Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2282

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08541-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 16 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mechel Nemunas“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir patikslino Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip: „priteisti atsakovui iš ieškovės 8359,68 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laiką, 1633,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad sankcijos, kurias taikydamas teismas jų dydį apskaičiuoja kaip pagrindą naudodamas darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, gali būti efektyvios ir pasiekti tikslus, dėl kurių jos yra nustatytos, tik tuo atveju, jeigu jos proporcingos teisės pažeidimams, už kuriuos yra skiriamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėse byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy00NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37-469/2016">3K-3-37-469/2016</a>; kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovė su atleidžiamu darbuotoju neturėjo galimybės atsiskaityti, nes darbuotojo atleidimo iš darbo metu ieškovė neturėjo nei vienos atsiskaitomosios sąskaitos. DK 147 straipsnio 2 dalį reiktų aiškinti taip, kad nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl objektyvių priežasčių, turi būti sprendžiama dėl atsakomybės darbdaviui netaikymo. Negalėjimą atskaityti su atsakovu nulėmė ne ieškovės nepakankami finansiniai pajėgumai, bet ribojamųjų priemonių taikymas su ieškove susijusiam asmeniui. Ieškovė turi būti atleista nuo netesybų skaičiavimo tuo laikotarpiu, kol neturėjo atsiskaitomosios sąskaitos kredito įstaigoje. Teismai, pripažinę, kad ieškovė negalėjo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju dėl objektyvių priežasčių, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė nenugalimos jėgos sąlygų egzistavimo. Priteista netesybų suma šiuo atveju negali būti laikoma tinkama, nes neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, ir yra neadekvati darbdavio padarytam pažeidimui.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, įpareigojančias teismą tinkamai motyvuoti priimamus procesinius sprendimus (CPK 270, 331 straipsniai), ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, nes nutartyje visiškai nepasisakė dėl ieškovės argumentų dėl netesybų dydžio neatitikimo proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodydamas, kad taiso rašymo apsirikimą pirmosios instancijos teismo sprendime, kas iš esmės laikytina sprendimo pakeitimu, pažeidė proceso teisės normas dėl teismo sprendimo netikslumų ir padarytų aritmetinių, rašybos klaidų taisymo (CPK 276 straipsnis) ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. CPK apeliacinės instancijos teismui nesuteikia teisės taisyti žemesnės instancijos teismo sprendimo rašymo apsirikimų.

4. Apeliacinės instancijos teismas, tikslindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 1633,51 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, visiškai neįvertino fakto, kad pirmosios instancijos teismas pats išsitaisė šį rašymo apsirikimą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl klausimų, kurie jau buvo išspręsti pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo, taisė neegzistuojantį rašymo apsirikimą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs priteistų netesybų sumą, neperskirstė tarp bylos šalių bylinėjimosi išlaidų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei kad teisės pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nenagrinėjamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė