Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-236/ 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.3.
2007 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš sesijos pirmininko Jono Algirdo Riepšo, Albino Sirvydžio, Josifo Tomaševičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės, Prano Kuconio, Alvydo Pikelio, Egidijaus Bieliūno, Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko, Rimanto Baumilo, Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio, Antano Klimavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui A. Laurikėnui,
gynėjams advokatams J. Stankevič ir J. Burneikiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K., R. L. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2, 3 dalis, laisvės atėmimu šešeriems metams;
R. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nuosprendis, kuriuo:
Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta to nuosprendžio dalis, kurioje A. K. nusikalstamai veikai, kvalifikuotai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, buvo pritaikytos BK 62 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos; A. K. nusikalstama veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose; nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo, vykdant šį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, dienos ir į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį, A. K. praleistą nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2005 m. kovo 30 d;
nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti V. S. ir L. M., tačiau ši nuosprendžio dalis jau išnagrinėta tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka (kasacinės instancijos teismo nutartis priimta 2005 m. spalio 25 d.). Tuo pačiu nuosprendžiu O. D. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, tačiau ši nuosprendžio dalis nei apeliacine, nei kasacine tvarka nebuvo apskųsta.
Skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo R. L. gynėjo advokato J. Stankevič, prašiusio jo ginamojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. K. gynėjo advokato J. Burneikio, prašiusio jo ginamąjį kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų R. L. ir A. K. kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu A. K. ir R. L. nuteisti už tai, kad kartu su V. S. ir L. M., veikdami organizuota grupe, R. L. ir V. S. koordinuojant grupės narių veiklą, turėjo tikslą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. A. K. pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Kiti grupės dalyviai šią medžiagą įgijo, gabeno – neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent:
R. L. 2003 m. rugsėjo 17 d., apie 9.30 val., Vilniuje, šalia parduotuvės „Norfa“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, V. S. įteikė pinigus, skirtus psichotropinei medžiagai įgyti. V. S. tą pačią dieną paėmęs iš organizuotos grupės nario A. K. automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, nuvyko į Kauną, kur rūpinosi psichotropinės medžiagos įgijimu, susisiekė su tiekėju, organizavo ir koordinavo susitikimą su grupės nariais R. L., A. K. ir L. M. ties Rumšiškėmis, kur šiems apie 18.15 val. turėjo perduoti įgytą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. R. L., A. K. ir L. M., turėdami tikslą įgyti 2,5 kg, t. y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, automobiliu BMW 525 (valst. Nr. duomenys neskelbtini) atvyko į greitkelio Vilnius–Kaunas 77 kilometrą prie įvažiavimo į Rumšiškes, tačiau V. S. sutartu laiku negavus psichotropinės medžiagos iš nenustatyto asmens vardu Tomas ir paaiškinus, kad psichotropinę medžiagą įgys tą pačią dieną apie 22 val., R. L., A. K. ir L. M. sugrįžo į Vilnių. Tokiu būdu A. K., R. L. ir L. M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. S. tą pačią dieną, apie 22 val., ties Rumšiškėmis iš nenustatyto asmens, vardu Tomas, neteisėtai įgijo 2446,86 g miltelių, kurių sudėtyje yra 447,028 g (18 proc.) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir šią psichotropinę medžiagą nenustatytoje vietoje neteisėtai laikė iki kitos dienos, t. y. iki 2003 m. rugsėjo 18 d. R. L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V. S. 2003 m. rugsėjo 17 d., apie 22 val., įgijo psichotropinę medžiagą, tos pačios dienos vakare ir kitą dieną kartu su V. S. organizavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą, gabenant įgytą psichotropinę medžiagą iš Rumšiškių į Vilnių, būtent: nurodė L. M. nuvykti į Rumšiškes V. S. automobiliu „Pontiac Trans Sport“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kur L. M. turėjo pasiimti automobilį „Audi 80“ su V. S. įgyta psichotropine medžiaga; koordinavo V. S. ir L. M. grįžimą į Vilnių automobiliais „Audi 80“ ir „Pontiac Trans Sport“, pavedant L. M. psichotropinę medžiagą gabenti automobiliu „Audi 80“. V. S. 2003 m. rugsėjo 18 d., apie 15.45 val., automobiliu „Audi 80“ gabeno nupirktą psichotropinę medžiagą nuo Rumšiškių miestelio iki išvažiavimo iš Vievio greitkelyje Kaunas–Vilnius, kur 16.15 val. perdavė automobilį „Audi 80“ kartu su jame buvusia psichotropine medžiaga L. M. L. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V. S. įgijo psichotropinę medžiagą, vykdydamas R. L. bei V. S. nurodymus dėl tos psichotropinės medžiagos gabenimo iš Rumšiškių į Vilnių, 2003 m. rugsėjo 18 d., apie 15.15 val., V. S. automobiliu „Pontiac Trans Sport“ atvažiavo į Rumšiškes, kur susitiko su V. S., o apie 16.15 val., greitkelyje Kaunas–Vilnius, ties išvažiavimu iš Vievio, V. S. ir R. L. nurodymu perimdamas iš V. S. jo vairuojamą automobilį „Audi 80“, neteisėtai įgijo jame buvusius 2446,86 g miltelių, kurių sudėtyje yra 447,028 g (18 proc.) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, gabeno šią psichotropinę medžiagą iki greitkelio Kaunas–Vilnius 19-ojo kilometro, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
A. K. kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nuosprendį, perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, arba taikyti BK 23 straipsnio 4 dalies nuostatas ir, vadovaujantis BK 59 straipsniu, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Savo prašymą, nuteistasis motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatorius teigia, kad teismas nustatė, jog jis tik pasikėsino padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių nebūtų galėjęs tos veikos pabaigti. Anot kasatoriaus, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kiti asmenys nepriklausomai nuo jo veiksmų įgijo narkotinių medžiagų ir buvo nuteisti už baigtą nusikaltimą. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo jam taikyti BK 23 straipsnio nuostatas, nes byloje yra neginčijamų įrodymų, kad jis atsisakė baigti nusikaltimą – savo noru nutraukė pradėtą nusikalstamą veiką (pasitraukė iš vietos, kur turėjo būti įgytos narkotinės medžiagos), suvokdamas, kad gali ją pabaigti, tą kiti asmenys jau be jo ir padarė. Be to, nuteistojo nuomone, teismui nustačius, kad jo veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jo veika galėjo būti kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį kaip padėjimas įvykdyti nusikaltimą. Kasatorius savo skunde taip pat pažymi, kad jo, kaip bendrininko, vaidmuo, darant nusikalstamą veiką, buvo antraeilis, todėl, anot kasatoriaus, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, teismas privalėjo skirdamas bausmę svarstyti ir švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į nustatytą bendrininkavimo formą, paskyrė jam bausmės vidurkį, nors jis jokių konkrečių veiksmų, įgyjant narkotines medžiagas, išskyrus tai, kad perdavė vienam iš nuteistųjų vairuoti savo automobilį, neatliko.
R. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 6 straipsnio 2, 3 dalyse, 7 straipsnyje, įtvirtintas nuostatas, ir tai liudija apie teismo šališkumą. Anot kasatoriaus, taip buvo pažeista ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatyta teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo nuomone, nevisiškai išnagrinėjo byloje paduotą jo apeliacinį skundą (taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus), įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, t. y. pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Be to, kasatorius tvirtina, kad teismai nenurodė, kokiais būtent įrodymais grindžiamas jo dalyvavimas padarant nusikaltimą, neatskyrė ir neatskleidė įrodymų, o tiesiog juos įvardijo ir pritaikė visiems kaltinamiesiems; taip pat nenurodė, kokiais įrodymais grindžiama išvada, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Apeliacinės instancijos teismas, anot nuteistojo, nepasisakė dėl jo duotų parodymų, visiškai jų nevertino, nenurodė motyvų, kodėl jų nelaiko įrodymu. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismai konstatavo, jog jis turėjo tikslą įgyti labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį, jog tai patvirtina telefoninių pokalbių įrašai tarp kasatoriaus ir V. S. Tačiau, anot nuteistojo, jeigu šiuos pokalbius su išlyga ir laikyti įrodymais, tai jie vis tiek nepatvirtina labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio. Be to, kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė kardomajame kalinime – suėmime išbūto laiko.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, pritaikiusi BPK 378 straipsnio 2 dalį. Motyvuodama šį sprendimą teisėjų kolegija nutartyje nurodė tokias aplinkybes. Iš Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus gauta mirties įrašo Nr. 3851 kopija patvirtina, kad A. K. 2006 m. liepos 28 d. mirė. BPK VIII dalies, kuri reglamentuoja bylų procesą kasacinės instancijos teisme, normos nenustato, kokį sprendimą turėtų priimti teismas dėl kasatoriaus mirties. Iš Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad ji šiuo klausimu nėra vienoda. Todėl nagrinėjamoje byloje pritaikius vienas ar kitas BPK normas gali atsirasti pagrindas nukrypti nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Galimybę tęsti baudžiamąjį procesą, mirus kasatoriui A. K., skyriaus plenarinė sesija apsvarstė 2007 m. sausio 10 d. teismo posėdžio pradžioje ir nutarė (buvo priimta protokolinė nutartis) procesą tęsti BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos išimties pagrindu (kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti), nes A. K. kasacinis skundas paduotas šį nuteistąjį reabilituojančiais pagrindais.
Nuteistųjų A. K. ir R. L. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl A. K. kasacinio skundo
Priešingai, nei skunde teigia šis kasatorius, byloje nėra jokių duomenų apie jo savanorišką atsisakymą pabaigti nusikaltimą. Byloje nustatyta (to skunde neneigia ir A. K.), kad jis 2003 m. rugsėjo 17 d. kitiems nusikaltimo bendrininkams suteikė savo automobilį „Audi 80“, kad kitą dieną tas automobilis buvo panaudotas labai dideliam psichotropinės medžiagos kiekiui gabenti. Šios aplinkybės patvirtina, kad padėjėjo vaidmenį šis kasatorius atliko iki galo. Vykdytojų ekscesas nenustatytas (apie jį byloje net nebuvo kalbos). Kartu skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad byloje nustatytas vienas epizodas, kai A. K. atliko ir šio nusikaltimo vykdytojo vaidmenį: 2003 m. rugsėjo 17 d., apie 18 val., kartu su R. L. ir L. M. jis buvo iš Vilniaus nuvažiavęs prie Rumšiškių, kur pagal susitarimą turėjo įgyti psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Sutartu laiku pardavėjas tos medžiagos nepristatė, todėl visi trys minėti asmenys sugrįžo į Vilnių. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. K. būtų pasakęs nusikaltimo bendrininkams, jog tolesniame nusikaltimo daryme jis atsisako dalyvauti, jog atsiima nusikaltimo darymui suteiktą transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 18 d. į Rumšiškes važiavo vienas L. M., o R. L. tęsė nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį, A. K. – padėjėjo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad byloje nenustatytas nei pavykęs, nei nepavykęs A. K. savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Todėl jam taikyti BK 23 straipsnio 3 ar 4 dalių nuostatų nėra pagrindo. Nėra pagrindo jam taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes nenustatyta nė viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Dėl R. L. kasacinio skundo argumentų
Kai kurie šio kasatoriaus skundo argumentai yra deklaratyvūs, kiti – prieštaraujantys bylos medžiagai. Nuteistasis R. L. savo kasacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą niekaip nepagrindžia. Jis tik nurodo BPK normas (6, 7 straipsnius), kuriose užfiksuoti asmenų lygybės, šalių rungimosi principai, ir teigia, kad tos normos buvo pažeistos, taip pažeidžiant ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Deklaratyvūs teiginiai negali būti patikrinti, todėl kasacinės instancijos teismo skyriaus plenarinė sesija jų plačiau neanalizuoja. Nuteistojo R. L. kasacinio skundo teiginys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, prieštarauja bylos medžiagai. Kasatorius skunde tvirtina, kad byloje paduotas jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nevisiškai, tačiau nenurodo, kurie jo argumentai liko neaptarti. Nuteistojo R. L. apeliacinio skundo ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad visi esminiai to skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Bylos duomenys patvirtina, kad priešingai, nei skunde teigia kasatorius, teismas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai. Įrodymų tyrimas buvo atliktas ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai išanalizavo nuteistojo R. L. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Tame nuosprendyje nurodoma, kad bylai reikšmingi duomenys apie šio nuteistojo veiksmus yra gauti iš telefoninių pokalbių suvestinių, mobiliojo ryšio telefonų skambučių priėmimo ir išėjimo celių žemėlapių, operatyvinio sekimo medžiagos, liudytojų parodymų bei iš kitų teisėtų šaltinių. Dalis R. L. veiksmų buvo akivaizdžiai koordinacinio pobūdžio – jais buvo vadovaujama kitų nuteistųjų (V. S., A. K., L. M.) veiksmams. Todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, jog R. L. atliko organizatoriaus vaidmenį. Priešingai, nei skunde teigia šis kasatorius, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad jo parodymai apeliacinės instancijos teisme buvo gana detaliai aptarti ir įvertinti. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo R. L. kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, yra nepagrįsti. Nepagrįstos nuteistojo R. L. abejonės ir dėl jo atsakomybės už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą. Byloje yra tiksliai nustatytas nusikaltimo bendrininkų įgytos psichotropinės medžiagos kiekis, kuris minimalią labai didelio kiekio ribą viršija keletą kartų. Nusikaltimo organizatorius atsako už vykdytojo padarytą veiką (BK 26 straipsnio 1, 4 dalys). Todėl R. L. pagrįstai buvo inkriminuotas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – labai didelis įgytos psichotropinės medžiagos kiekis. Paskutinis šio kasatoriaus argumentas taip pat prieštarauja bylos medžiagai, nes Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžio turinys patvirtina, kad jo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog R. L. į bausmės laiką įskaitomas jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2003 m. gruodžio 10 d. iki 2004 m. birželio 10 d.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistųjų R. L. ir A. K. kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų A. K. ir R. L. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Jonas Algirdas Riepšas
Albinas Sirvydis
Josifas Tomaševičius
Lidija Liucija Žilienė
Pranas Kuconis
Alvydas Pikelis
Egidijus Bieliūnas
Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė
Vytautas Masiokas
Rimantas Baumilas
Benediktas Stakauskas
Jonas Prapiestis
Antanas Klimavičius
Gintaras Goda
Valerijus Čiučiulka
