Baudžiamoji byla Nr. 1-162-970/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28057-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.9.2; 1.1.9.6; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 16 d.
Druskininkai
Alytaus
sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,
kaltinamajam D. Č.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
D. Č. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent, 2024 m. liepos 21 d. apie 20.31 val., M. K. Čiurlionio gatvėje, greta pastato, esančio M. K. Čiurlionio g. 97, M. K. Čiurlionio - Vytauto gatvių sankryžoje, M.K. Čiurlionio gatvės pėsčiųjų perėjoje, dešinėje pusėje, vairuodamas nuosavą transporto priemonę – automobilį „VW Passat Variant 2.0 TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 32, 127 ir 128 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų perėjoje ėjusius iš kairės į dešinę pagal jo važiavimo kryptį pėsčiuosius K. A. ir K. P., draudžiamai įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji K. A. ir K. P., kuriuos privaloma buvo praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir savo vairuojamo automobilio priekine dalimi partrenkė per pėsčiųjų perėją iš kairės į dešinę ėjusius pėsčiuosius K. A. ir K. P., dėl to nukentėjusiajam K. A. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame klube, kojose, muštines žaizdas veide, liežuvio pasaitėlio plyšimą, muštinę žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, dešinio šlaunikaulio avulsinį lūžį, 23 danties vainiko lūžį, 36 danties nuskėlimą, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o nukentėjusiajam K. P. padarė odos nubrozdinimus pakaušyje, plaštakose ir dešinės pėdos I-ame piršte, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis D. Č. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 21 d. apie 20 val. su drauge A. K. atvažiavo į Druskininkus pavalgyti, važiavo M. K. Čiurlionio gatve į užkandinę „Hesburger“. Važiuojant iš priekio švietė saulė, matė tuščią pėsčiųjų perėją bei priešais lėtai važiuojantį policijos automobilį, kuris sustojo. Prie pėsčiųjų perėjos nepastebėjo pėsčiųjų ir tik įvažiavęs į pėsčiųjų perėję pajautė smūgį, iš karto sustabdė automobilį. Pamatė ant žemės nukritusius du berniukus, kuriems policijos pareigūnai suteikė pirmąją pagalbą. Policijos pareigūnai liepė likti automobilyje, todėl iš automobilio neišlipo. Dėl padaryto eismo įvyko labai gailisi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pažeidus kelių transporto eismo saugumo taisykles įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusysis K. A., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2024 m. liepos 21 d. apie 20.37 val., Druskininkų mieste, M. K. Čiurlionio gatve su draugu K. P. ėjo nuo parduotuvės „Maxima“ link viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini). Priėję pėsčiųjų perėją, esančią netoli sporto centro pastato ir Druskininkų poliklinikos, sustojo, pažiūrėjo į kairę pusę, po to – į dešinę, kairėje pėsčiųjų perėjos pusėje juos sustojo praleisti policijos automobilis, o dešinėje pusėje tuo metu jokių automobilių nebuvo, todėl abu pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Praėjus didesnę pėsčiųjų perėjos dalį, dešinėje pusėje pamatė automobilį, kuris trenkėsi į jo dešinį klubą, nuo smūgio persivertė ore ir nukrito ant kelio. Automobilio, kuris jį partrenkė, neįsidėmėjo, nes buvo stipriai sužalotas, jam iš veido bėgo kraujas. Prisimena, kad prie jo pribėgę policijos pareigūnai suteikė jam pirmąją medicinos pagalbą, atvykusi greitoji medicinos pagalba nuvežė į Druskininkų ligoninę, po to buvo nuvežtas į Santaros klinikas (1 t., b. l. 132-133).
Nukentėjusysis K. P., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2024 m. liepos 21 d. apie 20.20 val. iš Vilniaus autobusu atvažiavo į Druskininkus pasisvečiuoti pas draugą. Autobusų sustojimo vietoje jį pasitiko draugas K. A., su kuriuo ėjo į viešbutį „Draugų namai“. Praėjus parduotuvę „Maxima“, priėjo pėsčiųjų perėją, sustojo, pažiūrėjo į abi puses, iš kairės pusės prie pėsčiųjų perėjos juos praleisti sustojo policijos tarnybinis automobilis. Einant per pėsčiųjų perėją, iš dešinės pusės pajuto smūgį į dešinę savo kūno dalį, pastebėjo, kad į juos atsitrenkė VW markės automobilis, nuo smūgio pajuto skausmą, abu su K. A. nukrito ant gatvės. Greitai atsistojo, K. A. kruvinas gulėjo ant gatvės, iš policijos automobilio išlipę policijos pareigūnai suteikė pirmąją pagalbą draugui, atvyko greitosios medicinos pagalba, kuri jį pristatė į Druskininkų ligoninę, jam buvo suteikta medicininė pagalba (2 t., b. l. 41-42).
Liudytoja A. K., apklausta atliekant ikiteisminio tyrimą, parodė, kad 2024 m. liepos 21 d. apie 20.20 val. Druskininkuose su draugu D. Č., jo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į restoraną „Hesburger“ pavalgyti. Važiuojant naudojosi mobiliuoju telefonu, į gatvę nežiūrėjo, tik staiga pajuto, jog automobilis su kažkuo susidūrė ir sustojo. Pamatė, kad yra partrenkti du vaikinai, iš kurių vienas sėdėjo ant gatvės, o kitas stovėjo. Abu vaikinai buvo sąmoningi, iš greta stovėjusio policijos tarnybinio automobilio išlipę policijos pareigūnai teikė pagalbą nukentėjusiems vaikinams (1 t., b. l. 80-83).
Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, G. G., apklaustas atliekant ikiteisminio tyrimą, parodė, kad 2024 m. liepos 21 d. apie 20.20 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. patruliu L. P., adresu M. K. Čiurlionio g. 97, Druskininkai, sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti einančius žmones. Iš priešingos eismo juostos automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs D. Č. nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusių K. A. bei K. P. ir juos partrenkė. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei sužalotiems asmenims suteikė pirmąją medicininę pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba abu pėsčiuosius pristatė į Druskininkų miesto ligoninės priėmimo skyrių. K. A. dėl galvos ir veido sužalojimų buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o K. P. buvo išleistas gydytis į namus ambulatoriškai (1 t., b. l. 74-77).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros bei įvykio vietos apžiūros protokoluose, autoavarijos vietos plane, nuotraukose (1 t., b. l. 16-33, 34-42) užfiksuota, kad apžiūrėjus eismo įvykio vietą, esančią Druskininkų mieste, M. K. Čiurlionio gatvėje, šalia M. K. Čiurlionio - Vytauto gatvių sankryžos bei pastato Nr. 97, už pėsčiųjų perėjos stovi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis nukreipta link M. K. Čiurlionio - V. Krėvės - Druskininkų gatvių sankryžos. Kelio danga – asfaltas, kelyje galioja kelio ženklai Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, Nr. 105 „Vaikai“, Nr. 701 „Medicinos pagalba“. Automobilio dešinės pusės priekinis stiklas suskilęs, apgadintas dešinės pusės variklio dangtis ir nulaužtas dešinės pusės išorinis užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Ant automobilio priekinio stiklo dešinėje pusėje prie priekinio statramsčio matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, šalia automobilio priekinio dešinės pusės rato ant asfalto yra nulaužtas išorinis užpakalinio vaizdo veidrodis ir stiklo šukės. Už automobilio priekinės dalies ant asfalto yra du tamsios spalvos sportiniai bateliai, gatvėje kairėje pusėje ant žolės yra šviesios spalvos sportinis batas. Apžiūrų metu paimtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktas ir dešinės pusės išorinis užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kurie po apžiūros grąžinti transporto priemonės savininkui D. Č. (2 t., b. l. 137-138).
Iš daiktų apžiūros protokolo bei nuotraukų matyti, kad automobilio šoninis veidrodis yra juodos spalvos plastikinio korpuso, jo stiklas suskaldytas, iš jo atramos kyšo laidai (1 t. b. l. 43-47).
Kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 48-65) bei DVD-R diske įrašytuose tarnybinio automobilio A2004 vaizdo įrašuose bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2024 m. liepos 21 d. 20.30 val. prie pėsčiųjų perėjos prieina nukentėjusieji K. P. ir K. A., kurie įžengia į pėsčiųjų perėją ir pradeda eiti į kitą kelio pusę. 20.31 val. nukentėjusiesiems praėjus didžiąją dalį pėsčiųjų perėjos, D. Č. vairuodamas automobilį „VW Passat Variant“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini), pravažiuoja sankryžą ir nestabdydamas atsitrenkia į pėsčiųjų perėja ėjusius nukentėjusius. Nukentėjusieji po smūgio užkrenta ant automobilio variklio gaubto bei nukrenta ant žemės. Policijos pareigūnai gatvėje gulinčiam nukentėjusiajam K. A. suteikia pirmąją medicinos pagalbą. Į įvykio vietą atvyksta kitas policijos tarnybinis automobilis, iš jo išlipę policijos pareigūnai suteikia pagalbą nukentėjusiesiems bei užtikrina eismo saugumą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2362/2024 (01) patvirtina, kad nukentėjusiajam K. A. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame klube, kojose, kraujosruva burnos dugne, odos nubrozdinimai veide, rankose, dešiniame klube, kojose, muštinės žaizdos veide, liežuvio pasaitėlio plyšimas, muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžis, dešinio šlaunikaulio avulsinis lūžis, 23 danties vainiko lūžis, 36 danties nuskėlimas galėjo būti patirti ir 2024 m. liepos 21 d. eismo įvykio metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, taip pat ir vienos autotraumos metu skirtingose fazėse. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ar kritimui iš aukštumos, nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 13-19).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2404/2024 (01) matyti, kad nukentėjusiajam K. P. nustatyti odos nubrozdinimai pakaušyje, plaštakose ir dešinės pėdos I-ame piršte padaryti paveikus kietais daiktais ir/ar galimai paviršiais, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, tikėtina ir vienmomentiškai griuvimo metu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į ligoninę 2024 m. liepos 21 d. Sužalojimų lokalizacijos ir pobūdis nebūdingas savęs žalojimui. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 74-75).
Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiųjų, liudytojų A. K. ir G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos bei įvykio vietos apžiūros protokolai, autoavarijos vietos planas, nuotraukos, vaizdo įrašai, specialisto išvados – įvertinus jų visetą patvirtina, kad kaltinamasis D. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 30 punktą vairuotojas artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę (Kelių eismo taisyklių 32 punktas). Pagal Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktus pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis D. Č. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 32, 127, 128 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų perėjoje ėjusius pėsčiuosius K. A. ir K. P., draudžiamai įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji K. A. ir K. P., kuriuos privaloma buvo praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui ir savo vairuojamo automobilio priekine dalimi partrenkė per pėsčiųjų perėją iš kairės į dešinę ėjusius pėsčiuosius K. A. ir K. P., dėl to nukentėjusiajam K. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam K. P. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas galėjo ir turėjo tai numatyti. D. Č. vairuodamas transporto priemonę privalėjo būti atidus ir atsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį ir sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų perėjoje ėjusius nukentėjusiuosius. Važiuodamas atidžiau ir atsargiau jis turėjo realią galimybę pamatyti per pėsčiųjų perėją einančius nukentėjusiuosius ir juos praleisti, bet dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė daromos veikos pavojingumo ir nesuprato, kad gali kilti nusikalstami padariniai.
Kaltinamasis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad už šią veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.
Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 sušvelnino BK 281 straipsnio 1 dalies sankciją papildomai numatydamas viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmes, todėl kvalifikuojant D. Č. veiką taikytina šiuo metu galiojančio BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, esant lengviausiai kaltės formai, jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo itin grubūs. D. Č. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (2 t., b. l. 146), yra baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių teismo pažeidimus, visas nuobaudas įvykdęs (3 t., b. l. 78-85), šiuo metu nedirba (2 t., b. l. 148), duomenų, jog būtų įrašytas į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitas, nėra, įvykio metu, kaip vairuotojo, civilinę atsakomybę buvo apdraudęs draudimo bendrovėje, kuri atlygino nukentėjusiesiems bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl eismo įvykio patirtas žalas (1 t., b. l. 111, 3 t., b. l. 34-54).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, kurios dydis atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nukentėjusiųjų asmenų skaičių, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, požiūrį į padarytą nusikaltimą, nustatytina artima šios bausmės vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis).
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, D. Č. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kiti klausimai
Prokuroras kartu su bausme siūlo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis prašė netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant įsidarbinti.
BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-489/2018">2K-261-489/2018</a>, 2K-401/2014, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybių visumą.
Šioje nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vienam iš nukentėjusiųjų sukeldamas nesunkų, kitam – nežymų, sveikatos sutrikdymus, kas sudaro formalų pagrindą taikyti BK 68 straipsnio normas, tačiau įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, vairavo techniškai tvarkingą ir apdraustą automobilį, jog būtų viršijęs nustatytą greitį ar vairavęs chuliganiškai, nenustatyta. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, o padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie sukėlė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nėra itin šiurkštūs, įvykis kilo labiau dėl jo neatidumo, dėmesio stokos, o ne dėl šiurkštaus ir piktybiško Kelių eismo taisyklių ignoravimo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, iki eismo įvykio bei po jo nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių būtų kilęs eismo įvykis, visos skirtos administracinės baudos yra sumokėtos, kas leidžia spręsti, kad kaltinamasis nevengia atsakomybės dėl savo nusižengimų, o padarytas nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, dėl kurio kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Visgi, siekiant pilnai įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, motyvuoti kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai kelyje ir griežtai laikytis eismo saugumo reikalavimų, teismo vertinimu, kaltinamajam yra pagrindas taikyti BK 71 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis nei 3 metai (BK 71 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų, apibūdinančių kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę, visumą, kaltinamajam skirtina minimali 10 MGL, t. y. 500 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusieji K. A. ir K. P. bei Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinių ieškinių, draudimo bendrovei ERGO Insurance SE atlyginus jiems patirtas žalas (1 t., b. l. 111, 3 t., b. l. 34-54), byloje nereiškė.
Kaltinamajam D. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diskas su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos pakete Nr. 1, – paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 3, 4 punktai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti D. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke „Luminor Bank AS“, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.
D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diską su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos pakete Nr. 1, – palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti D. Č., kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Džiuginta Plukienė
