Civilinė byla Nr. 3K-3-470/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.5; 34.4.7.2; 34.4.10; 128.12
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir V. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir V. V. skundą dėl notarės veiksmų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Skuodo rajono valdybos 1995 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 1793-223 buvo atkurtos J. S. nuosavybės teisės į 31,30 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), išperkant šią žemę ir išmokant 50502 Lt kompensaciją. 2001 m. gruodžio 11 d. J. S. mirė. Klaipėdos apskrities viršininkas pagal pareiškėjų prašymą 2003 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 136-571 iš dalies pakeitė Skuodo rajono valdybos 1995 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 1793-223 ir vietoj 31,30 ha žemės išpirkimo, išmokant 50502 Lt kompensaciją, nusprendė išpirkti 3,76 ha žemės plotą, išmokant 6046 Lt kompensaciją, o likusį 27,54 ha žemės plotą perduoti J. S. neatlygintinai nuosavybėn. Telšių apskrities viršininko 2007 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. VI-61-12512 J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 18,70 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 18,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. VI-61-12525 atkurtos nuosavybės teisės į J. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,8 ha žemės ir 25,20 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės bei miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai A. V. ir V. V. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. Markevičienės 2008 m. sausio 14 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į J. S. palikimą – 18,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2,10 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 17,20 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 5,90 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 4,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į J. S. palikimą nepagrįstas, nes Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu J. S. 2001 m. rugsėjo 20 d. surašytas raštelis, kuriuo ji dovanojo pareiškėjams pinigus už žemę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas asmeniniu testamentu ir patvirtintas. Pareiškėjai skundą grindė teisinėje sistemoje suformuota praktika, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė ir, mirus šios teisės turėtojui, tampa palikimo dalimi bei paveldima bendra tvarka. Taigi, mirus J. S., jos vardu atkurtos nuosavybės teisės perėjo pareiškėjams, kurie Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įgijo teisę keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Kadangi pareiškėjų netenkino kompensacijos už valstybės išperkamą žemę mokėjimo terminai, tai jie pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pareiškėjai pažymėjo, kad asmeniniu testamentu paveldėjo ne piniginę kompensaciją, o turtą, nurodytą Telšių apskrities viršininko 2007 m. birželio 21 d. sprendime Nr. VI-61-12512 ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. VI-61-12525 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S., priimtuose pakeitus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. Markevičienės 2008 m. sausio 14 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinius veiksmus ir įpareigojo notarę išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į J. S. palikimą (žemę ir mišką, esančius (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra J. S., mirusios 2001 m. gruodžio 8 d., testamentiniai įpėdiniai. Telšių apskrities viršininkas pakeitė Skuodo rajono valdybos 1995 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.1793-223, nuspręsdamas vietoj kompensacijos už 31,30 ha išperkamos žemės išmokėti 6046 Lt kompensaciją už 3,76 ha žemės sklypą, o dėl likusio 27,54 ha žemės ploto priėmė išvadą perduoti J. S. šią žemę neatlygintinai nuosavybėn. Šiuo Telšių apskrities viršininko sprendimo pagrindu VĮ Registro centro Mažeikių filiale J. S. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į žemę ir mišką. Teismas nurodė, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė ir, mirus šios teisės turėtojui, tampa palikimo dalimi bei paveldima bendra tvarka, todėl notarės nutarimas atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą nepagrįstai paneigė galimybę pareiškėjams paveldėti turtines teises. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams – pareiškėjams, o Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. Markevičienės 2008 m. sausio 14 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą trukdo įgyvendinti šią teisę, dėl to teismas jį panaikino.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkino notarės V. Markevičienės atskirąjį skundą, panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį ir priėmė naują nutartį – pareiškėjų skundą atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad testatorei J. S. nuosavybės teisės į 31,30 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos Skuodo rajono valdybos sprendimu, išperkant šią žemę ir išmokant kompensaciją pinigais. Klaipėdos apskrities viršininkas savo įsakymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę, išmokant piniginę kompensaciją už visą žemę, pakeitė jau po testatorės mirties, gavęs pareiškėjų, pasivadinusių testatorės turto paveldėtojais, prašymą, nors testatorės palikimo (turto) įpėdiniais pareiškėjai tapo tik 2006 m. balandžio 28 d. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ne į testatorės paliktus pinigus už žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), o į žemę (duomenys neskelbtini) natūra, iš esmės yra reikalavimas keisti testamento turinį. Notaras negali testamento aiškinti plečiamai, nes tai prieštarauja CK 5.16 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Kolegija padarė išvadą, kad notaras, abejodamas dėl įpėdinių pageidaujamo paveldėti turto atitikties testamento turiniui ir testatoriaus valiai, teisėtai atsisakė atlikti pareiškėjų reikalaujamą notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, nepaminėtą testamente. Kolegija taip pat nurodė, kad ginčą dėl turto paveldėjimo teisės turinio ir turtinių teisių apimties gali išspręsti tik teismas ginčo teisenos tvarka, todėl pripažino teisėtais skundžiamus notaro veiksmus dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai A. V. ir V. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 14 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 5.1 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 ir 21 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, kuri mirus jos turėtojui tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000, ir kt.). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo net ir tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau priimtas. Dėl to, mirus asmeniui, kurio vardu yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, jo įpėdiniai įgyja teisę keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. J. S. valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pakeista pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnį bei Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1112 patvirtintą Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarką, todėl pareiškėjams atsirado paveldėjimas pagal testamentą ne į pinigus už žemę, esančią (duomenys neskelbtini), o pagal Telšių apskrities viršininko priimtus sprendimus atkurti J. S. nuosavybės teises į žemę ir mišką (duomenys neskelbtini).
Atsiliepime į kasacinį skundą notarė V. Markevičienė prašo pareiškėjų kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai prašo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusios testatorės J. S. palikimą – žemę (natūra), esančią (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendime nurodyta, kad testamentu pripažįstamas 2001 m. gruodžio 8 d. mirusios J. S. surašytas ir pasirašytas tekstas, jog ji pareiškėjams dovanoja pinigus už žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi testamentas negali būti aiškinamas plečiamai, tai nėra pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą į J. S. priklausančią žemę. Pagal įstatymą paveldėjimo teisės liudijimas taip pat negali būti išduotas, nes pareiškėjai nėra palikėjos įstatyminiai įpėdiniai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo taikymo paveldėjimo teisiniams santykiams
Kasatorių argumentai, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas ir suformuotą teismų praktiką jie turi teisę gauti, o notaras privalo išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą ne į piniginę turtinę teisę, bet į visą J. S. priklausančią žemę natūra, nepagrįsti, nes kasatoriai netinkamai aiškina įstatymo ir teisinės praktikos suformuluotą turto savininkų ir jų turto paveldėtojų subjektinių teisių įgyvendinimo tvarką.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė ir, mirus tokios teisės turėtojui, ši teisė tampa palikimo dalimi bei paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. I. T., Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras T. P. Vėlyvis, bylos Nr. 3K-3-588/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. Drackienė, A. J., bylos Nr. 3K-3-122/2008). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta piliečiams, kuriems atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisė iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Minėtoje teismų praktikoje pripažinta, kad šia teise galėjo naudotis ir mirusiojo asmens turtinių teisių paveldėtojai. Taigi, įstatymas ir teismų praktika aiškina mirusiojo savininko turtą pagal įstatymą ar testamentą paveldėjusių, paveldėjimo teisės liudijimą gavusių ir turinčių teisę tvarkyti palikimą asmenų subjektinių teisių turinį ir šių teisių įgyvendinimo tvarką. Tuo tarpu kasatoriai palikimo pagal J. S. asmeninį testamentą nėra priėmę ir savo teisių į šį palikimą nėra įteisinę, todėl jiems aptartos įstatymo nuostatos, numačiusios paveldėtojams teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. keisti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą, negali būti taikomos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog 2003 m. kasatorių prašymu buvo pakeistas J. S. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas, nurodant, kad nuosavybės teisė į žemę atkuriama ne pinigine kompensacija, o natūra, kasatoriams nesukuria teisinių pasekmių ir teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą į kitokį negu nurodė testatorė turtą, nes kasatoriams iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. priimto sprendimo, kuriuo J. S. pinigų už žemę dovanojimo sutartis pripažinta asmeniniu testamentu, nebuvo nustatyta paveldėjimo teisė, t. y. jie iki teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimo neturėjo bet kokio J. S. turto paveldėjimo teisės ir jos ar savo vardu negalėjo atlikti jokių veiksmų dėl testatorės turto. Kasatorių atlikti neteisėti veiksmai dėl J. S. turto negali sukurti teisėtų pasekmių.
Dėl notaro veiksmų teisėtumo
Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2001 m. gruodžio 8 d. mirusiai J. S. 1995 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 31,30 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokant už šią žemę kompensaciją pinigais. Iki savo mirties J. S. nekeitė nuosavybės teisės atkūrimo būdo, dėl kurio pakeitimo pagal įstatymą galima buvo kreiptis iki 2003 m. balandžio 1 d. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu pripažino J. S. 2001 m. rugsėjo 20 d. surašytą ir pasirašytą tekstą, kuriuo dovanoja pinigus už žemę, esančią (duomenys neskelbtini), V. V. ir A. V., asmeniniu testamentu ir jį patvirtino; atnaujino terminus minėtam J. S. testamento tvirtinimui bei J. S. palikimo priėmimui, pratęsiant pareiškimo padavimo terminą.
CK 5.19 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę testamentu palikti visą ar dalį savo turto vienam ar keliems asmenims, t. y. fizinis asmuo gali savo valią išreikšti testamentu, kuriuo pasirinktam asmeniui ar asmenims palieka visus ar dalį jam priklausančių materialiųjų, nematerialiųjų dalykų ir turtinių reikalavimo teisių (CK 5.1 straipsnis). Minėta, J. S. 1995 m. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, išmokant už ją piniginę kompensaciją. J. S. tenkino nuosavybės teisių atkūrimo būdas ir ji turimą turtinę teisę į pinigus už žemę 2001 m. rugsėjo 20 d. asmeniniu testamentu paliko kasatoriams, t. y. asmeniniu testamentu testatorė konkrečiai ir aiškiai nurodė, kokį turtą palieka kasatoriams. Kasatoriai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo liudijimo pagal testamentą išdavimo ir nurodė, kad prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ne į testamente nurodytą turtinę teisę gauti pinigus už žemę, o į J. S. priklausančią žemę. Notaras, vykdydamas įstatymo jam pavestas funkcijas užtikrinti tik įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų tvirtinimą ir išdavimą, neturi teisės paveldėjimo teisės liudijime iškraipyti ar keisti testamente išreikštos testatoriaus valios. Apeliacinės instancijos teismas aptartas notaro pareigas, atsakomybę reglamentuojančias normas tinkamai išaiškino ir pritaikė nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei pagrįstai pripažino, kad notaro veiksmai, atsisakant išduoti kasatoriams paveldėjimo teisės liudijimą pagal asmeninį testamentą į J. S. palikimą, teisėti, nes kasatoriai pareiškė pageidavimą gauti paveldėjimo teises liudijimą į kitą negu asmeniniame testamente nurodytą turtą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, jį taikant suformuotą teismų praktiką ir notaro veiksmus reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Vincas Verseckas
Aloyzas Marčiulionis
