Dėl laidavimo rašto grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–13/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 45.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Spiečiaus ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,BMS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,BMS“ ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl laidavimo rašto grąžinimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija,,PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ieškinio esmė

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą grąžinti UAB DK,,Lindra“ (teisių perėmėjas – UAB DK,,PZU Lietuva“) laidavimo raštą 50 000 Lt sumai. Ieškovas taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu paaiškėtų, kad šis yra praleistas. Ieškovas teigė, kad pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu nebuvo pasirašyta ne dėl ieškovo kaltės, nes atsakovas be pagrindo nesutiko su ieškovo pasiūlymu dėl atsiskaitymo už prekes lizingo sutarties pagrindu. 50 000 Lt garantas buvo suteiktas visam pasiūlymui užtikrinti, tačiau, ieškovui įgijus teisę pasirašyti sutartį tik dėl trečiosios pirkimo objekto dalies (11 120,84 Lt), atsakovo reikalavimas sumokėti visą garanto sumą yra neproporcingas ir prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2004 m. gegužės 28 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą. Atsakovo patvirtinta Viešojo pirkimo komisija,,Kompiuterių ir kitos kompiuterinės įrangos pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu“ dokumentacijos 3.4 punkte nustatė reikalavimą, kad pasiūlymui užtikrinti tiekėjas turi pateikti banko arba draudimo kompanijos garantą 50 000 Lt sumai. Be to, Dokumentacijos 1.4 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas suskirstytas į penkias atskiras dalis (prekių grupes), o pasiūlymų vertinimo kriterijus – bendra atskiros prekių grupės kaina. Vykdydamas Dokumentacijos 3.4 punkto reikalavimus, ieškovas pateikė UAB DK,,Lindra“ pasiūlymo laidavimo raštu suteiktą garantiją 50 000 Lt sumai. Teismas konstatavo, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymas Nr. IX-1217 su vėlesnėmis redakcijomis) 2 straipsnio 15 dalį ir 25 straipsnio 1 dalį atsakovas pagrįstai pasiūlymui užtikrinti įpareigojo pateikti banko arba draudimo kompanijos garantą.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata, pagrįstai atsisakė keisti apmokėjimo sąlygas ir pakartotinai kvietė ieškovą pasirašyti sutartį Dokumentacijoje nurodytomis sąlygomis. Ieškovui nurodytu laiku neatvykus, atsakovas pagrįstai pareikalavo draudimo kompaniją sumokėti 50 000 Lt garantą, laikydamas, kad ieškovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Dokumentacijos 9.1 punktą, draudžiantį atsisakyti sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti, o ši aplinkybė yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija teisingu pripažino apelianto motyvą, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai taikė vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas, dalyvaudamas konkurse, pateikė laidavimo raštą, taip užtikrindamas galimų piniginių prievolių įvykdymą, tačiau laidavimo raštu užtikrinama ne konkurso procedūrų ar rezultatų vykdymas, o galimų nuostolių, susijusių su dalyvavimu konkurse, atlyginimas. Nuostolių atlyginimui netaikomas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovo reikalavimui nebuvo pagrindo taikyti ieškinio senatį ir svarstyti klausimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas laidavimo rašto pagrindu priteisti iš laiduotojo – UAB DK,,Lindra“ – 50 000 Lt. Šis ieškinio pareiškimas priimtas nagrinėti ir byla iki šiol nėra baigta. Vien ta aplinkybė, kad vyksta teisminis ginčas kitoje byloje, leidžia spręsti, jog atsakovas negali būti įpareigotas grąžinti laidavimo rašto ieškovui iki bus baigta nagrinėti kita byla.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apelianto motyvai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo pasiūlymo atitikties Dokumentacijos 7.4 punktui, taip pat dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, atsiskaitymo už prekes formos – lizingo, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, nes šios aplinkybės, kaip pagrindžiančios ar paneigiančios ieškovo kaltę ir nuostolius atsakovui, turi būti vertinamos kitoje, t. y. dar neišnagrinėtoje, byloje.

Teisėjų kolegija, vertindama laidavimo rašte draudiko prisiimtus įsipareigojimus, padarė išvadą, kad atsakovas, reikalaudamas pateikti laidavimo raštą, siekė užsitikrinti galimybę kompensuoti galimus savo kaip viešojo pirkimo subjekto nuostolius, jei laimėjęs konkursą tiekėjas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl to perkančioji organizacija patirtų nuostolių dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, išskyrus jos dalį dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino netaikymo, ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Aukščiausiojo Teismo, jau nagrinėjusio šią civilinę bylą kasacine tvarka, 2006 m. sausio 30 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvuotų atsakymų ir argumentų į Aukščiausiojo Teismo nutartyje iškeltus klausimus, taip pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 straipsnio 2 dalies imperatyviuosius reikalavimus.

2. CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso betarpiškumo principas, kuris suprantamas kaip teismo pareiga savarankiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, šalių iškeltus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės išsprendė tik vieną ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytą reikalavimą – dėl ieškinio senaties termino. Teismas nurodė, kad kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir motyvai turi būti vertinami kitoje civilinėje byloje – dėl nuostolių atlyginimo. Tai prieštarauja CPK 7 straipsnyje nustatytiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Teismo sprendimas dėl laidavimo rašto grąžinimo turės prejudicinę galią kitoje byloje – pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, ar yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies taikymo. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas šias nuostatas taikė nepagrįstai ir aiškino vienos šalies – atsakovo – naudai. Teismai visiškai nevertino aplinkybės, kad po to, kai kasatorius buvo pripažintas konkurso dalies nugalėtoju, jo pasiūlymas parduoti prekes lizingu būtų keičiamas, jei būtų sudaryta atsakovo reikalaujama pirkimo-pardavimo sutartis.

4. Teismai nepasisakė, ar ieškovas, pateikęs lizingo pasiūlymą, galėjo būti pripažintas vienos konkurso dalies nugalėtoju. Ieškovo nuomone, atsakovas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą neturėjo teisės pripažinti ieškovo konkurso dalies nugalėtoju. Ieškovo pasiūlymas privalėjo būti atmestas jau pradinėje viešojo pirkimo stadijoje kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų, konkurso sąlygų ir prieštaraujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktui.

5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, ar 50 000 Lt,,bauda“, nepasirašius sutarties 11 120,84 Lt sumai, yra proporcinga ir ar neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovo nuomone, savivaldybė negali reikalauti iš UAB DK,,Lindros“ visos garantijos dydžio sumos.

6. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laidavimu gali būti užtikrinta ir dalis pagrindinės prievolės. Negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio.

7. CK 6.73 straipsnyje nustatytos netesybos atlieka kompensuojamąją, o ne baudžiamąją funkciją. Ši nuostata yra suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė palikti nepakeistus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Teismai, ištyrę visus įrodymus, tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir argumentai paneigia kasatoriaus teiginius dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui civilinėje byloje dėl nuotolių atlyginimo nusprendus, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos reikalavimas yra nepagrįstas, neliktų UAB DK,,Lindra“ prievolės, t. y. nebūtų ginčo objekto ir šioje civilinėje byloje. Kasatoriui pareiškus ieškinį dėl laidavimo rašto grąžinimo, buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, t. y. jei ne kasatoriaus veiksmai, ginčas dėl laidavimo rašto teisinės prigimties, apimties, nuostolių dydžio ir kiti klausimai būtų išspręsti ginče tarp Kauno rajono savivaldybės ir UAB DK,,Lindra“.

2. Kasatorius nepagrįstai remiasi Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005, nes nesutampa šių bylų faktinės aplinkybės.

3. Kasacinio skundo esmė yra teismų jau įvertinti fakto klausimai, nes teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas.

4. UAB,,SEB VB lizingas“ lizingo pasiūlymas nėra apibūdintas, t. y. suformuotas taip, kad galėjo būti vertinamas pagal atsakovo Viešojo pirkimo komisijos patvirtintos Dokumentacijos 1.4 ir 1.5 punktus. Iš UAB,,SEB VB lizingas“ skaičiuoklės matyti, kad tai nėra oferta, nes nėra įsipareigojimo. Šiuo lizingo skaičiuoklės pavyzdžiu UAB,,SEB VB lizingas neįsipareigoja įgyti nuosavybės teise prekių, kurias perduotų lizingo gavėjui. Kasatoriaus 2004 m. birželio 10 d. pasiūlyme nėra jokio dokumento ar nuorodos, kad UAB,,SEB VB lizingas“ įgaliojo teikti lizingo pasiūlymą ar prisiimti kokius nors įsipareigojimus UAB,,SEB VB lizingas“ vardu ir interesais (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju finansinės nuomos pasiūlymą turėjo teikti lizingo davėjas, o ne kasatorius. Patenkinus kasatoriaus reikalavimą, būtų nukrypta nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2004.

5. Esant pasiūlymui, kuris atitiko Dokumentacijos sąlygas, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atmesti ieškovo 2004 m. birželio 10 d. pasiūlymo, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pažymėtina, kad ieškovo 2004 m. liepos 15 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog nesutinkama su Dokumentacijos sąlygomis ir siūloma už pateiktas prekes atsiskaityti lizingu, buvo išsiųstas praėjus 35 dienoms po pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, 22 dienoms po preliminarios eilės nustatymo ir 8 dienoms po pakvietimo pasirašyti sutartį. Ieškovas, atsisakydamas pasirašyti sutartį pagal Dokumentacijoje nustatytas sąlygas, elgėsi neprotingai ir nesąžiningai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2004).

6. Atsakovui grąžinus laidavimo raštą ieškovui, būtų neįmanoma nuspręsti, kokio dydžio yra UAB DK,,Lindra“ įsipareigojimas pagal šį laidavimo raštą. Taptų neįmanoma kvalifikuoti teisinius santykius tarp atsakovo ir UAB DK,,PZU Lietuva“. Atsakovo nuomone, pasiūlymo laidavimo raštas pagal turinį yra sąlyginė garantija, kurios prievolės ribos apibrėžtos garantiniame rašte.

Remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika 2005 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2005, laidavimo rašto prievolės ribos, taip pat tai, ar egzistuoja sąlygos pradėti vykdyti prievolę, nagrinėtinos ne teisiniame ginče tarp ieškovo ir atsakovo, o Vilniaus miesto 2-jame apylinkės teisme pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje.

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

k o n s t a t u o j a :

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vadovaudamasi šia įstatymo norma, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

1. CK 6.380 straipsnyje nustatyta, kad pagal viešojo pirkimo-pardavimo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti.

Teismai konstatavo, kad pirkimą vykdė savivaldybė, todėl šiems santykiams taikomos normos, reglamentuojančios viešąjį pirkimą.

CK 6.382 straipsnyje nustatyta, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartims šio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Pagal šią CK normą teismai pagrįstai vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo (Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1217 redakcija) nustatytu reglamentavimu.

2. Teismų taikyto Viešųjų pirkimų įstatymo (Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1217 redakcija) 25 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

Teismai konstatavo, kad pirkėjo reikalavimas užtikrinti pardavėjo pasiūlymą atitiko išdėstytą įstatymo normą. Trečiasis asmuo laidavimo raštu užtikrino ieškovo pasiūlymą. Šis trečiojo asmens įsipareigojimas buvo pateiktas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, kad jame nurodytas įsipareigojimo termino pabaiga – 2004 m. rugsėjo 12 d., šis įsipareigojimas galiojo šalims sprendžiant viešojo pirkimo klausimus.

CK 6.76 straipsnyje yra nustatyta laidavimo sutarties samprata. Taigi laidavimo sutartis yra sandoris, todėl jis gali būti pripažintas negaliojančiu esant sandorio negaliojimo pagrindams. Tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė. Jo reikalavimas grąžinti laidavimo raštą trečiajam asmeniui esmės nekeičia, nes byloje nustatyta, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta ir galiojo šalims sprendžiant viešojo pirkimo klausimus. Savo reikalavimu ieškovas siekia, kad trečiasis asmuo UAB DK,,PZU Lietuva“ laidavimo rašto grąžinimu būtų atleistas nuo laidavimo prievolės vykdymo. Laidavimo raštas išduotas pasiūlymui užtikrinti. Jis apima ne tik sutartinius bet ir iki sutartinius santykius. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškė ieškinį UAB DK,,PZU Lietuva“ dėl įsipareigojimo įvykdymo. Kitoje byloje gali būti nagrinėjami su laiduotojo atsakomybe susiję klausimai. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, darytina išvada, kad ieškinys atmestas pagrįstai.

3. Kasacinio skundo argumentai dėl prekių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų aiškinimo ar jų pakeitimo yra fakto klausimai, kurių, minėta, kasacinis teismas nesprendžia. Skundo argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, jau nagrinėjusios šią civilinę bylą kasacine tvarka, 2006 m. sausio 30 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais, atmestinas. Byloje yra nustatyta ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal atsakovo reikalavimą ieškovui dėl 50 000 Lt priteisimo. Taigi ieškovo nurodomi argumentai byloje dėl ieškovo (pardavėjo) prisiimtų įsipareigojimų prigimties, nuostolių buvimo ar nebuvimo, jų dydžio, santykio su nepasirašytos sutarties suma bus sprendžiama kitoje byloje, todėl kasatoriaus nuoroda į CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimus yra nepagrįsta.

4. Teisės normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Ieškovo reikalavimas atmestas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Algimantas Spiečius

Janina Stripeikienė