Dėl priverstinio skolos išieškojimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims BUAB „Neto“, I. P., G. P

Civilinė byla Nr. 3K-3-160/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 32.5.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims BUAB „Neto“, I. P., G. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl įkeisto žemės sklypo priklausinio – pastato įkeitimo tuo atveju, kai apie tai nenurodyta hipotekos lakšte (CK 4.171 straipsnis).

2009 m. rugsėjo 11 d. kreditorius Nordea Bank Finland Plc prašė Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pradėti priverstinį BUAB „Neto“ skolos išieškojimą ir areštuoti įkeistą I. P. ir G. P. nekilnojamąjį turtą – 0,0465 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu(duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 25 d. banko ir UAB „Neto“ ilgalaikio kredito sutartimi suteikto 10 517 464 Lt kredito grąžinimui užtikrinti šalys sudarė sutartinę hipoteką: 2007 m. spalio 12 d. hipotekos lakštu kredito gavėjas UAB „Neto“ įkeitė nuosavybės teise priklausantį 0,0465 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir hipoteką įregistravo hipotekos registre (šio kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas ir kitas UAB „Neto“ nekilnojamasis turtas). Šiame žemės sklype individualus gyvenamasis namas (baigtumas 62 proc.) įregistruotas nuosavybės teise skolininkei UAB „Neto“ Nekilnojamojo turto registre 2008 m. vasario 25 d. Kredito gavėjas UAB „Neto“ 2008 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą ir individualų gyvenamąjį namą pardavė suinteresuotiems asmenims I. P. ir G. P., bankui sutinkant, tačiau su sąlyga, kad ne mažiau kaip 497 118 Lt bus pervesta į UAB „Neto“ sąskaitą. Skolininkas UAB „Neto“ neįvykdė savo prievolės bankui – nepervedė pagal 2008 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos sumos dalies – 77 118 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Neto“ bankroto bylą. 2009 m. liepos 28 d. buvo pakeistas hipotekos lakštas, nurodant įkeisto žemės sklypo savininkus – I. P. ir G. P..

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir areštavo įkeisto turto savininkams I. P. ir G. P. nuosavybės teise priklausantį ir kreditoriui įkeistą turtą – 0,0465 ha ploto žemės sklypą(duomenys neskelbtini), įspėjo skolininką BUAB „Neto“ ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, pavedė įkeisto daikto savininkams jį saugoti, uždraudė įkeisto daikto savininkams perleisti šį daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra įkeisto daikto priklausiniai, reikalauti padalyti šį daiktą ar atskirti priklausinius nuo šio daikto.

Teismas konstatavo, kad skolininkė neįvykdė savo įsipareigojimų per hipotekos lakšte nustatytą terminą, todėl įkeistas daiktas areštuotinas (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Teismas nurodė, kad hipotekos teisėjas įstatymu neįpareigotas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, todėl tinkamas prievolės kreditoriui įvykdymas pagal pirkimo-pardavimo sutartį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokie ginčai spręstini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Remdamasis CK 4.171 straipsnio 2, 12 dalimis teismas konstatavo, kad sutartinės hipotekos atveju šalys gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausinių–statinių įkeitimo. 0,0465 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini), hipoteka įregistruota sutartinės hipotekos pagrindu, šalys susitarė įkeisti tik žemės sklypą, duomenų apie žemės sklypo priklausinių įkeitimą nenurodyta (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185, 4.187 straipsniai, CPK 558 straipsnis). 2007 m. balandžio 25 d. ilgalaikio kredito sutarties 7.4 punktu kredito gavėjas BUAB „Neto“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo atitinkamų nekilnojamojo turto objektų pirmos teisinės registracijos, tačiau ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 25 d., įkeisti bankui visus ir bet kokius nekilnojamojo turto objektus, atidalytus, pastatytus ir (ar) kitaip sukurtus įgyvendinant projektą ar su juo susijusius. Šis įsipareigojimas laikomas įvykdytu, kai hipotekos lakštas, įregistruotas Hipotekos registre įstatymų nustatyta tvarka, yra gaunamas banke. Pareiškėjas suvokė, kad sukurtiems nekilnojamojo turto objektams–pastatams turės būti registruojama nauja hipoteka ar atitinkamai keičiamas jau registruotos hipotekos lakštas. Hipotekos objektu gali būti tik atskiri viešajame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, o ginčo objektas – naujai pastatytas gyvenamasis namas – Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2008 m. vasario 25 d., todėl šiam pastatui hipoteka galėjo būti įregistruota tik po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nors 2009 m. liepos 28 d. buvo pakeistas hipotekos lakštas, tačiau juo pakeisti tik įkeičiamo daikto–žemės sklypo savininkai, bet ne įkeičiami daiktai. Taigi akivaizdu, kad 2007 m. spalio 12 d. hipotekos lakštas negalėjo apimti ir individualaus gyvenamojo namo kaip priklausinio, todėl priverstinis išieškojimas iš neįkeisto turto negali būti pradėtas ir vykdomas (CPK 558 straipsnio 1 dalis). CPK 558 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikiamas ir nagrinėjamas tik tuo atveju, kai daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš žemės sklypo priklausinio, patikrino Hipotekos registro duomenis ir nustatė, kad individualiam gyvenamam namui nėra įregistruota hipoteka, todėl pagrįstai atsisakė į šį daiktą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsisakydamas jį areštuoti.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimti naują nutartį – pradėti priverstinį išieškojimą ir areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0,0465 ha žemės sklypą ir jo priklausinį - individualų gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius I. P. ir G. P.; priteisti iš I. P. ir G. P. bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 134 Lt žyminio mokesčio ir 1588,13 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei 134 Lt žyminio mokesčio ir 1949 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl išieškojimo nukreipimo į įkeisto daikto priklausinį. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes nukreipė išieškojimą tik į pagrindinį daiktą, nenukreipdami išieškojimo ir į jo priklausinį (CK 4.13, 4.14 straipsniai, 4.171 straipsnio 2, 12 dalys, CPK 558 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal T. G. pakartotinį prašymą, bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB SEB banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010). Remdamiesi CK 4.13, 4.14 straipsniais, 4.171 straipsnio 2, 12 dalimis teismai neteisingai aiškino hipoteka įkeisto nekilnojamojo daikto priklausinio teisinį statusą, todėl padarė klaidingas išvadas konstatuodami, kad tik tokiu atveju, kai priklausinio įkeitimas yra įformintas atskirai, galimas priverstinis išieškojimas iš priklausinio. Pagal antraeilių daiktų teisinį statusą įkeitus pagrindinį daiktą laikoma, kad yra įkeistas ir priklausinys, todėl priverstinis išieškojimas yra galimas iš pagrindinio daikto ir šio daikto priklausinio net ir tuo atveju, kai jis teisiškai neįregistruotas (CK 4.14 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2006 m. rusėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „City gate“ v. UAB „Vilga“, bylos Nr. 3K-3-433/2009).

Pagal CK 4.171 straipsnio 2 dalį priklausinys laikomas įkeistu tiek tada, kai priklausinys egzistuoja, tiek tada, kai jo dar faktiškai nėra. Šioje byloje nustatyta, kad BUAB „Neto“ įkeitė žemės sklypą ir jo priklausinį - vėliau sklype pastatytą pastatą, dėl kurio šalys nei hipotekos lakšto tvirtinimo metu, nei vėliau nepadarė išlygos, kad jis nebus įkeistas.

2. Dėl sutarčių aiškinimo (CK 6.193 straipsnis). Teismai neatsižvelgė į sutarties laisvės principą pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles, nes atsisakė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš priklausinio, nevertindami sutartinių šalių įsipareigojimų turinio (CK 4.171 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB SEB banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartyje (civilinė byla pagal T. G. pakartotinį prašymą, bylos Nr. 3K-3-294/2009) nurodyta, kad sutartinės hipotekos atveju šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės principu, gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausinio įkeitimo. Taigi hipotekos sutarties šalys turi teisę nukrypti nuo CK numatyto režimo (numatyti išlygą dėl priklausinių) ir kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. Atskirai sutartyje neaptarus antraeilio daikto likimo turi būti vadovaujamasi CK 4.14 straipsniu, 4.171 straipsnio 2 dalimi. Banko ir BUAB „Neto“ kredito sutartyje ir hipotekos lakšte priklausinių įkeitimo išlyga nepadaryta, t. y. nenumatyta, kad žemės sklypo priklausiniai neįkeičiami, ir tai patvirtina, kad turi būti taikoma CK 4.171 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta norma. Kasatorius pažymi, kad BUAB „Neto“ kreditas buvo suteiktas tik todėl, kad įmonė užtikrino kredito grąžinimą visa apimtimi, įkeisdama žemės sklypą ir jo priklausinius, nes vien tik žemės sklypo vertė nepadengė įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Kredito sutarties 7.3 punkte yra aiškiai įtvirtinta sąlyga, kad bankas ir BUAB „Neto“ susitarė ir dėl žemės sklypo priklausinių įkeitimo. Kredito sutarties 7.4 punkte nustatyta BUAB „Neto“ pareiga ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo atitinkamų nekilnojamojo turto objektų pirmosios teisinės registracijos, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip 2009 m. kovo 25 d., įkeisti bankui visus ir bet kokius nekilnojamojo turto objektus, atidalytus, pastatytus ir (ar) kitaip sukurtus įgyvendinant projektą ar su juo susijusius. Šis BUAB „Neto“ įsipareigojimas nebuvo įvykdytas, nes 2008 m. gruodžio 23 d. BUAB „Neto“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau tai neturi įtakos išieškojimui iš žemės sklypo priklausinio, nes šiuo atveju turi būti remiamasi skunde analizuojamomis CK normomis. Be to, pagal VĮ Registrų centro duomenis, žemės sklypas turi priklausinį - individualų gyvenamąjį namą (CK 4.14 straipsnis, 4.19 straipsnio 1 dalis). Kadangi vykdant kredito sutartimi finansuojamą projektą žemės sklype buvo pastatytas ir įregistruotas jo priklausinys, atskiru hipotekos lakštu šio nekilnojamojo daikto pagal CK 4.171 straipsnio 2 dalį, 12 dalį įregistruoti nereikia.

3. Dėl viešojo registro duomenų teisingumo. Teismai pažeidė prezumpciją, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Individualus gyvenamasis namas, kurį kreditorius prašo areštuoti CPK 558 straipsnio pagrindu, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo priklausinys ir šis įrašas galioja nuo 2007 m. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Seta“, bylos Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-412/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB SEB banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010). Pažymėtina, kad priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, o nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais; likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „City gate“ v. UAB „Vilga“, bylos Nr. 3K-3-433/2009). Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, individualaus gyvenamojo namo statusas yra nurodytas kaip priklausinys nuo 2007 m. gruodžio 3 d. (apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nuo 2008 m. vasario 25 d.). Kasatoriaus nuomone, teismai net neturėjo spręsti dėl nekilnojamojo daikto statuso, nes šis klausimas iš viso byloje nėra kilęs. CPK normos, reglamentuojančios bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimą, neįtvirtina bylą dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjančio teismo procesinės teisės ir pareigos spręsti šalių ginčą dėl nekilnojamojo daikto statuso ir (arba) dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo ir išsamumo. Taigi teismai privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos individualus gyvenamasis namas yra įregistruotas kaip žemės sklypo priklausinys ir taikyti CK 4.171 straipsnio 12 dalį, ir tai atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB SEB banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010.

4. Dėl kreditoriaus interesų gynimo. Teismai neaiškino CK 4.13, 4.14 straipsnių, 4.171 straipsnio 2, 12 dalių ir CPK 558 straipsnio sistemiškai. Pagal teismų išvadas hipoteka neatlieka savo paskirties – saugaus prievolių užtikrinimo būdo, nes, nesant aiškaus ir neabejotino šalių susitarimo, kad antraeilio daikto neištinka pagrindinio daikto likimas, pagrindinis daiktas be teisinio pagrindo yra apsunkinamas (pradėjus priverstinį išieškojimą iš žemės sklypo antraeilio daikto (pastato) naudai turi būti nustatomas servitutas) ir nebegali užtikrinti hipotekos kreditoriaus reikalavimų. Teismai nevertino aksesorinio įkeitimo prievolės pobūdžio, t. y. kad hipotekos sutarties sudarymo tikslas – pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimų visiškas patenkinimas iš hipoteka įkeisto turto (pagrindimo daikto ir priklausinio, juolab, kad pagrindinio daikto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimui patenkinti; CK 4.171 straipsnio 11 dalis). Preziumuotina, kad hipotekos sutarties šalys, tardamosi dėl hipotekos objekto, orientuojasi į užtikrinamos prievolės dydį ir parenka tokį turtą, kurio vertės optimaliai pakaktų skolai padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal T. G. pakartotinį prašymą, bylos Nr. 3K-3-294/2009). Teismas turi atsižvelgti į įstatymo reikalavimus aiškinant sutartį, neapsiriboti pažodiniu jos teksto aiškinimu ir tikruosius sutarties šalių ketinimus nustatyti pagal visas reikšmingas aplinkybes: sutarties sąlygas, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, įprastines sąlygas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal T. G. pakartotinį prašymą, bylos Nr. 3K-3-294/2009). Kredito sutarties 7.3 punkte yra nustatyta, kad daiktiniu prievolių užtikrinimo būdu (hipoteka) yra užtikrinamas visos kredito sumos grąžinimas, t. y. yra įkeičiami ir visi žemės sklypo priklausiniai, nes sklypo vertė neužtikrintų paskolos grąžinimo. Hipotekos lakšto 6 punkte nurodyta, kad užtikrinta prievolė – 10 517 464 Lt, o pagal 4 punktą įkeičiamo žemės sklypo vertė – tik 200 000 Lt. Šalių tikslą įkeisti būsimus priklausinius rodo ir tai, kad žemės sklypo įkeitimo metu BUAB „Neto“ jau buvo pradėjusi pastato statybas, ir tai patvirtina kredito sutartis (2.1, 11.2 punktai), pagal kurią kreditas buvo suteiktas būtent statybos projekto „Ringelis“ plėtrai, taip pat VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 353 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorius kasaciniame skunde pateikia sugrupuotus argumentus, kuriais grindžia savo teisines pozicijas siekdamas paneigti bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl bylos teisinio rezultato. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė prezumpciją dėl viešojo registro duomenų teisingumo, netinkamai aiškino kreditoriaus interesų gynimą reglamentuojančias teisės normas. Tačiau iš esmės visi kasacinio teismo nutarties aprašomojoje dalyje koncentruotai išdėstyti kasatoriaus argumentai yra orientuoti į sutartinės hipotekos objekto nustatymą, tai atitinkamai lemtų hipotekos lakštu užtikrintos pagrindinės prievolės vykdymą, t. y. ar priverstinis skolos išieškojimas galimas tik iš hipotekos lakšte nurodyto įkeisto daikto, ar ir iš įkeistame žemės sklype vėliau, po hipotekos lakšto įregistravimo, pastatytų statinių. Dėl to kolegija apibendrintai pasisako sutartinės hipotekos objekto nustatymo klausimu.

Dėl sutartinės hipotekos objekto nustatymo

Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo - įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos, pagal kurias nagrinėjami prašymai dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. AUB „Inrent“, bylos Nr. 3K-3-50/2010).

Minėta, kad hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Tam, kad hipoteka įgytų teisinę išraišką, būtina laikytis hipotekos įregistravimą reglamentuojančių teisės normų. CK 4.185 straipsnyje nustatyti hipotekos įforminimo ir įregistravimo reikalavimai: sutartinės hipotekos lakštą pasirašo kreditorius, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas, tvirtina notaras (2 dalis); hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu (3 dalis); hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ta pačia tvarka, kaip ir hipoteka (4 dalis); hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (5 dalis). Informacija apie įkeičiamą daiktą ir jo įkainojimą yra privalomi hipotekos lakšto duomenys (CK 4.186 straipsnis). Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo viešame registre momento (CK 4.187 straipsnis).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų, esminis momentas yra tai, kad priverstinis skolos išieškojimas iš nekilnojamojo daikto, kuriam nėra įregistruota hipoteka, negali būti vykdomas ne ginčo tvarka, o, minėta, pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi. Hipotekos objekto nustatymo taisyklės įtvirtintos CK 4.171 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įkeičiant pagrindinį daiktą, laikoma, jog yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Tačiau nagrinėjamai teisinei situacijai ši teisės norma negali būti taikoma, nes ji reglamentuoja situacijas, kada hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), turintis ar galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinka CK 4.19 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pateiktus požymius – savarankiškumas, paskirtis – tarnauti pagrindiniam daiktui, nuolatinė sąsaja su pagrindiniu daiktu. Atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata dėl hipotekos objekto–žemės sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo: įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad sutartinės hipotekos atveju įkeičiant žemės sklypą šalys gali laisvai spręsti ir dėl žemės sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo, jeigu, suprantama, tokie statiniai įkeičiamame žemės sklype yra pastatyti.

Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes sutartinės hipotekos pagrindu buvo įregistruota žemės sklypo hipoteka, t. y. sudarydamos hipotekos sutartį, dėl kurios aiškinimo yra kilęs ginčas, hipotekos sutarties šalys neabejotinai susitarė įkeisti tik žemės sklypą. Hipotekos lakšte nenurodyta, kad kaip žemės sklypo priklausiniai įkeičiami statiniai, jų sudarant hipotekos sutartį tiesiog nebuvo, jie pastatyti vėliau vykdant kreditoriaus finansuojamą nekilnojamojo turto statybos projektą. Tai, kad hipotekos sutarties šalys suprato, jog hipotekos objektas yra tik žemės sklypas, o įgyvendinant projektą pastatyti ir (ar) kitaip sukurti nekilnojamojo turto objektai vėliau bus įkeisti kreditoriui (suprantama, tai būtų atlikta padarant pakeitimus hipotekos lakšte ir juos įregistruojant hipotekos registre arba sudarant naują hipotekos sutartį) patvirtina Ilgalaikio kredito sutarties 7.4 punkto turinys, pagal kurio vieną iš sąlygų sukurtų nekilnojamojo turto objektų įkeitimas turės būti atliktas per 45 dienas nuo nekilnojamojo turto objekto pirmosios registracijos, kuri, paties kasatoriaus teigimu, buvo atlikta jau 2007 m. gruodžio 3 d.

Taigi pareiškėjo nurodyta CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostata, kad įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, šiuo atveju negali būti taikoma, nes žemės sklypo hipotekos įforminimo ir įregistravimo metu statinių nebuvo. Minėta, kad hipotekos objektu gali būti tik atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai. Ginčo objektas - žemės sklypo priklausiniu laikomas naujas statinys (nebaigtas statyti gyvenamasis namas) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m. gruodžio 3 d., taigi šis statinys Hipotekos registre galėjo būti įregistruotas ir juo užtikrintas skolinio įsipareigojimo įvykdymas tik po 2007 m. gruodžio 3 d., t. y. po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kredito sutarties 7.4 punkte aptartomis sąlygomis CK 4.185 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. padarant pakeitimus hipotekos lakšte ir juos įregistruojant hipotekos registre arba sudarant naują hipotekos sutartį. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad išieškoti iš statinio, kuriam neįregistruota hipoteka, neginčo tvarka pagal įkeitimą ir hipoteką reglamentuojančias teisės normas negalima.

Jeigu hipoteka sutartinė, CK 4.186 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio hipotekos lakštą tvirtina notaras (CK 4.185 straipsnis 1 dalis). Notaro patvirtintą hipotekos lakštą pateikus hipotekos teisėjui ir pastarajam CPK 549 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patikrinus hipotekos lakšto atitiktį įstatymo reikalavimams, sprendimu hipoteka registruojama Hipotekos registre (CK 4.185 straipsnio 3 dalis). Taigi hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos įregistravimo procedūra. Kasatoriaus reikalavimo nukreipti išieškojimą iš statinio, kuriam neįregistruota sutartinė hipoteka, tenkinimas reikštų sutartinės hipotekos lakšto turinio keitimą, išplėtimą, t. y. įregistruotos hipotekos keitimą teismine tvarka, nors įstatymu nustatyta, kad hipoteka keičiama ir padaryti pakeitimai fiksuojami ta pačia tvarka, kaip ir hipoteka (CK 4.186 straipsnis), t. y. ne teismine tvarka.

Dėl kasacinės praktikos

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Toks konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime. Teisėjų kolegija, pateikdama argumentus dėl ginčo teisinio išsprendimo, remiasi ir kasatoriaus nurodyta kasacine praktika, taip pat atsižvelgia į pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir kitose nutartyse, kurios aktualios nagrinėjamam ginčui išspręsti, o galutines išvadas padaro taikydama byloje nurodytas teisės normas bei atsižvelgdama į nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, kuri taikytina šios konkrečios bylos kontekste.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų keisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš kasatoriaus Nordea Bank Finland Plc priteistina valstybei 71,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus Nordea Bank Finland Plc 71,30 Lt (septyniasdešimt vieną Lt 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Virgilijus Grabinskas