Civilinė byla Nr. 3K-3-461/2008
Procesinio sprendimo kategorija
130.3.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės,,Premuita“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lenkijos gamybos-prekybinės įmonės AB,,ARGOS-PRODUKT“ prašymą pripažinti ir Lietuvos Respublikoje leisti vykdyti Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Lenkijos gamybos-prekybinė įmonė akcinė bendrovė,,ARGOS-PRODUKT“ 2007 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymą pripažinti ir Lietuvos Respublikoje leisti vykdyti Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo gamybos-prekybinės įmonės AB,,ARGOS-PRODUKT“ ieškinį atsakovui UAB,,Premuita“ dėl piniginės sumos priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti šį sprendimą.
Pareiškėjas UAB,,Premuita“ prašė peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį ir atsisakyti pripažinti bei neleisti vykdyti Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. sprendimo. Pareiškėjas savo prašymą motyvavo, teigdamas, kad egzistuoja Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau – Reglamentas) 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti sprendimo nepripažinimo pagrindai: UAB,,Premuita“ nebuvo tinkamai informuota nei apie bylos iškėlimą Lenkijos Respublikos teisme, nei apie ieškovo AB,,ARGOS-PRODUKT“ pateiktą papildytą ieškinį, todėl negalėjo dalyvauti procese, o negavęs motyvuoto teismo sprendimo, neteko galimybės pasinaudoti apeliacijos teise; buvo pažeistos Reglamento 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio nuostatos dėl jurisdikcijos, t. y. bylą turėjo nagrinėti Lietuvos, o ne Lenkijos teismai, todėl sprendimo pripažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo UAB,,Premuita“ prašymą atmetė ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog negavo pranešimo ar nežinojo apie Lenkijos teisme vykstantį procesą. Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. rašte patvirtinta, kad ieškinio nuorašas su priedais buvo įteikti atsakovui UAB,,Premuita“, išaiškinant jam pareigą nurodyti savo atstovą Lenkijos Respublikoje, kuriam būtų siunčiami procesiniai dokumentai. UAB,,Premuita“ šios pareigos nevykdė, todėl laikyta, kad UAB „Premuita“ buvo tinkamai informuotas apie tolimesnį bylos nagrinėjimą. Kolegija atmetė pareiškėjo argumentą dėl jurisdikcijos taisyklių pažeidimo, nurodžiusi, kad pagal Reglamento 35 straipsnio 3 dalį Reglamento 34 straipsnio 1 punkte minimas viešosios tvarkos kriterijus negali būti taikomas taisyklėms dėl jurisdikcijos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas,,Premuita“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutartį bei nepripažinti ir Lietuvos Respublikoje neleisti vykdyti Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. sprendimo. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas, ar kasatorius buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą Koszalino apygardos teisme, vadovavosi šio teismo raštu, kad pranešimas apie bylą buvo tinkamai įteiktas. Kasatoriaus nuomone, teismas šiuo raštu neturėjo remtis, nes Koszalino apygardos teismas yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jame nenurodyta pranešimo įteikimo kasatoriui data, nepridėti pranešimų nuorašai su jų gavimo faktą patvirtinančiais kasatoriaus parašais. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė dokumentų įteikimo klausimą, neturėdamas objektyvių duomenų, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, pažeisdamas CPK 185 straipsnį.
Pareiškėjo Lenkijos gamybos-prekybinės įmonės AB,,ARGOS-PRODUKT“ atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatyme nustatytų reikalavimų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacijos dalykas šioje byloje – teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo instituto taikymo ir aiškinimo klausimas.
Teismo sprendimas sukuria, pakeičia, panaikina konkretaus teisinio santykio dalyvių teises ir pareigas bei paliečia suinteresuotų asmenų interesus. Kai teismo sprendimu išsprendžiamas subjektų, kurių buveinė ar gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse, ginčas, toks sprendimas įgyja teisinę galią po to, kai kitos valstybės teismas šį sprendimą pripažįsta. Užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra sprendimo nepripažinimo pagrindų.
Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo tvarka nustatyta CPK 818 straipsnyje, o atvejai, kai teismo sprendimas nepripažįstamas – Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo 34 straipsnyje.
Kasatoriaus skunde dėstomi argumentai dėl to, kodėl Lenkijos Respublikos teismo sprendimas neturėjo būti pripažintas, atitinka Reglamento 34 straipsnio 2 punkte įtvirtintą sprendimų nepripažinimo pagrindą. Šiame punkte nustatyto sprendimo nepripažinimo pagrindui taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) sprendimas priimtas atsakovui nedalyvaujant procese; 2) atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos. Be to, šio sprendimo nepripažinimo pagrindui taikyti nustatyta išimtis: jis netaikomas, net ir esant prieš tai nurodytoms sąlygoms, jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, nors tai jam buvo įmanoma padaryti.
Aiškinant šią teisės normą būtina atsižvelgti į Reglamentu siekiamus tikslus – įgyvendinti laisvą valstybėse narėse civilinėse ir komercinėse bylose priimtų sprendimų judėjimą, supaprastinti formalumus, užtikrinti paprastą jų pripažinimą ir vykdymą. Kartu būtina vertinti ir tai, kad šie tikslai negali būti įgyvendinami, kaip nors apribojant teisę į gynybą. Būtinybė derinti sprendimų pripažinimo ir vykdymo operatyvumą su asmenų teise į gynybą pažymėta ir Teisingumo Teismo 2006 gruodžio 14 d. sprendime, priimtame byloje C-283/05 pagal Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento 34 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo. Šiame sprendime Reglamento 34 straipsnio 2 punktas aiškinamas kaip nereikalaujantis būtinai tinkamai įteikti pranešimą apie keliamą bylą, bet nustatantis būtinumą veiksmingai laikytis teisės į gynybą. Tai reiškia, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme.
Nagrinėjamoje byloje dėl pirmosios sąlygos – atsakovo nedalyvavimo procese – ginčo byloje nėra. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos, t. y. ar atsakovas turėjo galimybę laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiavertį dokumentą, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, teismas rėmėsi Lenkijos Respublikos Koszalino apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. raštu, kuriame nurodyta, kad atsakovui ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais įteiktas. Rašte nenurodyta, nei kada, nei kokiu būdu tai padaryta, ir nepridėta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas nesiaiškino bylos iškėlimo dokumentų įteikimo tinkamumo teisės į gynybą įgyvendinimo aspektu. Minėta, kad šis aspektas pripažįstamas esminiu, sprendžiant dėl pranešimo apie iškeltą bylą įteikimo tinkamumo ir teismo sprendimo pripažinimo. Tik nustačius, kad bylos iškėlimo dokumentai buvo įteikti pareiškėjui ir įteikti taip, jog nebuvo suvaržyta jo teisė į gynybą, galima konstatuoti, kad neegzistuoja antroji sąlyga, trukdanti teismo sprendimo pripažinimui. Priėjus priešingą išvadą (dokumentai įteikti netinkamai), būtina patikrinti dar ir tai, ar sprendimui pripažinti netaikytina išimtis, nustatyta Reglamento 34 straipsnio 2 punkte, t. y. ar pareiškėjas pradėjo procesą siekdamas apskųsti sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti.
Kadangi prašymą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
