Baudžiamoji byla Nr. 2K-232/2010
S-1.1.8.9.; 1.2.23.2.; 2.3.6.4.5.; 2.4.2.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (2008-06-27 psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas), 260 straipsnio 1 dalyje (2,517 g. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas), 260 straipsnio 1 dalyje (0,556 g. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas), 260 straipsnio 1 dalyje (0,030 g. ir 0,584 g. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas), 260 straipsnio 1 dalyje (0,516 g. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas), 260 straipsnio 1 dalyje (2008 m. rugsėjo 15 d. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas), 260 straipsnio 1 dalyje (2008 m. rugsėjo 25 d. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas), ir nuteistas, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis dalinio sudėjimo būdu, galutine subendrinta bausme – keturiems metams laisvės atėmimo.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria M. Č. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. A. ir A. E., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
M. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 m. birželio 27 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 4,830 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,324 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 m. birželio 27 d., apie 17.00 val. šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A..
Neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, M. Č. iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau 5,257 g miltelių, kurių sudėtyje yra 2,517 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 m. liepos 22 d., apie 17.00 val., šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A.
Neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, M. Č. iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 10 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,556 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau, kaip 2008 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.00 val., šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A.
Neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, M. Č. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 10 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,030 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,584 g. psichotropinės medžiagos - MDMA, tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau, kaip 2008 m. rugpjūčio 25 d., apie 14.30 val., šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A.
Neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, M. Č. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 10 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,516 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau, kaip 2008 m. rugsėjo 15 d., apie 16.10 val., šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A.
Jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: iki 2008 m. rugsėjo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, M. Č. turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 20 tablečių, kurių sudėtyje yra 1,024 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir neteisėtai laikė jas su savimi bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką šias psichotropines medžiagas 2008 m. rugsėjo 15 d., apie 16.45 val., prie namo, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), už 120 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Taip pat M. Č. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: iki 2008 m. rugsėjo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, M. Č. turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 20 tablečių, kurių sudėtyje yra 1,249 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir neteisėtai laikė jas su savimi bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką šias psichotropines medžiagas 2008 m. rugsėjo 25 d., apie 13.20 val., bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), už 120 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Kasaciniu skundu M. Č. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus dalyje dėl jo įvykdyto psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir pardavimo T. A. ir jį išteisinti. Pripažinti, kad psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir pardavimas 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui yra vienas nusikaltimas ir jį kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikyti BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas.
Kasatorius nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis pažeidžiant BPK normas. Jis buvo kaltinamas septynių nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nei nuosprendžio aprašomojoje, nei rezoliucinėje dalyse nenurodytas kai kurių nusikalstamų veikų padarymo laikas, psichotropinių medžiagų įgijimo kiekis, t.y. 2008 m. birželio 27 d., 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. epizoduose nenurodytas psichotropinių medžiagų įgijimo kiekis, o psichotropinių medžiagų 2,517 g, 0,556 g, 0,030 g, 0,584 g, 0,516 g nenurodytas įgijimo laikas. Taigi, šiuo atveju pažeisti BPK 305 straipsnio reikalavimai.
M. Č. teigia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis penkis kartus pardavė psichotropinių medžiagų T. A. T. A. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes šis asmuo buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Be T. A. parodymų, kitų įrodymų byloje nėra, o šis asmuo siekė M. Č. apkalbėti, kad jam paskirtų švelnesnę bausmę.
Anot kasatoriaus, 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. psichotropinių medžiagų pardavimas nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui turėtų būti laikomas vienu nusikaltimu, pasikėsinant jį padaryti, nes pardavimas buvo kontroliuojamas pareigūnų ir psichotropinės medžiagos nepateko į rinką.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis taip pat neteisėta, nes, neatlikus įrodymų tyrimo, nekeičiant nuosprendžio, nustatytos kitos bylos aplinkybės, negu nurodytos nuosprendyje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo M. Č. kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad priešingai, nei teigia kasatorius, jo nusikalstamos veikos, 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. parduodant psichotropines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, teisingai kvalifikuotos kaip du atskiri baigti nusikaltimai.
Byloje surinktais ir tinkamai įvertintais įrodymais nustatyta, kad M. Č. turėdamas tikslą parduoti įgijo ir laikė tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – NDMA, kurias per du kartus – 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. pardavė asmeniui, veikusiam pagal NVIM. Iš byloje esančių NVIM dalyvio ir M. Č. telefoninių pokalbių suvestinių bei jų parodymų matyti, kad abiejuose epizoduose dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir pardavimo buvo tartasi atskirai. Todėl šias nuteistojo veikas teismas teisingai kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus. Šie nusikaltimai negali būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimus, nes M. Č. buvo kaltinamas ne tik psichotropinių medžiagų pardavimu asmeniui, veikusiam pagal NVIM, bet ir jų neteisėtu įgijimu ir laikymu. Nustatyta, kad nei psichotropinių medžiagų įgijimo, nei laikymo teisėsaugos pareigūnai nekontroliavo.
Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Visuose kaltinimuose nurodytas M. Č. įgytų psichotropinių medžiagų kiekis. Ta aplinkybė, kad bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas tikslus psichotropinių medžiagų įgijimo laikas ir, kad tai nebuvo nurodyta kaltinime, nepaneigia nusikalstamų veikų padarymo fakto, t. y., kad M. Č. nuosprendyje nurodytas psichotropines medžiagas įgijo, laikė ir pardavė. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pats M. Č. pripažino, kad psichotropines medžiagas įgijo, laikė ir perdavė T. A. bei asmeniui, veikusiam pagal NVIM kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Teismas, skirdamas M. Č. bausmę už atskirus nusikaltimus ir galutinę subendrintą bausmę, įstatymų reikalavimų nepažeidė. M. Č. įvykdė septynis sunkius nusikaltimus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinus šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei M. Č. asmenybę (charakterizuojamas neigiamai, praeityje teistas, ne kartą baustas administracine tvarka), teismo paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Nuteistojo M. Č. kasacinis skundas atmestinas.
Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo apektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi, kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymą remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato, taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, vertindamas visumą įrodymų BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Aptardamas aplinkybes dėl psichotropinių medžiagų pardavimo T. A., kaip aptardamas ir kitas bylos aplinkybes teismas kruopščiai išanalizavo įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad M. Č. penkis kartus pardavė psichotropines medžiagas T. A. Tokią išvadą teismas padarė pagrįstai remdamasis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokoluose užfiksuotais duomenimis, telefoninių pokalbių suvestinėmis, nuteistojo T. A., liudytojo T. D. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu M. Č. duotais parodymais, kurie sutapo su teismo aptartais įrodymais.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasatorius teigia, kad jo nusikalstamos veikos (2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. psichotropinių medžiagų pardavimas nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui) turėjo būti kvalifikuotos kaip pasikėsinimas parduoti psichotropines medžiagas, nes šios į rinką nebuvo paleistos, jų pardavimas buvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų. Šį argumentą M. Č. nurodė ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas nustatė, ką patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, kad M. Č. ne tik pardavė psichotropinių medžiagų asmeniui, veikusiam pagal NVIM, bet šias medžiagas turėdamas tikslą parduoti įgijo ir laikė. Psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas nebuvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma baigta nuo bent vieno iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodyto veiksmo padarymo. Taigi, abi nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip baigtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius teigia, kad nusikalstamos veikos (2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. psichotropinių medžiagų pardavimas nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui) turėjo būti kvalifikuotos kaip vienas nusikaltimas, o ne du atskiri nusikaltimai. Šį teiginį M. Č. taip pat buvo nurodęs apeliaciniame skunde. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Nr. 2K-307/2007). Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad M. Č. abiejuose epizoduose dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir pardavimo tarėsi atskirai. Taigi, abu nusikaltimai laikomi baigtais nuo kiekvieno atskiro psichotropinių medžiagų perdavimo momento, todėl veikos, padarytos 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. teisingai kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai.
Dėl BPK 305 straipsnio taikymo
Kasatoriaus teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nepagrįstas. Kaip matyti iš nuosprendžio, visuose kaltinimuose nurodytas M. Č. įgytų psichotropinių medžiagų kiekis. Ta aplinkybė, kad bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas tikslus psichotropinių medžiagų įgijimo laikas ir, kad tai nebuvo nurodyta kaltinime, nepaneigia nusikalstamų veikų padarymo fakto.
Dėl apeliacinio proceso
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta, nes, neatlikus įrodymų tyrimo, nekeičiant nuosprendžio, nustatytos kitos bylos aplinkybės, negu nurodytos nuosprendyje. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, posėdžio dalyviai, tarp jų ir nuteistojo M. Č. gynėjas, atlikti įrodymų tyrimo nepageidavo. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą privalo atlikti tais atvejais, kai byloje yra neištirtų aplinkybių, ar yra prieštaravimų tarp įrodymų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų ne visiškai ištyręs bylos aplinkybes ar būtų kokių tai prieštaravimų tarp įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, atsakė į visus apeliacinių skundų argumentus. Kažkokių kitokių bylos aplinkybių nei nustatytos pirmosios instancijos teismo, ką teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl BK 62 straipsnio taikymo
Kasatorius prašo taikyti jam BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę.
BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2008, 2K-435/2008). BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu, be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas galimas tik tada, kai, be kitų sąlygų, numatytų 1–6 punktuose, nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Tik konstatavęs arba BK 62 straipsnio 1 dalyje, arba 2 dalyje numatytų sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali svarstyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo tikslingumą. Šioje byloje tokių sąlygų nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas švelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu ši yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nustatančias bausmės skyrimo taisykles, ir paskirti nuteistajam bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. Č. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Antanas Klimavičius
Jonas Prapiestis
Vytautas Greičius
