Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-182/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

128.11; 129.1; 129.4; 129.10

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. K. skundą, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilę klausimai dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo procesą ir antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais visus antstolio R. V. veiksmus, atliktus vykdomojoje byloje Nr. 0147/03/04989 po 2005 m. rugsėjo 11 d., ir panaikinti: 2009 m. vasario 24 d. turto arešto aktą, kuriuo areštuota transporto priemonė „Chevrolet Equinox“, 2009 m. vasario 24 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, 2009 m. kovo 16 d. patvarkymą dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turto buvimo vietą ir pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus, susijusius su areštuotu turtu; pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, kuriais į antstolio depozitinę sąskaitą buvo nuskaitytos vykdymo išlaidos, negavus teismo nutarties dėl vykdymo išlaidų priteisimo; įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui 632,11 Lt, nuskaitytus į antstolio depozitinę sąskaitą, pervedant 632,11 Lt į pareiškėjo sąskaitą; vykdomąją bylą Nr. 0147/03/04989 užbaigti. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomasis dokumentas – Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta 100 Lt administracinė nuobauda, – buvo išduotas 2003 m. rugsėjo 11 d. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas teigė, kad nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas yra dveji metai. Anot pareiškėjo, antstolis vykdė vykdomąjį dokumentą, kurio vykdymo senaties terminas yra suėjęs; antstolis privalėjo vykdomąją bylą nutraukti (CPK 629, 630 straipsniai). Neteisėtai vykdant vykdomąjį dokumentą, į antstolio depozitinę sąskaitą 2007 m. kovo 17 d. ir 2009 m. kovo 9 d. buvo nuskaityta iš viso 632,11 Lt. Net ir tokiu atveju, jeigu vykdomojo dokumento senaties terminas nebūtų suėjęs, tai nuskaitytos sumos visiškai pakaktų nutarimui įvykdyti ir vykdymo išlaidoms padengti; tačiau antstolis iki skundo pateikimo dienos (2009 m. kovo 30 d.) pareiškėjo sąskaitų ir automobilio areštų nepanaikino, vykdomosios bylos neužbaigė. Anot pareiškėjo, teisės aktuose nenustatyta konkretaus termino, per kurį antstolis, įvykdęs vykdomąjį dokumentą, turi panaikinti areštą, tačiau akivaizdu, kad terminas visais atvejais turi būti protingas. Po paskutinio išskaitymo iš pareiškėjo sąskaitos iki skundo pateikimo teismui dienos praėjo 13 dienų ir toks terminas, atsižvelgiant į tai, kad lėšos sąskaitose yra būtinos kasdieniams poreikiams tenkinti, pareiškėjo vertinimu, negali būti laikomas protingu. 2009 m. kovo 18 d. siūlyme antstolis nurodė, kad nuo pareiškėjo sąskaitos nurašytos ir į antstolio depozitinę sąskaitą įskaitytos lėšos (632,11 Lt) skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjo teigimu, priverstinis vykdymo išlaidų įskaitymas į antstolio depozitinę sąskaitą negavus vykdomojo dokumento – nutarties dėl vykdymo išlaidų priteisimo, laikytinas neteisėtu (CPK 611 straipsnis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad 2003 m. lapkričio 7 d. vykdymui buvo pateiktas nutarimas dėl 100 Lt baudos išieškojimo iš pareiškėjo. 2004 m. sausio 27 d. antstolis patikrino, ar skolininko vardu yra lėšų bankuose, užklausė „Sodrą“ apie jo darbovietę ir Gyventojų registrą; 2004 m. vasario 13 d. priėmė patvarkymus AB bankui „Hansabankas“ dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. 2004 m. kovo 9 d. pareiškėjas pateikė antstoliui pažymas apie gaunamą pensiją ir prašymą persiųsti vykdomąjį dokumentą į Santakos pensijų filialą. 2004 m. kovo 9 d. antstolis patvarkymu panaikino areštą vienai pareiškėjo sąskaitai, esančiai AB banke „Hansabankas“; 2004 m. kovo 17 d. patvarkymu nutarimas nukreiptas vykdyti į Santakos pensijų filialą. 2005 m. spalio 5 d. patvarkymu paskirstyta išieškota suma – 1,22 Lt. 2006 m. balandžio 25 d. Santakos pensijų skyrius grąžino antstoliui nutarimą ir nurodė, kad išieškoti nėra galimybės, nes išskaitomi alimentai. 2006 m. liepos 2 d. antstolis patikrino pareiškėjo turtinę padėtį – užklausė bankus ir Registrų centrą. 2007 m. liepos 2 d. antstolis pakartotinai patikrino pareiškėjo turtinę padėtį. 2009 m. vasario 11 d. turtinė padėtis buvo tikrinama dar kartą; paaiškėjo, kad skolininko vardu yra įregistruotas automobilis. 2009 m. vasario 24 d. patvarkymais areštuotos skolininko lėšos, esančios sąskaitoje AB SEB banke, ir nutarimas išsiųstas į skolininko darbovietę. 2009 m. vasario 24 d. areštuotas pareiškėjo automobilis; 2009 m. kovo 18 d. pareiškėjui išsiųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas. 2009 m. balandžio 8 d. patvarkymais antstolis įpareigojo pareiškėjo darbovietę grąžinti vykdomąjį dokumentą, taip pat panaikino areštą turtui, nurodytam 2009 m. vasario 24 d. turto arešto akte, AB SEB banke, AB banke „Hansabankas“ esančioms pareiškėjo sąskaitoms. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos išieškojimo vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jei nutarimas nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai administracinė nuobauda buvo paskirta; tačiau pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką senaties eiga sustoja, jei pažeidėjas vengia vykdyti nutarimą. Vykdomosios bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolis sistemingai ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas – nuolat tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, pateikė užklausimą „Sodrai“ dėl pareiškėjo darbovietės, radęs turto (automobilį) ir lėšų juos areštavo, siuntė patvarkymus dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo gaunamos pensijos ir darbovietės, bet baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Teismo vertinimu, vėliau (po 2004 m. kovo 9 d.) pareiškėjas nevykdė net CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtintos jo, kaip skolininko, pareigos domėtis bylos eiga. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis elgėsi sąžiningai, dėjo pastangas baudai išieškoti ir kad nevengė įvykdyti savo pareigos sumokėti jam paskirtą baudą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas neabejotinai privalėjo žinoti, kad iš jo pensijos išskaitant išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams tampa negalimas baudos išieškojimas. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra nusipirkęs 2005 m. gamybos automobilį, leidžia daryti išvadą, kad jis turėjo ir finansinių galimybių sumokėti baudą, tačiau sąmoningai vengė tai padaryti. Iš vieningame antstolių vykdomųjų bylų sąvade esančios informacijos matyti, kad pareiškėjui užvestos dar kelios vykdomosios bylos. Tai, kad pareiškėjas posėdžio metu tvirtino, jog daugiau apie jokias kitas vykdomąsias bylas jis nieko nežino, teismo nuomone, rodo, kad pareiškėjo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas savo teisių įgyvendinimu ir tariamu jų pažeidimu susirūpino tik gavęs 2009 m. kovo 26 d. VĮ „Regitra“ sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti jo prašymą išregistruoti automobilį, nes automobilis buvo antstolio areštuotas. Teismas pažymėjo, kad tiek teisėje, tiek visuomenėje netoleruojamas nebaudžiamumo principas. Pareiškėjui pačiam vengiant atlikti savo pareigą ir sumokėti jam paskirtą administracinę baudą senaties eiga sustojo, todėl antstolis visiškai pagrįstai ir teisėtai atliko priverstinio vykdymo veiksmus. Be to, skundas netenkintinas ir kitu pagrindu – skundo nagrinėjimo dieną areštai pareiškėjo turtui ir sąskaitoms bankuose 2009 m. balandžio 8 d. patvarkymais panaikinti. Teismas nurodė, kad nuo pareiškėjo sąskaitos nurašyti 632,11 Lt yra lėšos, antstolio tik numatytos išieškoti ir vykdymo išlaidoms padengti. Nors šios lėšos pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą ir yra joje saugomos, tačiau dar netapo antstolio nuosavybė. Antstoliui į depozito sąskaitą pervedant vykdymo išlaidas teismo nutartis nereikalinga.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nors Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kuriam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. sausio 22 d. konsultacijoje Nr. 26.1-K „Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino“ išaiškino, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (turi būti taikoma įstatymo analogija). Taigi nutarimas skirti administracinę nuobaudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, negali būti vykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta administracinė nuobauda (Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904/2004; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-l859/2007; 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N1-1653/2007; 2006 m. kovo 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N16-396/2006; 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-l256/2007).

2. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga imtis visų teisėtų vykdymo priemonių bei vykdymo procese veikti aktyviai. Anot kasatoriaus, šioje teisės normoje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų vykdymo priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Sistemiškai aiškinant CPK 634 straipsnio 2 dalies ir 624 straipsnio 2 dalies normas, darytina išvada, kad antstoliui vykdymo procese nesiėmus visų (arba bent daugumos galimų) CPK 624 straipsnyje įtvirtintų priverstinio vykdymo priemonių, negali būti laikoma, kad antstolis savo pareigas atliko tinkamai. Vykdymo veiksmus antstolis privalo atlikti rūpestingai ir sistemingai, o ne vien formaliai. Be to, CPK 624 straipsnio 2 dalyje pateiktas priverstinio vykdymo priemonių sąrašas nėra baigtinis, taigi antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, ne tik turi teisę, bet ir privalo imtis ir kitų priverstinio vykdymo priemonių. Štai ATPK 314 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos, o pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos.

3. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (pavyzdžiui, Vytautas Piesliakas, Lietuvos baudžiamoji teisė, antroji knyga, Vilnius, Justitia, 2008, p. 429) pripažįstama, kad baudžiamojoje teisėje apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino esmė yra tai, jog per tam tikrą laiką, po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistas asmuo praranda pavojingumą, o bausmės skyrimo tikslai praėjus tam tikram laikui nebegali būti realiai pasiekti. Pagrindas taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį yra asmens pavojingumo praradimas, t. y. asmuo, nuteistas dėl nusikalstamos veikos, per tam tikrą laiką tampa nepavojingas ir baudžiamosios atsakomybės priemonių taikymas jam prieštarautų bausmės tikslams. Manytina, kad administracinės nuobaudos vykdymo senaties esmė yra tokia pati. Administracinės nuobaudos tikslai įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje – nubausti bei auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinėje, kaip ir baudžiamojoje, teisėje nuobaudos skyrimo tikslai praėjus tam tikram laikui nebegali būti realiai pasiekti.

4. Anot kasatoriaus, jam paskirta 100 Lt bauda vertintina kaip nedidelė, todėl nutarimas, antstoliui veikiant apdairiai ir rūpestingai, o ne vien formaliai, per dvejus metus galėjo būti nesunkiai įvykdytas. Bylą nagrinėjusių teismų motyvai, kad senaties termino institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, kasatoriaus vertinimu, yra nepagrįsti, nes teismų nutartyse išvardytos priverstinio vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, negali būti laikomos „visomis teisėtomis priemonėmis“. Teismas šiuo atveju netinkamai interpretavo ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Be to, įvertinus antstolio atliktų priverstinio vykdymo veiksmų periodiškumą, sistemiškumą, matyti, kad antstolis veikė aplaidžiai ir būtent dėl to buvo praleistas administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas.

5. Teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatoriui neva vengiant atlikti savo pareigą ir sumokėti administracinę baudą, senaties eiga sustoja. Esant galimybei pasinaudoti įstatymuose nustatytomis vykdymo priemonėmis (pavyzdžiui, ATPK 314 straipsnis) ir pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, antstolio formalūs veiksmai, kuriais kelis kartus nuo 2003 metų yra užklausiamos kredito įstaigos, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), negali būti laikomi pakankamais ir adekvačiais veiksmais, siekiant įvykdyti nutarimą. Anot kasatoriaus, byloje nustatyta, kad jis bendradarbiavo su antstoliu ir rūpinosi baudos išieškojimu, t. y. atvyko pas antstolį į kontorą, pateikė jam pažymas apie pensiją ir pateikė prašymą nukreipti baudos išieškojimą. Nustatyta, kad 2004 m. kovo 17 d. antstolio patvarkymu nutarimas buvo nukreiptas vykdyti į Santakos pensijų filialą ir ten prabuvo iki 2006 m. balandžio 25 d. (per visą šį terminą antstolis vykdymo eiga visiškai nesirūpino, neatliko vykdymo veiksmų). Taigi byloje nustatyta, jog kasatorius elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, pats atvyko pas antstolį, nesislapstė, neslėpė turto, domėjosi vykdomosios bylos eiga. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad kasatorius vengė sumokėti skolą. Be to, suėjus nutarimo vykdymo senaties terminui, pasibaigė ir kasatoriaus pareiga rūpintis vykdomosios bylos eiga. Iš kasatoriaus turėtų duomenų apie vykdymo eigą matyti, kad išieškojimas yra nukreiptas į pensiją, todėl kasatorius neprivalėjo imtis kokių nors papildomų veiksmų. Nukreipus vykdomąjį dokumentą vykdyti į Santakos pensijų filialą, kasatorius iš antstolio negavo jokios informacijos apie vykdymo eigą, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, kad vykdymas vyksta sklandžiai. Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 5 d. antstolio patvarkymu buvo paskirstyta išieškota suma – 1,22 Lt, iš to darytina išvada, kad antstoliui buvo žinoma, jog iš kasatoriaus gaunamos pensijos nėra išskaitoma pakankamai lėšų, tam kad vykdomasis dokumentas būtų visiškai ir laiku įvykdytas. 2006 m. balandžio 25 d. nutarimą grąžinus iš Santakos pensijų filialo, nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti jau buvo praėję daugiau kaip dveji metai; suėjus dvejų metų išieškojimo senaties terminui, antstolis, vadovaudamasis CPK 629, 630 straipsniais, privalėjo vykdomąją bylą nutraukti, tačiau šios pareigos nevykdė. Kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti administracinės nuobaudos vykdymo senatį, nepagrįstai sprendė, kad nutarimas nebuvo įvykdytas dėl kasatoriaus kaltės.

6. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatyta, kad kasatorius bendradarbiavo su antstoliu. Antstolis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius vengė įvykdyti nutarimą, slėpė savo turtą, slapstėsi pats ar atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriais būtų trukdoma antstoliui atlikti savo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus vengimą sumokėti skolą, teismas priėmė nepagrįstą nutartį, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Skolininkas nesilaikė CK 6.4 straipsnyje įtvirtintos pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ir pasibaigimo metu. 2004 m. kovo 9 d. skolininkas, atvykęs į kontorą, be kita ko, pateikė prašymą panaikinti lėšų areštą sąskaitai, į kurią pervedama pensija iš Kauno Santakos pensijų filialo; prašyme nurodė, kad išieškojimą prašo nukreipti į VSDFV pensijų filialo skiriamas išmokas; tačiau iš VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, kad vykdyti vykdomojo dokumento nėra galimybės, nes yra atskaičiuojami alimentai. Vadinasi, skolininkas žinojo, kad atskaitymai iš pensijos daromi nebus. Pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo domėtis vykdymo eiga, tačiau šios pareigos kasatorius nevykdė. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kasatorius, kaip skolininkas, šių pareigų neįgyvendino.

2. Atliekant priverstinį išieškojimą laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 27 d. iki 2009 m. kovo 18 d. buvo nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis; nustatyta, kad jis turi sąskaitų kredito įstaigose, dėl kurių priimti patvarkymai areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, areštuota skolininkui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Iš vieningo antstolių vykdomųjų bylų sąvado duomenų paaiškėjo, kad skolininkas turi dar kelias vykdomąsias bylas, todėl preziumuotina, kad kasatorius vengė atsiskaityti ir kitose antstolių kontorose. Kasatoriaus argumentas, kad antstolis privalėjo vykdomąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui, yra nepagrįstas, nes skolininkas piktybiškai vengė vykdyti prievolę, apie kurią žinojo nuo pat 2004 m. kovo 9 d., kai buvo atvykęs į antstolio kontorą ir susipažino su vykdomąja byla.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos duomenų matyti, jog nutarimas skirti kasatoriui 100 Lt baudą buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepažeidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų; 2004 m. sausio 27 d. antstolis patikrino, ar kasatoriaus vardu yra lėšų bankuose, taip pat atliko kitus vykdymo veiksmus, o 2004 m. vasario 13 d. priėmė patvarkymus AB bankui „Hansabankas“ dėl kasatoriaus lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Tuo tarpu kasatorius 2004 m. kovo 9 d. antstoliui pateikė prašymą (vykdomoji byla Nr. 0147/03/04989; b. l. 12), kuriame nurodė, kad jis gauna 476,05 Lt pajamas iš Kauno skyriaus Santakos pensijų filialo, nes yra II grupės invalidas, tremtinys, černobylietis; prašė vykdomąjį raštą persiųsti į Santakos pensijų filialą; taip pat prašė per banko sąskaitą pinigų nenuiminėti. Tos pačios dienos (2004 m. kovo 9 d.) patvarkymu antstolis, be kita ko, nurodęs, kad skolininkas gauna invalidumo pensiją, nutarė panaikinti ankstesniu patvarkymu kasatoriaus sąskaitai, esančiai AB banke „Hansabankas“, uždėtą areštą 365,50 Lt sumai (vykdomoji byla Nr. 0147/03/04989; b. l. 17), o 2004 m. kovo 17 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą išsiuntė vykdyti VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų filialui (vykdomoji byla Nr. 0147/03/04989; b. l. 17). VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius 2006 m. balandžio 25 d. raštu informavo antstolį, kad vykdyti patvarkymą pagal vykdomąjį dokumentą nėra galimybės, nes iš kasatoriaus atskaičiuojami alimentai, taip pat nurodė, kad, baigus alimentų atskaitymą, bus vykdomas antstolio patvarkymas (vykdomoji byla Nr. 0147/03/04989; b. l. 19). Atsižvelgdama į nurodytus bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai turėjo faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl kasatoriaus vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, jog kasatorius neabejotinai privalėjo žinoti, kad iš jo pensijos išskaitant išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams tampa negalimas baudos išieškojimas; be to, nors kasatorius ir turėjo finansinių galimybių sumokėti baudą, tačiau nemokėjo jokių įmokų baudai padengti. Pirmiau nurodyti kasatoriaus veiksmai – prašymas nukreipti baudos išieškojimą į jo pensiją, iš kurios (kasatoriui žinant ar turint žinoti) jau yra atskaičiuojami alimentai, dėl kurių atskaitymo nelieka realių galimybių išieškoti baudai, – teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (kasatorius) ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, tokiais veiksmais suklaidino antstolį ir trukdė išieškoti paskirtą baudą. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad šioje byloje antstolis nepateikė jokių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), patvirtinančių, jog kasatorius atliko veiksmus, kuriais būtų trukdoma antstoliui atlikti savo pareigą. Be to, konstatavus pirmiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes – kad kasatorius ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, ir kad tokiais veiksmais trukdė išieškoti jam paskirtą baudą, – nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties termino praleidimą.

Nesant pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtų praleistas (suėjęs) kasatoriui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminas, teisėjų kolegija nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų kasacinio skundo argumentų, kuriais apeliuojama į antstolio pareigą imtis visų teisėtų vykdymo priemonių ir vykdymo procese veikti aktyviai (CPK 634 straipsnio 2 dalis), taip pat į aplinkybes dėl kasatoriaus bendradarbiavimo su antstoliu ir pan.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos –baudos – pakeitimo ir nuobaudos tikslų

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais apeliuojama į administracinės nuobaudos – baudos – pakeitimą nemokamais viešaisiais darbais, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl palyginti nedidelės (100 Lt) administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo (100 Lt baudą kaip nedidelę vertina ir kasatorius pateiktame kasaciniame skunde). Tuo tarpu kasatoriaus nurodomos ATPK 314 straipsnio normos taikymo sąlyga, be kita ko, yra ta, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0147/03/04989 duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad per visą baudos išieškojimo laikotarpį egzistuotų pirmiau nurodyta aplinkybė, t. y. kad kasatorius būtų neturėjęs turto, į kurį gali būti nukreipiamas 100 Lt baudos išieškojimas. Turto turėjimo faktą nurodo ir kasatorius kasaciniame skunde. Taigi jau vien dėl šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 314 straipsnio nuostatų, todėl atitinkami kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su tais kasacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į administracinės nuobaudos tikslus, įtvirtintus ATPK 20 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju kasatoriui paskirta administracinė nuobauda – bauda – yra realiai įvykdyta, be to, ši nuobauda realiai įvykdyta nepažeidžiant vykdymo senaties termino, todėl tokios situacijos nėra pagrindo vertinti, kaip neatitinkančios administracinės nuobaudos tikslų, t. y. be kita ko, kaip įvykdytos ne laiku (teisės aktų nustatytais terminais).

Patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamas teismų nutartis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jas naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 49,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus G. A. K. (duomenys neskelbtini) 49,75 Lt (keturiasdešimt devynis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis