Dėl žalos atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. 2A-192-368/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04705-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 3.3.1.18.2.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7185-776/2017 pagal ieškovų J. Ž., L. M. ir P. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai J. Ž., L. M. ir P. B. prašė priteisti iš atsakovo A. R. kiekvienam po 630,00 Eur žalos, padarytos 2016 m. rugsėjo mėn. žemės sklype, nupjaunant dviejų ąžuolų šakas ir pasisavinant 7 m3 vėjo nuverstos paprastosios vinkšnos medienos, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra pripažinęs, kad ąžuolų šakos yra nupjautos jo iniciatyva ir kad jis pasisavino vinkšnos medieną, tačiau gera valia patirtos žalos neatlygina. Teigė, kad atsakovas turi nuosavybės teisę tik į pastatus, niekada nebuvo ir nėra žemės sklypo savininkas, todėl neturi jokių teisių ir į žemės sklype esančius medžius. Ir nors ąžuolai nenukirsti, tik apgenėti, tačiau faktiškai jie pakeitė išvaizdą.

Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir solidariai iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra deliktinei civilinei atsakomybei taikyti visų būtinų sąlygų, t. y. nėra jo neteisėtų veiksmų, nes ąžuolų šakų nugenėjimas buvo būtinas dėl saugumo reikalavimų, o paprastosios vinkšnos medienos jis nepasisavino. Be to, jam nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis statinių, esančių tame pačiame kaip ir ieškovų žemės sklype, ir jis turėjo užtikrinti, kad esant reikalui galėtų privažiuoti specialusis transportas. Atsakovo nuomone, nėra kilusios žalos, nes šakų nugenėjimas ąžuolų nesunaikino, jis buvo medžiams privalomas ir nekenksmingas, abu ąžuolai gyvybingi, jų šakos apaugusios daugybę lapų, o paprastoji vinkšna nuvirto 2015 m., jos mediena yra sodyboje. Nenustačius žalos fakto ir jo veiksmų neteisėtumo, nėra ir priežastinio ryšio. Genėdamas ąžuolus bei nupjaudamas paprastosios vinkšnos keletą šakų, jis elgėsi kaip atsakingas dalies sodybos bendraturtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies.

Teismas nurodė, kad atsakovas, gavęs informaciją apie būtinybę apgenėti medžius, turėjo ne imtis veiksmų dėl medžių apgenėjimo, o pranešti apie tai ieškovams, kaip teisėtiems žemės sklypo ir ant jo esančių ąžuolų bendrasavininkams. Apgenėdamas ąžuolų šakas, atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl to jo veiksmus teismas pripažino neteisėtais.

Teismas pažymėjo, kad pripažinus atsakovo veiksmus neteisėtais, jam atsirado pareiga atlyginti žalą, apskaičiuotą remiantis Metodika, kurią pripažino kaip tinkamu įrodymu, nes ieškovams padarytos žalos dydis sutampa su galimos žalos aplinkai dydžiu. Kadangi atsakovas, deklaratyviai ginčydamas pačią žalą ir jos dydį, nenurodė, kad ieškovų apskaičiavimas yra neteisingas, todėl, teismas padarė išvadą, kad ieškovų nurodytas ir vadovaujantis Metodika apskaičiuotas 981,00 Eur žalos dydis yra pagrįstas, nes neviršija tikrųjų nuostolių, kurie atsiranda neteisėtai apgenėjus medžius, ir neleidžia ieškovams nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo pirmosios instancijos teismo spendimą dalyje dėl priteistos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priteisti solidariai iš ieškovų atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Pagal 2012-11-13 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą tuo metu tame pačiame žemės sklype nuosavybės teise turėjo į dalį statinių, kuriuos 2017-01-17 pardavė ieškovui P. B., todėl 2016 metų rugsėjo mėnesį kaip pastatų bendraturtis turėjo teisę lankytis šioje namų valdoje. Nei ankstesnė žemės sklypo savininkė J. B. (mirė 2015-05-09), nei jos turtą paveldėję ieškovai iki 2016 rugsėjo mėnesio nekėlė jam pretenzijų dėl lankymosi ar atliekamų aplinkos tvarkymo darbų šioje sodyboje. Nekilnojamojo turto registre ieškovai nuosavybės teises į žemės sklypą įregistravo (išviešino) tik 2016-12-14. Dėl šios priežasties komunalines paslaugas teikiančios įmonės 2016 metais pretenzijas dėl žemės sklypo priežiūros pateikdavo jam, nes kita sodybos bendraturtė - J. B. buvo mirusi, o jos įpėdiniai (ieškovai) viešai dar nebuvo žinomi

6.2. 2016 metų vasarą iš elektros tinklų priežiūrą vykdančio darbuotojo gavęs žodinį reikalavimą nugenėti sodyboje esantį vieną ąžuolą bei siekdamas užtikrinti jam priklausiusių pastatų saugumą, atsižvelgdamas, kad J. B. įpėdiniai visiškai nesirūpino sodyba, ėmėsi priemonių nugenėti dviejų ąžuolų šakas. Šį darbą pavedė atlikti miškininko patirties turinčiam J. N., kuris medžius genėjo laikydamasis želdinių priežiūros principų. Dėl nevisapusiško ąžuolo genėjimo 2017-06-20 iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo raštą, kuriame nurodyta, kad žemės sklype augantys želdiniai yra per arti elektros oro linijos laidų, o tai kelia pavojų patikimam elektros energijos tiekimui, taip pat gali sukelti pavojų žmonėms. Iš to seka, kad 2016 metų rugsėjo mėnesį dviejų ąžuolų genėjimas buvo paremtas saugumo reikalavimų vykdymu. Šiuo metu ieškovų sodybai elektros tiekimas nutrauktas.

6.3. Ieškovų pateiktas UAB „Akademijos arboristai“ 2017-03-22 faktinių aplinkybių protokolas negali būti laikomas žalos fakto ir žalos dydžio tinkamu įrodymu, nes protokolą parengė asmuo, kuris žemės sklype nesilankė, tiesiogiai nugenėtų ąžuolų neapžiūrėjo ir betarpiškai jų netyrė, išvadas padarė įvertinęs tik antstolio A. B. 2017-02-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Be to, žala nustatyta atlikus neaiškius, abstrakčius, teorinius paskaičiavimus ir byloje nėra duomenų, kokia formulė ir kokie dydžiai taikyti, žalos paskaičiavimas grindžiamas visiškai netinkama metodika.

6.4. Nepaisant to, kad ieškovai turėjo pareigą įrodyti savo reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu turėjo būti aktyvus įrodinėdamas, kad žalos ieškovams nepadarė. Teismui pateikė 2017-06-27, 2017-10-06 darytas nuotraukas, kuriose matyti, kad nugenėti ąžuolai sveiki, su lapais, žaliuojantys, leidžiantys naujus ūglius. Taip pat pateikė du 2017-10-19 Medžių apžiūros aktus, parengtus miško techniko kvalifikaciją turinčio R. K. ir gyvenančio netoli ieškovų sodybos A. B.. Medžių apžiūros aktuose nurodyta, kad medžiai gyvybingi, nugenėti taisyklingai, nėra nei vienos sausos šakos, kamienai nepažeisti.

6.5. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas neatsižvelgė, kad byloje nėra duomenų apie ankstesnę, t. y. iki 2016 metų rugsėjo mėnesio, dviejų ąžuolų būklę, taip pat neatsižvelgė, kad praėjus 4-5 mėnesiams po medžių genėjimo ieškovė L. M. policijos pareigūnams pranešė, kad išpjautų medžių vertė (įskaitant ir nuvirtusią vinkšną) buvo gerokai mažesnė - tik 300 eurų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovai J. Ž., L. M. ir P. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Apelianto teiginys, kad jis 2016 metų vasarą iš elektros tinklų priežiūrą vykdančio darbuotojo gavo žodinį reikalavimą nugenėti sodyboje esantį vieną ąžuolą, nes dalis jo šakų buvo per arti elektros oro linijos laidų nėra įrodytas ir nebuvo įrodinėjamas. Apelianto samprotavimai, kad ąžuolo šakos trukdė specialiam transportui (priešgaisrinės gelbėjimo, elektros tinklų, greitosios pagalbos) privažiuoti prie sodyboje esančių statinių nėra pagrįsti įrodymais ir yra tik jo subjektyvi nuomonė. Jeigu apelianto nuomone, jam ąžuolo šakos trukdė, jis jų negalėjo pjauti ąžuolų šakas be žemės sklypo savininkų sutikimo.

7.2.Argumentas, kad ankstesnė žemės sklypo savininkė J. B. 2015-05-09 buvo mirusi, o jos įpėdiniai dar nebuvo žinomi, neatitinka įstatymo nuostatoms, pagal kurias palikimą priėmę įpėdiniai yra žinomi per tris (nuo 2015-05-09) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos notarų biure.

7.3. Apelianto motyvas, kad nugenėti ąžuolai tebeauga, o ginčijamas teismo sprendimas leidžia ieškovams nepagrįstai praturtėti, atskleidžia apelianto nesąžiningumą, nes nepasisako dėl ąžuolų lajos sunaikinimo. Yra nupjauta dvylika ąžuolų šakų, kurių storis nuo 20 cm iki 36 cm. Tokį ąžuolų lajų sunaikinimą ieškovai laiko visišku ąžuolų sunaikinimu ne tik dėl sodybos estetinio vaizdo pakeitimo, bet ir dėl įtakos visai sodybai, nes pastatai ir sodybos kiti augalai liko neapsaugoti nuo vėjo. Ieškovai įrodė šias faktines aplinkybes ir teismas pagrįstai taikė CK 6.249 str. 1 d. nuostatas, kad žala yra ne tik asmens turto netekimas, bet ir asmens turto sužalojimas. Ieškovai patyrė žymiai didesnę žalą, nes jų turtas - medžiai yra sugadinti neatstatoma, kadangi nei už 981,00 Eur, nei už didesnę pinigų sumą neįmanoma ieškovams atkurti buvusios medžių padėties.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto A. R. apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl padarytos fiziniams asmenims žalos, nugenėjus želdinius – medžius.

Nustatyta, kad ieškovams po J. B. mirties 2015 m. gegužės 9 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo ąžuolai ir kuriame buvo ginčo nuvirtusi paprastoji vinkšna. Ieškovai nuosavybės teises į žemės sklypą VĮ Nekilnojamojo turto registre išviešino 2016-12-14 (4 b. l.). Atsakovui A. R. nuo 2013-01-02 iki 2017-01-27 nuosavybės teise priklausė ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, pastatas-tvartas, ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (39 b. l.). Pastarieji 2017-01-17 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleisti ieškovui P. B. (39-45 b. l.). 2017-02-05 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad medžius apgenėjo J. N. atsakovo A. R. prašymu (7 b. l.) 2017-02-28 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) nugenėti 2 ąžuolai (po 6 šakas) ir vinkšna. 2017-06-20 AB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo atsakovą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) augantys želdiniai yra per arti elektros oro linijos laidų, kas kelia pavojų patikimam elektros energijos tiekimui, taip pat gali sukelti pavojų žmonėms, todėl prašo iškirsti ar išgenėti augančius želdinius 0,4 kv. elektros oro linijos L-101 iš Šk-308, tarp atramų Nr. 101/1-101/2 elektros oro linijos apsaugos zonoje taip, kad artimiausios šakos nuo elektros oro linijos kraštinio laido būtų nutolę ne mažiau kaip 1,5 m., nurodytus darbus atliekant iki 2017-07-20 (48 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VI knygos normomis, t. y. CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 1 d. bei Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269.

Apeliantas A. R., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad medžius apgenėjo, gavęs iš elektros tinklų priežiūrą vykdančio darbuotojo žodinį reikalavimą juos nugenėti, siekiant užtikrinti jam priklausiusių pastatų saugumą, kadangi ieškovai sodyba nesirūpino. Be to, dėl nevisapusiško ąžuolo genėjimo 2017-06-20 iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo pranešimą, kad žemės sklype augantys želdiniai yra per arti elektros oro linijos laidų, o tai kelia pavojų patikimam elektros energijos tiekimui, taip pat gali sukelti pavojų žmonėms, kas įrodo, jog genėdamas 2016 m. rugsėjo mėnesį medžius, elgėsi teisingai. Taip pat nurodo, jog nugenėti ąžuolai sveiki, su lapais, žaliuojantys, leidžiantys naujus ūglius, yra apgenėti, o ne sunaikinti. Su šiais apelianto argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka ir pasisako dėl sąlygų civilinei atsakomybei kilti ir jos taikymo išimčių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pažymėtina, kad deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, o atsakovui tenka pareiga paneigti kaltės prezumpciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustatant asmens kaltę, atsižvelgiama ne tik į prievolės esmę, bet ir į kitas aplinkybes (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2012">3K-3-539/2012</a>).

Pažymėtina, ir tai, jog tam tikrais atvejais paties nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-969/2017). Taigi asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. R., laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2017-01-27 buvo dalies pastatų, bet ne žemės sklypo ir jame augančių medžių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovas, 2016 m. rugsėjo mėn. ėmėsi veiksmų apgenėti medžius, kaip pats nurodo, gavęs žodinį reikalavimą iš elektros tinklų priežiūrą vykdančio darbuotojo, nes vieno iš sodyboje esančių ąžuolų šakos yra per arti elektros oro linijos laidų, kas kelia pavojų patikimam elektros energijos tiekimui bei gali sukelti pavojų žmonėms, o kito ąžuolo šakos trukdytų specialiam transportui (priešgaisrinės gelbėjimo, elektros tinklų, greitosios pagalbos) privažiuoti prie sodyboje esančių statinių ir elektros stulpų. Taigi, atsakovas teigia, kad siekdamas užtikrinti jam priklausiusių pastatų saugumą, užkirsti kelią nelaimėms, vykdydamas sodybos buvusios bendrasavininkės J. B. valią ir atsižvelgdamas, kad jos įpėdiniai visiškai nesirūpino sodyba, nugenėjo dviejų ąžuolų šakas.

Tuo tarpu ieškovai laikosi pozicijos, kad atsakovas neturėjo teisės to daryti, nes atsakovas nebuvo žemės sklypo, ant kurio yra jo dalis pastatų savininkas, medžiai priklausė jiems, todėl jie patyrė žalą. Be to, nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas iki 2016 m. rugsėjo mėnesio būtų gavęs kokį nors pranešimą dėl to, kad būtina apgenėti medžių šakas. Su ieškovų argumentu, kad byloje nėra jokio rašytinio dokumento, jog atsakovas būtų gavęs raštą iš elektros tinklų priežiūrą atliekančios įmonės dėl medžių apgenėjimo iki 2016 m. rugsėjo mėn., apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka. Kita vertus, iš byloje esančio AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-06-20 rašto dėl želdinių priežiūros elektros tinklų apsaugos zonoje matyti, kad raštas adresuotas ne ieškovams, o atsakovui A. R.. VĮ Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovai savo teises į žemės sklypo, kurioje augo medžiai dalis, išviešino 2016-12-14 (4 b. l.), t. y. praėjus trims mėnesiams po medžių apgenėjimo, o į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK ieškovė L. M. kreipėsi 2017-01-24 (7 b. l.), t. y. praėjus 4 mėnesiams po medžių apgenėjimo.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijose teismui daryti išvadą, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-06-20 siųsdama raštą atsakovui dėl želdinių priežiūros, realiai laikė jį sodybos, žemės sklypo ir jame esančių želdinių savininku (bendraturčiu). Tokią teismo nuomonę patvirtina ir tas faktas, kad 2015-05-09 mirusiai sodybos bendrasavininkei J. B. nuo 2013 metų buvo nustatytas specialusis slaugos poreikis, todėl nekyla abejonių, kad visus sodybos priežiūros darbus atlikdavo ir jais rūpindavosi atsakovas. Taigi, netgi nesant byloje jokio rašytinio įrodymo dėl želdinių priežiūros iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog labiau tikėtina, kad tokį žodinį pranešimą atsakovas iš elektros tinklų priežiūrą atliekančios įmonės atstovo buvo gavęs, nei negavęs. Ir nors ieškovai nurodo, kad gavus tokį pranešimą, atsakovas turėjo kreiptis į žemės sklypo savininkus, nes jie palikimą į 2015-05-09 mirusios savininkės J. B. priėmė laiku, tačiau pastebėtina, kad teisės į nuosavybę momentas kada protingas ir apdairus asmuo galėjo apie tai žinoti, yra laikomas teisių viešame registre išviešinimo momentas. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių (tame tarpe ir paveldėjimo priėmimą) teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2010">3K-3-495/2010</a>). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai medžių genėjimo momentu (2016 m. rugsėjo mėn.), nebuvo išviešinę savo teisių į nuosavybę, tame tarpe ir į ąžuolus, kurių šakas atsakovas apgenėjo, sprendžia, jog atsakovui mirusios bendraturtės įpėdiniai nebuvo žinomi.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikotarpis kada atsakovas sužinojo ir medžiai buvo apgenėti, tai yra 2016 m. vasara ir 2016 metų rugsėjo mėnuo, laikotarpio prasme nelaikytinas kaip neprotingai trumpas, per kurį atsakovo atlikti veiksmai gali būti traktuojami kaip atlikti nedelsiant. Priešingai, sužinojęs apie būtinumą apgenėti šakas, atsakovas tai padarė ne iš karto, o praėjus tam tikram laiko tarpui, kas leidžia atsakovo elgesį traktuoti kaip apdairų ir atsakingą, laukiant kol mirusios savininkės įpėdiniai pradės rūpintis sodyba. Taigi, atsakovas, nors ir genėjo ne jam nuosavybės teise priklausančius medžius, nes genėjimo momentu medžių savininkai nebuvo žinomi, jis tokiais savo veiksmais elgėsi sąžiningai, atidžiai, rūpestingai ir protingai, siekė pozityvių tikslų, tai yra pašalinti galimą žalos padarymą statiniams, nesutrikdyti elektros energijos tiekimo aplinkiniams asmenims ir taip užtikrino saugumo reikalavimus. Tuo tarpu ieškovai, sodyba ir medžių šakų, augančių per arti elektros laidų būkle, nesirūpindami elgėsi nerūpestingai. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad medžių šakos yra ties elektros laidais, iš R. K. Medžių apžiūros akto matyti, kad dalis ąžuolo šakų vis dar yra per arti elektros laidų, t. y. arčiau kaip 1,5 m., ąžuolai nėra sunaikinti, nuo kiekvieno ąžuolo nupjauta tik po 6 šakas, medžiai gyvybingi. Taigi, nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste, nurodytų šios nutarties 18-20 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai, nesirūpindami sodyba, esant medžių šakoms per arti elektros laidų, tokiu būdu keliančiomis grėsmę saugumui, patys turi prisiimti savo neveikimo ir nerūpestingumo padarinius, nes žalos priteisimas iš atsakovo neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.).

Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tenkinus apeliacinį skundą iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 220 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei 29,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Šiaulių apygardos teismas,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų J. Ž., L. M. ir P. B. atsakovo A. R. naudai po 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) turėtų teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 83,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Egidijus Mockevičius