Baudžiamoji byla Nr. 2K-72/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00152-2008-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.19.4.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,
teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžio.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuospredžiu R. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu panaikintas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendis, R. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. G. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: būdamas statutinis valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) patrulių būrio vadu, pagal 2005 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) Nr. V-50„ (duomenys neskelbtini) patrulių būrio vado pareigybės aprašymo" patvirtintas pagrindines šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, turėdamas įgaliojimus vadovauti (duomenys neskelbtini) patrulių būrio pareigūnams, kontroliuoti patrulių būrio pareigūnų darbą maršrute, tirti kelių eismo įvykius, vykdyti ir kontroliuoti, kaip vykdoma pasišalinusių iš autoavarijų vietų transporto priemonių paieška, organizuoti priemones eismo taisyklių pažeidėjams ir kitiems teisėtvarkos pažeidėjams išaiškinti, organizuoti bendras priemones su kitomis komisariato tarnybomis, savo kompetencijos ribose atlikti ikiteisminius tyrimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, esant būtinumui, bet kuriuo paros metu, poilsio ir švenčių dienomis vykdyti bendrąsias policijos funkcijas: patruliuoti maršrutuose, postuose, kontroliuoti eismą keliuose bei miesto gatvėse; nustatyti Kelių eismo taisyklių bei kitus administracinius teisės pažeidimus, juos tinkamai įforminti, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, dalyvauti specialiosiose policijos priemonėse, siekdamas asmeninės naudos, turėdamas tikslą padėti kaimynui V. R. išvengti atsakomybės, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neatliko jam pavestų pareigų, 2008 m. gegužės 1 d. apie 16.30 val. padėjo išvengti V. R. atsakomybės už padarytą eismo įvykį, kai minėtas asmuo, būdamas neblaivus, Varėnos r. sav. Jasauskų kaimo kelyje, nesuvaldęs automobilio “VW Golf”, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį ir nuvertęs stulpelį bei nuplėšęs vielinį tvoros tinklą, apgadino nukentėjusiosios V. Š. pievą juosiančią tvorą. Eismo įvykio kaltininko V. R. broliui V. R. telefonu paskambinus R. G. ir pasakius apie V. R. padarytą eismo įvykį, R. G., būdamas Varėnos mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodė ką ir kaip reikia daryti tam, kad išvengtų administracinės atsakomybės, t. y. nutempti eismo įvykį padariusį automobilį “VW Golf”, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus ir paslėpti ūkiniame pastate, po to, V. R. paprašius, R. G., naudodamasis tarnybine padėtimi, telefonu susisiekė su (duomenys neskelbtini) komisariato budėtoju ir sužinojęs, kad į eismo įvykio vietą nuvykę pareigūnai nesurado eismo įvykį padariusio automobilio ir kaltininko, neturi informacijos apie automobilio valstybinius numerius, todėl paieška nutraukta, visą gautą informaciją telefonu perdavė V. R. ir tuo atveju jei pas jį atvyktų policijos pareigūnai, patarė V. R. jiems melagingai sakyti, laikytis versijos, kad automobilį jis vairavo blaivus, sprogo ratas, todėl nuvažiavo nuo kelio; taip jis padėjo V. R. išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, už kurią numatyta bauda nuo 2000 iki 3000 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 3 metų. Tokiais veiksmais R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, kuriame nustatyta asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 punkte, 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus ir jais vadovaujantis nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 3 straipsnio 4 dalies, 9 dalies 3 punkto, 5 punkto, 12 straipsnio reikalavimus nešališkai tarnauti žmonėms, 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 12 straipsnio reikalavimus sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, V. R. akivaizdoje demonstravo savo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuospredį be pakeitimų. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
BK 228 straipsnis yra blanketinė norma ir, norint inkriminuoti šį BK straipsnį, reikia nurodyti, kokius konkrečius įstatymus ar kitus teisės aktus pažeidė ar jų nesilaikė R. G..
Esant blanketinei BK straipsnio dispozicijai, nurodomas įstatymas ar kitas teisės aktas, už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje nurodant jo straipsnį, dalį ar punktą, glaustai atskleidžiant turinį, pažymint pažeidimo esmę.
Kasatorius mano, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, nurodydamas, kad piktnaudžiavimas tarnyba teisėsaugos srityje padarytas Lietuvos valstybės tarnautojo, pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,4,5,6 punktus. BK 2 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Vilniaus apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes priėmė nuosprendį, pagrįstą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimų pažeidimu, neįsigilindamas, kad veikos padarymo metu kasatoriui šie reikalavimai nebuvo privalomi, nes šis įstatymas statutiniams pareigūnams veikos padarymo metu, t. y. 2008 m. gegužės l d., negaliojo, o įsigaliojo tik nuo 2009 m. sausio 1 d.
Kasatorius nesutinka su Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 5 straipsnio 1dalies 1 ir 5 punktų pažeidimais, teigdamas, kad jis neatliko jokių diskriminacinių veiksmų, kuriuos bandoma susieti su eismo įvykiu, tuo labiau nepažeidė demokratijos, pagarbos žmogui, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principų. Be to, iš apeliacinės instancijos apkaltinamojo teismo nuosprendžio neaišku, ką konkrečiai kasatorius pažeidė.
Kasatorius nesutinka, kad pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio reikalavimus, nes nuosprendyje nenurodė, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais jis pažeidė politinį neutralumą ir kokį priežastinį ryšį šis pažeidimas turi su padaryta nusikalstama veika. Pažymėtina, kad minėto teisės akto 3 straipsnio 9 dalies 5 punktas reglamentuoja, jog pareigūnas privalo saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis, o 12 straipsnis reglamentuoja pareigūno priesaikos davimą. Tačiau nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, kada, kur ir kokią valstybės tarnybos ar komercinę paslaptį kasatorius atskleidė, taip pat neaišku, kokią priesaikos dalį jis pažeidė neteisėtais veiksmais.
Kasatorius teigia, kad iš nuosprendyje nurodytų įstatymų straipsnių ir dalių bei punktų, kurie neturi jokio priežastinio ryšio su veika, akivaizdu, kad didelės žalos valstybė nepatyrė. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo einamų pareigų svarbą, pažeidimų pobūdį, kasatorius nepagrįstai apkaltintas, jog padarė didelę žalą valstybės interesams. Jis mano, kad jo veiksmais nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ar laisvės, sumenkintas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdytas policijos darbas ar padarytas nusikaltimas. Neįrodžius ir nepagrindus tokios žalos, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika negali būti kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju galėjo būti sprendžiamas tik drausminės atsakomybės klausimas.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, padarė esminį BPK pažeidimą, nes nesilaikė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, o būtent: apeliaciniu skundu Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas iš esmės skundą motyvavo tik tuo, kad piktnaudžiavimas tarnyba padarytas teisėsaugos srityje Lietuvos valstybės tarnautojo, pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punktą. Akivaizdu, kad prokuroras savo apeliaciniame skunde prašo pritaikyti kasatoriui tik tuos teisės aktus, kurie jam negalėjo būti taikomi, nes įsigaliojo tik vėliau. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, neįsigilinęs į šių teisės aktų įsigaliojimo laiką nuosprendyje nurodė, kad tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, reikalavimus. Manytina, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes toliau nuosprendyje nurodė, kad kasatorius pripažįstamas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nes pažeidė kitus teisės aktus, kurių apeliaciniame skunde nenurodė apeliantas (prokuroro skundo p. 4), o būtent: 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 punkto, 21 straipsnio nuostatus, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 3 straipsnio 4 dalies, 9 dalies 3 punkto, 5 punkto, 12 straipsnio reikalavimus.
Nuteistojo R. G. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.
Kasatorius ginčija apygardos teismo nuosprendį, teigdamas, kad jis nepadarė veikos, atitinkančios BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tas, kas padarė šią veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal šio BK straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau iš darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse.
Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dispozicija yra paprastoji. Tačiau ji reikalauja atskleisti ne tik tai, kuo objektyviai pasireiškė kaltininko veika, bet ir tai, kokius teisės aktų reikalavimus asmuo tokia veika pažeidė. Šiuo atveju galimos situacijos, kai valstybės tarnautojas pažeidžia bendro pobūdžio teisės aktus (pvz., Valstybės tarnybos įstatymą, Policijos veiklos įstatymą), bet dažniau asmuo, be šių teisės aktų reikalavimų, pažeidžia specialius teisės aktus, susijusius su konkrečias pareigas einančio valstybės tarnautojo įgaliojimais.
Kasatorius skundžia teismų sprendimus, teigdamas, kad jam inkriminuotų įstatymų nepažeidė. BK 228 straipsnio dispozicija reikalauja nurodyti teisės aktus, kurių vykdymas yra privalomas valstybės tarnautojui, šiuo atveju policijos pareigūnui. Visi apkaltinamajame teismo nuosprendyje nurodyti teisės aktai kelia policijos pareigūnui tam tikrus reikalavimus valstybės tarnyboje. Tačiau, kai kurie nuosprendyje išvardyti teisės aktai numato bendrus reikalavimus asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje. Jie patys savaime be nuorodos į konkretesnius teisės aktus, apibrėžiančius valstybės tarnautojo konkrečias funkcijas, ne visada gali būti valstybės tarnautojo, taip pat ir policijos pareigūno apkaltinimo ir nuteisimo pagrindu. Viskas priklauso nuo asmens padarytos veikos, susijusios su tarnybos funkcijų vykdymu, pobūdžio. Teisėjų kolegija sutinka, kad kaltinamajame akte kasatoriui buvo inkriminuota per daug teisės aktų pažeidimų, nedetalizuojant, kuo pasireiškė vieno ar kito teisės akto pažeidimas. Tačiau pažymėtina, kad pagrindinis teisės aktas, kurio pažeidimas reiškė kasatoriaus piktnaudžiavimą savo kaip policijos pareigūno statusu buvo 2005 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. V-50 „(duomenys neskelbtini) komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado pareigybės aprašymo". Šiame dokumente įvardytos pagrindinės (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado funkcijos ir reikalavimai. Įsakyme nurodyta, kad kasatorius turėjo įgaliojimus vadovauti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio pareigūnams, kontroliuoti patrulių būrio pareigūnų darbą maršrute, tirti Kelių eismo įvykius, vykdyti ir kontroliuoti, kaip vykdoma pasišalinusių iš autoavarijų vietų transporto priemonių paieška, organizuoti priemones eismo taisyklių pažeidėjams ir kitiems teisėtvarkos pažeidėjams išaiškinti, organizuoti bendras priemones su komisariato kitomis tarnybomis, savo kompetencijos ribose atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, esant būtinumui, bet kuriuo paros metu, poilsio ir švenčių dienomis vykdyti bendrąsias policijos funkcijas: patruliuoti maršrutuose, postuose, kontroliuoti eismą keliuose bei miesto gatvėse; nustatyti Kelių eismo taisyklių bei kitus administracinius teisės pažeidimus, juos tinkamai įforminti, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, dalyvauti specialiosiose policijos priemonėse, ir visas šias funkcijas jis turėjo atlikti sąžiningai. Tuo tarpu, kaip nustatyta nuosprendyje kasatorius pažeidė kai kurias savo pareigybės nuostatas, o būtent: šiuo konkrečiu atveju nepranešė apie jam žinomą eismo įvykį, neužtikrino kelių eismo įvykio, apie kurį žinojo tyrimo, nekontroliavo, bet dar ir nuslėpė pasišalinusios iš autoavarijos vietos transporto priemonės buvimo vietą, duomenis, žinodamas eismo įvykio aplinkybes, nesiėmė priemonių eismo taisyklių pažeidėjams ir kitiems teisėtvarkos pažeidėjams išaiškinti, bet dar ir nuslėpė jam žinomus duomenis apie eismo įvykį sukėlusį asmenį. Taigi jis atliko veiksmus, kurie akivaizdžiai priešingi reikalavimams, nustatytiems minėtame įsakyme, ir jo tarnybos interesams.
Kasatorius teigia, kad iš nuosprendyje nurodytų įstatymų straipsnių ir jų dalių bei punktų, kurie neturi jokio priežastinio ryšio su veika, akivaizdu, kad didelės žalos valstybė nepatyrė ir šiuo atveju galėjo būti sprendžiamas tik drausminės atsakomybės klausimas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėtina aplinkybe byloje tampa nusikaltimo padarymo padariniai, kurie įvardyti kaip didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas. Didelė žala gali būti turtinė ir neturtinė. Neturtine žala gali būti pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms vertybėms. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Būtent pagal jį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelės žalos požymis kaip baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra vertinamasis požymis. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu atveju jis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos jo įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinė byla Nr.2K-7-512/2004). Šioje byloje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo policijos pareigūnas, asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. Bet kokie tokio asmens neteisėti veiksmai sukelia labai neigiamą visuomenės reakciją ir diskredituoja policijos pareigūno vardą, o kartu ir teisėtvarką valstybėje apskritai. Paprastai žmonės kreipiasi į policiją su teisėtos pagalbos prašymais. Šiuo atveju kasatoriaus pažįstamas kreipėsi į jį kaip į policijos pareigūną su neteisėtos pagalbos prašymu. Vadovaudamasis savo pareigybės nuostatais ir Policijos veiklos įstatymo nuostatomis, kasatorius privalėjo paaiškinti, kaip šioje situacijoje pagal teisės aktų reikalavimus privalo elgtis teisės pažeidėjas. To jis nepadarė. Atvirkščiai, jis patarė elgtis priešingai teisės aktų reikalavimams ir pats nuslėpė įvykį. Taigi konsultuodamas privačius asmenis, kasatorius toli gražu nepadėjo pakelti policijos autoriteto visuomenės akyse. Kaip pagrįstai pasakyta teismo nuosprendyje, R. G. savo veika iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes nuosprendyje nurodė, kad R. G. pripažįstamas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, pažeidus kitus teisės aktus, kurių apeliaciniame skunde nenurodė prokuroras, o būtent: 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 punkte, 21 straipsnio nuostatus, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 3 straipsnio 4 dalies, 9 dalies 3 punkto, 5 punkto, 12 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad prokuroras prašė pripažinti kasatorių kaltu dėl veikos, kurios požymiai nurodyti teismui perduotame kaltinamajame akte. Kaltinamajame akte yra išdėstyti visi šie kasatoriaus paminėti teisės aktai, kurių pagrindu R. G. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo iš kaltinimo ribų, taip pažeisdamas BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog nėra įrodymų, kad R. G. piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, todėl jo padaryta veika kvalifikuojama ne pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu formuluodamas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomąją dalį, kurioje nustatomi nusikaltimo, dėl kurio padarymo nuteisiamas asmuo, požymiai, apygardos teismas pažymėjo, kad nusikaltimą R. G. padarė „siekdamas asmeninės naudos“. Tokia nuoroda prieštarauja tiek nuosprendžio motyvuojamajai daliai, tiek ir padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.
Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti žodžius „siekdamas asmeninės naudos“.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Alvydas Pikelis
Vytautas Piesliakas
.
