Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-523-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05925-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.6.2;

(S)

2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.5.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ir atsakovių L. P. ir R. P. (buvusi pavardė V.) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-1105/2023 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovėms L. P. ir R. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. K., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Š. patikslintu ieškinio reikalavimu prašė nustatyti, kad jos, kaip pergyvenusios sutuoktinį R. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), dalis, R. Š. iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 16,5/100 (165/1000) dalių; ir priteisti iš atsakovių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su R. Š.. Iki pat R. Š. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė su R. Š. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jų pajamos ir išlaidos buvo bendros. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovė pateikė notarei prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenus sutuoktinį R. Š.. Nuosavybės teisės liudijimas dar nėra išduotas. R. Š. 2017 m. vasario 22 d. testamentu visą savo turtą po savo mirties paliko savo dukroms iš pirmos santuokos – atsakovėms L. P. ir R. P., kurios, ieškovės žiniomis, yra priėmusios palikimą pagal testamentą.

3. R. Š., iki santuokos su ieškove, su buvusia sutuoktine O. Š. valdė 50/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po R. Š. ir O. Š. santuokos nutraukimo, O. Š. atiteko 19/100 dalių, o R. Š. – 31/100 dalis gyvenamojo namo. Po 1964 m. gyvenamasis namas buvo rekonstruotas. Šiuo metu, po gyvenamojo namo rekonstrukcijos, R. Š. vardu yra įregistruotos 64/100 dalys į gyvenamąjį namą. Iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos, 1996 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė nusipirko iš L. P. 3/100 dalis gyvenamojo namo ir R. P. 3/100 dalis gyvenamojo namo; taip pat iš abiejų – po 95/1000 dalis kiemo statinių.

4. Pažymėjo, kad prieš rekonstrukciją R. Š. ir O. Š. nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis sudarė bendrai 40,45 kv. m. ir jie turėjo ½ dalį viso gyvenamojo namo. Po rekonstrukcijos gyvenamasis namas turi 256,42 kv. m. bendro ploto. R. Š. priklauso 64/100 dalys arba 164 kv. m. Ieškovei su mirusiu sutuoktiniu bendrai priklauso 6/100 dalys arba 15,38 kv. m. Gyvenamojo namo plotas nuo 40,45 kv. m. padidėjo iki 179,38 kv. m. (164 kv. m. + 15,38 kv. m).

5. Nurodė, kad ieškovė gyvendama santuokoje su R. Š., po gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo, kuri buvo atlikta iš bendrų jo ir ieškovės lėšų, bendrai sukūrė 33/100 dalis gyvenamojo namo, todėl po R. Š. mirties ieškovės turto dalis šiame gyvenamajame name yra 16,5/100 arba 165/1000.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė, kad J. Š., kaip pergyvenusios sutuoktinį R. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), dalis, R. Š. iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 16,5/100 arba 165/1000 dalių.

7. Teismas nustatė, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra 256,42 kv. m. bendro ploto. Gyvenamojo namo bendraturčiai – V. K., kuriai nuosavybės teise priklauso 30/100 pastato dalių, R. Š., kuriam nuosavybės teise priklauso 64/100 pastato dalys, ir J. Š., kuriai nuosavybės teise priklauso 6/100 pastato dalys. Ieškovės J. Š. ir R. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). R. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. R. Š. testamentu visą savo turtą po savo mirties paliko lygiomis dalimis savo dukroms L. P. ir R. P.. Teismo sprendimu po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams O. Š. nuosavybėn atiteko 19/100 dalių, o R. Š. – 31/100 dalis gyvenamojo namo. Iki rekonstrukcijos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas buvo 81,32 kv. m. Po motinos O. Š. mirties jai priklausiusias 19/100 dalis gyvenamojo namo lygiomis dalimis paveldėjo atsakovės. 1989 m. spalio 5 d. ir 1990 m. spalio 10 d. išduoti Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos valstybinė statybos inspekcijos leidimai priestatui prie gyvenamojo namo, mansardai, garažui statyti ir mansardą įrengti. 1999 m. sausio 27 d. bendraturčių pasikeitusios nuosavybės dalys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 1996 m. balandžio 15 d. atsakovės ieškovei pardavė po 3/100 nuosavybės dalis gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, bei po 9,5/100 dalių kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). 1999 m. sausio 25 d. Individualaus statinio priėmimo naudoti aktu nustatyta, kad V. S. P. ir R. Š., remiantis 1989 m. spalio 5 d. išduotu statybos leidimu Nr. 363, atliko gyvenamojo namo priestato 2a1/p (patalpos 1-10, 1-11, 1-12, 1-13) statybos darbus ūkio būdu, statiniai ir jų priklausiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir yra priimami naudoti. Bendras gyvenamojo namo plotas 256,42 kv. m.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dėl teismo sprendimo dalyje nurodytų faktinių civilinės bylos aplinkybių tarp šalių nėra, todėl plačiau nepasisakė dėl R. Š. ir J. Š. po rekonstrukcijos padidėjusios gyvenamojo namo dalies kilmės. Teismas sprendė, jog byloje yra nustatytos aplinkybės, kad sutuoktiniai R. Š. ir J. Š. būdami santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų atliko R. Š. nuosavybės teise priklausiusios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, kuri sudaro 33/100 pastarojo nuosavybės dalies (64/100 – 31/100 = 33/100). Teismas, nesant priešingų įrodymų, sprendė, jog ši dalis abejiems sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 16,5/100 arba 165/1000 dalį, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytą prezumpciją, nurodančią, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

9. Teismas nesutiko su atsakovių pozicija, jog ieškovei nustatytina nuosavybės dalis R. Š. nuosavybėje turėtų būti mažinama ½ dalimi jos turimų 6/100 nuosavybės dalių, kadangi šią gyvenamojo namo dalį ieškovė įgijo iš atsakovių santuokoje iš bendrų jos ir R. Š. lėšų. Teismas nurodė, jog civilinės bylos dalykas yra bendraturčio R. Š. 64/100 nuosavybės dalys, esančios bendroje dalinėje nuosavybėje, o savarankiško reikalavimo dėl mirusiojo R. Š. nuosavybės dalies nustatymo ieškovės J. Š. turimoje nuosavybėje atsakovės byloje nebuvo pareiškusios. Teismas sprendė, jog, nesant byloje pareikšto priešieškinio, toks atsakovių reikalavimas šioje byloje negali būti tenkinamas, nes nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė J. Š. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti, nustatant, kad J. Š., kaip pergyvenusios sutuoktinį R. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), dalis R. Š. iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 33,097 procento arba 33097/100000 dalių; arba sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovei iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad apeliantė, reikšdama ir tikslindama ieškinį, buvo nurodžiusi neteisingą dalių skaičiavimą. Pagal gyvenamojo namo iki rekonstrukcijos buvusias bendraturčių nuosavybės dalis, įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centre, ir bendrą namo plotą, nuosavybės dalys buvo pasiskirsčiusios taip (viso gyvenamojo namo plotas 81,32 kv. m.): R. Š. priklausė 31/100 dalis, kuri sudarė 25,2092 kv. m.; O. Š. priklausė 19/100 dalių, kurios sudarė 15,4508 kv. m.; S. P. priklausė 50/100 dalių, kurios sudarė 40,66 kv. m. Po gyvenamojo namo rekonstrukcijos nuosavybės teisės pasiskirstė taip (viso gyvenamojo namo plotas 256,42 kv. m.): R. Š. priklausė 64/100 dalys, kurios sudarė 164,1088 kv. m.; O. Š. (nusipirko ieškovė J. Š.) 6/100 dalys, kurios sudarė 15,3582 kv. m.; S. P. priklausė 30/100 dalių, kurios sudarė 76,926 kv. m. Po gyvenamojo namo rekonstrukcijos R. Š. ir O. Š. (jos dalį nupirko J. Š.) bendra dalis buvo 179,494 kv. m. (164,1088 kv. m. + 15,3852 kv. m.). Po rekonstrukcijos R. Š. ir O. Š. bendras gyvenamojo namo plotas padidėjo 138,834 kv. m. (179,494 kv. m. - 25,2092 kv. m. - 15,4508 kv. m.).

12. Teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad R. Š. ir J. Š. susituokė dar iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradžios, tai rekonstrukcijos metu padidėjęs plotas laikomas įsigytas lygiomis dalimis, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausytų po 69,417 kv. m. (138,834 kv. m.). Rekonstrukcijos metu kiekvienam iš sutuoktinių gyvenamojo namo plotas padidėjo: J. Š. – 84,8678 kv. m. (69, 417 kv. m. + 15,4508 kv. m.); R. Š. – 94,6262 kv. m. (69,417 kv. m. + 25,2092 kv. m.). J. Š. ir R. Š. po rekonstrukcijos bendrai turėtų 70/100 dalių arba 70 procentų gyvenamojo namo bendras plotas yra 179,494 kv. m. Dėl to 1 procentas, arba 1/100 dalis sudaro 2,5642 kv. m. (179,494 kv. m. : 70 = 2,5672 kv. m.). J. Š. ir R. Š. dalys visame name, atsiradusios padidėjus namo plotui dėl rekonstrukcijos: J. Š. 84,8678 kv. m. : 2,5642 = 33,0971843 procento; R. Š. 94,6262 kv. m. : 2,5642 = 36,9028157 procento.

13. Apeliaciniu skundu atsakovės L. P. ir R. P. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir nustatyti, kad J. Š., kaip pergyvenusios sutuoktinį R. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), dalis, R. Š. iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 13,5/100 arba 135/1000 dalių; ir priteisti iš ieškovės visas atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovės, sutinka, kad yra ieškovės J. Š. dalis santuokos metu sukurtos nuosavybės (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl jos dalies dydžio.

15. Atsakovių nuomone, J. Š. dalis gyvenamajame name turi būti 13,5/100 arba 135/1000. Savo poziciją atsakovės grindžia tuo, kad 6/100 dalys gyvenamojo namo ir 19/100 dalių kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 1996 m. balandžio 15 d. Pirkimo - pardavimo sutartį ieškovės vardu buvo įgytos santuokoje su R. Š.. Dėl tos priežasties 3/100 dalys yra atsakovių tėvo R. Š. nuosavybė.

16. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo atsakovių poziciją dėl ieškovės ir atsakovių tėvo, gyvenusių kartu ir vedusių bendrą ūkį, įgyto turto nuosavybės (faktiškai jų išsipirkto iš atsakovių).

17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės L. P. ir R. P. prašo ieškovės J. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodo, kad ieškovė šioje civilinėje byloje jau du kartus keitė savo ieškinio reikalavimus (dėl dalies turte nustatymo), o apeliaciniame skundėjau trečią kartą (ir šiuo atveju ženkliai) juos modifikuoja. Tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti ir nagrinėti tokie reikalavimai, kokia apimtimi jie yra suformuluoti ir keliami ieškovės apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnis). Atsakovių manymu, tokiais veiksmais neprisidedama prie operatyvaus bylos išnagrinėjimo, yra požymiai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu, jo vilkinimo.

19. Pažymi, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti labai seniai ir apie galimus gyvenamosios patalpos naujus pasikeitimus atsakovėms nėra žinoma, kadangi joms neleista patekti į iš tėvo paveldėtą turtą, todėl atsakovės neturi galimybės įsitikinti, ar po paskutinių kadastrinių matavimų tame gyvenamajame name nebuvo atlikta kokių nors kitų pakeitimų, rekonstrukcijų ir pan. Apeliaciniame skunde išdėstyti patalpų kvadratinių metrų skaičiavimai vertinti kaip pertekliniai, nes jie yra nurodyti atsakovių pateiktoje namo byloje.

20. Atkreipia dėmesį, kad pagal 1989 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartį, kuria R. Š. priėmė 31/100 dalį gyvenamojo namo iš sesers V. P., gyvenamojo namo veranda 1-5 ir virtuve 1-1 jis turi naudotis su R. P., t. y. sutartimi įrodoma, jog atsakovė R. P. tuo metu su savo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), ir dalyvavo gyvenamojo namo rekonstrukcijoje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Esminės faktinės aplinkybės

23. Byloje nustatyta, kad ieškovės J. Š. ir R. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). R. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Iki santuokos su ieškove sudarymo R. Š. priklausė 31/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas).

24. 1989 – 1996 m. laikotarpiu buvo atlikta Gyvenamojo namo rekonstrukcija, po kurios bendras Gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 81,32 kv. m bendro ploto iki 256,42 kv. m.

25. Mirties dienai R. Š. nuosavybės teise buvo registruotos 64/100 dalys 256,42 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įgijimo pagrindas 1989 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartis, 1996 m. kovo 8 d. statybos inspektoriaus pažyma ir 1996 m. kovo 28 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis.

26. Ieškovės vardu taip pat yra registruotos 6/100 dalys Gyvenamojo namo, nuosavybės teise įgytos pagal 1996 m. balandžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodyta gyvenamojo namo dalis buvo įgyta gyvenant santuokoje su R. Š..

27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sutuoktiniai R. Š. ir J. Š. būdami santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų atliko R. Š. nuosavybės teise priklausiusios Gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, kuri sudaro 33/100 pastarojo nuosavybės dalies, sprendė, jog ši dalis abiem sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam po 16,5/100 arba 165/1000 dalį, pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.

28. Apeliantė J. Š. savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuoja tuo, jog, reikšdama ir tikslindama ieškinį, buvo nurodžiusi neteisingą dalių skaičiavimą. Apeliantės teigimu ir pateiktais naujais skaičiavimais, jos dalis R. Š. iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse Gyvenamojo namo yra 33,097 procento arba 33097/100000 dalių.

29. Apeliantės L. P. ir R. P., nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog J. Š. dalis gyvenamajame name turi būti 13,5/100 arba 135/1000. Savo poziciją grindžia tuo, kad 6/100 dalys Gyvenamojo namo pagal 1996 m. balandžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį ieškovės vardu buvo įgytos santuokoje su R. Š., todėl 3/100 dalys yra atsakovių tėvo R. Š. nuosavybė.

Dėl ginčo esmės

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantės turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinių skundų argumentų.

31. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog, remiantis CK 4.73 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: pirma, dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas; antra, daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas ir esminis požymis yra tai, kad bendraturčio dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, yra ne materiali, o ideali, tai yra dalis subjektinėje teisėje, nes objektas yra vienas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

33. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.

34. Byloje yra kilęs ginčas tik dėl turto dalies nustatymo, reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nei viena iš ginčo šalių byloje nereiškė. Taigi ir idealiųjų dalių padidinimas privalo būti išreikštas ne padidėjusiu plotu, o matematine išraiška.

35. Nustatyta, kad gyvenamojo namo bendraturčiai, atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją, 1996 m. kovo 28 d. sudarė Statinio dalių perskaičiavimo sutartį dėl Gyvenamojo namo dalių po rekonstrukcijos paskirstymo. Sutartyje tuometiniai gyvenamojo namo bendraturčiai susitarė, kad atsižvelgiant į tai, jog po rekonstrukcijos R. Š. Gyvenamojo namo dalis padidėjo 100,54 kv. m., jam atitenka 64/100 dalys Gyvenamojo namo. Minėta Sutartis buvo patvirtina notaro ir yra galiojanti bei įregistruota viešajame registre. Duomenų apie jos pakeitimą ar panaikinimą byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog po rekonstrukcijos R. Š. turima Gyvenamojo namo dalis padidėjo 33/100 dalimis (64/100 – 31/100) (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

36. Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybių, jog gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas ieškovei ir R. Š. gyvenant santuokoje, jų bendromis lėšomis. Taip pat nebuvo ginčo, kad 31/100 dalis Gyvenamojo namo R. Š. priklausė asmeninės nuosavybės teise, kuri buvo įgyta iki santuokos su ieškove sudarymo. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės su ieškiniu pateiktų skaičiavimų ir paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad ieškovė iš esmės reiškė reikalavimą ir byloje įrodinėjo, kad ji gyvendama santuokoje su R. Š., po gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo, kuri buvo atlikta iš bendrų jo ir ieškovės lėšų, bendrai sukūrė 33/100 dalis gyvenamojo namo. Taigi, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši dalis (33/100) abiem sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 16,5/100 arba 165/1000 dalį.

37. Apeliantė J. Š. apeliaciniu skundu prašo nustatyti, jog jai priklauso 33,097 procentai arba 33097/100000 dalis R. Š. iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse Gyvenamojo namo, ir šį prašymą grindžia naujais skaičiavimais.

38. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos teismuose įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde iš esmės formuluoja naują reikalavimą ir nurodo naujus skaičiavimus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir nebuvo jo vertinti, vadovaudamasi CPK 306 straipsnio 2 dalimi, 320 straipsniu ir aktualia kasacinio teismo praktika (nutarties 38 punktas), ieškovės pateiktų skaičiavimų nevertina ir naujai suformuluoto reikalavimo nenagrinėja. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodytą reikalavimą dėl 33097/100000 dalies nustatymo apeliantė iš esmės grindžia tik savo pateiktais subjektyviais skaičiavimais, kurie nėra paremti jokiais objektyviais ar konkrečiais bylos duomenimis (nutarties 35 punktas).

40. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, o suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

41. Apeliantės L. P. ir R. P. savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog ieškovės nuosavybės teise turimos 6/100 dalys Gyvenamojo namo yra įgytos gyvenant santuokoje su R. Š., todėl 3/100 dalis turėtų būti atimta iš ieškovės prašomos nustatyti dalies ir ieškovei nustatyta ne 16,5/100 dalis Gyvenamojo namo, o 13,5/100 arba 135/1000 dalis. Teisėjų kolegija šiuos atsakovių argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus, todėl juos atmeta, kadangi kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio reikalavimo (priešieškinio) dėl ieškovės vardu registruotos 6/100 Gyvenamojo namo dalies byloje nebuvo pareikšta ir tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

44. Apeliacinių skundų netenkinus, ieškovės ir atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė