L. Ž. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-114-628/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35872-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.7.5; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo L. Ž. gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu L. Ž. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios S. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, o jos prašymas dėl turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. Š. gynėjos advokatės Renatos Janušytės apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalis dėl L. Ž. išteisinimo panaikinta. L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam L. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, pripažįstant, kad civiliniu ieškiniu reikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atlyginti akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“. Iš nuteistojo L. Ž. priteista nukentėjusiajai S. K. 250 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. Ž. palikta galioti be pakeitimų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau dėl jo kasacinių skundų nėra paduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. Ž. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto, 3 priedo 1.2 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

1.1. L. Ž. 2022 m. liepos 25 d. apie 21.38 val. Vilniuje, J. Jasinskio g., vairuodamas MB „Liboltas“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini), buvo neatidus bei neatsargus ir, važiuodamas J. Jasinskio gatve, persirikiuodamas ir keisdamas važiavimo kryptį, kirto plačią ištisinę liniją, neįsitikinęs, kad keisti važiavimo kryptį yra saugu, ir taip įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, pažymėtą raide „A“, ir nepraleido jam iš dešinės J. Jasinskio gatve „A“ juosta važiuojančio A. Š. vairuojamo mopedo „Suzuki GSX-R 1000“ (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė.

1.2. A. Š., vairuodamas mopedą „Suzuki GSX-R 1000“ ir važiuodamas J. Jasinskio gatve „A“ juosta, kryptimi nuo V. Kudirkos gatvės link Geležinio Vilko gatvės, pažeisdamas KET 181 ir 128 punktų reikalavimus, važiavo jam draudžiama važiuoti, maršrutiniam transportui skirta važiuoti „A“ juosta, ir, jo kelyje atsiradus kliūčiai – iš J. Jasinskio gatvės važiuojančiam L. Ž. vairuojamam automobiliui „Toyota Prius“, nesustabdė mopedo ir nepraleido L. Ž. vairuojamo automobilio.

1.3. Eismo įvykio metu dėl abiejų transporto priemonių vairuotojų kaltės buvo nesunkiai sutrikdyta mopedo keleivės S. K. sveikata.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria išspręstas L. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimas, priimta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl L. Ž. nepagrįstai išteisintas dėl jam pateikto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad išteisintojo L. Ž. parodymai yra prieštaringi, juos paneigia tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š., tiek nukentėjusiosios, o dėl tam tikrų aplinkybių ir liudytojos G. K. parodymai. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad L. Ž. poziciją dėl automobilio ir motociklo padėties susidūrimo vietos bei pažeistų KET reikalavimų kartu su kitais byloje surinktais duomenimis paneigia ir specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai, duoti ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

2.2. Įvertinęs bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonių susidūrimas įvyko neprivažiavus J. Jasinskio ir A. Rotundo g. sankryžos, todėl L. Ž., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, važiuodamas J. Jasinskio g. ir planuodamas sukti į dešinę, t. y. į A. Rotundo g., kirto plačią ištisinę liniją, atskiriančią važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, ir taip pažeidė KET 3 priedo 1.2 punkto nuostatas, pagal kurias tokią liniją L. Ž. buvo draudžiama kirsti.

2.3. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad L. Ž. netinkamai inkriminuotas KET 155 punkto pažeidimas, ir inkriminavo KET 101 punkto pažeidimą, nustatantį, kad, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji S. K., lėmė tiek A. Š., tiek ir L. Ž. padaryti KET pažeidimai.

2.5. Pasisakydamas dėl L. Ž. kaltės, apeliacinis teismas darė išvadą, kad L. Ž. nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo L. Ž. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, nes, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems visai neteikė reikšmės ir dėl jų nepasisakė. Tai turėjo esminę įtaką teismo išvadai, kad L. Ž. padarė BK 281 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, ignoravo labai svarbias aplinkybes, kurių tinkamas vertinimas leistų padaryti kitokias išvadas.

3.2. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, turi sudaryti bendrą vienas kitą atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. In dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013).

3.3. Tam, kad L. Ž. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, byloje turi būti įrodyta, visų pirma, tai, kad jis, pažeisdamas KET reikalavimus, nedavė kelio A. Š. ir kad automobiliu, kurį jis vairavo, kirto plačią ištisinę liniją, įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, pažymėtą raide „A“, ir nepraleido jam iš dešinės šia juosta važiuojančio mopedo, tai yra sudarė kliūtį A. Š.. Antra, turi būti įrodyta, kad tokie L. Ž. veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, tai yra nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, su sąlyga, kad analogiškoje situacijoje, L. Ž. laikantis KET reikalavimų, o mopedo vairuotojui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, neįvyktų. Tuo tarpu byloje nėra patikimų, abejonių nekeliančių duomenų, pagrindžiančių šių dviejų būtinų sąlygų L. Ž. atsakomybei pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kilti buvimą.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, ignoravo tai, kad nė vienas byloje surinktas ir ištirtas objektyvus duomuo nepatvirtina kaltinimo nurodytos aplinkybės, jog L. Ž. vairuojamas automobilis kirto plačią ištisinę liniją, įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, pažymėtą raide „A“, sudarė kliūtį ir nepraleido jam iš dešinės šia juosta važiuojančio A. Š. mopedo.

3.5. Vienintelis eismo įvykio dalyvis – nuteistasis A. Š. – tvirtina, kad L. Ž. vairuojamas automobilis nebuvo sustojęs savo eismo juostoje, nerodydamas posūkio, norėdamas pasukti į A. Rotundo g., įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, pažymėtą raide „A“, ir nepraleido šia juosta važiuojančio jo vairuojamo mopedo, sudarydamas jam kliūtį, dėl to ir įvyko susidūrimas. Tiek liudytojos G. K., tiek nukentėjusiosios S. K. parodymai nepatvirtina fakto, kad L. Ž. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į „A“ raide pažymėtą juostą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti tikslios L. Ž. automobilio padėties po eismo įvykio, dėl to negalima atkurti šios transporto priemonės judėjimo trajektorijos iki susidūrimo vietos ir atkurti transporto priemonių suartėjimo eigos. Nepaisant to, specialisto išvadoje daroma išvada, kad automobilis buvo įvažiavęs į maršrutiniam transportui skirtą juostą. Su tuo sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, nors specialisto išvada grindžiama tik prielaida, o ne objektyviais duomenimis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apie transporto priemonių susidūrimo vietą galima spęsti iš kelio važiuojamojoje dalyje paliktų mopedo įbrėžimų ir stiklo šukių, tačiau stiklo šukių išsidėstymas šiuo atveju patvirtina tik faktą, jog automobilio ir mopedo susidūrimas įvyko iki šukių išsidėstymo, bet nepatvirtina fakto, kad šis susidūrimas įvyko būtent „A“ juostoje.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neįvertino reikšmingos eismo įvykiui nustatyti aplinkybės, kad A. Š. nėra Vilniaus gyventojas ir eismo įvykio dieną nelabai gerai pažinojo Vilnių. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino A. Š. veiksmų eiliškumo iki eismo įvykio: A. Š. atvyko važiuodamas per sankryžą tiesiai nuo Pamėnkalnio g., kai L. Ž. jau buvo tą sankryžą pravažiavęs ir važiavo J. Jasinskio g.; A. Š. važiavo dideliu greičiu, nes iki susidūrimo spėjo apvažiuoti tiek stotelėje sustojusį troleibusą, tiek už L. Ž. sustojusius kelis automobilius; tiksliai nežinodamas, kurioje vietoje yra A. Rotundo g., priartėjęs prie šios gatvės sankryžos buvo priverstas staigiai stabdyti, kad įvažiuotų į šią gatvę; norėdamas pasukti į A. Rotundo g., A. Š. galėjo siekti padaryti didesnį posūkio kampą, darydamas lanką į kairę ir atlikdamas šiuos abu veiksmus kliudyti gretimoje eismo juostoje stovintį L. Ž. automobilį. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad mopedo vairuotojas važiavo eismo juosta, kuria jam buvo draudžiama važiuoti, ir dėl jo staigaus stabdymo įvyko susidūrimas su automobiliu, tačiau kurioje vietoje tai įvyko, galima tik spėlioti, nes byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

3.7. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai išteisino L. Ž. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nes neįrodyta, kad L. Ž. padarė šią nusikalstamą veiką.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė būtinojo priežastinio ryšio buvimą L. Ž. veiksmuose ir neteisingai suformulavo nuteistojo neatsargios kaltės, pasireiškiančios nusikalstamu nerūpestingumu, turinį. Pagal apeliacinės instancijos teismo pateiktą automobilį vairavusio nuteistojo neatsargios kaltės apibūdinimą įtvirtinama neteisinga prezumpcija, kad visais atvejais, kai siekiama persirikiuoti, kertant plačią ištisinę liniją, iš vienos judėjimo juostos į kitą juostą, pažymėtą „A“ raide ir skirtą maršrutiniam transportui, kuriuo juda transporto priemonės, kurioms šia juosta judėjimas yra uždraustas, jis savaime elgiasi nusikalstamai nerūpestingai, nes dėl to yra praradęs galimybę išvengti susidūrimo su dideliu greičiu važiuojančia transporto priemone, kuriai eismas draudžiamas. Taip jis tampa atsakingas už bet kokius žalingus žmogaus sveikatai padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje tokį kaltės turinio išdėstymą vadina prasilenkiančiu su teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2014, 2K-7-17-489/2024).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato V. Dovidaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Kasaciniame skunde nuteistojo L. Ž. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo L. Ž. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, kaltinamąjį L. Ž. pripažindamas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, t. y. nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų tarpusavio sąsajos, įrodymus vertino atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems įrodymams visai neteikė reikšmės ir dėl jų nepasisakė, be to, vertindamas įrodymus nesilaikė in dubio pro reo principo. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTctNTExLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-117-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-117-511/2024">2K-7-117-511/2024</a> ir kt.).

7. In dubio pro reo principas – tai sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Tai reiškia, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-689/2018">2K-30-689/2018</a>, 2K-112-628/2023, 2K-115-387/2023, 2K-90-813/2025 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>, 2K-168-699/2017, 2K-9-594/2024, 2K-221-628/2024 ir kt.).

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė skirtingas išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir teismų procesiniais sprendimais, juos patikrinusi teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį L. Ž. ir pripažindamas L. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, skirtingai nei teigia kasatorius, laikėsi pirmiau nurodytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų ir in dubio pro reo principo nepažeidė.

9. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad savo išvadas, jog transporto priemonės susidūrė „A“ raide pažymėtoje juostoje ir nuteistasis pažeidė KET 3 priedo 1.2 papunkčio ir 101 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pagrindė byloje esančių įrodymų visuma: nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. Š., nukentėjusiosios S. K. ir liudytojos G. K. parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 4 d. specialisto išvada Nr. 11-709 (23), Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Venckaus paaiškinimais bei kita bylos medžiaga.

10. Nors L. Ž. teigė, kad nebuvo kirtęs savo važiuojamąją juostą skiriančios juostos ir į „A“ juostą nebuvo įvažiavęs, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad L. Ž. parodymai nesutampa su eksperto išvada, A. Š., nukentėjusiosios S. K. ir liudytojos G. K. parodymais (jie visi parodė, jog automobilis mažesniu ar didesniu kampu jau buvo įsukęs į „A“ raide pažymėtą juostą ir susidūrimas įvyko būtent šioje juostoje), konstatavo, kad tokių L. Ž. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl negalima jų laikyti patikimais ir jais vadovautis.

11. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino išsamiai, atlikdamas jų sugretinimą, palyginimą tarpusavyje, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti kasaciniame skunde nurodytiems argumentams, jog šis teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų tarpusavio sąsajos, įrodymus vertino atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems įrodymams visai neteikė reikšmės ir dėl jų nepasisakė.

12. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė būtinojo priežastinio ryšio buvimą ir neteisingai suformulavo nuteistojo neatsargios kaltės, pasireiškiančios nusikalstamu nerūpestingumu, turinį.

13. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Inkriminuojant asmeniui šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik šio asmens padarytą atitinkamą KET pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai, kiti eismo dalyviai. Todėl klausimas, kurio eismo dalyvio veika sukėlė eismo įvykį, yra vienas svarbiausių tokio pobūdžio bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTctNTExLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-117-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-117-511/2024">2K-7-117-511/2024</a>).

14. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltinamo asmens veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2007">2K-597/2007</a>, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-78-511/2019, 2K-7-74-788/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTctNTExLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-117-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-117-511/2024">2K-7-117-511/2024</a> ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLTEwNzMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390-1073/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390-1073/2017">2K-390-1073/2017</a>, 2K-7-74-788/2019, 2K-205-489/2024, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTctNTExLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-117-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-117-511/2024">2K-7-117-511/2024</a>). Priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti specialių elgesio taisyklių pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų visų įvykio dalyvių poelgių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2024, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTctNTExLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-117-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-117-511/2024">2K-7-117-511/2024</a>).

15. Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, konkretaus eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ2LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-346-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-346-699/2015">2K-346-699/2015</a>, 2K-171-648/2020, 2K-7-17-489/2024 ir kt.). Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUtODk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35-895/2017">2K-35-895/2017</a>).

16. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-474/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-474/2011">2K-474/2011</a>, 2K-375/2014, 2K-204-895/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTctNTExLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-117-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-117-511/2024">2K-7-117-511/2024</a>).

17. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas L. Ž. kaltę ir būtinojo priežastinio ryšio egzistavimą, padarė išvadą, kad tiek jei A. Š. nebūtų pažeidęs KET nuostatų, eismo įvykis nebūtų įvykęs, tiek ir atvirkščiai – L. Ž. laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų kilęs. Šias išvadas apeliacinės instancijos teismas grindė byloje surinktų įrodymų visuma: specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai – automobilio vairuotojas, sukdamas į dešinę, į A. Rotundo g., įvažiavo į eismo juostą, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui, taksi automobiliams ir elektromobiliams, ir sudarė kliūtį šia eismo juosta važiuojančiam mopedui; mopedo vairuotojas važiavo eismo juosta, kuria jam draudžiama važiuoti, ir neleido automobilio vairuotojui užbaigti manevro į dešinę; taip pat specialisto paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

18. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus: specialisto išvadą ir specialisto paaiškinimus, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolus, kuriuose užfiksuoti duomenys apie atliktus matavimus atkarpoje, esančioje Dainavos g. – J. Jasinskio g. – A. Rotundo g., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. Š. ir nuteistojo L. Ž. parodymus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 37–38 punktai), apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad būtent nuosekli bylos įrodymų grandinė leidžia spręsti, jog galimybė įsitikinti atliekamo manevro saugumu L. Ž. nebuvo esmingai apribota. Jei L. Ž. būtų buvęs pakankamai atidus ir būtų laikęsis KET 101 punkto reikalavimų, jis būtų galėjęs laiku pastebėti A. Š. vairuojamą mopedą. Tokia išvada padaryta įvertinus atstumus nuo geltonos juostos pradžios ir pabaigos Pamėnkalnio gatvėje ties stotele iki Pamėnkalnio ir A. Rotundo gatvių sankirtos bei iki Pamėnkalnio ir A. Rotundo gatvių sankryžos, A. Š. parodymus, kad kirtęs sankryžą už autobusų stotelės jis persirikiavo į autobusų juostą, taip pat L. Ž. parodymus, kad mopedą jis pamatė, kai šis buvo maždaug 100 metrų atstumu nuo jo automobilio, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosekliai vertino abiejų eismo dalyvių KET pažeidimų įtaką ir reikšmę eismo įvykio kilimui.

19. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas nepažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, iš esmės pažeidė kasatoriaus nurodytas BPK nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Algimantas Valantinas

Sigita Jokimaitė