Taip pat jis įvertino tai, kad V. J. tyčinius nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir įstatymo įtvirtinta tvarka nepanaikintam teistumui, tai buvo pripažinta V. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga, yra dirbantis, vedęs ir augina mažametį vaiką. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas V. J. už padarytas nusikalstamas veikas skyrė prokurorės prašomas bausmes – baudas, jų dydis buvo nustatytas artimas šių bausmių minimumui, įtvirtintam BK 47 straipsnyje, šias bausmes bendrino apėmimo būdu, o subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Paskirtos šiuo nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu bausmės buvo bendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pobūdį.
4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs V. J. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, BVšĮ Siaurojo geležinkelio klubo civilinį ieškinį tenkino iš dalies: priteisė išlaidų, patirtų dėl krovimo ir transportavimo paslaugų, atlyginimą – 1401,18 Eur – ir 658,78 Eur turtinės žalos, patirtos dėl pavogtų 72 metrų siaurojo geležinkelio bėgių, atlyginimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai tenkino Kultūros ministerijos atstovo pareikštą civilinį ieškinį ir iš V. J. valstybei priteisė 62 258,14 Eur turtinės žalos, patirtos dėl sugadintų ir pagrobtų siaurojo geležinkelio bėgių, atlyginimą.
III. Kasacinio skundo argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas V. J. kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 6 dalį (in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai), kadangi byloje liko daug neaiškumų, kurių šios instancijos teismas nepašalino, byloje nebuvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. J. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, todėl buvo padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.
5.2. Teismų praktikoje nustatyta, kad vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymų turinį turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo vertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-171-1073/2018). Teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie savo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-9-976/2024). Tokia pat taisyklė, kasatoriaus nuomone, turėtų būti taikoma ir vertinant asmens, kuriam buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, parodymus. Tačiau, kaip nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, suabsoliutino D. ir A. V., apklaustų kaip specialiųjų liudytojų, parodymus, kuriuose yra daug prieštaravimų. Be to, nebuvo vertinta, kiek šie liudytojų parodymai buvo paremti manipuliacijomis ar asmeniniu kerštu nuteistajam.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojų D. ir A. V. parodymais, neatsižvelgė į tai, jog šių liudytojų parodymai skiriasi dėl įvykio laiko, darbo trukmės, metalo pridavimo momento. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuos liudytojų parodymus vertino selektyviai, akcentuodamas tik tas liudytojų nurodytas aplinkybes, kurios yra nepalankios V. J.. Be to, šis teismas nepagrįstai nurodė, kad liudytojų D. ir A. V. parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, specialisto išvada, telefoninių pokalbių išklotinės, kratos protokolas.
5.4. Nė vienas iš šių liudytojų ne tik negalėjo nurodyti, kada buvo padaryta nusikalstama veika, bet ir esmingai klydo dėl metų laiko. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. V. nurodė, kad geležinkelio bėgius galėjo pjaustyti 2022 m. – 2023 m. vasaros pabaigoje. Tuo tarpu pas ikiteisminio tyrimo teisėją šis liudytojas nurodė, kad viskas vyko 2022 m. rugpjūčio mėn. Liudytojas D. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad geležinkelio bėgius su broliu jis galėjo pjauti 2022 m. rugpjūčio mėn. Vis dėlto šiuos liudytojų parodymus paneigia jų mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, iš kurių matyti, kad nusikaltimo vietoje abu liudytojai buvo 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje.
5.5. Be to, liudytojų A. ir D. V. parodymai, kad jie geležinkelio bėgius pjaustė 2–3 dienas su pertraukomis, prieštarauja taip pat užfiksuotiems jų mobiliojo ryšio telefonų išklotinės duomenims, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje be pertraukos jie buvo 4 dienas, o po pertraukos jų telefonai nusikaltimo vietoje veikė dar porą dienų.
5.6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojai A. ir D. V. nurodė, jog supjaustytus bėgius į metalo supirktuvę nuvežė darbo pabaigoje. Tačiau iš mobiliojo ryšio telefonų išklotinių matyti, kad metalo laužas buvo priduotas ne po pietų. Be to, liudytojai T. D., A. S. ir D. L. paneigė, kad į metalo supirktuvę buvo atvežti ir priduoti bėgiai. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir rašytinė medžiaga. Iš pirkimo–pardavimo sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad iš V. J. buvo supirktas juodasis metalas, rėmai.
5.7. Dėl liudytojo A. V. parodymų kasaciniame skunde pažymima, kad šis asmuo, apklaustas kaip specialusis liudytojas, nurodė, jog po geležinkelio bėgių pjovimo kartu su nuteistuoju vyko į Ispaniją, tačiau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pirmosios instancijos teisme A. V. šios aplinkybės jau nebenurodė.
5.8. Kasatorius pažymi, kad aplinkybę, jog siaurojo geležinkelio bėgiai galėjo būti supjaustyti 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje, paneigia kaip liudytojo byloje apklausto L. Č. parodymai. Nors šis liudytojas nurodė, kad pastebėjo dingusius siaurojo geležinkelio bėgius gegužės mėn. pabaigoje, tačiau kartu paaiškino, kad minėtu laikotarpiu netoli nusikalstamos vietos jam ir jo darbuotojams vykdant darbus nematė jokių pašalinių įtartinų asmenų ar transporto priemonių. Kaip nurodo kasatorius, jei geležinkelio bėgiai buvo pjaustomi kaltinime nurodytu laiku, liudytojas L. Č. būtų matęs nusikaltimą dariusius asmenis, girdėjęs jų naudojamos įrangos garsą, matęs nuteistojo V. J. atvažiuojantį ar išvažiuojantį automobilį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, dėl ko minėtas liudytojas galėjo nematyti, kaip pjaustomi siaurojo geležinkelio bėgiai, yra lakoniška, padaryta neįvertinus visų aplinkybių.
5.9. Kasatorius pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė skirtingą reikšmę tam tikriems byloje esantiems įrodymams, juos vertindamas. Jau minėtų liudytojų A. ir D. V. parodymus šis teismas vertino kaip patikimus, o UAB „F.“ direktoriaus T. D., buhalterės A. S., vadybininko D. L. parodymus dėl V. J. priduoto metalo vertino kaip nepatikimus, duotus siekiant išvengti atsakomybės.
5.10. Abejonių dėl apkaltinamojo nuosprendžio kelia ir tai, kad nusikaltimo dalykas – bėgiai – nebuvo rastas. Civilinės ieškovės BVšĮ Siaurojo geležinkelio klubo bankroto administratorės UAB „Baklis“ atstovas nurodė, kad išardytų ir pavogtų bėgių svoris buvo 2,5 tonos. Tuo tarpu iš metalo supirkimo kvito matyti, kad V. J. pridavė metalo laužą, kurio svoris buvo 2070 kilogramų. Liudytojai A. ir D. V. nurodė, kad bėgiai, kurie buvo priduoti kaip metalo laužas, turėjo sverti apie 2–3 tonas. Taigi skiriasi ne tik aplinkybės dėl galimai priduotų bėgių svorio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino to, ar V. J. autobusiuku turėjo galimybę nuvežti į metalo supirktuvę tokio svorio bėgius.
5.11. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. ir D. V. byloje buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, jų dalyvavimas nusikalstamoje veikoje buvo nustatytas pagal jų mobiliojo ryšio telefonų išklotines, jų parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, neatitinka kitų objektyvių įrodymų, jie į pirmosios instancijos teismo posėdį buvo pristatyti policijos pareigūnų, šių asmenų parodymus turėjo laikyti nepatikimais.
5.12. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bėgiai antroje įvykio vietoje taip pat buvo sugadinti V. J. nurodymu, taip pat yra pagrįsta tik prielaidomis. Visų pirma, ši įvykio vieta buvo apžiūrėta praėjus daugiau nei metams po pirmosios įvykio vietos apžiūros, gavus pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką. Antra, tiek policijos pareigūnai, tiek paveldosaugininkai, apžiūrėję pirmąją įvykio vietą, nenustatė, kad 32 m atstumu geležinkelio bėgiai taip pat būtų apgadinti. Trečia, liudytojas D. V. nurodė, kad įvykio vietoje bėgiai buvo pjauti jau kitų asmenų. Taigi, anot kasatoriaus, negalima paneigti abejonių, kad antrojoje įvykio vietoje bėgius galėjo sugadinti kiti pašaliniai asmenys, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kultūros paveldo departamento atstovas nurodė, jog jam nėra žinoma, kokia bėgių būklė buvo šioje vietoje iki nusikalstamos veikos padarymo.
5.13. Kasatoriaus vertinimu, apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, kadangi jis priimtas ne vadovaujantis visapusišku, objektyviu ir išsamiu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu, o remiantis nepatikimais liudytojų A. ir D. V. parodymais, prielaidomis, nepašalinus byloje esančių abejonių.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo V. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
8. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo kasacinis skundas paduotas iš esmės dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų laikymosi apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame daug dėmesio skiriama bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų analizei, ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, pateikiama sava byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacija bei nuomonė dėl atskirų bylos įrodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės nustatant bylos aplinkybes. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies laikymosi
9. Kasatorius, nesutikdamas su jam priimtu apeliacinės instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepašalindamas įrodymų prieštaravimų, abejones vertindamas jo nenaudai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, nevisapusiškai, neobjektyviai, išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė nepatikimais liudytojų A. ir D. V. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
10. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog V. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir apimtimi sugadino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės vertybę – Siaurojo geležinkelio komplekso bėgius ir įvykdė jų vagystę, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, jį išteisino pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, kitaip įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad byloje pakanka įrodymų visumos V. J. kaltumui patvirtinti, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.
11. Nagrinėjant šią bylą teisės taikymo aspektu, kasacinio skundo argumentai ir skirtingos teismų išvados dėl V. J. inkriminuotos veikos padarymo įgalina kasacinės instancijos teismą patikrinti, ar skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bei įvertinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ar šiais aspektais nuosprendis atitinka kitus jam keliamus BPK nustatytus reikalavimus.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas, pagal kurį abejonės, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo; teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo; sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Tačiau kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-689/2018">2K-30-689/2018</a>, 2K-28-689/2021, 2K- 227-976/2021).
13. Apeliacinės instancijos teismas vertina bylos duomenis ir pripažįsta juos įrodymais, jais argumentuotai remiasi arba juos atmeta laikydamasis tų pačių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, kaip ir pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-689/2018">2K-26-689/2018</a>, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022).
15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai, atsietai nuo kitų bylos duomenų, t. y. nevertino jų kaip visumos ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują apkaltinamąjį nuosprendį, kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė.
16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas V. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Šio teismo nuosprendyje atskiri įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikus išskirtinės reikšmės. Įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, taip pat kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra pakankami V. J. kaltei pagrįsti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK jo turiniui keliamus reikalavimus (BPK 331 straipsnio 2 dalis) ir teismų praktikos išaiškinimus.
17. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-699/2016">2K-170-699/2016</a>, 2K-42-507/2017, 2K-365-719/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal prokurorės apeliacinį skundą ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes, priešingai negu teigia kasatorius, dar kartą tyrė ir analizavo visus byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus: nuteistojo V. J. parodymus, liudytojų A. ir D. V., T. D., A. S., D. L., L. Č., G. B. parodymus, specialisto išvadą, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse, kratos protokole, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties turinį. Įvertinęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl V. J. nekaltumo. Šis teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. J. išteisinimo yra nepagrįstos ir kokius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo išvados argumentuotos, logiškos, paremtos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, įrodymų visumos vertinimu, atsižvelgiant į įrodymų sąsajumą, pakankamumą ir patikimumą.
18. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų A. ir D. V. parodymais, kadangi jie buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, be to, jų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. ir D. V. 2023 m. sausio 25 d. buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, tačiau prokurorės 2023 m. vasario 22 d. nutarimu specialiojo liudytojo statusas minėtiems asmenims buvo panaikintas. Tolesniame baudžiamajame procese A. V., D. V., apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pirmosios instancijos teisme, turėjo liudytojo statusą, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir įvertinęs tai, kad apklausiamų kaip liudytojų A. ir D. V. pozicija dėl įvykio aplinkybių nesikeitė, apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo minėtų asmenų parodymais nesivadovauti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad minėti liudytojai turi suinteresuotumą apkalbėti nuteistąjį V. J..
19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant dėl neesminių detalių prieštaringų duomenų, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-303/2019">2K-94-303/2019</a>, 2K-148-303/2023).
20. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad liudytojų A. ir D. V. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs dėl įvykio laiko: kokiu laiku buvo ardomi, pjaustomi ir priduoti į metalo laužą Siaurojo geležinkelio komplekso bėgiai. Tačiau, išanalizavęs parodymų visumą, aptaręs jų kitimo eigą ir pasisakęs dėl skirtingų šių liudytojų apklausų metu duotuose parodymuose esančių tam tikrų neatitikimų, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl esminių bylos aplinkybių liudytojų A. ir D. V. parodymai buvo tikslūs ir nekito viso proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius motyvus dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo ir pagrįstai rėmėsi ta jų dalimi, kurią patvirtino kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė ne tik liudytojų A. ir D. V. parodymais, bet ir liudytojo A. V. parodymo patikrinimo vietoje duotais parodymais dėl aplinkybių, susijusių su sugadintų bėgių lokacija, specialisto išvada dėl įvykio vietoje ant cigarečių nuorūkų rastų A. ir D. V. biologinių pėdsakų, telefoninių pokalbių išklotinėmis dėl nuteistojo ir liudytojų telefonų veikimo laikotarpio įvykio vietoje, iš dalies liudytojų T. D., A. S. ir D. L. parodymais, metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimi dėl nuteistojo metalo laužo pridavimo aplinkybių, liudytojo L. Č. ir G. B. parodymais dėl aplinkybių, susijusių su Siaurojo geležinkelio komplekso bėgių dingimu.
21. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje išanalizavo aplinkybes, kurias kasaciniame skunde nuteistasis nurodo kaip paneigiančias liudytojų A. ir D. V. parodymus, t. y. liudytojų T. D., A. S., D. L., L. Č. parodymus. Šio teismo apkaltinamojo nuosprendžio 18, 20, 21 punktuose minėtos aplinkybės išsamiai aptartos ir argumentuotai įvertintos.
22. Priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek V. J. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su tokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir jų pagrindu apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, nereiškia, jog teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 44 straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis tinkamai, išsamiai motyvuotas, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo rezultatu.
23. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad nuteistojo V. J. kaltumas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, yra pagrįstas patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė kasatoriaus nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
Sigita Jokimaitė
